Svarbiausios naujienos
- Atskleistos slaptos diskusijos: Europa kaupiasi svarbiam žingsniui prieš Rusiją
- S.Šoigu Kabule susitiko su Talibano pareigūnais ir prižadėjo jiems vieną dalyką
- „Politico“: Rusija puola Europą. Kodėl ji nesmogia atgal?
- „The Wall Street Journal“ įvardijo, kas taps kitu Kyjivo taikiniu Rusijoje
- A.Merkel teisinasi dėl santykių su V.Putinu ir Ukrainos
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Rusija užsuko Austrijai dujas ir pateikė neįtikinantį pasiteisinimą
16:53
Rusijos bendrovė „Gazprom“ nutraukė dujų tiekimą Austrijai po daugiau nei 50 metų trukusios partnerystės dėl to, kad Austrijos bendrovė OMV lapkričio pradžioje konfiskavo rusiškų degalų, pranešė naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi „Gazprom" ir OMV bendrovėms artimais šaltiniais.
Teigiama, kad lapkričio 13 d. Austrijos bendrovė pranešė, jog laimėjo arbitražo bylą dėl nereguliaraus tiekimo iš Rusijos į Vokietiją, o po trijų dienų „Gazprom“ sustabdė dujų tiekimą.
„Gazprom“ ir OMV artimi šaltiniai sakė, kad Austrijos įmonė konfiskavo 230 mln. eurų vertės dujų už spalio mėnesį – tai pirmas kartas, kai Europos Sąjungos klientas nesumokėjo „Gazprom" už degalus.
Bendrovė rusiškų dujų konfiskavimą laiko paskutine galimybe gauti dujų vietoj nesumokėtų teismo paskirtų baudų, „Reuters“ sakė OMV artimas šaltinis. Tai susiję su Ukrainos valdžios institucijų sprendimu nuo sausio 1 d. sustabdyti rusiškų dujų tranzitą į Europą.
„Gazprom“ laikė dujų areštą skola ir sustabdė tiekimą, paaiškino Rusijos bendrovei artimas šaltinis. Tiekimo nutraukimas leis OMV pareikšti, kad „Gazprom“ pažeidė sutarties sąlygas, sakė Austrijos bendrovei artimas šaltinis. Pasak keturių iš penkių „Reuters“ pašnekovų, OMV ieško būdų, kaip visiškai atsisakyti rusiškų dujų, nors partnerystė tęsiasi nuo 1968 m. ir sutartys sudarytos iki 2040 m.
Lapkričio 16 d. „Gazprom“ staiga nutraukęs tiekimą Austrijai nustebino daugelį dujų rinkos dalyvių, teigė „Reuters“. Agentūros teigimu, tai paveikė ilgalaikę „Gazprom“ ekonominę ir politinę įtaką Vidurio Europoje.
Pasak bendrovei „Gazprom“ artimo šaltinio, didelės Austrijos dujų saugyklos padėjo jai per pastaruosius du dešimtmečius tapti pagrindiniu Rusijos bendrovės dujų centru Vidurio Europoje, o pati Austrija nuo karo Ukrainoje pradžios sutaupė milijardus dėl pigių rusiškų dujų. Viena gaudavo degalų po 300-400 JAV dolerių už 1000 kubinių metrų, o neatidėliotinos kainos viršijo 1000 JAV dolerių, sakė du informuoti asmenys.
OMV generalinis direktorius Alfredas Šternas paprieštaravo sakydamas, kad „Gazprom“ kainos atitinka rinkos kainas.
Tuo tarpu Austrija dabar toliau gauna degalus iš Rusijos per Slovakiją, rodo „Reuters“ analizė. Trys šaltiniai teigė, kad didžiausia Slovakijos naftos ir dujų gamintoja SPP lapkritį nupirko daugiau „Gazprom“ degalų ir perpardavė juos Austrijos pirkėjams.
Nurodoma, kad Austrijos vyriausybei priklauso 31,5 proc. bendrovės OMV akcijų. Kai „Gazprom“ nutraukė dujų tiekimą, šalies kancleris Karlas Nehameris tą pačią dieną apkaltino Maskvą, kad ši naudoja energiją kaip ginklą. Austrijos energetikos ministrė Leonora Gewessler teigė, kad OMV pati sprendžia, ar nutraukti sutartis su „Gazprom“.
„Business Insider“: HIMARS neišgelbės – karas Ukrainoje parodė kritinį Vakarų silpnumą
23:37
Rusijos invazija į Ukrainą parodė Vakarams, koks svarbus yra ginklų kiekis, o ne tik jų kokybė. Apie tai rašo „Business Insider“.
Publikacijos autorius pažymi, kad pastaraisiais dešimtmečiais Vakarai daugiausia dėmesio skyrė savo karinės technikos kokybei gerinti, nekaupdami didelių ginklų atsargų. Tačiau pasirodo, kad kiekybė yra ne mažiau svarbi.
„Mes tiesiog nekaupėme ginklų tokiam ilgalaikiam konfliktui, kaip, atvirai kalbant, tai darė [Rusija ir Kinija]“, – sakė Mickas Ryanas, karinis ekspertas, į atsargą išėjęs Australijos armijos generolas. Pasak jo, dėl to paaiškėjo, kad Vakarai nėra pasirengę didelio masto karui.
Karo studijų instituto analitikas George'as Barrosas pažymi, kad dar Šaltojo karo metais JAV suprato, jog negali sau leisti „kepti“ tiek tankų, kiek SSRS, todėl pasirinko kliautis „technologiškai sudėtingesniais dalykais“. Pagal šią koncepciją buvo sukurtas, pavyzdžiui, tankas „Abrams“: vietoj didelio skaičiaus tankų buvo sukurti sunkūs šarvai ir didelė ugnies galia. O pasibaigus Šaltajam karui Vakarai pradėjo mažinti net ir šias atsargas, o kartu ir visą karinę pramonę.
Vakarų strategija pasirodė esanti pateisinama kariniuose konfliktuose prieš silpną priešą. Tačiau tokių karų kaip operacija „Audra dykumoje“ esmė yra jų trumpumas.
„Visa esmė yra ta, kad tai nesitęs mėnesius ir metus“, – sakė Michaelas O'Hanlonas, vyresnysis bendradarbis ir Brookingso instituto Užsienio politikos programos tyrimų direktorius.
Tačiau Rusija Ukrainoje parodė ne tik pasirengimą patirti didelių nuostolių, kad galėtų toliau kovoti, bet ir gebėjimą tęsti kovą po šių nuostolių. Pasak G.Barroso, gebėjimas atlaikyti užsitęsusį karą „iš tiesų tampa svarbiausias“, o karo situaciją pradeda lemti ne ginklų kokybė, o jų kiekis, net jei tie ginklai nėra tokie geri.
Analitikas pažymi, kad Vakarai negali pasikliauti vien brangiais daiktais, nebent jie užtikrintų greitą pergalę. Jei kova nebus laimėta iš karto, pradės veikti tokie veiksniai kaip gebėjimas atlaikyti nuostolius.
„Jei nepavyks užtikrintai nugalėti rusų karo pradžioje, jūs sudeginsite visas savo ATACMS ir HIMARS raketas bei artilerijos šaudmenis“, – sakė G.Barrosas.
Analitikai pažymi, kad be brangių ir sudėtingų sistemų, Vakarams reikia ir didelio kiekio „paprastų darbinių arklių“. Ir tai iš tikrųjų yra ne bloga, o gera žinia, sako jie.
„Štai kodėl tokia šalis kaip Rusija, kurios BVP yra gana vidutiniškas, kai kuriose iš šių sričių iš tikrųjų gali tvarkytis geriau nei mes vien dėl to, kad teikia joms pirmenybę“, – sakė M.O'Hanlonas.
WP: Kyjivas sugalvojo, kaip paversti D.Trumpą sąjungininku
22:09
Kol Donaldo Trumpo ketinimai dėl Ukrainos iš esmės lieka migloti, Kyjivas bando rasti argumentų, kodėl jis turėtų palaikyti ukrainiečius. Ir kai kurių idėjų jau yra, rašo „The Washington Post“.
„Kyjivas tikisi įtikinti D.Trumpą, kad Ukraina yra ne labdaros reikalas, o ekonominė ir geostrateginė galimybė, kuri galiausiai praturtins ir apsaugos Jungtines Valstijas bei jų interesus“, – rašoma leidinyje.
Vienas iš Kyjivo išsakomų argumentų yra apeliavimas į D.Trumpo šūkį „Padarykime Ameriką vėl didžią“. Vadovautis šiuo šūkiu reiškia palaikyti Ukrainą, įsitikinęs Ukrainos parlamento narys Volodymyras Arjevas.
„Jei D.Trumpas nori padaryti Ameriką vėl didžią, jis tiesiogiai suinteresuotas apsaugoti Ukrainą nuo Rusijos užvaldymo, nes tai iš tiesų gali tapti tašku, nuo kurio Jungtinių Valstijų, kaip pasaulinio saugumo prižiūrėtojos, įvaizdis gali būti prarastas“, – sakė jis.
Kitas argumentas, kuris, matyt, buvo įtrauktas į vadinamąjį pergalės planą, numato JAV galimybę naudotis Ukrainos gamtiniais ištekliais. Šiame kontekste visų pirma minimas ličio – vertingo retojo žemės metalo, reikalingo mikroschemoms ir elektromobiliams skirtų baterijų gamybai, – telkinys.
„Ličio kontrolė – tai ateities ekonomikos kontrolė“, – pareiškė Ukrainos pramonės ekspertas Volodymyras Vasiukas, patarinėjantis Ukrainos parlamentui ekonomikos klausimais. Jis sakė, kad Vakarų pasauliui būtų geriau, jei šios medžiagos liktų „pakankamai draugiškos šalies, tokios kaip Ukraina, rankose“.
Didžiausias ličio telkinys yra centrinėje šalies dalyje, toli nuo dabartinių fronto linijų. Iš viso Ukrainoje yra pakankamai ličio, kad būtų galima pagaminti 15 mln. baterijų elektromobiliams, nors vieną iš telkinių jau yra užėmusi Rusija, o kitas yra netoli fronto linijos.
Kaip rašo „The Washington Post“, ličio tema patiks net prieš Ukrainą nusiteikusiam skeptikui Elonui Muskui. Ir panašu, kad šie signalai jau pasiekė kai kurių respublikonų ausis. Praėjusią savaitę senatorius Lindsey Grahamas apibūdino Ukrainą kaip trilijonų dolerių vertės retųjų žemės naudingųjų iškasenų buveinę.
„Ukraina nori sudaryti sandorį su mumis, o ne su rusais. Taigi mes suinteresuoti užtikrinti, kad Rusija neužgrobtų šios vietos“, – sakė jis per JAV televiziją.
Šaltinių teigimu, jau antrą kartą planuojama atleisti K.Budanovą
21:17
Ukrainos prezidento kanceliarija nori atimti iš Kyrylos Budanovo karinės žvalgybos tarnybos (GUR) vadovo kėdę ir į jo vietą paskirti „valdžiai lojalesnį asmenį“. Apie tai NV.ua pranešė šaltinis Ukrainos saugumo ir gynybos sektoriuje.
Bandymai atleisti K.Budanovą gali suintensyvėti gruodį. Redakcijos pašnekovo teigimu, labiausiai šį procesą palaiko Prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas ir Ukrainos saugumo tarnybos vadovo pavaduotojas Oleksandras Pokladas. Būtent pastarąjį norima paskirti į GUR vadovo postą, pridūrė saugumo ir gynybos sektoriaus atstovas.
Tuo metu NV.ua šaltinis prezidentūroje pažymėjo, kad kai kurie vieši GUR vadovo žingsniai ir pareiškimai pakenkė Ukrainai. Visų pirma turima omenyje specialiosios operacijos Afrikoje, pareiškimai apie „kavą Kryme“ ar gynybiniai pirkimai kitose šalyse.
„Yra objektyvi realybė ir objektyvūs neteisingi sprendimai. Ar būtina, kad už tai būtų taikoma atsakomybė? Prezidentas nuspręs“, – sakė šis leidinio pašnekovas.
Redakcijai nepavyko gauti oficialios Prezidento kanceliarijos reakcijos.
Šių metų rugsėjo pabaigoje Ukrainos žiniasklaida ir socialiniai tinklai kartą jau pranešė apie planus atleisti K.Budanovą. Tuomet informuotas šaltinis saugumo tarnybose pranešė NV.ua, kad „tokia galimybė egzistuoja“: pasak jo, tai norėta padaryti per prezidento Volodymyro Zelenskio vizitą Jungtinėse Amerikos Valstijose rugsėjo pabaigoje, o dėl K.Budanovo buvo „ieškoma kompromituojančios medžiagos“.
Kol kas nežinoma, kuo užsiims K.Budanovas, jeigu bus atleistas iš pareigų. Tačiau leidinio pašnekovas saugumo ir gynybos sektoriuje patikino, kad žvalgybos vadovas nenorės vadovauti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, kaip jam pranašavo kai kurios žiniasklaidos priemonės. Jis taip pat nesvarsto galimybės tapti ambasadoriumi.
S.Šoigu Kabule susitiko su Talibano pareigūnais ir prižadėjo jiems vieną dalyką
18:36
Pirmadienį aukščiausio rango Rusijos saugumo pareigūnas Sergejus Šoigu aplankė Afganistano vyriausybės pareigūnus ir patikino juos, kad Maskva netrukus išbrauks Talibaną iš savo uždraustų organizacijų sąrašo, pranešė Kabulas.
Nuo tada, kai 2021 m. Talibanas grįžo į valdžią, užsienio pareigūnų vizitai yra reti, nes nė viena valstybė dar oficialiai nepripažino buvusios sukilėlių grupuotės vyriausybės, skelbia naujienų agentūra AFP.
Dėl Talibano vyriausybės apribojimų moterims šalis tapo daugelio Vakarų šalių atstumtąja, tačiau Kabulas vis dažniau diplomatiškai bendrauja su savo regiono kaimynėmis, pabrėždamas ekonominį bendradarbiavimą ir bendradarbiavimą saugumo srityje.
Rusijos saugumo tarybos sekretorius Sergejus Šoigu Kabule susitiko su Afganistano delegacija, kuriai vadovauja ministro pirmininko pavaduotojas ekonomikos reikalams Abdulas Ghani Baradaras.
Jis „išreiškė Rusijos suinteresuotumą didinti dvišalį bendradarbiavimą su Afganistanu“, – sakoma socialiniame tinkle X paskelbtame A.G.Baradaro biuro pranešime.
„Jis taip pat paskelbė, kad siekiant plėsti politinius ir ekonominius abiejų šalių santykius, Islamo Emyrato pavadinimas netrukus bus išbrauktas iš Rusijos juodojo sąrašo“, – skelbiama pranešime.
Islamo emyratas – tai pavadinimas, kuriuo save vadina Talibano vyriausybė.
Analitikai teigia, kad Maskva galbūt siekia bendradarbiauti su Kabulu, kad atremtų „Islamo valstybės-Chorasano“ (IS-K) – Afganistane įsikūrusio sunitų kovotojų grupuotės padalinio – keliamą grėsmę.
Kovo mėn. IS-K kovotojams apsupus Maskvos koncertų salę, žuvo daugiau kaip 140 žmonių, primena AFP.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija užsuko Austrijai dujas ir pateikė neįtikinantį pasiteisinimą
16:53
Rusijos bendrovė „Gazprom“ nutraukė dujų tiekimą Austrijai po daugiau nei 50 metų trukusios partnerystės dėl to, kad Austrijos bendrovė OMV lapkričio pradžioje konfiskavo rusiškų degalų, pranešė naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi „Gazprom" ir OMV bendrovėms artimais šaltiniais.
Teigiama, kad lapkričio 13 d. Austrijos bendrovė pranešė, jog laimėjo arbitražo bylą dėl nereguliaraus tiekimo iš Rusijos į Vokietiją, o po trijų dienų „Gazprom“ sustabdė dujų tiekimą.
„Gazprom“ ir OMV artimi šaltiniai sakė, kad Austrijos įmonė konfiskavo 230 mln. eurų vertės dujų už spalio mėnesį – tai pirmas kartas, kai Europos Sąjungos klientas nesumokėjo „Gazprom" už degalus.
Bendrovė rusiškų dujų konfiskavimą laiko paskutine galimybe gauti dujų vietoj nesumokėtų teismo paskirtų baudų, „Reuters“ sakė OMV artimas šaltinis. Tai susiję su Ukrainos valdžios institucijų sprendimu nuo sausio 1 d. sustabdyti rusiškų dujų tranzitą į Europą.
„Gazprom“ laikė dujų areštą skola ir sustabdė tiekimą, paaiškino Rusijos bendrovei artimas šaltinis. Tiekimo nutraukimas leis OMV pareikšti, kad „Gazprom“ pažeidė sutarties sąlygas, sakė Austrijos bendrovei artimas šaltinis. Pasak keturių iš penkių „Reuters“ pašnekovų, OMV ieško būdų, kaip visiškai atsisakyti rusiškų dujų, nors partnerystė tęsiasi nuo 1968 m. ir sutartys sudarytos iki 2040 m.
Lapkričio 16 d. „Gazprom“ staiga nutraukęs tiekimą Austrijai nustebino daugelį dujų rinkos dalyvių, teigė „Reuters“. Agentūros teigimu, tai paveikė ilgalaikę „Gazprom“ ekonominę ir politinę įtaką Vidurio Europoje.
Pasak bendrovei „Gazprom“ artimo šaltinio, didelės Austrijos dujų saugyklos padėjo jai per pastaruosius du dešimtmečius tapti pagrindiniu Rusijos bendrovės dujų centru Vidurio Europoje, o pati Austrija nuo karo Ukrainoje pradžios sutaupė milijardus dėl pigių rusiškų dujų. Viena gaudavo degalų po 300-400 JAV dolerių už 1000 kubinių metrų, o neatidėliotinos kainos viršijo 1000 JAV dolerių, sakė du informuoti asmenys.
OMV generalinis direktorius Alfredas Šternas paprieštaravo sakydamas, kad „Gazprom“ kainos atitinka rinkos kainas.
Tuo tarpu Austrija dabar toliau gauna degalus iš Rusijos per Slovakiją, rodo „Reuters“ analizė. Trys šaltiniai teigė, kad didžiausia Slovakijos naftos ir dujų gamintoja SPP lapkritį nupirko daugiau „Gazprom“ degalų ir perpardavė juos Austrijos pirkėjams.
Nurodoma, kad Austrijos vyriausybei priklauso 31,5 proc. bendrovės OMV akcijų. Kai „Gazprom“ nutraukė dujų tiekimą, šalies kancleris Karlas Nehameris tą pačią dieną apkaltino Maskvą, kad ši naudoja energiją kaip ginklą. Austrijos energetikos ministrė Leonora Gewessler teigė, kad OMV pati sprendžia, ar nutraukti sutartis su „Gazprom“.
Vienas svarbiausių NATO admirolų perspėjo verslą: ruoškitės karo scenarijui
16:42
NATO karinio komiteto pirmininkas admirolas Robas Baueris perspėjo, kad didžiųjų Vakarų bendrovių vadovybė turi būti pasirengusi karo scenarijui ir atitinkamai pakoreguoti savo gamybos ir paskirstymo linijas, kad jos taptų mažiau pažeidžiamos Rusijos ir Kinijos šantažo.
„Jei galėsime užtikrinti visų gyvybiškai svarbių paslaugų ir prekių tiekimą bet kokiomis sąlygomis, tai bus pagrindinė mūsų atgrasomosios galios dalis“, – R.Bauerį citavo naujienų agentūra „Reuters“.
Jo teigimu, priešininko atgrasymas apima ne tik karinius pajėgumus, bet ir visų turimų karo priemonių panaudojimą.
„Tai matome iš didėjančio sabotažo aktų skaičiaus, ir Europa tai pajuto energijos tiekimo srityje. Manėme, kad turime susitarimą su „Gazprom“, bet iš tikrųjų turėjome susitarimą su Vladimiru Putinu. Tas pats pasakytina apie Kinijos infrastruktūrą ir prekes. Iš tikrųjų mes sudarome susitarimą su Xi Jinpingu“, – pažymėjo jis.
NATO admirolas taip pat atkreipė dėmesį į didelę Vakarų šalių priklausomybę nuo tiekimo iš Kinijos. Cheminiai komponentai raminamiesiems vaistams, antibiotikams, vaistams nuo uždegimo ir vaistams nuo hipotenzijos taip pat tiekiami iš Kinijos, pažymėjo jis.
„Esame naivūs, jei manome, kad Komunistų partija niekada nepasinaudos šia galia. Europos ir Amerikos verslo lyderiai turi suprasti, kad jų priimami komerciniai sprendimai turi strateginę reikšmę jų šalių saugumui. Verslas turi būti pasirengęs karo scenarijui ir atitinkamai pritaikyti savo gamybos ir platinimo grandines“, – aiškino R.Baueris.
Jo vertinimu nors mūšius laimi kariuomenė, karus laimi ekonomika.
Praėjusį antradienį vokiečių leidinys „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ rašė, kad Vokietijos ginkluotosios pajėgos (Bundesveras) pradėjo vykdyti atskirą aiškinamąjį projektą su įmonių atstovais, siekdamos pasirengti galimam karui su Rusija.
Pasak straipsnio, vyriausybė parengė slaptą dokumentą „Vokietijos operatyvinis planas“ karinės invazijos atveju. Visų pirma jame išvardyti visi statiniai ir infrastruktūros objektai, kuriems reikalinga speciali apsauga kariniais tikslais. Dokumente taip pat pateikiamas išsamus veiksmų planas gynybos atveju.
Be to, parengtas specialus planas tiesioginio Rusijos ir NATO susidūrimo Rytų Europoje atveju. Teigiama, kad tokiu atveju Vokietija turėtų tapti transporto mazgu, per kurį į frontą būtų gabenami kariai, taip pat karinė įranga, maistas ir medikamentai. Viso dokumento apimtis – apie tūkstantis puslapių.
Spalio viduryje Vokietijos federalinės žvalgybos tarnybos vadovas Bruno Kahlas pareiškė, kad Rusija gali užpulti NATO iki 2030 m. Pasak jo, Vladimiras Putinas siekia ne tik išplėsti Kremliaus įtaką Europoje, bet ir išstumti JAV karinį buvimą iš žemyno, nes Jungtinių Valstijų išlaidos gynybai gerokai viršija Europos Sąjungos šalių išlaidas.
„Esame tiesioginėje konfrontacijoje su Rusija.“ B.Kahlas taip pat sakė, kad V.Putinas siekia ne tik užvaldyti Ukrainą, bet „iš tikrųjų siekia sukurti naują pasaulio tvarką“.
Anksčiau pats Rusijos prezidentas ne kartą aiškino, kad Rusija neketina kariauti su Šiaurės Atlanto aljansu, nes vien JAV išlaidos gynybai yra daug kartų didesnės nei Rusijos. Jis taip pat ragino netikėti pareiškimais apie Maskvos planus pulti Europą.
„Tai, ką jie sako apie tai, kad mes ketiname pulti Europą po Ukrainos, yra visiška nesąmonė, gąsdinti jos gyventojus vien tam, kad išmuštumėte iš jų pinigus, iš jos žmonių“, – šaipėsi V.Putinas.
D.Medvedevas pasitelkė šantažą: ruošiasi kreiptis į JAV priešus
16:11
Buvęs Rusijos prezidentas, Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas perspėjo Vakarus negrąžinti branduolinių ginklų, kurie po Sovietų Sąjungos žlugimo buvo konfiskuoti iš Ukrainos, skelbia naujienų svetainė „The Moscow Times“.
Jis leido suprasti, kad toks žingsnis gali tapti postūmiu Rusijai, atsižvelgiant į neseniai įvykdytus jos branduolinės doktrinos pakeitimus.
D.Medvedevas taip pat pripažino, kad Maskva, reaguodama į tai, pasidalys atitinkamomis technologijomis su savo sąjungininkais.
„Belieka pagalvoti, kam potencialiai iš Jungtinių Valstijų priešų galėtume perduoti savo branduolines technologijas“, – viešai svarstė jis.
Vyriausiasis Kremliaus propagandinnkas pareiškė, kad geriausia, ką šioje situacijoje gali padaryti Vakarai, yra nustoti remti Ukrainą.
Jis priminė, kad Rusija neseniai pirmą kartą pademonstravo pasauliui savo naująją hipergarsinę vidutinio nuotolio balistinę raketą „Orešnik“ su atskiromis kovinėmis galvutėmis, pataikydama į Dnipro upę. Buvęs prezidentas mano, kad Europa būtų bejėgė atremti bet kokį priešininką su tokiu ginklu.
„Žala nepriimtina, šiuolaikinėmis priemonėmis jos numušti neįmanoma, o mes kalbame apie minutes. Bombų slėptuvės nepadės, todėl vienintelė viltis yra ta, kad geroji Rusija iš anksto įspės apie paleidimus“, – aiškino D.Medvedevas.
Anksčiau JAV valstybės departamentas pareiškė, kad Šiaurės Korėja, kuri tiekia Kremliui artilerijos sviedinius, kitus ginklus ir karius karui Ukrainoje, tikisi, kad Rusija perduos jai tolimojo nuotolio branduolinių raketų technologiją. Į šį sąrašą taip pat gali būti įtrauktos Iranas ir Kinija.
Pats Vladimiras Putinas yra sakęs, kad yra pasirengęs tiekti tolimojo nuotolio ginklus į tas pasaulio vietas, iš kurių būtų galima suduoti „jautrius smūgius“ šalims, teikiančioms karinę paramą Ukrainai. Jis tikino, kad NATO turėtų žinoti, „su kuo žaidžia“, leisdama Kyjivui Vakarų ginklais smūgiuoti taikiniams Rusijos viduje.
Leidinys „The New York Times“ anksčiau pranešė, kad JAV ir Europos pareigūnai pasiūlė JAV prezidentui Joe Bidenui padėti Ukrainai susigrąžinti iš Sovietų Sąjungos paveldėtus branduolinius ginklus, kuriuos ji perdavė Rusijai mainais į saugumo garantijas pagal 1994 m. Budapešto memorandumą.
Leidinio pašnekovai pažymėjo, kad toks sprendimas Kremliui iš karto taptų galinga atgrasymo priemone.
Lapkričio 21 d. Rusija surengė masinį raketų smūgį Ukrainos teritorijoje. Prezidentas V.Putinas vėliau pareiškė, kad per ataką buvo išbandyta nauja vidutinio nuotolio balistinių raketų sistema „Orešnik“. Jis teigė, kad šie veiksmai buvo atsakas į Kyjivo smūgius Briansko ir Kursko regionuose naudojant amerikietiškas ATACMS ir Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos „Storm Shadow“ (SCALP) raketas.
Ukrainos karinės oro pajėgos pareiškė, kad Rusija panaudojo tarpžemyninę balistinę raketą, kuria smogė Dniprui. Prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino pasaulio lyderius „griežtai“ reaguoti į šiuos veiksmus.
Londonas įvedė sankcijas 30 Rusijos laivų, naudojamų Vakarų sankcijoms apeiti
16:00 Atnaujinta 16:14
Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybė pirmadienį paskelbė, kad įvedė sankcijas 30 Rusijos laivų, kuriais, pasak Londono, Maskva naudojasi siekdama apeiti Vakarų taikomas sankcijas.
Po naujausių sankcijų paskelbimo laivų, kuriems Londonas taiko apribojimus, padaugėjo iki 73.
JK užsienio reikalų sekretorius Davidas Lammy šias priemones pavadino didžiausiu JK sankcijų paketu prieš Rusijos tanklaivius ir krovininius laivus.
Pasak jo, šiuos laivus Rusija naudoja siekdama apeiti sankcijas ir naftos embargą bei toliau finansuoti karą Ukrainoje.
Pirmadienį JK taip pat pritaikė sankcijas dviem Rusijos draudimo bendrovėms, kaltinamoms sudarant sąlygas veikti vadinamajam šešėliniam laivynui, veikiančiam su abejotinais savininkais arba be tinkamo draudimo.
Šie Rusijos laivai paprastai gabena rusišką naftą, bet plaukioja su kitų šalių vėliavomis. Taip Kremlius išvengia Vakarų sankcijų ir eksportuoja rusiškas gamtines dujas ir naftą.
JK Užsienio reikalų, sandraugos ir plėtros biuras (FCDO) išplatintame pranešime teigė, kad pusė laivų, kuriems pirmadienį pritaikytos sankcijos, praėjusiais metais pristatė dujų ir naftos už daugiau kaip 4,3 mlrd. dolerių (4,09 mlrd. eurų).
Apie naujausius apribojimus D.Lammy pranešė Italijoje vykstančiame Didžiojo septyneto (G-7) užsienio reikalų ministrų susitikime. Panašias sankcijas Rusijos laivams taiko tiek JAV, tiek Europos Sąjunga (ES). JAV yra sankcionavusi 39 laivus, o ES – 19.
Londono teigimu, didėjanti Rusijos karinė priklausomybė nuo Šiaurės Korėjos ir Irano rodo, kad sankcijos tikrai veikia.
Rusija rado naują ir nebrangų būdą Ukrainos kariniams lėktuvams naikinti
15:45
Praėjusią vasarą kilo didelis skandalas, kai Rusijos žvalgybinis dronas netrukdomas įskrido į Myrhorodo aerodromą ir nukreipė rusišką raketą į ten dislokuotą kovinį lėktuvą. Panašu, kad neseniai ši istorija pasikartojo Dnipro oro uoste, rašo naujienų svetainė „Forbes“.
Teigiama, kad penktadienį arba šiek tiek anksčiau Rusijos žvalgybinis dronas netrukdomas praskrido virš Aviatorske-Dnipro aviacijos bazės netoli Dnipro miesto. Tai yra maždaug už 95 km nuo fronto linijos.
Kaip matyti Rusijos propagandos paskelbtoje filmuotoje medžiagoje, dronas neva nusitaikė į slėptuvę, kurioje, tikėtina, buvo Ukrainos oro pajėgų naikintuvas MiG-29. Po kelių minučių balistinė raketa „Iskander“ nusileido ir sprogo tiesiai virš slėptuvės, greičiausiai sunaikindama MiG.
Pasak „Forbes“, nuo 2023 m. rudens rusams, naudojant šią taktiką, galėjo pavykti sunaikinti mažiausiai du Su-27, keturis MiG-29, Su-25 ir galbūt Mi-24 karinius lėktuvus.
„Tai įspūdingas nuostolių lygis kariuomenei, kuri gali turėti mažiau nei 100 veikiančių kovinių orlaivių ir tik apie 50 karo laivų“, – rašo „Forbes“.
Anot Karališkojo Jungtinių tarnybų instituto (RUSI) Londone analitiko Jacko Watlingo, tokios sėkmingos „Iskander“ atakos įmanomos tik todėl, kad Rusija vykdo „nuolatinį ir atidų Ukrainos stebėjimą“. Kartu Ukraina vis dar neturi pakankamai oro gynybos sistemų, kad galėtų visiškai apsaugoti savo oro erdvę – net virš oro bazių.
„Forbes“ nubrėžė liūdną prognozę, kad toks pat likimas gali ištikti ir Vakarų perduotus ir Kyjivo ilgai lauktus F-16 ir „Mirage 2000“ naikintuvus, jei Ukraina iš esmės nepagerins savo oro gynybos.
Anksčiau naujienų agentūra „Unian“ pranešė, kad liepos 1 d. rusai raketomis atakavo Myrhorodo karinį aerodromą Poltavos srityje, kuriame tuo metu buvo dislokuoti keli Ukrainos karo lėktuvai.
Komentuodamas informaciją apie ataką, buvęs karinių oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ihnatas sakė, kad aerodromui buvo smogta ir kad buvo aukų, tačiau „ne tokių, kokias teigia priešas“.
Vis dėlto didžiausią Ukrainos visuomenės nepasitenkinimą sukėlė tai, kad prieš raketos smūgį virš aerodromo gana ilgai skraidė Rusijos žvalgybinis dronas. Karinis ekspertas Valerijus Romanenko tuomet pažymėjo, kad oro gynybos sistema privalėjo numušti žvalgybinį droną, bet to nepadarė.
Pažymima, kad tokia pat istorija pasikartojo rugpjūčio 16 d. Dnipro mieste.
JAV generolas perspėjo: artimiausi mėnesiai Ukrainai bus lemiami
15:17
Buvęs Donaldo Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais, generolas leitenantas H.R.McMasteris pareiškė, kad artimiausi mėnesiai bus „tikrai lemiami“ nustatant kitą karo Ukrainoje etapą. Labiausiai, anot jo, tai susiję su D.Trumpo prezidentavimo pradžios lūkesčiais, skelbia CBS News.
Knygos apie darbą D.Trumpo administracijoje „Karas su savimi: mano misija D.Trumpo Baltuosiuose rūmuose“ autorius įvertino, kad tiek Rusija, tiek Ukraina siekia kuo didesnės sėkmės mūšio lauke iki naujosios D.Trumpo administracijos atėjimo į valdžią. Tikima, kad tai suteiks joms daugiau svertų būsimose derybose.
Siekdama sustiprinti Ukrainos pozicijas, prezidento Joe Bideno administracija patvirtino priešpėstinių minų tiekimą ir panaikino apribojimus Ukrainai naudoti ilgojo nuotolio JAV raketas Rusijos teritorijai smogti.
Tuo tarpu daugelis kandidatų į svarbiausius postus naujojoje D.Trumpo administracijoje arba nepritarė tolesnei pagalbai Ukrainai, arba pasisakė už karo nutraukimą derybomis.
Pasak H.RMcMasterio, tokia dinamika yra „tikra problema“ ir suduoda „psichologinį smūgį ukrainiečiams“.
„Ukrainiečiai stengiasi sukaupti darbo jėgos, kurios reikia jų gynybos pastangoms palaikyti. Svarbu, kad jie gautų reikiamą ginkluotę ir mokymus. Jie taip pat turi būti įsitikinę, kad gali laimėti. Bet koks pasiūlymas, kad galime sumažinti pagalbą, labai kenkia jų moralei“, – dėstė generolas.
Jis išreiškė viltį, kad pats D.Trumpas, ir jo komanda suvokia akivaizdų ryšį tarp karo Ukrainoje ir naujos agresorių ašies, siekiančios sugriauti esamą pasaulio tvarką.
H.R.McMasteris paminėjo Šiaurės Korėjos karius, kurie pirmą kartą nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos kariauja Europoje, Kinijos paramą Rusijai ir dronų bei raketų tiekimą iš Irano.
Pasak generolo, daugelis žmonių į Ukrainą žvelgia pernelyg siaurai ir nesupranta tikrųjų Vladimiro Putino ketinimų.
