Svarbiausios naujienos
- BBC: ką toliau darys V.Putinas po kelias dienas trukusios eskalacijos?
- V.Putinas: Rusija pradės masinę „nesustabdomos“ balistinės raketos gamybą
- Šiaurės Korėjos kariai pastebėti netikėtoje vietoje
- Pamatykite: „naujausios“ V.Putino raketos smūgio vietoje rasta daug pasakančių detalių
- Rusai nušovė penkis suimtus ukrainiečius netoli Vuhledaro
- Rusijos naujausias „superginklas“: kodėl niekas apie jį negirdėjo anksčiau
- JK generolas: esame pasirengę jau šiąnakt kovoti su V.Putinu Rytų Europoje
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
BBC: ką toliau darys V.Putinas po kelias dienas trukusios eskalacijos?
21:46
„Ką toliau darys Vladimiras Putinas?“
„Šią savaitę šis klausimas man buvo užduodamas dažnai.
Tai suprantama. Juk šią savaitę Kremliaus vadovas sumažino Rusijos branduolinių ginklų panaudojimo ribą“, – rašo BBC redaktorius Steve'as Rosenbergas.
Visą jo straipsnį išpublikuotą BBC kanale pateikiame žemiau.
„Šią savaitę JAV ir Jungtinė Karalystė peržengė (dar vieną) V.Putino raudonąją liniją, leisdamos Ukrainai apšaudyti Rusiją Vakarų tiekiamomis ilgesnio nuotolio raketomis.
Tai taip pat buvo savaitė, kai prezidentas Putinas pagrasino Jungtinei Karalystei, Amerikai ir bet kuriai kitai šaliai, tiekiančiai Ukrainai tokius ginklus ir tokiam tikslui.
„Manome, kad turime teisę panaudoti savo ginklus prieš karinius objektus tų šalių, kurios leidžia naudoti savo ginklus prieš mūsų objektus“, – ketvirtadienio vakarą kreipdamasis į tautą sakė Rusijos vadovas.
Taigi, matote: „Ką toliau darys Vladimiras Putinas?“ – tai pats aktualiausias klausimas. Kadangi esu BBC Rusijos redaktorius, galite tikėtis, kad turėsiu atsakymą.
Būsiu su jumis atviras. Neturiu.
Galbūt net Putinas nežino atsakymo, todėl viskas tampa dar rimčiau.
Vietoj atsakymų – keletas pastebėjimų.
Eskalavimo skatinimas
Šią savaitę Kremlius apkaltino „kolektyvinius Vakarus“ eskaluojant karą Ukrainoje.
Tačiau beveik trejus metus trunkantis karas Ukrainoje parodė, kad būtent Vladimiras Putinas pritaria eskalavimui kaip priemonei savo tikslams pasiekti – šiuo atveju kontroliuoti Ukrainą arba bent jau pasiekti taiką pagal Rusijos sąlygas.
V.Putino visiška invazija į Ukrainą, jo sprendimas paskelbti keturias Ukrainos teritorijas Rusijos dalimi, Šiaurės Korėjos kariuomenės dislokavimas Kursko srityje, ketvirtadienį priimtas sprendimas nukreipti į Ukrainos miestą Dnieprą naują vidutinio nuotolio hipergarsinę balistinę raketą ir grasinimai smogti Vakarams – visa tai yra šio konflikto eskalavimo momentai.
Kartą Vladimirą Putiną apibūdinau kaip automobilį be atbulinės pavaros ir stabdžių, kuris lekia greitkeliu, iki galo spausdamas akceleratoriaus pedalą.
Iš to, ką matau, mažai kas pasikeitė.
Nesitikėkite, kad „Putinmobilis“ staiga sulėtės ar sumažins tempą dabar, kai Rusijai bus suduoti ilgesnio nuotolio raketų smūgiai.
Tačiau eskalavimas yra kitas klausimas. Tai labai tikėtina.
Ukraina ruošis naujoms Rusijos atakoms, dar smarkesniems bombardavimams.
Vakarų vyriausybės įvertins grėsmės lygį, atsižvelgdamos į V.Putino perspėjimus.
Dar prieš Kremliaus vadovo kreipimąsi per televiziją Vakaruose buvo nuogąstaujama dėl suaktyvėjusio Rusijos hibridinio karo.
Praėjusį mėnesį MI5 vadovas perspėjo, kad Rusijos karinė žvalgyba vykdo kampaniją, kuria siekiama „sukelti chaosą Didžiosios Britanijos ir Europos gatvėse“.
„Matėme padegimus, sabotažą ir dar daugiau“, – pridūrė jis.
Dar birželį V.Putinas užsiminė, kad Maskva gali apginkluoti Vakarų priešininkus, jei Ukrainai bus leista smogti į Rusijos gilumą vakarietiškomis ilgojo nuotolio raketomis.
„Mes manome, kad jei kas nors galvoja, jog galima tiekti tokius ginklus į karo zoną, kad jie smogtų į mūsų teritoriją ir sukeltų mums problemų, – sakė jis, – kodėl mes negalėtume tiekti savo tos pačios klasės ginklų į tuos pasaulio regionus, kur jie būtų nukreipti į jautrius objektus tų šalių, kurios taiko į Rusiją?“
Branduolinis variantas
Po klausimo „Ką Putinas darys toliau?“ paprastai seka: „Ar Putinas panaudotų branduolinį ginklą Ukrainos kare?
Rusijos prezidentas yra paleidęs keletą nepastebimų užuominų.
Paskelbęs apie savo „specialiosios karinės operacijos“ – plataus masto invazijos į Ukrainą – pradžią, jis buvo paskelbęs perspėjimą „tiems, kurie gali būti linkę kištis iš išorės“.
„Kad ir kas bandytų stoti mums skersai kelio ar keltų grėsmę mūsų šaliai ir mūsų žmonėms, – pareiškė Kremliaus vadovas, – jie turi žinoti, kad Rusija nedelsdama atsakys“.
„Ir pasekmės bus tokios, kokių jūs dar nematėte per visą savo istoriją“.
Vakarų lyderiai iš esmės atmetė tai, ką jie laikė branduoliniu sabotažu. Nuo karo pradžios Vakarų vyriausybės peržengė kelias Rusijos „raudonąsias linijas“: aprūpino Ukrainą tankais, pažangiomis raketų sistemomis, o vėliau – naikintuvais F-16.
„Pasekmės“, kuriomis grasino Kremlius, taip ir nepasireiškė.
Rugsėjį V.Putinas paskelbė, kad mažina branduolinių ginklų panaudojimo ribą – įsakas paskelbtas šią savaitę. Aiškus įspėjimas Europai ir Amerikai neleisti ilgesnio nuotolio raketų smūgių Rusijos teritorijoje.
Dabar ir ši raudona linija buvo peržengta. Kreipimesi į tautą V.Putinas patvirtino Vakarų pranešimus, kad Ukraina paleido JAV tiekiamas ATACMS ir Didžiojoje Britanijoje pagamintas „Storm Shadow“ raketas į taikinius Rusijos teritorijoje.
Šios savaitės pradžioje prokremliškas bulvarinis laikraštis „Moskovskij komsomolec“ paklausė į atsargą išėjusio generolo leitenanto, kaip Rusija turėtų atsakyti į ATACMS ataką Briansko srityje, jis atsakė:
„Trečiojo pasaulinio karo pradėjimas dėl smūgių ginklų sandėliui Briansko srityje tikriausiai būtų trumparegiškas“.
Būtų paguodžianti mintis, kad Kremlius pritaria tokiai pat nuomonei.
Tačiau Vladimiro Putino kreipimesi į tautą nebuvo jokių to įrodymų.
Jo žinia Ukrainos šalininkams Vakaruose atrodė tokia: tai yra raudona linija, kurią aš rimtai vertinu, aš drįstu ją peržengti.
„Net Putinas nežino, ar jis gali panaudoti branduolinį ginklą, ar negali. Tai priklauso nuo jo emocijų“, – neseniai man sakė „Novaja Gazeta“ apžvalgininkas Andrejus Kolesnikovas.
„Žinome, kad jis labai emocionalus žmogus. Sprendimas pradėti šį karą taip pat buvo emocinis žingsnis. Dėl to turime rimtai vertinti jo idėją keisti branduolinę doktriną. Sakoma, kad karo baimė turi sugrįžti ir suvaldyti abi puses, tačiau tai taip pat yra eskalacijos priemonė.
„Taip aiškindami turime pripažinti, kad Putinas tam tikromis aplinkybėmis gali panaudoti bent taktinį branduolinį ginklą riboto branduolinio karo rėmuose. Tai neišspręs problemos. Tačiau tai bus savižudiškos eskalacijos pradžia visam pasauliui“.
Taktiniai branduoliniai ginklai – tai nedidelės kovinės galvutės, skirtos naudoti mūšio lauke arba ribotam smūgiui.
D.Trumpo veiksnys
Vladimiras Putinas gali veikti vadovaudamasis emocijomis. Be to, akivaizdu, kad jį taip pat skatina nepasitenkinimas Vakarais, ir atrodo, kad jis pasiryžęs nesitraukti.
Tačiau jis taip pat žino, kad pasaulis netrukus gali tapti visai kitoks.
Po dviejų mėnesių Joe Bidenas baigs eiti pareigas, o Baltuosiuose rūmuose sėdės Donaldas Trumpas.
Išrinktasis prezidentas D.Trumpas išreiškė skeptišką požiūrį į JAV karinę pagalbą Ukrainai ir aršiai kritikavo NATO.
Jis taip pat neseniai sakė, kad kalbėtis su Vladimiru Putinu būtų „protinga“.
Visa tai turėtų būti muzika V.Putino ausims.
O tai reiškia, kad, nepaisant naujausių grasinimų ir perspėjimų, Kremlius gali nuspręsti dabar nesiimti didelio eskalavimo.
Tai yra, jei Kremlius yra apskaičiavęs, kad Donaldas Trumpas padės užbaigti karą Rusijai naudingomis sąlygomis.
Jei šis apskaičiavimas pasikeis, gali pasikeisti ir Maskvos atsakas“, – rašo BBC redaktorius.
Prancūzija reaguoja į grasinančią V.Putino kalbą ir „Orešnik“ išpuolį
00:45
Prancūzija pasmerkė Rusijos raketų ataką prie Dniepro upės, per kurią okupantai panaudojo balistinę raketą „Orešnik“.
Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai žurnalistams taip pat sakė, kad Kremliaus valdovo V.Putino grasinimai Europos šalims ir NATO valstybėms narėms yra nepriimtini. Tai tik patvirtina Rusijos eskalacinę poziciją, – užsienio reikalų ministerijos atstovo žodžius citavo „Le Monde“:
„Antradienį įvyks Ukrainos ir NATO tarybos posėdis, kuriame Aljanso narės galės iškelti šį klausimą. Šioje situacijoje yra tik vienas agresorius – Rusija – ir tik viena auka – Ukraina“ – rašoma pranešime.
Rusija per masinę oro ataką paleido 114 bepiločių orlaivių
00:13
Kyjivas teigia, kad Rusija per naujausią masinį oro smūgį paleido 114 bepiločių orlaivių.
Ukrainos priešlėktuvinė gynyba sunaikino 64 iš jų, pridūrė kariuomenė, nenurodydama, kada šios atakos buvo surengtos.
Dar 41 dronas buvo „prarastas“, greičiausiai dėl Ukrainos signalo trukdymo, teigė ji.
Ukraina paneigė informaciją apie Šiaurės Korėjos kariškių buvimą Charkivo regione
23:35
Operatyvinė taktinė grupė „Charkivas“ paneigė informaciją apie Šiaurės Korėjos kariškių buvimą Charkivo regione.
Oficialus Operatyvinės taktinės grupės pareiškimas buvo paskelbtas jų „Facebook“ puslapyje.
Kariuomenė pažymi, kad asmuo, pranešęs tokius duomenis žiniasklaidai, komentavo operatyvinę situaciją ne pagal savo kompetenciją, nes jis nėra jų oficialus atstovas:
„Operatyvinė situacija Charkivo kryptimi iš esmės nepasikeitė; Ukrainos gynybos pajėgos toliau sulaiko Rusijos okupacinių pajėgų puolimą“.
Kaip rusai gynė Kurską: laužėsi į namus, plėšė prekybos centrus ir elgėsi it laukiniai
23:03
Rugpjūčio pradžioje Ukrainos ginkluotosios pajėgos surengė siurprizą Rusijai – pradėjo precedento neturintį puolimą Kursko srityje. Ukrainai pavyko vos per kelias dienas įsiskverbti į rusų regioną, užimti dešimtis gyvenviečių ir paėmė į nelaisvę šimtus rusų karių.
Naujienų svetainei „The Insider“ šią sritį gynęs Rusijos jūrų pėstininkų brigados samdomas karys atskleidė kitą istorijos pusę ir prisipažino, kad jie laužėsi į žmonių namus, vogdavo, o jų vadai savo malonumui kankino ir badu marindavo karius.
Nepagražintoje išpažintyje vyras pasakojo, kad fronto linijoje atsidūrė, praėjus vos kelioms savaitėms nuo mobilizacijos pradžios: prie jo namų pasirodė Rusijos nacionalinės gvardijos pareigūnai ir įteikė jam šaukimą į kariuomenę.
Pasirašęs sutartį, rusas buvo nuvežtas į Primorsko krašte esantį karinį poligoną, kur mėnesį vyko karių mokymai. Iš pradžių jis buvo išsiųstas į Volnovachą, o paskui į vietovę netoli Novomychailivkos, kur suprato esąs įstumtas į taip vadinamų „mėsos atakų“ epicentrą.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Ar tikrai NATO kariai bus siunčiami į Ukrainą valdyti tolimojo nuotolio raketų?
22:25
JAV galiausiai leidus Ukrainai naudoti tolimojo nuotolio raketas, internautai nenustygsta vietoje. Viena moteris paskelbė tikrovės neatitinkančią informaciją, esą NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pranešė siunčiantis Aljanso karius į karą Ukrainoje. Iš tiesų tokio sprendimo jis nepaskelbė.
Žlugdys Rusijos ambicijas?
Viena internautė savo „Facebook“ paskyroje paskelbė informaciją apie tariamą NATO karių įsitraukimą į karą.
„NATO generalinis sekretorius M.Rutte pasveikino JAV, Prancūziją ir JK už tolimojo nuotolio raketų pristatymą į Ukrainą ir paskelbė, kad NATO kariai bus siunčiami tiesiogiai jas valdyti.
Jis paskelbė, kad šis žingsnis yra drąsus NATO ryžto signalas ir pažadėjo peržengti bet kokią ribą, reikalingą Rusijos ambicijoms sužlugdyti“ – rašė ji.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
BBC: ką toliau darys V.Putinas po kelias dienas trukusios eskalacijos?
21:46
„Ką toliau darys Vladimiras Putinas?“
„Šią savaitę šis klausimas man buvo užduodamas dažnai.
Tai suprantama. Juk šią savaitę Kremliaus vadovas sumažino Rusijos branduolinių ginklų panaudojimo ribą“, – rašo BBC redaktorius Steve'as Rosenbergas.
Visą jo straipsnį išpublikuotą BBC kanale pateikiame žemiau.
„Šią savaitę JAV ir Jungtinė Karalystė peržengė (dar vieną) V.Putino raudonąją liniją, leisdamos Ukrainai apšaudyti Rusiją Vakarų tiekiamomis ilgesnio nuotolio raketomis.
Tai taip pat buvo savaitė, kai prezidentas Putinas pagrasino Jungtinei Karalystei, Amerikai ir bet kuriai kitai šaliai, tiekiančiai Ukrainai tokius ginklus ir tokiam tikslui.
„Manome, kad turime teisę panaudoti savo ginklus prieš karinius objektus tų šalių, kurios leidžia naudoti savo ginklus prieš mūsų objektus“, – ketvirtadienio vakarą kreipdamasis į tautą sakė Rusijos vadovas.
Taigi, matote: „Ką toliau darys Vladimiras Putinas?“ – tai pats aktualiausias klausimas. Kadangi esu BBC Rusijos redaktorius, galite tikėtis, kad turėsiu atsakymą.
Būsiu su jumis atviras. Neturiu.
Galbūt net Putinas nežino atsakymo, todėl viskas tampa dar rimčiau.
Vietoj atsakymų – keletas pastebėjimų.
Eskalavimo skatinimas
Šią savaitę Kremlius apkaltino „kolektyvinius Vakarus“ eskaluojant karą Ukrainoje.
Tačiau beveik trejus metus trunkantis karas Ukrainoje parodė, kad būtent Vladimiras Putinas pritaria eskalavimui kaip priemonei savo tikslams pasiekti – šiuo atveju kontroliuoti Ukrainą arba bent jau pasiekti taiką pagal Rusijos sąlygas.
V.Putino visiška invazija į Ukrainą, jo sprendimas paskelbti keturias Ukrainos teritorijas Rusijos dalimi, Šiaurės Korėjos kariuomenės dislokavimas Kursko srityje, ketvirtadienį priimtas sprendimas nukreipti į Ukrainos miestą Dnieprą naują vidutinio nuotolio hipergarsinę balistinę raketą ir grasinimai smogti Vakarams – visa tai yra šio konflikto eskalavimo momentai.
Kartą Vladimirą Putiną apibūdinau kaip automobilį be atbulinės pavaros ir stabdžių, kuris lekia greitkeliu, iki galo spausdamas akceleratoriaus pedalą.
Iš to, ką matau, mažai kas pasikeitė.
Nesitikėkite, kad „Putinmobilis“ staiga sulėtės ar sumažins tempą dabar, kai Rusijai bus suduoti ilgesnio nuotolio raketų smūgiai.
Tačiau eskalavimas yra kitas klausimas. Tai labai tikėtina.
Ukraina ruošis naujoms Rusijos atakoms, dar smarkesniems bombardavimams.
Vakarų vyriausybės įvertins grėsmės lygį, atsižvelgdamos į V.Putino perspėjimus.
Dar prieš Kremliaus vadovo kreipimąsi per televiziją Vakaruose buvo nuogąstaujama dėl suaktyvėjusio Rusijos hibridinio karo.
Praėjusį mėnesį MI5 vadovas perspėjo, kad Rusijos karinė žvalgyba vykdo kampaniją, kuria siekiama „sukelti chaosą Didžiosios Britanijos ir Europos gatvėse“.
„Matėme padegimus, sabotažą ir dar daugiau“, – pridūrė jis.
Dar birželį V.Putinas užsiminė, kad Maskva gali apginkluoti Vakarų priešininkus, jei Ukrainai bus leista smogti į Rusijos gilumą vakarietiškomis ilgojo nuotolio raketomis.
„Mes manome, kad jei kas nors galvoja, jog galima tiekti tokius ginklus į karo zoną, kad jie smogtų į mūsų teritoriją ir sukeltų mums problemų, – sakė jis, – kodėl mes negalėtume tiekti savo tos pačios klasės ginklų į tuos pasaulio regionus, kur jie būtų nukreipti į jautrius objektus tų šalių, kurios taiko į Rusiją?“
Branduolinis variantas
Po klausimo „Ką Putinas darys toliau?“ paprastai seka: „Ar Putinas panaudotų branduolinį ginklą Ukrainos kare?
Rusijos prezidentas yra paleidęs keletą nepastebimų užuominų.
Paskelbęs apie savo „specialiosios karinės operacijos“ – plataus masto invazijos į Ukrainą – pradžią, jis buvo paskelbęs perspėjimą „tiems, kurie gali būti linkę kištis iš išorės“.
„Kad ir kas bandytų stoti mums skersai kelio ar keltų grėsmę mūsų šaliai ir mūsų žmonėms, – pareiškė Kremliaus vadovas, – jie turi žinoti, kad Rusija nedelsdama atsakys“.
„Ir pasekmės bus tokios, kokių jūs dar nematėte per visą savo istoriją“.
Vakarų lyderiai iš esmės atmetė tai, ką jie laikė branduoliniu sabotažu. Nuo karo pradžios Vakarų vyriausybės peržengė kelias Rusijos „raudonąsias linijas“: aprūpino Ukrainą tankais, pažangiomis raketų sistemomis, o vėliau – naikintuvais F-16.
„Pasekmės“, kuriomis grasino Kremlius, taip ir nepasireiškė.
Rugsėjį V.Putinas paskelbė, kad mažina branduolinių ginklų panaudojimo ribą – įsakas paskelbtas šią savaitę. Aiškus įspėjimas Europai ir Amerikai neleisti ilgesnio nuotolio raketų smūgių Rusijos teritorijoje.
Dabar ir ši raudona linija buvo peržengta. Kreipimesi į tautą V.Putinas patvirtino Vakarų pranešimus, kad Ukraina paleido JAV tiekiamas ATACMS ir Didžiojoje Britanijoje pagamintas „Storm Shadow“ raketas į taikinius Rusijos teritorijoje.
Šios savaitės pradžioje prokremliškas bulvarinis laikraštis „Moskovskij komsomolec“ paklausė į atsargą išėjusio generolo leitenanto, kaip Rusija turėtų atsakyti į ATACMS ataką Briansko srityje, jis atsakė:
„Trečiojo pasaulinio karo pradėjimas dėl smūgių ginklų sandėliui Briansko srityje tikriausiai būtų trumparegiškas“.
Būtų paguodžianti mintis, kad Kremlius pritaria tokiai pat nuomonei.
Tačiau Vladimiro Putino kreipimesi į tautą nebuvo jokių to įrodymų.
Jo žinia Ukrainos šalininkams Vakaruose atrodė tokia: tai yra raudona linija, kurią aš rimtai vertinu, aš drįstu ją peržengti.
„Net Putinas nežino, ar jis gali panaudoti branduolinį ginklą, ar negali. Tai priklauso nuo jo emocijų“, – neseniai man sakė „Novaja Gazeta“ apžvalgininkas Andrejus Kolesnikovas.
„Žinome, kad jis labai emocionalus žmogus. Sprendimas pradėti šį karą taip pat buvo emocinis žingsnis. Dėl to turime rimtai vertinti jo idėją keisti branduolinę doktriną. Sakoma, kad karo baimė turi sugrįžti ir suvaldyti abi puses, tačiau tai taip pat yra eskalacijos priemonė.
„Taip aiškindami turime pripažinti, kad Putinas tam tikromis aplinkybėmis gali panaudoti bent taktinį branduolinį ginklą riboto branduolinio karo rėmuose. Tai neišspręs problemos. Tačiau tai bus savižudiškos eskalacijos pradžia visam pasauliui“.
Taktiniai branduoliniai ginklai – tai nedidelės kovinės galvutės, skirtos naudoti mūšio lauke arba ribotam smūgiui.
D.Trumpo veiksnys
Vladimiras Putinas gali veikti vadovaudamasis emocijomis. Be to, akivaizdu, kad jį taip pat skatina nepasitenkinimas Vakarais, ir atrodo, kad jis pasiryžęs nesitraukti.
Tačiau jis taip pat žino, kad pasaulis netrukus gali tapti visai kitoks.
Po dviejų mėnesių Joe Bidenas baigs eiti pareigas, o Baltuosiuose rūmuose sėdės Donaldas Trumpas.
Išrinktasis prezidentas D.Trumpas išreiškė skeptišką požiūrį į JAV karinę pagalbą Ukrainai ir aršiai kritikavo NATO.
Jis taip pat neseniai sakė, kad kalbėtis su Vladimiru Putinu būtų „protinga“.
Visa tai turėtų būti muzika V.Putino ausims.
O tai reiškia, kad, nepaisant naujausių grasinimų ir perspėjimų, Kremlius gali nuspręsti dabar nesiimti didelio eskalavimo.
Tai yra, jei Kremlius yra apskaičiavęs, kad Donaldas Trumpas padės užbaigti karą Rusijai naudingomis sąlygomis.
Jei šis apskaičiavimas pasikeis, gali pasikeisti ir Maskvos atsakas“, – rašo BBC redaktorius.
Į Ukrainą atvyko ilgai lauktos JAV priešlėktuvinės gynybos sistemos
21:22
Ilgai lauktos Vakarų priešraketinės gynybos sistemos atvyko į Ukrainą, praneša „Canadian Broadcasting Corporation“.
Beveik prieš dvejus metus Kanada Ukrainai nupirko 406 mln. dolerių vertės JAV nacionalines pažangias priešlėktuvines raketų sistemas.
Kanados vyriausybė delsė perduoti pinigus JAV, o pačios Amerikos Kongreso patvirtinimo procesas dar labiau užtruko.
Dėl to derybos su gamintojais prasidėjo tik praėjus keturiems mėnesiams po to, kai 2023 m. sausio mėn.
„Dėl operatyvinio saugumo negaliu jums suteikti daugiau informacijos, tačiau pagaliau galėjome pristatyti – ir manau, kad tai bus labai svarbu“, – gynybos komitetui sakė Kanados gynybos ministras Billas Blairas.
Pasiruošimas puolimui: Šiaurės Korėjos kariai jau yra Mariupolyje ir netoli Charkivo
21:19
Šiaurės Korėjos kariuomenė jau yra okupuotame Mariupolyje ir rusų užgrobtose Charkivo srities teritorijose. Tai pranešė CNN, remdamasi šaltiniu SBU.
Pasak šaltinio, į Mariupolį atvyko „techniniai patarėjai“, tačiau jų vizito tikslas neaiškus. Nors korėjiečiai apsirengę rusiškomis karinėmis uniformomis, jie lieka atskirti nuo rusų dalinių, su kuriais bendrauja.
„Kol kiti užsienio kovotojai rusų gretose yra įsimaišę į dalinius, šiaurės korėjiečiai laikomi atskirai – jie turi savo patalpas, maistą, muziką ir filmus“, – pridūrė šaltinis.
Šiaurės Korėjos kariai taip pat buvo pastebėti Charkovo regione. Pasak Charkovo karinių dalinių asociacijos atstovo Jevgenijaus Romanovo, apie korėjiečių buvimą rodo radijo ryšio perėmimai.
„Matau, kad jie skaidosi į dalinius, stiprina savo kovinius vienetus, kaupia nedidelį skaičių (pajėgų) fronto linijoje. Jie laukia, kol pablogės oras, nes priešui tai geriausias laikas pradėti puolamąsias operacijas“, – pridūrė 153-iosios atskirosios mechanizuotosios brigados jungtinio padalinio vadas Nazarijus Kišakas.
Šaltinis taip pat teigė, kad neseniai Ukrainos raketų smūgiai Rusijos teritorijoje buvo nukreipti į aukšto rango Šiaurės Korėjos generolą, tačiau lieka neaišku, ar jis žuvo per smūgį.
V.Zelenskis sako, kad Ukraina kuria gynybos priemones, skirtas kovoti su naujais pavojais
21:11
Kiek anksčiau šį vakarą pranešėme, kad Vladimiras Putinas įsakė masiškai gaminti vadinamąją nesustabdomą balistinę raketą.
Dabar Volodymyras Zelenskis sako, kad Ukraina kuria naujo tipo oro gynybos priemones, kad galėtų kovoti su „naujais pavojais“.
Jis sakė, kad pasauliui reikia „rimto atsako“ į vakarykštį Rusijos hipergarsinės raketos smūgį Dnieprui.
Naudoti kitą šalį „naujiems teroro ginklams išbandyti“ yra akivaizdus tarptautinis nusikaltimas, pridūrė Ukrainos vadovas.
Rusija: siekiant panaikinti darbuotojų trūkumą reikia imigrantų
20:22
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas penktadienį paskelbtame interviu sakė, jog Rusijai norint augti jai reikalingi imigrantai, nes vidaus darbo jėgos yra vis mažiau.
„Migrantai yra būtini“, – valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė jis.
„Mūsų demografinė situacija įtempta. Gyvename didžiausioje pasaulio valstybėje, tačiau mūsų nėra tiek daug“, – pabrėžė jis.
Šią savaitę Rusijos parlamentas patvirtino įstatymą, draudžiantį gyvenimo būdo be vaikų „propagandą“, iš esmės uždraudžiant bet kokiam žmogui ar organizacijai raginti kitus neturėti vaikų.
Tai buvo žingsnis, skirtas kovoti su demografine krize, paveldėta dar iš sovietinių laikų. Krizę dar labiau padidino karas prieš Ukrainą.
„Mums reikalinga darbo jėga, jeigu norime turėti dinamišką šalies vystymąsi bei įgyvendinti visus savo vystymosi projektus“, – teigė D.Peskovas.
Anot jo, Rusijos valdžia sveikina imigraciją.
Vis dėlto Rusijoje dažna antiimigracinė retorika, ypač kalbant apie darbininkus iš buvusių sovietinių Vidurinės Azijos respublikų, užpildančius laisvas darbo vietas svarbiose ekonomikos srityse.
Liepą Kremlius pripažino, jog maža populiacija yra „pražūtinga valstybės ateičiai“.
Šalies populiacija dar neatsigavo nuo sovietinių laikų, nepaisant prezidento Vladimiro Putino vyriausybės didelėms šeimoms siūlomų dosnių išmokų bei subsidijų paskoloms.
Tarp naujausių demografinių problemų – mažas gimstamumas, didžiulis su COVID-19 susijusių mirčių skaičius bei šimtai tūkstančių vyrų, bėgančių iš šalies nuo mobilizacijos į karą Ukrainoje.
Statistikos biuro „Rosstat“ duomenimis, 2023-aisiais gimstamumo rodiklis buvo 1,41 vaiko vienai vaisingo amžiaus moteriai. Šį skaičių citavo žiniasklaidos grupė RBC.
Norint bent jau palaikyti populiaciją, šis rodiklis turi būti 2.
„Rosstat“ skelbia, kad šiais metais nuo sausio iki rugsėjo gimė 920 200 kūdikių – 3,4 proc. mažiau palyginti su tuo pačių 2023 metų laikotarpiu.
Rusijos žiniasklaida skelbė, jog tai mažiausias naujagimių skaičius nuo pat praėjusio amžiaus 10-ojo dešimtmečio.
