Svarbiausios naujienos
- „Pirmasis smūgis bus stipriausias“: Rusija ruošiasi drąsiam Zaporižios puolimui
- Ukraina parodė naujosios Rusijos raketos fragmentus
- Beda pirštais į Rusiją: netoli įtariamo Kinijos laivo pasirodė įtartinas rusų laivas
- Jį vadino Rembo: 10 faktų apie pirmąjį Rusijos gynybos ministro A.Belousovo pusmetį
- Karybos ekspertas: bankuose – gedulo muzika, nes Rusija rado naują būdą, kaip užverbuoti karui
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Rusija į Ukrainą paleidžia tūkstančius „Shahed“ bepiločių ir turi planą – sukurti „dronų rojų“
23:54
Rusija turi dvi gamyklas, gaminančias dronus „Geranium-2“ („Shahed 136“), kurios kiekvieną savaitę pagamina šimtus šių aparatų, laikraščiui „The Guardian“ sakė Ukrainos vyriausybės šaltinis.
Pažymima, kad įmonės yra Tatarstane, maždaug už 1 300 km nuo sienos su Ukraina.
Leidinys pasidalijo informacija, kad rusai paleidžia dronus į Ukrainą beveik iš karto po jų pagaminimo. Nors juos lengviau numušti nei sparnuotąsias raketas, jie trukdo priešlėktuvinei gynybai ir gali padaryti didelės žalos.
Spalio mėnesį okupantai iš viso paleido į Ukrainą 2 023 bepiločius lėktuvus „Shahed 136“, o tai yra rekordinis skaičius nuo Rusijos invazijos pradžios, pabrėžė žurnalistai. Atakos prieš didžiuosius Ukrainos miestus vykdomos beveik kiekvieną naktį.
Pasak Ukrainos karinių šaltinių, rusai taip pat bando į „Shahed 136“ įdiegti dirbtinį intelektą ir sukurti „dronų rojų“. Manoma, kad dronai bendrautų tarpusavyje ir koordinuotų atakas, siekdami įveikti Ukrainos priešlėktuvinę gynybą. Tačiau kol kas nežinoma, kiek ši technologija gali būti veiksminga.
Be to, žurnalistai išsiaiškino, kad okupantai nuolat modifikuoja savo dronus, kad jie būtų efektyvesni. Jie priminė, kad lapkričio pradžioje rusai kai kuriuos dronus aprūpino termobarinėmis kovinėmis galvutėmis, kurios susprogdintos sukuria ugnies debesis. Tai ypač pavojinga, jei bepilotis orlaivis sprogsta pastato viduje.
Leidinyje pažymima, kad bepiločiai orlaiviai „Shahed 136“ yra palyginti nebrangūs, todėl juos numušti raketų sistemomis „Patriot“, kurios kainuoja apie 4 mln. dolerių, yra nepraktiška.
Žurnalistai dalijosi, kad Ukrainos kariuomenė dažniau naudoja kulkosvaidžius arba bepiločius orlaivius FPV.
Elitinė ukrainiečių brigada parodė, kaip rengia puolimo operacijas: nustebinti rusai spruko iš miško
23:07
Kai kurios Ukrainos brigados nelaukia kvietimo prisijungti prie NATO gretų, bet jau veikia taip, tarsi būtų Aljanso sudėtyje – leidinio „Postimees“ žurnalistai turėjo galimybę iš arti pamatyti, kaip viena moderniausių Ukrainos brigadų rengia puolamąsias operacijas.
Pasak Ukrainos nacionalinės gvardijos 13-osios brigados „Khartia“ štabo karininkų, tokio lygio vadavietės fronte daugiau nėra.
Kažką panašaus turi tik kariuomenės 3-ioji šturmo brigada ir Nacionalinės gvardijos 12-oji brigada, kurių šaknys siekia legendinį „Azov“ būrį, išgarsėjusį Mariupolio apgulties metu.
„Khartia“ karių verbavimo skelbimuose pabrėžia, kad naujai prisijungiančių savanorių laukia NATO standartai ir kruopštus veiksmų planavimas.
Kaip viskas vyksta „Khartia“ brigadoje įsitikino patys iš arti viską stebėję „Postimees“ žurnalistai, kuriems ukrainiečiai detaliai pademonstravo, kaip viskas vyksta vienoje moderniausių jų brigadų.
Kandidatas į JAV nacionalinio saugumo patarėjus ragina nutraukti karo Ukrainoje eskalaciją
22:24
Išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo kandidatas į nacionalinio saugumo patarėjo postą Mike'as Waltzas sekmadienį paragino nutraukti Rusijos karo Ukrainoje eskalavimą ir pakvietė abi šalis sėsti prie derybų stalo.
„Turime tai atsakingai užbaigti. Turime atkurti atgrasymą, atkurti taiką ir užuot reagavę į šią eskalaciją, įveikti ją“, – pareiškė M. Waltzas.
Trečiadienį Rusija paleido naują vidutinio nuotolio balistinę raketą į Ukrainą, taip atsakydama į kadenciją baigiančio JAV prezidento Joe Bideno sprendimą leisti Kyjivui smūgiuoti į Rusiją JAV pagamintomis ilgojo nuotolio raketomis.
Kaip ir D. Trumpas, M. Waltzas kvestionuoja karinę pagalbą Ukrainai. Anksčiau šią savaitę ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina pralaimės karą, jei Jungtinės Valstijos sumažins karinę paramą Kyjivui.
„Prezidentas Trumpas labai aiškiai pasakė, kad reikia užbaigti šį konfliktą, – sekmadienį kanalui „Fox News“ sakė jis. – Turime aptarti, kas sės prie stalo, ar tai bus susitarimas, ar paliaubos, kaip pasiekti, kad abi pusės sėstų prie stalo, ir kokia bus susitarimo sistema.“
„Pirmasis smūgis bus stipriausias“: Rusija ruošiasi drąsiam Zaporižios puolimui
22:05
Rusija ruošiasi „drąsiam“ Zaporižios, esančios vos už 30 kilometrų nuo fronto, puolimui, mano Ukrainos žvalgyba. Miestas yra vienas iš trijų likusių „sunkiosios pramonės centrų“, kurie yra labai svarbūs Ukrainos, kaip veikiančios valstybės, išlikimui, rašo „The Economist“.
2022 m. pabaigoje Vladimiras Putinas paskelbė visą regioną savo nuosavybe, nors kontroliavo tik trečdalį jo teritorijos – po fiktyvaus referendumo, kuriame Zaporižios gyventojai nebalsavo, sakoma straipsnyje.
Du mėnesius Rusijos raketos ir didelės sprogstamosios galios bombos smogė miestui, sunaikindamos 1 500 namų. Ukrainos pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, leidiniui sakė, kad netrukus į mūšį gali būti mesti 130 000 rusų karių.
Tačiau pulkininkas Aleksejus Chilčenka, neseniai į Zaporižią dislokuotos greitojo reagavimo brigados „Spartan“ vadas, mano, kad Rusija „užsiėmusi kitur“ ir miesto kol kas nepuls. Jis taip pat tvirtina, kad rusai į pradinį puolimą planavo siųsti dvi divizijas (20 000-30 000 karių), tačiau pusė jų buvo perkelta į Kursko sritį.
118-osios Lembergo brigados, užimančios pietvakarines Zaporižios srities gynybines linijas, bataliono vadas sutinka, kad okupantai dar nepasirengę tokiam žingsniui. „Bet kai jie tai padarys, pirmasis smūgis bus stipriausias“, – pridūrė jis.
Žiniasklaida praneša, kad šį kartą Ukraina nerizikuoja ir netoli Zaporižios jau stato naujus įtvirtinimus.
Anksčiau UNIAN pranešė, kad JAV nusprendė aprūpinti Ukrainą prieštankinėmis minomis, visų pirma tam, kad būtų užkirstas kelias okupantų „mėsos“ išpuoliams įvairiuose fronto ruožuose, ypač Donbase. Tačiau klausimas lieka atviras – kokias prieštankines minas gaus Ukraina?
Be to, Kremliaus diktatorius iškėlė užduotį iki Donaldo Trumpo inauguracijos susigrąžinti Kursko srities kontrolę. Tam jis pasitelkė Šiaurės Korėjos karius.
Taikos derybos gali prasidėti 2025 metais: D.Trumpui svarbu nepadaryti vienos klaidos
20:33
Taikos derybos tarp Ukrainos ir Rusijos gali įvykti jau 2025 m., tačiau jos gali pasirodyti „trapios“, jei išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas jų nepalaikys saugumo garantijomis Ukrainai, teigia ekspertai.
„Ilgalaikis susitarimas turėtų apimti [Ukrainos] stiprinimą ir [jos] pozicijų išlaikymą, kad būtų galima patikimai atgrasyti Rusiją nuo tolesnių bandymų“, – „Business Insider“ sakė „RAND Corporation“ politikos analitikas Paulas Cormary.
Jis taip pat pažymėjo, kad Rusija turi patirties veiksmuose, kai ji „ima tik po truputį“, o tai susiję ir su Ukrainos teritorijomis. Kalbama tiek apie 2014 m. įvykdytą Krymo ir Donecko bei Luhansko sričių dalių okupaciją, tiek apie tai, ką Rusija užėmė per plataus masto karą – iš viso apie 20 proc. Ukrainos teritorijos.
„Bloomberg“: J.Bidenas planavo paraginti Ukrainą prisijungti prie NATO, bet persigalvojo
19:33
Agentūros „Bloomberg“ duomenimis, dabartinio JAV prezidento Joe Bideno administracija svarstė galimybę viešai paraginti NATO oficialiai pakviesti Ukrainą prisijungti prie Aljanso, tačiau šių planų atsisakė.
„J. Bideno administracija svarstė galimybę viešai paraginti oficialiai pakviesti Ukrainą į NATO, tačiau nusprendė to nedaryti, atsižvelgdama į mažą sėkmės tikimybę trumpuoju laikotarpiu. V. Putinas narystę, kurią sąjungininkai liepą paskelbė kaip neįmanomą, taip pat įrėmino kaip casus belli (pretekstą karui – red.)“, – rašoma leidinyje.
Leidinyje pažymima, kad mainais buvo sudaryta nemažai dvišalių saugumo susitarimų, kurie suteiks Ukrainai tam tikrų garantijų.
Ekspertas: naujoji Rusijos raketa „Orešnik“ gali sukelti rimtų problemų Ukrainai
18:51
Naujoji Rusijos balistinė raketa „Orešnik“ gali sukelti rimtų problemų Ukrainai ir jos priešlėktuvinei gynybai. Tokiam ginklui numušti reikės brangių sistemų.
Apie tai interviu UNIAN kalbėjo karinis ekspertas, buvęs Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) darbuotojas Ivanas Stupakas, atsakydamas į klausimą, ar „Patriot“ sistemos būtų pajėgios susidoroti su „Orešnik“.
„Kiek suprantu, reikia tik šių THAAD sistemų, nes jos gali numušti taikinius aukštyje, matyti, kada jie artėja. Tačiau jos labai brangios, kainuoja 3 mlrd. dolerių, neturime lėšų joms įsigyti. „Patriot“, atrodo, gali numušti atskiras kovines galvutes. Bet jei jų bus 30, tai vieno „Patriot“ neužteks, nes jas reikia numušti tuo metu, kai jos dar neatsidariusios“, – dalijosi jis.
Beda pirštais į Rusiją: netoli įtariamo Kinijos laivo pasirodė įtartinas rusų laivas
18:02
Rusijos patrulinis laivas pasirodė Kategato sąsiauryje, kur yra įsitvirtinęs Kinijos laivas, įtariamas nutraukęs povandeninius kabelius.
Rusijos raketinė korvetė „Merkurijus“ įplaukė į Kategato sąsiaurį tarp Danijos ir Švedijos, penktadienį pranešė laikraštis „Helsingin Sanomat“ (HS). Pasak laikraščio apklaustų ekspertų, laivas gali būti naudojamas stebėti Kinijos laivą „Yi Peng 3“, kurį ten nuolat seka Danijos karo laivai.
„Merkurijus“, paprastai budintis Viduržemio jūroje, ketvirtadienį pasirodė sąsiauryje, pranešė HS. Korvetės buvimo vietos nebuvo galima nustatyti naudojantis laivų sekimo paslaugomis, nes laivo AIS lokatorius buvo išjungtas, teigė leidinys. Tačiau HS pavyko patvirtinti informaciją apie „Merkurijaus“ buvimo vietą iš šaltinio, kuris naudojosi radijo žvalgybos priemonėmis.
Kinijos laivą seka Danijos karo laivynas
Be Rusijos laivo, šeštadienį netoli Kinijos laivo buvo Danijos karo laivas „Hvidbjørnen“ ir Vokietijos pakrančių apsaugos laivas „Bad Düben“, rašė HS. Sausakrūvį laivą taip pat stebi Švedijos pakrančių apsaugos tarnyba. HS įvertino, kad padėtis šioje vietoje yra išskirtinė dėl Rusijos laivo buvimo.
Laikraštis pažymi, kad „Merkurijaus“ misija tebėra paslaptis. Atrodo, kad jis stebi situaciją aplink Kinijos sausakrūvį laivą. Tuo pat metu Lenkijos karinis ekspertas Miloszas Gapinskis Suomijos leidiniui sakė, kad korvetės pasirodymo Kategato sąsiauryje tikslas gali būti Rusijos jėgos demonstravimas.
Penktadienį paaiškėjo, kad Kinijos sausakrūvis laivas pradėjo reguliariai užsukti į Rusijos uostus likus keliems mėnesiams iki povandeninių kabelių nutrūkimo Baltijos jūroje. Laivo „Yi Peng 3“ maršrutai pastebimai pasikeitė 2024 m. pavasarį, pranešė Suomijos televizijos kanalas „Yle“, remdamasis „MarineTraffic“ tarnybos duomenimis.
Prieš tai, laikotarpiu nuo 2015 m., apie kurį turima informacijos apie sausakrūvio laivo maršrutus, laivas nė karto nebuvo įplaukęs į Rusijos uostus. Beveik penkerius metus sausakrūvis laivas apskritai nebuvo išplaukęs iš Kinijos vandenų. Tačiau 2024 m. pavasarį „Yi Peng 3“ buvo pastebėtas Nachodkoje, po to bent tris kartus plaukė į Murmanską ir kartą į Ust-Lugą, skelbia nepriklausomas portalas „Agentstvo“.
Neaišku, kodėl būtent 2024 m. pavasarį Kinijos bendrovė „Ningbo Yipeng Shipping“, kuriai priklauso laivas, pakeitė kryptį. Susisiekti su sausakrūvio laivo savininkais transliuotojui „Yle“ nepavyko. Suomijos žurnalistai taip pat nerado jokių įrodymų, kad Rusijos organizacijos būtų tiesiogiai susijusios su „Yi Peng 3“ veikla.
Klausimų kelia tai, kad laivas 7,5 valandos neperdavė savo buvimo vietos, kai plaukė į būsimą kabelio tarp Suomijos ir Vokietijos nutrūkimo vietą. Tuo pačiu metu Baltijos regione neturėtų būti vietovių, kuriose signalas buvo prarastas, teigia „Yle“. Mėnesį iki kabelio nutrūkimo laivas neturėjo jokių problemų dėl signalo perdavimo, rodo „MarineTraffic“ duomenys.
Įtartini veiksmai ir Viduržemio jūroje
Be to, per pastarąjį mėnesį laivas kelis kartus įtartinai dreifavo įvairiose vietose, rašoma leidinyje. Ypač spalio mėn., išplaukęs iš Egipto Port Saido į Ust Lugą, „Yi Peng 3“ dreifavo vakarinėje Viduržemio jūros dalyje, kur driekiasi keli povandeninio ryšio kabeliai. Apie jiems padarytą žalą nepranešta.
Praėjusį sekmadienį ir pirmadienį nustojo veikti du šviesolaidiniai kabeliai – C-Lion1, jungiantis Suomiją ir Vokietiją, ir kabelis, jungiantis Švediją ir Lietuvą. Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius antradienį gedimo priežastimi nurodė „hibridinį veiksmą“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ambasadorius: Turkija neleido Rusijai užgrobti Odesos ir Mykolajivo
17:25
Nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios Turkijai uždarius Bosforo ir Dardanelų sąsiaurius, buvo užkirstas kelias Odesos, Mykolajivo ir kitų teritorijų užgrobimui, interviu agentūrai „Ukrinform“ sakė Ukrainos ambasadorius Turkijoje Vasylis Bodnaras.
„Vienas iš svarbiausių Ukrainos gynybos etapų buvo Turkijos įvykdytas Bosforo ir Dardanelų sąsiaurių uždarymas. Nuskandinome vieną „Maskvą“, o dar du rusų kreiseriai laukė Viduržemio jūroje. O tai, kad Turkija uždarė sąsiaurius, manau, neleido Rusijai pasinaudoti savo pranašumu jūroje ir užimti Odesos, Mykolajivo ir kitų teritorijų, kurios, pagal Maskvos planus, turėjo būti užimtos vykdant operacijas iš jūros“, – sakė V.Bodnaras.
Be to, diplomatas pridūrė, kad Turkija tapo rimtu Ukrainos transporto mazgu:
„Anksčiau, kai laivai su Ukrainai skirtais kroviniais sustodavo Turkijos uostuose, reguliavimo sistema neleisdavo Ukrainos vežėjams įplaukti vežti šių krovinių. Dabar galioja transporto bevizis režimas. Mūsų įmonės be licencijų ir leidimų gabena Ukrainai labai reikalingus krovinius iš Turkijos ir kitų uostų per Turkijos teritoriją“.
Portalas „Unian“ primena, kad Vasylis Bodnaras netrukus pradės eiti ambasadoriaus Lenkijoje pareigas, o atitinkamą dekretą jau pasirašė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Ukraina parodė naujosios Rusijos raketos fragmentus
15:52 Atnaujinta 17:21
Ukrainoje sekmadienį žurnalistams buvo parodyti Rusijos naujosios balistinės raketos „Orešnik“, kuria praėjusią savaitę buvo smogta Dnipro miestui, fragmentai.
Ketvirtadienį Rusija sudavė smūgį miestui. Taip, anot prezidento Vladimiro Putino, buvo išbandyta naujoji hipergarsinė vidutinio nuotolio balistinė raketa (IRBM) „Orešnik“.
Ukrainos saugumo tarnyba SBU sekmadienį neatskleistoje vietovėje priešais maskuojamąjį tinklą ant dirbtinės žolės demonstravo metalinius fragmentus, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai.
SBU neįvardijo panaudotos raketos pavadinimo, tačiau teigė, kad tai buvo anksčiau nematyta raketa.
Vienas iš jos tyrėjų Olehas žurnalistams sakė, kad „tai pirmas kartas, kai Ukrainos teritorijoje buvo rastos tokios raketos nuolaužos“.
„Saugumo tyrėjai anksčiau nebuvo užfiksavę šio objekto“, – pridūrė jis.
Olehas sakė, kad tyrėjai tiria fragmentus ir vėliau „pateiks atsakymus“ apie raketos charakteristikas.
Jis teigė, kad raketa buvo balistinė ir padarė žalos civilinei ir „kitai infrastruktūrai“ Dnipro mieste.
Ketvirtadienį per televiziją transliuotame kreipimesi V. Putinas sakė, kad Rusija panaudojo IRBM, atsakydama į tai, kad Ukraina apšaudė Rusijos teritoriją JAV raketomis ATACMS ir Jungtinės Karalystės raketomis „Storm Shadow“ po to, kai Kyjivo sąjungininkės panaikino draudimą naudoti tolimojo nuotolio ginkluotę atakuojant Rusijos teritoriją.
V.Putinas teigė, kad raketa skrieja 10 kartų didesniu nei garso greičiu ir jos negali perimti oro gynyba.
Prezidentas sakė, kad buvo smogta gynybos pramonės gamyklai Dnipro mieste, „kuri vis dar gamina raketų įrangą ir kitus ginklus“.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė per spaudos konferenciją buvo užfiksuota atsakanti į telefono skambutį apie smūgį „Južmaš“. Tai rusiškas Dnipro mieste esančios aviacijos ir kosmoso pramonės įmonės, kuri dabar vadinasi „Pivdenmaš“, pavadinimas.
Nei Kyjivas, nei Maskva nepatvirtino, ar tai buvo taikinys.
V.Putinas pažadėjo daugiau kovinių raketos „Orešnik“ bandymų ir sakė, kad ji bus pradėta gaminti serijiniu būdu.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šį smūgį pavadino „naujausia Rusijos beprotybe“ ir prašė naujų oro gynybos sistemų, kad būtų galima atremti naująją grėsmę.
Ukrainos karinės žvalgybos vadovas teigė, kad Kyjivas žinojo, jog prieš paleidžiant raketą buvo pagaminti keli jos prototipai.
