Svarbiausios naujienos
- Šiaurės Korėjos kariai pastebėti netikėtoje vietoje
- Rusijos naujausias „superginklas“: kodėl niekas apie jį negirdėjo anksčiau
- JK generolas: esame pasirengę jau šiąnakt kovoti su V.Putinu Rytų Europoje
- „Naujausios“ V.Putino raketos smūgio vietoje rasta dešimtmečių senumo raketos dalis
- Pirmasis „Storm Shadow“ smūgis Rusijai skaudžiai kainavo Šiaurės Korėjai
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Šiaurės Korėjos kariai pastebėti netikėtoje vietoje
15:14
Šiaurės Korėjos (KLDR) kariai, kuriuos šalies vadovas Kim Jong Unas pasiuntė dalyvauti kare prieš Ukrainą Rusijos pusėje, pastebėti Charkivo kryptimi, nacionalinio teletilto „Jungtinės naujienos“ eteryje pranešė 153-iosios atskirosios mechanizuotosios brigados (OMBr) kombinuotojo padalinio vadas Nazarijus Kišakas.
„Matome, kad mūsų kryptimi jau yra kariškių iš KLDR“, – sakė jis, turėdamas omenyje Charkivo kryptį.
Atsakydamas į laidos vedėjo klausimą, apie kiek Pchenjano kariškių galime kalbėti, N.Kišakas sakė, kad šios informacijos atskleisti negali.
„Bet matau, kad jie skirstosi į dalinius, stiprina savo kovinius veiksmus ir fronto linijoje jau daro nedideles sankaupas“, – įvertino 153-ojo OMBr jungtinio padalinio vadas.
Pasak kariškio, priešas laukia, kol pablogės oro sąlygos, kad galėtų pradėti naują puolimų seriją. Jo nuomone, bus ir toliau kliaujamasi „mėsos puolimais“.
„Jų turima technika – tai keli nesprogę tankai ir motociklai. Jokios kitos įrangos nematau. Žinoma, yra pikapų, kuriuos kasdien Charkivo kryptimi deginame. Bet nematau tokios didžiulės technikos, kaip dabar vyksta Kupjansko, Torecko kryptimis“, – pažymėjo N.Kišakas.
Ukrainos žvalgybos tarnybos duomenimis, Rusija apginklavo Šiaurės Korėjos kariuomenę „pėstininkų būdu“ – minosvaidžiais, automatais, kulkosvaidžiais, šautuvais ir panašia įranga.
Penktadienį BBC naujienų tarnyba paskelbė apie tai, ką Vladimiras Putinas pažadėjo Kim Jong Unui už karinę pagalbą.
Pareigūnai siūlo J.Bidenui neįtikėtiną sprendimą – grąžinti Ukrainai branduolinius ginklus
15:42
Ketvirtadienį Vladimiro Putino pristatytų „Orešnik“ balistinių raketų paleidimas ir kelis mėnesius tebesitęsiančios nesėkmės Ukrainos fronto linijoje įžiebė naujų diskusijų apie karinės pagalbos Ukrainai būdus ir būsimą jos saugumo sistemą.
Ukrainos sąjungininkės prieš išrinktojo JAV Donaldo Trumpo atvykimą į Baltuosius rūmus ieško būdų, kaip išsaugoti psichologinį ir ekonominį palaikymą Ukrainai.
Pasak amerikiečių leidinio „The New York Times“, JAV ir Europos pareigūnai pasiūlė JAV prezidentui Joe Bidenui padėti Ukrainai grąžinti branduolinius ginklus, „atimtus iš jos po Sovietų Sąjungos žlugimo“.
Pareigūnai mano, kad toks sprendimas būtų momentinis ir galingas atgrasymas Rusijai, tačiau šis žingsnis būtų sudėtingas ir turėtų rimtų pasekmių.
Pranešta, kad Ukraina ir pati galėtų pasigaminti branduolinę bombą. Elementari branduolinė bomba galėtų būti sukurta tam atvejui, jeigu, D.Trumpas, pradėjęs eiti pareigas, sustabdytų karinę pagalbą Kyjivui, britų eidinys „The Times“ remiasi Nacionalinio strateginių tyrimų instituto departamento vadovo Oleksijaus Ižako Ukrainos gynybos ministerijai parengtu dokumentu.
Dokumente teigiama, kad Ukraina galėtų greitai sukurti plutonio pagrindu pagamintą branduolinį ginklą, naudodama technologiją, panašią į tą, kuri buvo naudojama kuriant „Fat Man“ bombą. Būtent šią bombą 1945 m. rugpjūčio 9 d. JAV numetė ant Japonijos Nagasakio miesto. Ataskaitoje pažymima, kad sukurti panašų ginklą „po 80 metų nėra labai sudėtinga“.
Ukraina dar neturi galimybių pastatyti ir eksploatuoti didelio masto urano sodrinimo įrenginių, todėl, pasak ataskaitos, ji galėtų naudoti plutonį, gautą iš branduolinių elektrinių panaudotų kuro strypų.
„Apytikriai apskaičiuota, kad Ukraina turi apie 7 tonas plutonio. To pakanka sukurti šimtus kovinių galvučių, kurių taktinis galingumas siekia kelias kilotonas“, - pažymima dokumente.
Taip pat nurodoma, kad vienos ukrainietiškos branduolinės bombos galingumas būtų maždaug dešimtadalis „Fat Man“ galingumo: „To užtektų sunaikinti Rusijos oro pajėgų bazę arba karinį, pramoninį ar logistikos objektą.“
Šiaurės Korėjos kariai pastebėti netikėtoje vietoje
15:14
Šiaurės Korėjos (KLDR) kariai, kuriuos šalies vadovas Kim Jong Unas pasiuntė dalyvauti kare prieš Ukrainą Rusijos pusėje, pastebėti Charkivo kryptimi, nacionalinio teletilto „Jungtinės naujienos“ eteryje pranešė 153-iosios atskirosios mechanizuotosios brigados (OMBr) kombinuotojo padalinio vadas Nazarijus Kišakas.
„Matome, kad mūsų kryptimi jau yra kariškių iš KLDR“, – sakė jis, turėdamas omenyje Charkivo kryptį.
Atsakydamas į laidos vedėjo klausimą, apie kiek Pchenjano kariškių galime kalbėti, N.Kišakas sakė, kad šios informacijos atskleisti negali.
„Bet matau, kad jie skirstosi į dalinius, stiprina savo kovinius veiksmus ir fronto linijoje jau daro nedideles sankaupas“, – įvertino 153-ojo OMBr jungtinio padalinio vadas.
Pasak kariškio, priešas laukia, kol pablogės oro sąlygos, kad galėtų pradėti naują puolimų seriją. Jo nuomone, bus ir toliau kliaujamasi „mėsos puolimais“.
„Jų turima technika – tai keli nesprogę tankai ir motociklai. Jokios kitos įrangos nematau. Žinoma, yra pikapų, kuriuos kasdien Charkivo kryptimi deginame. Bet nematau tokios didžiulės technikos, kaip dabar vyksta Kupjansko, Torecko kryptimis“, – pažymėjo N.Kišakas.
Ukrainos žvalgybos tarnybos duomenimis, Rusija apginklavo Šiaurės Korėjos kariuomenę „pėstininkų būdu“ – minosvaidžiais, automatais, kulkosvaidžiais, šautuvais ir panašia įranga.
Penktadienį BBC naujienų tarnyba paskelbė apie tai, ką Vladimiras Putinas pažadėjo Kim Jong Unui už karinę pagalbą.
Rusija skelbia užėmusi dar vieną Ukrainos kaimą netoli Kurachovės
14:48
Rusija penktadienį paskelbė užėmusi dar vieną Rytų Ukrainos kaimą netoli Kurachovės.
Rusijos gynybos ministerija savo kasdieniame pranešime nurodė, kad jos pajėgos „išvadavo“ Novodmytrivkos kaimą, esantį už 10 km į šiaurę nuo Kurachovės.
Rusų pajėgos jau keli mėnesiai nuosekliai artėja prie šio miesto.
Rusijos paleista balistinė raketa skrido dideliu greičiu
13:50
Ketvirtadienį Rusija paleido balistinę raketą į Dniprą iš komplekso „Kedr“. Apie tai penktadienį pranešė Ukrainos karinė žvalgyba GUR.
Pažymima, kad raketos skrydžio laikas nuo paleidimo iš Astrachanės srities iki pataikymo į Dniprą buvo 15 minučių.
Raketoje buvo sumontuotos šešios kovinės galvutės, kiekvienoje iš jų – šeši subsprogmenys. Paskutinėje trajektorijos atkarpoje greitis buvo didesnis nei 11 machų. Hipergarsiniu greičiu laikomas greitis, kuris yra penkis kartus didesnis už garso sklidimo greitį ir viršija 5 machus.
Po nutrauktų kabelių Baltijos jūroje Lenkija tikrina uosto infrastruktūrą
13:18
Lenkijos prezidentas ketvirtadienį, po kabelių Baltijos jūroje nutraukimo, nusiuntė už saugumą atsakingą atstovą su darbo vizitu aplankyti svarbiausius jūrų infrastruktūros objektus Svinouiscio mieste.
Vizitas įvyko po to, kai sekmadienį buvo nutrauktas tarp Lietuvos ir Švedijos nutiestas povandeninis kabelis ir kitas, Helsinkį ir Rostoką Vokietijoje jungiantis, kabelis.
Prezidento Nacionalinio saugumo biuro (BBN) vadovas Jacekas Siewiera sakė, kad vizito tikslas buvo „žvalgymas prezidento prašymu, suderinus su gynybos ir užsienio reikalų ministrais bei bendradarbiaujant su Pasienio apsaugos tarnyba ir SGD terminalo administracija“.
„Peržiūrėjome, kaip apsaugoma infrastruktūra, įskaitant SGD terminalą ir, prireikus, dujotiekį „Baltic Pipe“, – sakė J.Siewiera.
2022 metais pradėtu eksploatuoti „Baltic Pipe“ gamtinės dujos į Lenkiją tiekiamos iš Norvegijos šelfo. Lenkija nusprendė nutiesti šį dujotiekį, kad sumažintų savo priklausomybę nuo rusiškų gamtinių dujų.
„Didžioji 279 km ilgio dujotiekio „Baltic Pipe“ dalis eina tarptautiniais vandenimis, kuriuose stebimi ir atidžiai prižiūrimi keisti svetimų laivų manevrai“, – sakė J.Siewiera.
„Mūsų saugumas grindžiamas jūrų ekonomika“, – teigė jis.
Švedijos žiniasklaida pranešė, kad su povandeninių kabelių Baltijos jūroje nutraukimu gali būti susijęs Kinijos krovininis laivas, kurį sekė Danijos karinis jūrų laivynas.
Kremlius drąsinasi: JAV neabejotinai suprato raketos smūgiu perteiktą žinią
13:11 Atnaujinta 14:49
Kremlius penktadienį pareiškė neabejojantis, kad Vašingtonas po Rusijos smūgio Ukrainai raketa, galinčia nešti branduolines galvutes, suprato prezidento Vladimiro Putino įspėjimą.
„Mes neabejojame, kad dabartinė administracija Vašingtone turėjo šansą susipažinti su šiuo pranešimu ir jį suprato“, – kitą dieną po smūgio Ukrainai nauja hipergarsine balistine raketa reporteriams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
V.Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad karas Ukrainoje turi pasaulinio karo požymių, ir neatmetė galimybės smogti Vakarų šalims.
D.Peskovas sakė, kad pranešimas buvo „išsamus, aiškus ir logiškas“.
Pastarosiomis dienomis Ukraina pirmą kartą į Rusijos teritoriją paleido JAV ir Jungtinės Karalystės (JK) tiekiamų raketų.
Pasak Maskvos, tai reiškia, kad Vakarų šalys, leidusios Ukrainai naudoti savo raketas smūgiams Rusijos teritorijoje, yra tiesioginės konflikto dalyvės.
„Pagrindinė žinia yra ta, kad Vakarų šalių, kurios gamina raketas, tiekia jas Ukrainai, o vėliau dalyvauja vykdant smūgius Rusijos teritorijoje, neapgalvoti sprendimai ir veiksmai negali likti be Rusijos reakcijos“, – pažymėjo D.Peskovas.
Britų generolas: esame pasirengę jau šiąnakt kovoti su V.Putinu Rytų Europoje
13:05
Didžiosios Britanijos ginkluotosios pajėgos būtų pasirengusios jau „šiąnakt“ kovoti su Rusijos kariais, jei Vladimiras Putinas įsiveržtų į kurią nors Rytų Europos šalį, ketvirtadienį pareiškė vienas iš vyriausiųjų Jungtinės Karalystės kariuomenės vadų.
„Jei Didžiosios Britanijos kariuomenės būtų paprašyta kariauti šiąnakt, ji kariautų šiąnakt, – Bendruomenių rūmų gynybos komitetui sakė Didžiosios Britanijos gynybos štabo viršininko pavaduotojas generolas leitenantas Robas Magowanas. – Nemanau, kad kas nors šiame kambaryje turėtų turėti iliuzijų, kad jei rusai šiąnakt įsiveržtų į Rytų Europą, tai mes su jais susitiktume šioje kovoje.“
Šie griežti komentarai nuskambėjo parlamento nariams ketvirtadienį paklausus R.Magowano, kiek britų brigadų galėtų atvykti į rytinį NATO flangą, jei Rusija smarkiai suintensyvintų veiksmus, skelbia leidinys „Politico“.
Rytų Europos NATO narės, įskaitant Latviją ir Estiją, nervingai vertina plataus masto Rusijos invaziją į Ukrainą, o Suomija, kuri ribojasi su Rusija rytuose, visai neseniai perspėjo apie kritinės infrastruktūros sabotavimą. NATO kolektyvinės gynybos taisyklės numato, kad užpuolimas prieš vieną narę yra laikomas visų puolimu.
Nepaisant griežtų R.Magowano žodžių, susirūpinimą kelia Jungtinės Karalystės karinis pajėgumas eskalacijos Europoje atveju, pastebi „Politico“.
Didžiosios Britanijos sausumos kariuomenės dydis yra mažiausias nuo pat 1700-ųjų. Dar praėjusį mėnesį Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Johnas Healey', vasarą jo Leiboristų partijai atėjus į vyriausybę, pareiškė, kad ginkluotųjų pajėgų būklė yra „daug blogesnė, nei manėme“.
Trečiadienį J.Healey paskelbė, kad Jungtinė Karalystė, vykdydama išlaidų mažinimo programą, atsisako penkių karo laivų ir tuzino karinių sraigtasparnių bei bepiločių orlaivių. Šiuo metu Jungtinė Karalystė atlieka strateginę gynybos peržiūrą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Dėl Rusijos atakos grėsmės atšauktas Ukrainos parlamento posėdis
12:33
Baimindamasis Rusijos raketų atakos Kyjive grėsmės, Ukrainos parlamentas atšaukė penktadienio posėdį, pranešė įstatymų leidėjai.
„Klausimų vyriausybei valanda buvo atšaukta“, – naujienų agentūrai AFP pareiškė valdančiosios partijos įstatymų leidėja Jevhenija Kravčuk. – Yra signalų, kad ateinančiomis dienomis padidės atakų prieš vyriausybės rajoną (Kyjive) rizika.“
Rusijos gynybos ministras giriasi: Maskva jau sužlugdė kitų metų Kyjivo karinę strategiją
12:30
Rusijos gynybos ministras Andrejus Belousovas penktadienį pareiškė, kad Maskvos smūgis Ukrainai eksperimentine hipergarsine raketa sužlugdė visą Kyjivo ateinančių metų karinę strategiją.
Ketvirtadienio vakarą kreipdamasis į tautą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad konfliktas Ukrainoje įgavo pasaulinio pobūdžio elementų.
Rusų lyderis pridūrė, kad Maskva turi teisę smogti kariniams taikiniams tose šalyse, kurių ginklus Ukraina naudoja smūgiams į Rusijos teritoriją.
Penktadienį per susitikimą su Rusijos kariuomenės vadais A.Belousovas sakė, kad Maskvos veiksmai Ukrainoje įgavo naują pagreitį. Pasak jo, Rusija jau yra susilpninusi geriausius Kyjivo dalinius.
„Iš tikrųjų mes sužlugdėme visą (Ukrainos) 2025 metų (karinę) kampaniją“, – pareiškė gynybos ministras.
Nuo šios vasaros Maskva nuolat žengia į priekį Rytų Ukrainoje, artėdama prie tokių svarbių pramonės centrų kaip Pokrovskas ir Kurachovė.
Rusija šią savaitę pakoregavo savo branduolinę doktriną. Atnaujinimai leidžia Maskvai naudoti branduolinius ginklus prieš jų neturinčias valstybes. Toks sprendimas priimtas po to, kai JAV suteikė Kyjivui galimybę smogti kariniams taikiniams Rusijos teritorijoje ATACMS raketomis.
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paragino pasaulio lyderius ryžtingai reaguoti į naujausią Rusijos smūgį Ukrainai panaudojant naujos kartos vidutinio nuotolio raketą.
Pasak V.Zelenskio, šis Rusijos išpuolis buvo akivaizdus įrodymas, kad ji nenori taikos.
Rusijos naujausias „superginklas“: kodėl niekas apie jį negirdėjo anksčiau
12:15
Ketvirtadienio vakarą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas netikėtai kreipėsi į tautą ir pareiškė, kad prieš Ukrainą buvo panaudota nauja vidutinio nuotolio raketa, kurią rusų inžinieriai pavadino „Orešnik“. Po to Vašingtonas patvirtino, kad ši balistinė raketa buvo sukurta rusų tarpžemyninės balistinės raketos RS-26 „Rubiež“ pagrindu. Kas šiuo metu žinoma apie naujausią Kremliaus „superginklą“?
Pats Rusijos prezidentas informacijos apie raketas pateikė ne daug. Pasak jo, raketos „Orešnik“ atakuoja taikinius 2-3 km/s greičiu, todėl Ukraina esą neturi oro gynybos priemonių, leidžiančių nuo jų apsiginti.
V.Putino žodžiai sukėlė diskusijas tarp karybos ekspertų apie tai, kas iš tikrųjų yra šis naujasis Kremliaus „superginklas“.
„Tai skirta Vokietijai“
Socialiniame tinkle „Facebook“ ketvirtadienio vakarą publikuotame įraše ekspertas Egidijus Papečkys palygino tarpžemyninę balistinę raketą RS-26 „Rubiež“ ir „Orešnik“.
Anot jo, jų veikimo principas ir nuotolis panašus, tik naujoji skrenda didesniu greičiu ir todėl iš tiesų turėtų būti sunkiau pažeidžiama oro gynybos priemonėmis.
„Iš esmės tai yra tas pats, tik naujesnis „Rubiež“ analogas. Galbūt net paleistas iš RS-26 „Rubiež“ paleidimo įrenginio“, – pažymėjo karybos ekspertas.
Pasak jo, tiek Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, tiek kiti rusiški šaltiniai akcentuoja frazę, kad tai vidutinio nuotolio raketa. E.Papečkys paaiškino, kad taip daroma todėl, kad vidutinio nuotolio raketos nepatenka po tarpžemynines raketas apimančiais susitarimais.
Dėl tos priežasties, jo teigimu, anksčiau buvo bandoma formaliai, bent popieriuje „pritempti“ „Rubiež“ iki vidutinio nuotolio, bet „nelabai gavosi“.
„Antra, „vidutinio nuotolio“ reiškia, kad yra skirta atakuoti visų pirma Europoje esančioms NATO valstybėms, kurios turi labai mažai laiko pasiruošti nuo jų apsiginti. Būtent todėl Europa visada buvo labai suinteresuota susitarimu dėl vidutinio ir trumpojo nuotolio raketų, sumažinančiu tokią grėsmę.
Todėl ir dabar frazė „vidutinio nuotolio“ yra skirta visų pirma Vokietijai, neapsisprendžiančiai dėl leidimo naudoti raketas prieš taikinius Rusijos teritorijoje, ir, be abejo, VISOS Europos visuomenėms, siekiant kelti nerimą, įbauginti ir taip daryti spaudimą savo politikams“, – rašė ekspertas.
Informacijos apie šią naujają raketą stoka paskatino karybos ekspertus kelti klausimą, ar iš tikrųjų tokia raketa egzistuoja. Pagaliau, niekas nežino, kiek raketa „Orešnik“ turi bendro ir kiek skirtumų su „Rubiež“. Jų teigimu, tai gali būti tik dar viena Kremliaus taktika vadinti daiktus kitais vardais.
„Niekas nėra matęs nė vienos iš jų sprogimo ir negali palyginti. Kaip visada tokiu atveju, reikia truputį palaukti, kol ukrainiečiai (ir amerikiečiai) susirankios nuolaužas ir galbūt mums pasakys kažką daugiau“, – pažymėjo E.Papečkys.
Jis nepraleido progos ironiškai įvertinti V.Putino pareiškimo apie tai, kad raketa yra nenumušama. Eksperto nuomone, būtent dėl to savo taikiniu Rusija pasirinko Dnipro miestą, nes jo gynyba kur kas silpnesnė nei Kyjivo ir Odesos, tad „tikimybė numušti tokio tipo balistinius taikinius kaip „Rubiež“ ar „Orešnik“ yra minimali, galima sakyti, beveik nulinė“.
„Karine prasme toks smūgis buvo visiškas nulis. Na, buvo atliktas bandomasis skrydis kovinėmis sąlygomis, tačiau neaišku, ar iš to daugiau naudos neturės NATO, jeigu pavyks surinkti pakankamai daug išlikusių raketos ir jos užtaisų dalių.
Tai paneigia ir Vladimiro Putino grasinimą, kad tokių raketų yra daug – jis teigia, kad tai buvo pirmasis bandomasis šūvis, ir tai reiškia tik viena – šios raketos vis dar bandymų etape. O su tuo susijusios ir įvairios vaikiškos ligos. Viskam reikia laiko, taip pat ir naujoms raketinėms sistemoms“, – dėstė E.Papečkys.
Anot jo, tai buvo aiški politinė žinutė Vakarams ir antrojo smūgio greičiausiai nebus, nes „antra panaši žinutė jau būtų bevertė“.
„Ir dar klausimas, kiek dar liko raketų „Orešnik“? Viena, penkios, ar nė vienos veikiančios?
Reikėtų suprasti vieną esminį dalyką – Rusija turi daug branduolinių priemonių, ir jokie „rubiežai“ ar „orešnikai“ padėties nekeičia, panaudojimo prieš NATO atveju atsakymas būtų greitas ir naikinantis, ką Kremliuje irgi labai gerai supranta“, – reziumavo ekspertas.
Naujasis raketų karas
Leidinys „The Economist“ pažymėjo, kad, nors „Orešnik“ veikimo nuotolis trumpesnis, tokios balistinės raketos yra sudėtingi ir brangūs ginklai, kurie beveik visada siejami su branduolinių kovinių galvučių nešimu.
Ataskaitoje, kurią įvertino žurnalistai, teigiama, kad ketvirtadienio smūgis buvo suduotas su inertinėmis arba netikromis kovinėmis galvutėmis, kurios dėl savo greičio raketa turi didelę kinetinę energiją, tačiau joje nėra sprogmenų – tai vienas iš požymių, kad raketa buvo skirta naudoti branduoliniais, o ne įprastiniais tikslais.
Kremliaus atstovas spaudai tikino, kad Maskva įspėjo Vašingtoną apie smūgį likus maždaug 30 minučių iki jo įvykdymo per ryšių kanalus, skirtus branduolinei rizikai mažinti. Nors, tikėtina, kad Amerikos pusė apie konkrečią grėsmę žinojo dieną prieš tai, kai uždarė savo ambasadą Kyjive.
Pasak straipsnio, „Orešnik“ ir panašių raketų panaudojimas yra „naujos raketinio karo eros“ dalis: be Rusijos, Iranas prieš Izraelį paleido didžiausią visų laikų balistinių raketų salvę, o Izraelis prieš jį panaudojo iš oro paleidžiamas balistines raketas.
Be to, lapkričio 17 d. Indija pranešė išbandžiusi savo hipergarsinę raketą, kurios veikimo nuotolis siekia 1 500 km.
Savo ruožtu JAV planuoja 2026 m. Vokietijoje dislokuoti nebranduolines vidutinio nuotolio raketas, o Europa bendradarbiauja kuriant savo „ gilaus smūgio“ sistemas.
„The Economist“ atkreipė dėmesį, kad „Orešnik“ yra pirmoji istorijoje vidutinio nuotolio raketa su keliomis kovinėmis galvutėmis, panaudota kovai.
„Ir galbūt ne paskutinė“, – pridūrė straipsnio autoriai.
Naujienų agentūrai „Associated Press“ Karališkojo jungtinio gynybos studijų instituto (RUSI) Londone karinių mokslų vadovas Matthew Saville'as įvertino, kad paleistos raketos nuotolis „gerokai viršija viską, kas iki šiol buvo matoma šiame konflikte“.
Kaip ir kiti ekspertai jis nurodė, kad raketa gali iššaudyti kelias kovines galvutes itin dideliu greičiu. M.Saville'io nuomone, „nuo jų gana sunku apsiginti“.
„Net oro gynyboms sistemoms „Patriot“ bus sunku jas perimti“, – AP citavo ekspertą.
Ši raketa neabejotinai yra Rusijos signalas Vakarams: „Mes džiaugiamės galėdami dalyvauti vidutinio nuotolio balistinių raketų konkurse. Jose gali būti įrengtos branduolinės kovinės galvutės. Ar tikrai norite prisiimti tokią riziką?“.
Kuo skiriasi tarpžemyninė ir vidutinio nuotolio raketos?
Raketų, ypač vidutinio nuotolio ir tarpžemyninių, klasifikavimo etalonas yra jau nebegaliojanti Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartis (INF) – 1987 m. tarp JAV ir SSRS sudaryta sutartis dėl vidutinio nuotolio ir mažesnio nuotolio raketų likvidavimo, rašo naujienų svetainės „Defence Express“ analitikai.
Pažymima, kad joje buvo įtvirtinta tokia gradacija: nuo 1000 iki 5500 kilometrų skrydžio nuotolio – vidutinio nuotolio raketa, nuo 500 iki 1000 – mažo nuotolio raketa. Taigi skirtumas tarp vidutinio nuotolio balistinės raketos (IRBM) ir tarpžemyninės balistinės raketos (ICBM) yra gebėjimas nuskrieti daugiau kaip 5500 kilometrų. ICBM gali, IRBM negali.
„Tačiau būtent dėl RS-26 „Rubiež“ kilo klausimų. Didžiausias raketos „RS-26 Rubiež“ nuotolis bandymų metu buvo apie 5800 kilometrų. Teigiama, jog būtent paleidimai 5800 kilometrų atstumu leido Rusijai teigti, kad „RS-26 Rubiež“ nepažeidė INF sutarčių ir buvo ne vidutinio nuotolio, o tarpžemyninė raketa. Nors visi trys vėlesni paleidimai iš Kapustin Jaro poligono buvo atlikti daug mažesniu – 2000 kilometrų – atstumu.
Ekspertų nuomone, RS-26 „Rubiež“ akivaizdžiai buvo sukurta būtent kaip vidutinio nuotolio raketa, kaip RSD-10 „Pionier“ reinkarnacija. Ir ji atlaisvins visas „Jars“, „Topol“, „R-36M2 Vojevoda“ tipo tarpžemynines balistines raketas ir visas iš povandeninių laivų paleidžiamas balistines raketas, kad jas būtų galima panaudoti smogti vien Jungtinėms Valstijoms“.
Jie pabrėžia, jog Europoje vidutinio nuotolio raketų pakanka, kad būtų galima smogti į bet kurį taikinį. Nes su 3500 km nuotolio raketomis Rusija garantuoja branduolinį smūgį į bet kurį ES tašką iš savo teritorijos. Kartu vidutinio nuotolio raketos yra pigesnės už tarpžemynines raketas, taip pat masiškesnės.
„Todėl apskritai visa diskusija dėl to, ar RS-26 „Rubiež“ yra vidutinio nuotolio ar tarpžemyninė balistinė raketa, neturi praktinės naudos. Nes ir viena, ir kita skirta branduoliniam smūgiui suduoti“, – pridūrė analitikai.
