Karas Ukrainoje. Atskleistos slaptos diskusijos: Europa kaupiasi svarbiam žingsniui prieš Rusiją

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai Zaporižioje

Rusija ruošiasi „drąsiam“ Zaporižios, esančios vos už 30 kilometrų nuo fronto, puolimui, mano Ukrainos žvalgyba. Miestas yra vienas iš trijų likusių „sunkiosios pramonės centrų“, kurie yra labai svarbūs Ukrainos, kaip veikiančios valstybės, išlikimui, rašo „The Economist“.

2022 m. pabaigoje Vladimiras Putinas paskelbė visą regioną savo nuosavybe, nors kontroliavo tik trečdalį jo teritorijos – po fiktyvaus referendumo, kuriame Zaporižios gyventojai nebalsavo, sakoma straipsnyje.

Du mėnesius Rusijos raketos ir didelės sprogstamosios galios bombos smogė miestui, sunaikindamos 1 500 namų. Ukrainos pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, leidiniui sakė, kad netrukus į mūšį gali būti mesti 130 000 rusų karių.

Tačiau pulkininkas Aleksejus Chilčenka, neseniai į Zaporižią dislokuotos greitojo reagavimo brigados „Spartan“ vadas, mano, kad Rusija „užsiėmusi kitur“ ir miesto kol kas nepuls. Jis taip pat tvirtina, kad rusai į pradinį puolimą planavo siųsti dvi divizijas (20 000-30 000 karių), tačiau pusė jų buvo perkelta į Kursko sritį.

118-osios Lembergo brigados, užimančios pietvakarines Zaporižios srities gynybines linijas, bataliono vadas sutinka, kad okupantai dar nepasirengę tokiam žingsniui. „Bet kai jie tai padarys, pirmasis smūgis bus stipriausias“, – pridūrė jis.

Žiniasklaida praneša, kad šį kartą Ukraina nerizikuoja ir netoli Zaporižios jau stato naujus įtvirtinimus. 

Anksčiau naujienų agentūra „Unian" pranešė, kad JAV nusprendė aprūpinti Ukrainą prieštankinėmis minomis, visų pirma tam, kad būtų užkirstas kelias okupantų „mėsos“ išpuoliams įvairiuose fronto ruožuose, ypač Donbase. Tačiau klausimas lieka atviras – kokias prieštankines minas gaus Ukraina?

Be to, Kremliaus vadovas iškėlė užduotį iki Donaldo Trumpo inauguracijos susigrąžinti Kursko srities kontrolę. Tam jis pasitelkė Šiaurės Korėjos karius.

„SIPA“/„Scanpix“/Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas

Europoje atnaujintos diskusijos dėl karių ar privačių karinių bendrovių samdinių siuntimo į Ukrainą, pirmadienį paskelbė prancūzų leidinys „Le Monde“, remdamasis informuotais šaltiniais.

Pažymima, kad diskusijos šiuo klausimu yra „iš esmės įslaptintos“, tačiau jos iš tiesų buvo atnaujintos, turint omenyje galimą JAV paramos Ukrainai nutraukimo perspektyvą po to, kai 2025 m. sausio 20 d. pareigas pradės eiti naujai išrinktas JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

Pasak leidinio, Vakarų karių siuntimo į Ukrainą scenarijus „nėra palaidotas“ ir pastarosiomis savaitėmis netgi „įgavo pagreitį“. Pažymima, kad tai paskatino Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Keiro Starmerio vizitas Prancūzijoje.

„Tęsiamos Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos diskusijos dėl bendradarbiavimo gynybos srityje, visų pirma siekiant sukurti pagrindinę sąjungininkų grupę Europoje, kuri daugiausia dėmesio skirtų Ukrainos ir platesnio masto Europos saugumui“, – leidinys „Le Monde“ citavo karinį šaltinį Jungtinėje Karalystėje.

Anksčiau Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad Vakarų karių siuntimo į Ukrainą klausimas „teisėtai“ iškiltų, jei Rusija pralaužtų Ukrainos fronto liniją ir Ukraina pateiktų tokį prašymą.

„Mūsų tikslas – neleisti Rusijai laimėti ir atkurti tvarią taiką. Tai taika, kuri leistų Ukrainai visiškai atkurti savo teritorinį vientisumą, suverenitetą ir tarptautinę teisę, kuri užtikrintų saugumą visiems ukrainiečiams“, – pareiškė Prancūzijos prezidentas.

Savo ruožtu Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noëlis Barrotas, viešėdamas Londone, lapkričio 23 d. interviu metu BBC naujienų tarnybai paragino Vakarų sąjungininkus „nenustatinėti raudonų linijų“ paramos Ukrainai klausimu. Paklaustas apie galimybę siųsti ten Prancūzijos karius, jis atsakė: „Neatmetame nė vieno varianto“.

Oficialaus leidimo tam dar nėra – nei įprastinėms pajėgoms, nei privatiems tiekėjams, pažymėjo „Le Monde“, tačiau pasiūlymai tai padaryti „svarstomi jau kelis mėnesius“.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas / Petr Josek / AP

Vienas iš kandidatų yra bendrovė „Défense Conseil International“ (DCI). Jos 55 proc. akcijų priklauso valstybei, o 80 proc. – buvusiems kariams. Bendrovė, Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų ministerijos vardu, užsiima karinių žinių perdavimu tarptautiniams šalies partneriams, teikia konsultacijas, mokymus ir paramą kariniam potencialui, rašoma jos interneto svetainėje.

DCI yra pasirengusi mokyti Ukrainos karius Ukrainoje, kaip tai jau daro Prancūzijoje ir Lenkijoje, rašo „Le Monde“. Bendrovė taip pat prireikus galėtų teikti Kyjivui perduotos prancūzų karinės įrangos priežiūros paslaugas. Į ją su pasiūlymu bendradarbiauti jau kreipėsi Didžiosios Britanijos bendrovė „Babcock“, kuri gegužės mėn. pranešė, kad „vyksta darbai“, siekiant Ukrainoje sukurti techninės pagalbos vietą, kurioje būtų atliekami įprastiniai ir kapitaliniai karinės įrangos remonto darbai.

Britų kariuomenės vadovai svarsto galimybę siųsti nedideles instruktorių grupes į Vakarų Ukrainą, spalį rašė „The Times“. Taip būtų išspręstos kai kurios logistikos problemos, su kuriomis susiduriama mokant ukrainiečių karius Jungtinėje Karalystėje, ir sutaupyta lėšų.

Instruktoriai būtų „toli nuo fronto linijos, apleistose vietovėse“, kur vykdytų intensyvų bazinį naujokų mokymą prieš siunčiant juos į frontą, laikraščiui sakė vienas britų karinis šaltinis. Anot ukrainiečio, mokymo šalies pakeitimas būtų „galingas karinis ir politinis signalas“ kitoms šalims ir pačiai Rusijai bei reikštų NATO karinės infrastruktūros dislokavimo Ukrainoje „de facto“ pradžią ir taptų „galinga atgrasymo priemone“.

Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna praėjusią savaitę pareiškė, kad reikia rengtis siųsti Europos karius į Ukrainą, be kita ko, siekiant apsaugoti ją nuo naujos Rusijos agresijos, jei bus pasiektas taikos susitarimas. Jei Jungtinės Valstijos ir toliau priešinsis Ukrainos pakvietimui į NATO, Europa turės perimti jos gynybos misiją, dislokuodama karius jos teritorijoje pasibaigus kovoms, sakė jis. Prancūzija ir Jungtinė Karalystė taip pat svarsto tokią galimybę, pažymėjo „Le Monde“.

Po vasario 26 d. Paryžiuje surengtos konferencijos Ukrainai paremti E.Macronas sakė, kad Ukrainos Vakarų sąjungininkai sukurs koaliciją, kuri aprūpins Ukrainos pajėgas tolimojo nuotolio ginklais, o ateityje neatmetama galimybė, kad į Ukrainą bus siunčiami Vakarų kariai.

Kelios NATO šalys į E.Macrono pareiškimus reagavo viešai atmesdamos idėją siųsti karius į Ukrainą. Tarp jų buvo Lenkija, JAV, Vokietija, Čekija, Kanada ir Jungtinė Karalystė.

Nyderlandų kariuomenės generalinio štabo vadovas generolas Onno Eichelsheimas pareiškė, kad NATO šalys turėtų apsvarstyti visas galimybes padėti Kyjivui. Tačiau jis pažymėjo, kad Ukraina neprašė Nyderlandų siųsti karių ir dabar nėra prasmės apie tai diskutuoti.

Kiek anksčiau naujienų agentūra AFP citavo šaltinį, kuris teigė, kad Europos NATO valstybės narės jau kelias savaites nagrinėja galimybę siųsti NATO karius į Ukrainą.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad Vakarų šalys turėtų aptarti karių siuntimo į Ukrainą idėją ir nustoti brėžti „raudonas linijas“ pagalbos Kyjivui klausimu.

„Shutterstock“/Asociatyvi nuotr.

Praeitą savaitę pranešta apie nutrauktus kabelius Baltijos jūroje, jungiančius Švediją ir Lietuvą bei Suomiją ir Vokietiją. Prieš tai atskleista, kad vasarą siuntų kompanijos DHL lėktuvais iš Lietuvos buvo siųsti padegamieji užtaisai. Liepą vienas įtaisas užsidegė siuntų kompanijos sandėlyje Vokietijoje, o kitas – Jungtinėje Karalystėje. Pripažįstama, kad tai – Rusijos sabotažo operacijos. Pirmadienį ryte Vilniuje sudužo DHL krovinis lėktuvas. Nors tyrimas tik prasidėjo, leidinys „Politico“ skelbia – Rusija puola Europą.

„Dabar jie mus puola kiekvieną dieną“

Pasak „Politico“ straipsnio, Vakarų žvalgybos pareigūnai mano, kad liepos mėn. įvykdytas išpuolis, kurio metu Vokietijos Leipcigo oro uoste užsidegė DHL konteineris, buvo Rusijos agentų, kurie planavo panašius sprogmenis patalpinti skrydžiuose į Jungtines Valstijas, bandymas.

„Jau kurį laiką stebime agresyvius Rusijos žvalgybos tarnybų veiksmus“, – žurnalistams neseniai sakė iš Vokietijos federalinės vidaus žvalgybos agentūros prezidento pareigų pasitraukęs Thomas Haldenwangas.

„Rusija naudoja visą priemonių rinkinį – nuo įtakos politinėms diskusijoms darymo iki kibernetinių išpuolių prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą ir didelio masto sabotažo“, – aiškino jis.

Plačiau skaitykite ČIA.

JAV gynybos departamentas/ATACMS raketų sistema

Kariniai objektai Rusijos Rostovo srityje gali tapti kitais Kyjivo pajėgų taikiniais, į kuriuos bus nukreiptos Vakarų ilgojo nuotolio raketos, skelbia amerikiečių leidinys „The Wall Street Journal“.

Žurnalistai išanalizavo JAV karo tyrimų instituto (ISW) ekspertų sudarytą žemėlapį ir nustatė, kad jame pažymėta apie 200 karinių objektų, esančių amerikiečių ATACMS ir britų „Storm Shadow“ raketų, kurių veikimo nuotolis atitinkamai 300 ir 250 km, veikimo zonoje. Tarp galimų taikinių yra aerodromai, šaudmenų sandėliai, ginklų arsenalai, kariniai poligonai ir valdymo centrai.

Daug tokios paskirties objektų sutelkta su Ukraina besiribojančioje Rostovo srityje. Pavyzdžiui, ten yra mažiausiai keturi aerodromai, įskaitant Milerovo ir Morozovsko. Ukraina jau ne kartą bandė į juos taikytis bepiločiais orlaiviais. Kai kurios atakos buvo sėkmingos.

Apskritai, atsižvelgiant į tai, kad Rostovas prie Dono yra pagrindinis karių ir įrangos perkėlimo į frontą mazgas, smūgis šiam regionui gali būti pražūtingas Rusijos karinei logistikai ir lemti ginklų bei personalo nuostolius.

Pasak ISW analitiko George'o Barroso, žemėlapyje matoma tik dalis taikinių, kuriuos galima nustatyti remiantis viešai prieinama informacija. Planuodama smūgius Ukraina taip pat gali remtis žvalgybos duomenimis ir atakuoti vadavietes bei kitus taikinius, kurių buvimo vieta keičiasi.

Scanpix/Soc. tinklų nuotr./15min koliažas/ATACMS raketa ir sprogimas Brianske

„Sunaikinus brigados ar divizijos štabą, šimtai rusų karių kelioms dienoms gali būti sutrikę“, – įvertino G.Barrosas.

Po to, kai Jungtinės Valstijos atlaisvino apribojimus Ukrainai dėl Rusijos teritorijos apšaudymo vakarietiškomis raketomis, laikinai einantis Rostovo srities gubernatoriaus pareigas Jurijus Sliusaras pareiškė, kad šis žingsnis kelia tiesioginę grėsmę regionui.

Jis nurodė patikrinti slėptuves nuo bombų ir surengti gyventojų evakuacijos pratybas. J.Sliusaras taip pat susitarė su 4-ųjų oro pajėgų ir oro gynybos kariuomenės vadu Vladimiru Kucenka dėl nuolatinio keitimosi informacija, kad būtų užtikrintas Rostovo srities oro erdvės saugumas.

Ukraina pirmą kartą panaudojo ATACMS lapkričio 19 d. smogdama ginklų arsenalui netoli Briansko. Šią informaciją patvirtino Rusijos gynybos ministerija ir prezidentas Vladimiras Putinas. Jie teigė, kad arsenalas užsidegė nuo „krintančių raketų nuolaužų“, tačiau „aukų ar rimtos žalos nebuvo“. Pentagonoduomenimis, Rusija sugebėjo perimti tik dvi iš aštuonių paleistų ATACMS.

V.Putinas taip pat patvirtino Ukrainos pajėgos smogė britų raketomis „Storm Shadow“ į Šiaurės vadavietę Kursko srityje. Dėl to žuvo ir buvo sužeisti objekto sargybiniai ir aptarnaujančio personalo kariškiai. Jų skaičiaus jis nenurodė.

Soc. tinklų nuotr./„Storm Shadow“ ir raketos nuolaužos

Susirašinėjimo platformos „Telegram" kanalo „Šnipų dosjė“ duomenimis, punktas buvo Marijino srityje, Kyjivo pajėgos jį atakavo raketomis „Storm Shadow“ lapkričio 20 d., smūgio aukomis tapo 18 kariškių, dar 33 buvo įvairaus sunkumo sužeisti.

Šaltiniai pažymėjo, kad dauguma sužeistųjų buvo Pietų karinės apygardos ir Rytų karinės apygardos karininkai, be to, tarp sužeistųjų buvo trys Šiaurės Korėjos kariškiai. Smūgio metu įvykio vietoje buvo ir Leningrado karinės apygardos vado pirmasis pavaduotojas generolas leitenantas Valerijus Solodčiukas. Ukrainos šaltiniai teigė, kad jis žuvo, tačiau z-kos korespondentai tai paneigė.

„Wagner group“ vėliava / STRINGER / AFP

Per išpuolį centrinėje Malio dalyje, kurį įvykdė su „al Qaeda“ Šiaurės Afrikoje susijusi grupuotė „Jamaat Nusrat al-Islam wal-Muslimin“, žuvo mažiausiai septyni Rusijos privačios samdinių grupės „Wagner“ kovotojai, penktadienį pranešė žvalgybos grupė „Site Intelligence“, kurią cituoja naujienų agentūra „Reuters“.

Taip pat buvo sudegintos jų transporto priemonės.

Malio saugumo pareigūnas patikslino, kad „Wagner“ samdiniai buvo užpulti ketvirtadienį, lapkričio 21 d. Jie saugojo kontrolės postą Mopčio mieste, esančiame centrinėje šalies dalyje.

Anksčiau „Wagner“ patyrė didelių nuostolių liepos mėn. įsiplieskusiame susirėmime su daugiausia tuaregų sukilėliais ir islamistais netoli Malio sienos su Alžyru, kuris atskleidė, su kokiais pavojais susiduria samdiniai, dirbantys karinėms chuntoms Vakarų Afrikos Sahelio regione.

Bendrovė tikslių nuostolių neįvardijo. Prokremliško žiniasklaidos šaltinio „Afrikos iniciatyva“ šaltinių duomenimis, per susirėmimą žuvo daugiau kaip 25 rusai. Tuo tarpu buvęs samdinys šaukiniu „Rusič“ teigė, kad samdiniai neteko beveik 100 žmonių, iš kurių daugiau kaip 80 žuvo.

Tuaregų sukilėlių atstovai agentūrai „Bloomberg“ sakė, kad iš viso žuvo 121 žmogus: 84 „Wagner“ samdiniai ir 47 vyriausybės kariai.

„GreyZone“/ „Telegram“/„Wagner“ kariai Malyje

Tąkart Ukrainos karinė žvalgyba pareiškė, kad ji dalyvavo išpuolyje prieš rusų samdinius Malyje. Jos atstovas Andrijus Jusovas aiškino, kad žvalgyba suteikė žvalgybinę informaciją tuaregams, kad šie surengtų pasalą. Po to Malio valdžios institucijos nutraukė diplomatinius santykius su Ukraina.

Atsakydama Rusija padėjo šalį valdančiai chuntai surengti smūgį liepos mėn. išpuolyje dalyvavusių sukilėlių šeimoms – žuvo mažiausiai 21 civilis, tarp jų 11 vaikų, anksčiau rašė vokiečių leidinys „Bild“. 

Rusijos samdiniai Malyje veikia nuo 2021 m.: 2020 m. kariuomenė vėl perėmė valdžią šalyje, o po metų chunta pakvietė „Wagner“ samdinius užtikrinti jos saugumą. Rusija taip pat kontroliuoja marionetines vyriausybes Nigeryje ir Burkina Fase, naudodama jas kaip „karinį aljansą“ Afrikoje.