Svarbiausios naujienos
- Estijos gynybos ministras paaiškino, kodėl Vakarai neturėtų siųsti karių į Ukrainą
- O.Scholzas atskleidė skambučio V.Putinui detales: „Nebuvo malonu“
- Antrasis raundas? Žiniasklaida: Kyjivas rado, kuo pakeisti Ukrainos karinės žvalgybos vadą
- Pirma slapčia perdavė dešimtis galingų raketų, o tik paskui – leido šaudyti į Rusiją
- „DeepState“: Ukrainos kariai visiškai išstūmė rusus iš Kupjansko
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Čekijos žvalgybos vadas perspėjo NATO: V.Putinas gali išbandyti ką nors naujo
10:36
Čekijos žvalgybos vadovas Michalas Koudelka dešimtmečius dirbo bandydamas atskleisti Rusijos šnipų tinklus, sabotažo bandymus ir dezinformacijos kampanijas prieš Europą.
Duodamas interviu „Bloomberg“ naujienų tarnybai iš griežtai saugomo komplekso Prahos pakraštyje, jis perspėjo sąjungininkus, kad Kyjivui daromas spaudimas sutikti su didelėmis nuolaidomis, siekiant užbaigti karą Ukrainoje, greičiausiai pakreiptų įvykius dar blogesne linkme ir tik padrąsintų Kremlių.
„Galbūt Rusija ateinančius 10-15 metų praleis bandydama atsigauti po didžiulių žmogiškųjų ir ekonominių nuostolių ir ruošdamasi kitam taikiniui – Vidurio ir Rytų Europai“, – pareiškė M.Koudelka, generolas majoras, vadovaujantis šalies Saugumo informacijos tarnybai.
„Jei Ukraina pralaimės arba bus priversta sutikti su prastomis taikos sąlygomis, Rusija tai supras kaip pergalę“, – paaiškino jis.
Generolo majoro vertinimui pritaria ir kitos Europos žvalgybos tarnybos, pažymėjo „Bloomberg“.
Vokietijos žvalgybos vadovas Bruno Kahlas praėjusį mėnesį perspėjo, kad prezidentas Vladimiras Putinas iki dešimtmečio pabaigos bus pasirengęs kariniam susirėmimui su NATO.
M.Koudelka savo ruožtu priminė, kad tarptautinė teisė reikalauja, jog Rusija išvestų visus karius, grąžintų okupuotas ar aneksuotas teritorijas ir sumokėtų kompensacijas. Tačiau pastaruoju metu Kyjivas patyrė spaudimą apsvarstyti naujus būdus, kaip po 1000 dienų atkaklaus pasipriešinimo invazijai prisivilioti V.Putiną prie derybų stalo.
Čekija yra ištikima Ukrainos rėmėja, priėmusi šimtus tūkstančių karo pabėgėlių ir organizuojanti bendrą šaudmenų pirkimą Ukrainai iš trečiųjų šalių.
Pažymėtina, kad kartu su Lenkija, Baltijos ir Skandinavijos šalimis Praha bando įtikinti kitus sąjungininkus toliau ginkluoti karo draskomą šalį, nepaisant mažėjančios visuomenės paramos ir nesėkmių mūšio lauke.
2022 m. įvykdyta plataus masto invazija į Ukrainą turėtų priminti Vakarų valstybėms, kad Rusija yra „imperinė supervalstybė, turinti imperinių troškimų“ ir „absoliučiai niekina“ savo karinius nuostolius ir civilių mirtis, pabrėžė Čekijos žvalgybos vadas.
Nuo tada, kai prieš aštuonerius metus jis pradėjo eiti pareigas, Čekija ėmėsi drastiškų veiksmų, kad sumažintų Rusijos žvalgybos pajėgumus ir įtaką vietos politikai bei verslui. Praha uždraudė Rusijos tiekėjams dalyvauti branduolinės energijos projekte, sumažino savo priklausomybę nuo gamtinių dujų ir išsiuntė didžiąją daugumą Kremliaus šnipų, veikusių šalyje po diplomatine priedanga.
„Skirtingai nei kai kurios kitos Europos šalys, Prahos vyriausybė ėmėsi priemonių, kad rusams būtų sunkiau atvykti į šalį, turėti joje verslą ar nekilnojamąjį turtą ir gauti Čekijos pilietybę. Dabar ji bando įtikinti Europos Sąjungą uždrausti Rusijos diplomatams keliauti tarp valstybių narių be vizų ir taip dar labiau pažaboti žvalgybinę veiklą“, – rašo „Bloomberg“.
D.Trumpo kadencija
Vis dėlto M.Koudelka sutinka, kad jo šalis tebėra Rusijos hibridinio karo, įskaitant tradicinį šnipinėjimą, kibernetines atakas, dezinformacijos kampanijas ir ardomąją veiklą, taikinys. Žvalgybos bendruomenė visoje Europoje taip pat ruošiasi tikėtinoms grėsmėms pasibaigus karui, pavyzdžiui, Ukrainos veteranų antplūdžiui ir ginklų kontrabandai, kuri gali patekti į netinkamas rankas.
Tačiau visą gyvenimą kovojęs su Rusijos įtaka karininkas atmetė Europoje vyraujantį susirūpinimą, kad būsimoji išrinktojo prezidento Donaldo Trumpo administracija gali susilpninti Jungtinių Valstijų ir Europos bendradarbiavimą saugumo ir žvalgybos srityje.
„Anksčiau, valdant prezidentui D.Trumpui, dirbau su mūsų Amerikos partneriais, ir tai buvo tikrai puiku, – prisiminė M.Koudelka, nurodydamas savo patirtį dalijantis žvalgybos informacija, įgytą valdant ankstesnei administracijai. – Tas pats pasakytina ir dabar, vadovaujant prezidentui Joe Bidenui. Ir esu 100 proc. įsitikinęs, kad per antrąją D.Trumpo kadenciją bus taip pat puiku.“
M.Koudelka paragino Vakarų valstybes ateityje atnaujinant verslo ir diplomatinius santykius su Rusija nesukelti sau naujų grėsmių saugumui ir ekonominės priklausomybės. Jis pridūrė, kad Rusija yra „agresorė, kuri supranta tik jėgą“, o karo baigtis nulems būsimo pasaulinio konflikto, tiesiogiai susijusio su NATO, tikimybę.
„Susidūrusi su stipria šalimi ar stipriu aljansu, Rusija paskaičiuos, kad neverta su ja veltis, – įvertino Čekijos žvalgybos vadas. – Jei, priešingai, Rusija padarys išvadą, kad karas Ukrainoje pasiteisino ir kad Europos šalys yra silpnos, o NATO trūksta vienybės, ji gali pabandyti ką nors naujo.“
Rusija skelbia užėmusi kaimą Ukrainos Charkivo srityje
13:14
Rusija antradienį paskelbė užėmusi dar vieną kaimą Ukrainos rytinėje Charkivo srityje, kur iki šiol fronto linija buvo gana stabili.
Rusijos gynybos ministerija savo kasdieniame pranešime nurodė, kad jos pajėgos užėmė Kopankų kaimą, esantį netoli ukrainiečių kontroliuojamo Kupjansko.
Rusai automatiniais ginklais sušaudė penkis į nelaisvę paimtus Ukrainos karius
13:08
Rusijos pajėgų kariai Pokrovsko kryptimi nušovė penkis į nelaisvę paimtus Ukrainos karius. Teisėsaugos institucijos pradėjo tyrimą, antradienį pranešė šalies Generalinė prokuratūra.
Teigiama, kad preliminariai šį lapkritį Rusijos kariai surengė puolimą prieš Ukrainos gynybos pajėgų pozicijas netoli Petrivkos kaimo Pokrovsko rajone.
Dėl nuožmaus Rusijos puolimo penki Ukrainos kariškiai buvo priversti atsitraukti ir pasislėpė privačiame name, tačiau jie buvo apsupti ir paimti į Rusijos nelaisvę.
Pasak pranešimo, rusai privertė neginkluotus Ukrainos kovotojus palikti slėptuvę ir atsigulti ant žemės. Po to jie juos sušaudė iš automatinių ginklų.
Prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje dėl karo nusikaltimo, susijusio su tyčiniu nužudymu, padarymo fakto.
Tęsiami tyrimo veiksmai, kuriais siekiama nustatyti visas nusikaltimo aplinkybes ir su jo padarymu susijusius asmenis.
Generalinė prokuratūra primena, kad karo belaisvių nužudymas yra šiurkštus Ženevos konvencijų pažeidimas ir kvalifikuojamas kaip sunkus tarptautinis nusikaltimas.
Prokuratūros duomenimis, iki lapkričio mėn. rusai mūšio lauke nužudė mažiausiai 107 ukrainiečių karo belaisvius.
Kovos su ginkluotų konfliktų metu įvykdytais nusikaltimais departamento vadovas Jurijus Belousovas pranešė, kad maždaug 80 proc. visų rusų įvykdytų egzekucijų Ukrainos kariams buvo įvykdytos 2024 m.
Jungtinė Karalystė paskelbė, ar siųs savo karius į Ukrainą
13:07
Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius pareiškė, kad jo šalis „šiuo metu“ nesvarsto galimybės siųsti karius į Ukrainą, kai jo kolega iš Prancūzijos paragino Vakarų sąjungininkus nenustatyti „raudonų linijų“ konflikte, o Kremlius perspėjo dėl „karštakošiško“ eskalavimo.
Pirmadienį dienraštis „Le Monde“ pranešė, kad Didžioji Britanija ir Prancūzija „atgaivino“ diskusijas apie šią idėją po Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Keiro Starmerio vizito Prancūzijoje.
Tačiau kalbėdamas laikraščiams „La Repubblica“, „Le Monde“ ir „Die Welt“ per G7 užsienio reikalų ministrų susitikimą Italijoje Davidas Lammy sakė, kad Jungtinė Karalystė išlaikys savo „ilgalaikį įsipareigojimą“ neleisti kariams dalyvauti „veiksmų lauke“.
„Esame aiškiai pasakę, kad esame pasirengę ir toliau remiame ukrainiečius, ypač mokydami, tačiau jau seniai laikomės pozicijos, kad Jungtinės Karalystės karių į veiksmų lauką nesiųsime“, – sakė vyriausiasis Britanijos diplomatas, kurį cituoja leidinys „Politico“.
„Tokia yra ir šiuo metu išlieka Jungtinės Karalystės pozicija“, – tvirtino jis.
Prancūzija vėl užsiminė apie galimybę siųsti karius
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas Noelis Barrot šį savaitgalį BBC sakė, kad neatmeta galimybės prireikus siųsti karius kovoti Ukrainoje, taip pakartodamas ankstesnius Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono komentarus, išsakytus anksčiau šiais metais. „Neatmetame jokios galimybės“, – sakė jis.
E.Macronas vasario mėn., kai atsisakė atmesti Prancūzijos karių siuntimo į Ukrainą galimybę, tvirtai laikėsi savo pozicijos nepaisant užgriuvusios kritikos bangos. Tačiau opozicijos partijos ir kitos NATO narės, įskaitant JAV, Jungtinę Karalystę ir Vokietiją, tuo metu jam nepritarė.
Pirmadienį Britanijos vyriausybė vėl sušvelnino šią idėją, o K.Starmerio atstovas spaudai žurnalistams sakė, kad „[nėra] jokių planų dėl tokių karinių pajėgų“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukraina sako, kad dėl Rusijos invazijos negali įvykdyti įsipareigojimo sunaikinti minų
12:29
Ukraina dėl besitęsiančios Rusijos invazijos neįvykdys įsipareigojimo sunaikinti maždaug 6 mln. priešpėstinių minų, likusių iš Sovietų Sąjungos, atsargų, antradienį pareiškė vienas gynybos pareigūnas.
Įsipareigojimas, prisiimtas pagal Oslo veiksmų planą, siejamą su Konvencijos dėl priešpėstinių minų uždraudimo įgyvendinimu, „šiuo metu neįmanomas“ dėl Rusijos invazijos, konferencijoje Kambodžoje, skirtoje peržvelgti susitarimo įgyvendintą progresą, sakė Jevhenijus Kivšykas iš Ukrainos gynybos ministerijos.
Estijos gynybos ministras paaiškino, kodėl Vakarai neturėtų siųsti karių į Ukrainą
11:46
Pirmadienį prancūzų leidinys „Le Monde“ atskleidė, kad Vakarų šalių lyderiai tęsia diskusijas dėl karių siuntimo į Ukrainą. Nors anksčiau šia tema teigiamai pasisakė ir Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna, amerikiečių leidiniui „The Hill“ Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras pareiškė, kad Vakarų šalys neturėtų to daryti.
Jo nuomone, rizika, kylanti dėl Vakarų dalyvavimo kariniuose veiksmuose „viršija naudą“, nepaisant to, kad šiuo metu Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms trūksta personalo, o Rusija į kovas įtraukė Šiaurės Korėjos karius.
„Mano nuomone, ukrainiečiai galės su visu tuo susidoroti, jei mes jiems suteiksime viską, ko reikia kovai su Rusija“, - kalbėjo ministras.
H.Pevkuras pabrėžė, kad Ukraina turi daugiau investuoti į savo karinę gamybą, o Vakarų šalys savo ruožtu turi padėti Kyjivui tai padaryti. Pasak jo, ukrainiečiai per metus surenka šešis-septynis kartus daugiau haubicų nei Prancūzija, o šalies karinė pramonė yra pajėgi pagaminti karinės technikos už maždaug 30 mlrd. dolerių per metus.
„Taigi, kai neturite ką duoti iš savo atsargų, duokite jiems pinigų“, - ragino Estijos gynybos ministras.
Klausimą dėl Vakarų šalių karių siuntimo į Ukrainą šių metų pradžioje pirmą kartą iškėlė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Kaip sąlygą jis įvardijo gilų fronto proveržį ir atitinkamą Kyjivo prašymą.
Estijos valdžios institucijos iš esmės pritarė E.Macronui, patikslindamos, kad svarsto galimybę siųsti savo karius į Vakarų Ukrainą teikti logistinę paramą Ukrainos pajėgoms. Tačiau kelios Europos šalys, įskaitant Vokietiją ir Italiją, tokius planus atmetė. NATO taip pat pareiškė, kad neketina siųsti savo karių į Ukrainą.
Lapkričio pradžioje JAV leido siųsti amerikiečių rangovus į Ukrainą remontuoti ir prižiūrėti oro gynybos sistemų „Patriot“ ir naikintuvų F-16. Tačiau iki lapkričio pabaigos, pasak Pentagono, jie dar nebuvo atvykę į šalį.
Estijos užsienio reikalų ministras M.Tsahkna praeitą savaitę ragino Europos šalis pasiruošti siųsti karius į Ukrainą, jei išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas sutiktų nutraukti ugnį. Jis sakė, kad Europos Sąjungos kariuomenė užtikrins Ukrainos saugumą ir apsaugos ją nuo naujos Rusijos agresijos.
Tuo tarpu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas birželį sakė, kad Ukrainoje jau yra Vakarų karinių instruktorių ir patarėjų.
Ukraina: naktį Rusija paleido rekordiškai daug dronų – 188
10:45
Rusija per naktį paleido rekordiškai daug dronų, buvo puolami kelių regionų pastatai bei kritinė infrastruktūra, antradienį pranešė oro pajėgos.
„Naktinės atakos metu priešas paleido rekordinį „Shahed“ bepiločių orlaivių bei kitų neidentifikuotų dronų skaičių“, – pranešė oro pajėgos, paminėdamos Irane sukurtus dronus.
Iš viso paleisti 188 dronai ir keturios raketos.
76 dronus pavyko numušti, o dar 95 nukrito nepasiekę taikinių. Dar penki dronai nuskriejo Baltarusijos link.
Oro gynyba veikė Kyjivo, Čerkasų, Kirovohrado, Černihivo, Sumų, Charkivo, Poltavos, Žytomyro, Chmelnyckio, Vinycios, Černivcių, Ternopilio, Rivnės, Zaporižios, Dnipropetrovsko, Odesos ir Mykolajivo srityse.
Čekijos žvalgybos vadas perspėjo NATO: V.Putinas gali išbandyti ką nors naujo
10:36
Čekijos žvalgybos vadovas Michalas Koudelka dešimtmečius dirbo bandydamas atskleisti Rusijos šnipų tinklus, sabotažo bandymus ir dezinformacijos kampanijas prieš Europą.
Duodamas interviu „Bloomberg“ naujienų tarnybai iš griežtai saugomo komplekso Prahos pakraštyje, jis perspėjo sąjungininkus, kad Kyjivui daromas spaudimas sutikti su didelėmis nuolaidomis, siekiant užbaigti karą Ukrainoje, greičiausiai pakreiptų įvykius dar blogesne linkme ir tik padrąsintų Kremlių.
„Galbūt Rusija ateinančius 10-15 metų praleis bandydama atsigauti po didžiulių žmogiškųjų ir ekonominių nuostolių ir ruošdamasi kitam taikiniui – Vidurio ir Rytų Europai“, – pareiškė M.Koudelka, generolas majoras, vadovaujantis šalies Saugumo informacijos tarnybai.
„Jei Ukraina pralaimės arba bus priversta sutikti su prastomis taikos sąlygomis, Rusija tai supras kaip pergalę“, – paaiškino jis.
Generolo majoro vertinimui pritaria ir kitos Europos žvalgybos tarnybos, pažymėjo „Bloomberg“.
Vokietijos žvalgybos vadovas Bruno Kahlas praėjusį mėnesį perspėjo, kad prezidentas Vladimiras Putinas iki dešimtmečio pabaigos bus pasirengęs kariniam susirėmimui su NATO.
M.Koudelka savo ruožtu priminė, kad tarptautinė teisė reikalauja, jog Rusija išvestų visus karius, grąžintų okupuotas ar aneksuotas teritorijas ir sumokėtų kompensacijas. Tačiau pastaruoju metu Kyjivas patyrė spaudimą apsvarstyti naujus būdus, kaip po 1000 dienų atkaklaus pasipriešinimo invazijai prisivilioti V.Putiną prie derybų stalo.
Čekija yra ištikima Ukrainos rėmėja, priėmusi šimtus tūkstančių karo pabėgėlių ir organizuojanti bendrą šaudmenų pirkimą Ukrainai iš trečiųjų šalių.
Pažymėtina, kad kartu su Lenkija, Baltijos ir Skandinavijos šalimis Praha bando įtikinti kitus sąjungininkus toliau ginkluoti karo draskomą šalį, nepaisant mažėjančios visuomenės paramos ir nesėkmių mūšio lauke.
2022 m. įvykdyta plataus masto invazija į Ukrainą turėtų priminti Vakarų valstybėms, kad Rusija yra „imperinė supervalstybė, turinti imperinių troškimų“ ir „absoliučiai niekina“ savo karinius nuostolius ir civilių mirtis, pabrėžė Čekijos žvalgybos vadas.
Nuo tada, kai prieš aštuonerius metus jis pradėjo eiti pareigas, Čekija ėmėsi drastiškų veiksmų, kad sumažintų Rusijos žvalgybos pajėgumus ir įtaką vietos politikai bei verslui. Praha uždraudė Rusijos tiekėjams dalyvauti branduolinės energijos projekte, sumažino savo priklausomybę nuo gamtinių dujų ir išsiuntė didžiąją daugumą Kremliaus šnipų, veikusių šalyje po diplomatine priedanga.
„Skirtingai nei kai kurios kitos Europos šalys, Prahos vyriausybė ėmėsi priemonių, kad rusams būtų sunkiau atvykti į šalį, turėti joje verslą ar nekilnojamąjį turtą ir gauti Čekijos pilietybę. Dabar ji bando įtikinti Europos Sąjungą uždrausti Rusijos diplomatams keliauti tarp valstybių narių be vizų ir taip dar labiau pažaboti žvalgybinę veiklą“, – rašo „Bloomberg“.
D.Trumpo kadencija
Vis dėlto M.Koudelka sutinka, kad jo šalis tebėra Rusijos hibridinio karo, įskaitant tradicinį šnipinėjimą, kibernetines atakas, dezinformacijos kampanijas ir ardomąją veiklą, taikinys. Žvalgybos bendruomenė visoje Europoje taip pat ruošiasi tikėtinoms grėsmėms pasibaigus karui, pavyzdžiui, Ukrainos veteranų antplūdžiui ir ginklų kontrabandai, kuri gali patekti į netinkamas rankas.
Tačiau visą gyvenimą kovojęs su Rusijos įtaka karininkas atmetė Europoje vyraujantį susirūpinimą, kad būsimoji išrinktojo prezidento Donaldo Trumpo administracija gali susilpninti Jungtinių Valstijų ir Europos bendradarbiavimą saugumo ir žvalgybos srityje.
„Anksčiau, valdant prezidentui D.Trumpui, dirbau su mūsų Amerikos partneriais, ir tai buvo tikrai puiku, – prisiminė M.Koudelka, nurodydamas savo patirtį dalijantis žvalgybos informacija, įgytą valdant ankstesnei administracijai. – Tas pats pasakytina ir dabar, vadovaujant prezidentui Joe Bidenui. Ir esu 100 proc. įsitikinęs, kad per antrąją D.Trumpo kadenciją bus taip pat puiku.“
M.Koudelka paragino Vakarų valstybes ateityje atnaujinant verslo ir diplomatinius santykius su Rusija nesukelti sau naujų grėsmių saugumui ir ekonominės priklausomybės. Jis pridūrė, kad Rusija yra „agresorė, kuri supranta tik jėgą“, o karo baigtis nulems būsimo pasaulinio konflikto, tiesiogiai susijusio su NATO, tikimybę.
„Susidūrusi su stipria šalimi ar stipriu aljansu, Rusija paskaičiuos, kad neverta su ja veltis, – įvertino Čekijos žvalgybos vadas. – Jei, priešingai, Rusija padarys išvadą, kad karas Ukrainoje pasiteisino ir kad Europos šalys yra silpnos, o NATO trūksta vienybės, ji gali pabandyti ką nors naujo.“
Po Rusijos „Orešnik“ raketos atakos Ukraina ir NATO rengia derybas Briuselyje
09:58
Ukrainiečių ir NATO šalių ambasadoriai antradienį Briuselyje surengs derybas dėl praėjusią savaitę Rusijos į Ukrainą paleistos eksperimentinės vidutinio nuotolio hipergarsinės raketos.
Ketvirtadienį Maskva smogė Dnipro miestui, tam tikslui panaudodama naują hipergarsinę vidutinio nuotolio balistinę raketą „Orešnik“. Tai vėliau patvirtino Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Kreipdamasis į tautą, V.Putinas sakė, kad Maskva panaudojo šią raketą atsakydama į tai, jog Ukraina apšaudė Rusijos teritoriją JAV raketomis ATACMS ir Jungtinės Karalystės raketomis „Storm Shadow“. Ši ataka surengta po to, kai Kyjivo sąjungininkės panaikino draudimą naudoti tolimojo nuotolio ginkluotę ribotiems smūgiams į Rusijos karinius objektus.
Kremliaus šeimininkas pareiškė, kad Maskva jaučiasi turinti teisę smogti kariniams objektams šalyse, kurios leidžia Ukrainai panaudoti tokius ginklus prieš Rusiją.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šį smūgį pavadino naujausia Maskvos beprotybe. Jis taip pat paragino Kyjivo sąjungininkus modernizuoti šalies oro gynybos sistemas.
Ukraina tikisi, kad sušaukus NATO ir Ukrainos tarybos posėdį bus pasiekta konkrečių ir reikšmingų rezultatų.
Tačiau Aljanso diplomatai ir pareigūnai mano, kad antradienio popietę prasidėsiantis susitikimas neduos reikšmingesnių rezultatų.
Spėjama, kad susitikime bus pakartoti ankstesni NATO pareiškimai, jog naujausi Maskvos veiksmai neatgrasys sąjungininkų nuo paramos Ukrainai.
Vienas NATO pareigūnas nurodė, kad posėdžio metu taip pat bus aptarta dabartinė saugumo padėtis Ukrainoje. Kyjivo pareigūnai susitikime dalyvaus nuotoliniu būdu.
Taip pat kyla klausimų dėl tolesnės JAV paramos Ukrainai po Donaldo Trumpo grįžimo į Baltuosius rūmus sausio mėnesį. JAV yra didžiausios Ukrainos karinės rėmėjos.
D.Trumpas nekart yra pažėręs abejonių dėl karinės pagalbos Ukrainai.
Rinkimų kampanijos metu D.Trumpas ne kartą žadėjo per „24 valandas“ užbaigti karą Ukrainoje ir užsiminė, kad kalbėsis tiesiogiai su Rusijos prezidentu.
„Neįsivaizduoju, kad Jungtinės Valstijos būtų suinteresuotos leisti Putinui išeiti iš šių galimų derybų kaip nugalėtojui“, – pirmadienį sakė NATO karinio komiteto vadovas admirolas Robas Baueris.
Jau kelis mėnesius Maskva mūšio lauke nuolat veržiasi į priekį, kovodama su mažesnėmis ir prasčiau apginkluotomis Ukrainos pajėgomis.
NATO ir Ukrainos Taryba buvo įsteigta 2023 metais Vilniuje vykusiame Aljanso viršūnių susitikime.
Ramūnas Vilpišauskas. D.Trumpas jau pakeitė karo dinamiką – Europa turi ruoštis
09:38
Donaldo Trumpo pergalė JAV rinkimuose jau pakeitė Rusijos karo dinamiką. Ypač daug klausimų kelia išrinktojo prezidento pažadas greitai užbaigti šį karą. Kam turėtų ruoštis Europa?
D.Trumpo pergalė ir būsimi sprendimai toliau kelia daug diskusijų tiek Amerikoje, tiek jos sąjungininkėse. Europos šalims ypač svarbu, kaip į Baltuosius rūmus sugrįšiantis išrinktasis prezidentas vertins tolesnę paramą Ukrainai, sankcijas agresorei Rusijai ir apskritai JAV vaidmenį Europoje.
D.Trumpo sugrįžimo perspektyva jau padarė įtaką dabartinio JAV prezidento Joe Bideno pastangoms paspartinti karinę paramą Ukrainai, išnaudojant tam numatytas lėšas (apie 6 mlrd. dolerių), likusias prieš pusmetį priimtame paramos pakete. Jo administracija taip pat neseniai suteikė daugiau laisvės ukrainiečiams JAV suteikta ginkluote atakuoti karinius objektus Rusijos teritorijoje.
Dabar ne tik prisimenamas D. Trumpo rinkiminis pažadas greitai užbaigti karą, bet ir atidžiai stebima jo komunikacija – pokalbiai po pergalės rinkimuose su Volodymyru Zelenskiu ir Vladimiru Putinu, bei jo būsimos komandos narių pasirinkimai ir jų pasisakymai.
Plačiau skaitykite ČIA.
O.Scholzas atskleidė skambučio V.Putinui detales: „Nebuvo malonu“
09:31
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad per pokalbį telefonu su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu ragino jį išvesti savo karius iš Ukrainos teritorijos ir patikino, kad Vakarai nenustos jos remti.
Tai jis pasakė Vokietijos televizijos kanalo ZDF eteryje.
„Iš tikrųjų visi argumentai buvo dar kartą pakartoti. Ir man buvo aišku, kad aš taip pat turiu pakartoti savuosius. Tai yra, pone Putinai, nesitikėkite, kad mes sumažinsime savo paramą. Jūs turite rasti išeitį iš šio karo. Jūs turite nutraukti savo atakas ir išvesti savo karius“, – kalbėjo kancleris.
O.Scholzas taip pat pažymėjo, kad sprendimas surengti pokalbį su Rusijos vadovu buvo „atsakingas ir būtinas“, tačiau kartu pats pokalbis „nebuvo malonus“.
„Kaip žinote, aš su juo susitikau prieš karą, išsakiau jam savo nuomonę ir labai aiškiai pasakiau, kad visa tai, ką jis vėliau pateikė kaip karo priežastis, yra netiesa. Iki 2022 m. pabaigos kalbėjausi su juo telefonu, ir tie pokalbiai niekada nebuvo malonūs. Šį kartą pokalbis taip pat nebuvo malonus. Bet kalbėtis reikia, net ir jį išgirsti. Juk šioje šalyje yra žmonių, kurie tiki, kad paprastas skambutis telefonu kitą dieną atneš taiką. Žinoma, taip nėra“, – aiškino kancleris.
Tuo pačiu jis atsakė į kaltinimus, kad bando vykdyti rinkimų kampaniją pagalbos Ukrainai sąskaita.
„Tai gėdinga. Sakau tai tiesiai visiems, kurie taip kalba... Europoje vyksta karas. Tai kelia didelį susirūpinimą šios šalies piliečiams, įskaitant mane... Ir beveik nepastebėta, kad Vokietija jau seniai yra didžiausia mano vadovaujama Ukrainos rėmėja (po JAV – red.). Nepaisant to, vyksta karas. Ir šiame kare reikia gerai pagalvoti, kaip elgtis išmintingai ir apdairiai“, – pabrėžė O.Scholzas.
Vokietijos kancleris pakartojo, kad nesutiktų aprūpinti Ukrainą ilgojo nuotolio sparnuotosiomis raketomis „Taurus“, nes jo šalies piliečiai mano, kad tai yra „pavojingas ginklas“, kuris gali būti panaudotas atakuoti taikinius Rusijos teritorijoje.
Lapkričio 15 d. O.Scholzas pirmą kartą per beveik dvejus metus telefonu kalbėjosi su V.Putinu. Visuomeninis transliuotojas „Deutsche Welle" pranešė, kad pokalbis truko apie valandą.
Pasak naujienų agentūros „Reuters“, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įspėjo kanclerį O.Scholzą neskambinti V.Putinui.
Po pokalbio Ukrainos prezidentas kritikavo tokią Vokietijos vadovo iniciatyvą ir pabrėžė, kad tai yra „Pandoros skrynia“, nes tokios derybos yra būtent tai, ko nori Rusijos prezidentas.
Savo ruožtu Vokietijos bulvarinis leidinys „Bild“ rašė, kad beveik prieš mėnesį iki O.Scholzo ir V.Putino pokalbio telefonu dėl jo buvo susitarta su JAV prezidentu Joe Bidenu, Didžiosios Britanijos ministru pirmininku Keiru Starmeriu ir Prancūzijos prezidentu Emanueliu Macronu.
Lapkričio 17 d. O.Scholzas pareiškė, kad jo skambučiu Rusijos vadovui buvo siekiama pademonstruoti, kad Vakarai tvirtai remia Ukrainą.
