Svarbiausios naujienos
- „The New Yorker“: ATACMS smūgiai rusų nesustabdys, bet ir Putino branduoliniai grasinimai netenka galios
- Ukraina surado naują taktiką, kaip kovoti prieš Rusijos dronus-žudikus
- „The Economist“ suskaičiavo, kiek ukrainiečių žuvo nuo Rusijos invazijos pradžios
- „Gailiuosi, kad čia važiavau“: Rusijos karių grupės vadas praregėjo prieš mirtį
- Dezertyras atskleidė Rusijos karines paslaptis: buvome pasirengę branduoliniam smūgiui
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
JAV žvalgyba įvertino, ar yra ko baimintis Vladimiro Putino
08:55
Nepaisant Rusijos prezidento Vladimiro Putino karingų pareiškimų, Ukrainai suteiktas leidimas naudoti amerikiečių raketas ATACMS smūgiams giliai į Rusijos teritoriją nesukels branduolinės eskalacijos. Tokią išvadą padarė JAV žvalgyba, naujienų agentūrai „Reuters“ tvirtino penki gerai informuoti šaltiniai.
Jų teigimu, žvalgyba pastaruosius septynis mėnesius atidžiai stebėjo ir tyrė situaciją ir dar prieš JAV prezidentui Joe Bidenui priimant sprendimą leisti Kyjivui smūgiuoti Rusijai keliose ataskaitose pažymėjo, kad tai nepadidins branduolinio konflikto rizikos.
„Vertinimai buvo nuoseklūs: ATACMS nepakeis Rusijos branduolinių skaičiavimų“, – paaiškino vienas „Reuters" pašnekovas.
JAV pareigūnai teigė, kad žvalgybos duomenys padėjo pastaraisiais mėnesiais J.Bideno administracijoje vykstančioms dažnai prieštaringoms diskusijoms apie tai, ar Vašingtonui verta rizikuoti supykdyti V.Putiną sušvelninant apribojimus Ukrainai naudoti amerikietiškus ginklus.
Pareigūnai iš pradžių priešinosi tokiam žingsniui, nurodydami eskalacijos problemas ir netikrumą dėl to, kaip V.Putinas reaguos. Kai kurie iš šių pareigūnų, įskaitant Baltųjų rūmų, Pentagono ir Valstybės departamento atstovus, nuogąstavo dėl mirtinų atsakomųjų veiksmų prieš JAV karinį ir diplomatinį personalą ir išpuolių prieš NATO sąjungininkus.
Rusijos kariuomenės panaudota vidutinio nuotolio balistinė raketa „Orešnik“, kuri pataikė į karinę gamyklą Dnipro mieste buvo ženklas Vakarams, tačiau nepakeitė JAV žvalgybos nuomonės.
Anot šaltinių, žvalgybos bendruomenė įsitikinusi, kad Rusijos branduolinių ginklų panaudojimas mažai tikėtinas, nes jie „nesuteikia aiškaus karinio pranašumo“.
Tačiau JAV kelia nerimą galimas kitoks Rusijos atsakas į smūgius jos teritorijai. Labiausiai tikėtina, kad Rusija išplės sabotažo kampaniją prieš Europos objektus, kad padidintų spaudimą Vakarams dėl jų paramos Kyjiui, užsiminė du aukšto rango pareigūnai, įstatymų leidėjas ir du Kongreso padėjėjai, informuoti apie šį klausimą.
Pati Maskva griežtai atmeta kaltinimus dėl tokių veiksmų rengimo.
„Rusijos hibridinis atsakas kelia susirūpinimą, -teigė Georgetowno universiteto Eurazijos, Rusijos ir Rytų Europos studijų direktorė Angela Stent, turėdama omenyje Rusijos diversijas Europoje.
Kraštutinė priemonė
Žvalgybos pareigūnai branduolinį atsaką vertina kaip kraštutinį Rusijos pasirinkimą ir teigė, kad V.Putinas pirmiausia griebsis kitų atsakomųjų priemonių, atkreipdami dėmesį, kad Rusija jau vykdo sabotažą ir kibernetines atakas.
Lapkričio viduryje amerikiečių leidinio „The New York Times“ šaltiniai pranešė, kad J.Bidenas suteikė Ukrainai leidimą naudoti ATACMS smūgiams prieš Rusiją.
Lapkričio 19 d. Ukraina smogė kariniams objektams Briansko ir Kursko srityse iš ATACMS raketų. Tą pačią dieną V.Putinas patvirtino naują Rusijos branduolinę doktriną. Į dokumentą įtraukta nuostata, kad bet kurios nebranduolinės valstybės, dalyvaujant ar remiant branduolinei galiai, agresija prieš Rusiją ar jos sąjungininkes bus laikoma bendra ataka. Kremlius pareiškė, kad branduolinės doktrinos pakeitimas yra perspėjimas Vakarams.
Rusija sudavė masinį smūgį Ukrainos energetikai: miestuose aidi sprogimai, tūkstančiai liko be elektros
09:35
Praėjusią naktį Rusija surengė naują masinį Ukrainos apšaudymą raketomis „Kalibr“ ir „Kh-101“ iš lėktuvų Tu-95, prieš tai atakavusi bepiločiais orlaiviais „Shahed“. Rusijos taikiniais tapo energetikos objektai, skelbia ukrainiečių žiniasklaida.
Trečiadienio vakarą Ukrainos karinės pajėgos pranešė apie paleistus bepiločius orlaivius. Jie buvo užfiksuoti daugelyje Ukrainos sričių: Sumų, Černihivo, Poltavos, Žytomyro, Kyjivo, Čerkasų, Charkivo, Dnipropetrovsko, Zaporižios, Chersono ir Nikolajevo.
Apie 4.30 val. karinės oro pajėgos perspėjo, kad Rusija iš Olenijos aerodromo Murmansko srityje į dangų pakėlė tolimojo nuotolio bombonešius Tu-95MS. Jie užfiksavo septynių lėktuvų, kurie vykdė raketų paleidimą, pakilimą.
Taip pat buvo užfiksuoti „Kalibr“ tipo sparnuotųjų raketų paleidimai iš Juodosios jūros. Atsižvelgiant į tai, visoje Ukrainoje buvo paskelbtas oro pavojus.
Plačiau skaitykite ČIA.
Anksčiau šlovino fašistus, dabar – V.Putiną: Rumunijos siurprizas kelią nerimą Europai
08:59
Be politinės programos, bet su protestu – taip ekspertai apibūdina praėjusį sekmadienį vykusių Rumunijos prezidento rinkimų pirmojo turo nugalėtoją Caliną Georgescu, kurio sėkmė nustebino ir sukrėtė šalį. Būdamas nepriklausomas kandidatas, jis išreiškė kraštutinių dešiniųjų prorusiškas idėjas, todėl, vedant paraleles su įvykiais Moldovoje ir Sakartvele, kilo susirūpinimas dėl Rumunijos politinės ateities.
Nepaisant Rusijos įvykdytų žiaurumų Ukrainoje, dalis visuomenės, net ir posocialistinėse šalyse, vis dar arba nesuvokia pavojaus savo saugumui, arba tapo Kremliaus propagandos aukomis.
Rumunija yra Europos Sąjungos ir NATO narė, turinti 19 mln. gyventojų, ir iki šiol buvo viena stabiliausių proeuropietiškų šalių, palyginti su Vengrija, Slovakija ar kaimynine Bulgarija.
Tačiau pirmasis prezidento rinkimų turas parodė populistinių tendencijų proveržį ir šioje regionui svarbioje šalyje.
Plačiau skaitykite ČIA.
JAV žvalgyba įvertino, ar yra ko baimintis Vladimiro Putino
08:55
Nepaisant Rusijos prezidento Vladimiro Putino karingų pareiškimų, Ukrainai suteiktas leidimas naudoti amerikiečių raketas ATACMS smūgiams giliai į Rusijos teritoriją nesukels branduolinės eskalacijos. Tokią išvadą padarė JAV žvalgyba, naujienų agentūrai „Reuters“ tvirtino penki gerai informuoti šaltiniai.
Jų teigimu, žvalgyba pastaruosius septynis mėnesius atidžiai stebėjo ir tyrė situaciją ir dar prieš JAV prezidentui Joe Bidenui priimant sprendimą leisti Kyjivui smūgiuoti Rusijai keliose ataskaitose pažymėjo, kad tai nepadidins branduolinio konflikto rizikos.
„Vertinimai buvo nuoseklūs: ATACMS nepakeis Rusijos branduolinių skaičiavimų“, – paaiškino vienas „Reuters" pašnekovas.
JAV pareigūnai teigė, kad žvalgybos duomenys padėjo pastaraisiais mėnesiais J.Bideno administracijoje vykstančioms dažnai prieštaringoms diskusijoms apie tai, ar Vašingtonui verta rizikuoti supykdyti V.Putiną sušvelninant apribojimus Ukrainai naudoti amerikietiškus ginklus.
Pareigūnai iš pradžių priešinosi tokiam žingsniui, nurodydami eskalacijos problemas ir netikrumą dėl to, kaip V.Putinas reaguos. Kai kurie iš šių pareigūnų, įskaitant Baltųjų rūmų, Pentagono ir Valstybės departamento atstovus, nuogąstavo dėl mirtinų atsakomųjų veiksmų prieš JAV karinį ir diplomatinį personalą ir išpuolių prieš NATO sąjungininkus.
Rusijos kariuomenės panaudota vidutinio nuotolio balistinė raketa „Orešnik“, kuri pataikė į karinę gamyklą Dnipro mieste buvo ženklas Vakarams, tačiau nepakeitė JAV žvalgybos nuomonės.
Anot šaltinių, žvalgybos bendruomenė įsitikinusi, kad Rusijos branduolinių ginklų panaudojimas mažai tikėtinas, nes jie „nesuteikia aiškaus karinio pranašumo“.
Tačiau JAV kelia nerimą galimas kitoks Rusijos atsakas į smūgius jos teritorijai. Labiausiai tikėtina, kad Rusija išplės sabotažo kampaniją prieš Europos objektus, kad padidintų spaudimą Vakarams dėl jų paramos Kyjiui, užsiminė du aukšto rango pareigūnai, įstatymų leidėjas ir du Kongreso padėjėjai, informuoti apie šį klausimą.
Pati Maskva griežtai atmeta kaltinimus dėl tokių veiksmų rengimo.
„Rusijos hibridinis atsakas kelia susirūpinimą, -teigė Georgetowno universiteto Eurazijos, Rusijos ir Rytų Europos studijų direktorė Angela Stent, turėdama omenyje Rusijos diversijas Europoje.
Kraštutinė priemonė
Žvalgybos pareigūnai branduolinį atsaką vertina kaip kraštutinį Rusijos pasirinkimą ir teigė, kad V.Putinas pirmiausia griebsis kitų atsakomųjų priemonių, atkreipdami dėmesį, kad Rusija jau vykdo sabotažą ir kibernetines atakas.
Lapkričio viduryje amerikiečių leidinio „The New York Times“ šaltiniai pranešė, kad J.Bidenas suteikė Ukrainai leidimą naudoti ATACMS smūgiams prieš Rusiją.
Lapkričio 19 d. Ukraina smogė kariniams objektams Briansko ir Kursko srityse iš ATACMS raketų. Tą pačią dieną V.Putinas patvirtino naują Rusijos branduolinę doktriną. Į dokumentą įtraukta nuostata, kad bet kurios nebranduolinės valstybės, dalyvaujant ar remiant branduolinei galiai, agresija prieš Rusiją ar jos sąjungininkes bus laikoma bendra ataka. Kremlius pareiškė, kad branduolinės doktrinos pakeitimas yra perspėjimas Vakarams.
Vašingtonas ragina Ukrainą mobilizacijos amžių sumažinti iki 18 metų
08:15
Kadenciją baigiančio JAV prezidento Joe Bideno administracija trečiadienį paragino Ukrainą minimalų mobilizacijos amžių sumažinti nuo 25 iki 18 metų, kad būtų išspręsta karių trūkumo problema, Rusijos pajėgoms veržiantis į priekį.
Raginimas Kyjivui pastiprinti savo karių gretas nuskambėjo spėliojant, kad išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas laikysis naujo požiūrio, pavyzdžiui, spaus Ukrainą sudaryti taikos susitarimą su Maskva.
Aukšto rango J.Bideno administracijos pareigūnas sakė, kad Ukraina susiduria su egzistencine mobilizacijos krize, turėdama kovoti su geriau ginkluotu priešu ir mažėjant jos savanorių gretoms.
„Paprasta tiesa yra ta, jog Ukraina šiuo metu nemobilizuoja ir neapmoko pakankamai karių, kad galėtų kompensuoti mūšio lauke patirtus nuostolius ir neatsilikti nuo augančios Rusijos kariuomenės“, – sakė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
Paklaustas, koks, Vašingtono nuomone, yra tinkamas minimalus mobilizacijos amžius, pareigūnas atsakė, kad „manome, jog jiems tikrai verta apsvarstyti galimybę sumažinti šaukiamąjį amžių iki 18 metų“, kaip yra JAV.
Po 2022-ųjų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją, Ukraina jau sumažino mobilizacijos amžių nuo 27 iki 25 metų.
Vėliau Baltieji rūmai patikslino, kad minimas raginimas nereiškia, jog didžiulė JAV karinė pagalba Kyjivui priklausys nuo šaukiamojo amžiaus pakeitimo.
„Mes tikrai ir toliau siųsime Ukrainai ginklų ir įrangos. Žinome, kad tai gyvybiškai svarbu. Tačiau šiuo metu taip pat svarbus ir karių skaičius“, – sakė JAV nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby.
„Iš tiesų manome, kad labiausiai jiems reikia personalo. Taigi, mes taip pat esame pasirengę padidinti savo mokymo pajėgumus, jei jie imsis atitinkamų priemonių savo gretoms papildyti“, – sakė jis.
D.Trumpas leido suprasti, kad jo požiūris gali skirtis nuo J.Bideno, kai trečiadienį specialiuoju pasiuntiniu dėl Ukrainos paskyrė ištikimą lojalistą, atsargos generolą leitenantą Keithą Kelloggą.
Anksčiau šiais metais K.Kelloggas ragino Vašingtoną panaudoti karinę pagalbą Kyjivui kaip svertą siekiant, kad ukrainiečiai pradėtų taikos derybas su Maskva.
Jis taip pat pasiūlė pažadėti, kad NATO daug metų nepriims į Ukrainos mainais saugumo garantijas iš Rusijos.
D.Trumpas anksčiau yra sakęs, kad susitars dėl taikos susitarimo tarp Ukrainos ir Rusijos „per 24 valandas“, tačiau nepaaiškino, kaip.
Rusija intensyviai atakuoja Ukrainos energetikos infrastruktūrą: visoje šalyje paskelbtas oro pavojus
07:25
Rusija ketvirtadienį masiškai atakuoja Ukrainos energetikos infrastruktūrą, pranešė ukrainiečių energetikos ministras, visoje šalyje dėl raketų grėsmės paskelbus oro pavojų.
„Energetikos sektorius vėl patiria didžiulę priešo ataką. Išpuoliai prieš energetikos objektus vyksta visoje Ukrainoje“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė Ukrainos energetikos ministras Hermanas Haluščenka.
Jis pridūrė, kad nacionalinio elektros tinklo operatorius skubiai įvedė avarinį elektros tiekimo nutraukimų režimą.
Branduolinį šantažą tęsiantis Kremlius išsitraukė tariamai naują ginklą
07:06
Po to, kai Vakarų sąjungininkai viešai paskelbė, kad nebedraus ukrainiečiams naudoti tolimojo nuotolio tiksliųjų ginklų prieš taikinius Rusijoje, Vladimiras Putinas grįžo prie branduolinio šantažo, komentare leidiniui „Postimees“ apie situaciją Ukrainoje rašo Peeteris Talis, kuris pateikė daugiau detalių apie tariamai naują Kremliaus ginklą.
Rusijos branduoliniai grasinimai praeityje buvo sėkmingi – V.Putino režimas sugebėjo atgrasyti Vakarų sąjungininkus, apribodamas karinę pagalbą Ukrainai bei atidėdamas jos pristatymo terminus.
Ukraina laiku ir pakankamais kiekiais negavo modernios Vakarų ginkluotės: tankų, priešlėktuvinės gynybos sistemų, artilerijos sistemų, įvairios paskirties naikintuvų, tolimojo nuotolio raketų sistemų.
V.Putinas pasirašė Rusijos branduolinės doktrinos atnaujinimą, kai Vakarai viešai paskelbė, kad ukrainiečiai turi palyginti laisvas rankas naudoti prieš Rusiją taktines balistines raketas ATACMS ir sparnuotąsias raketas „Storm Shadow“.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Ukrainos specialiosios pajėgos Kursko srityje sučiupo rusų jūrų pėstininkus
06:44
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų specialiųjų operacijų pajėgų kovotojai Kursko srityje sučiupo Rusijos jūrų pėstininkus, trečiadienį pranešė naujienų kanalas „Ukriform“.
Specialiųjų operacijų vadavietė apie tai paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“ ir, pasak „Ukrinform“, taip pat paskelbė atitinkamą vaizdo įrašą.
„Specialiųjų operacijų pajėgų kariai padarė didelių nuostolių priešui Kursko kryptimi“, – teigiama pranešime.
Be to, į nelaisvę pateko kelios dešimtys Rusijos 810-osios jūrų pėstininkų brigados karių.
Visoje Ukrainoje dėl raketų grėsmės paskelbtas oro pavojus
06:33 Atnaujinta 06:52
Ukrainos kariuomenė ketvirtadienį paskelbė oro pavojų visoje šalies teritorijoje dėl Rusijos raketų grėsmės, teigdama, kad raketos nukreiptos į kelias sritis.
„Dėl raketų grėsmės visoje Ukrainoje paskelbtas oro pavojus“, – apie tai kanale „Telegram“ informavo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos.
Kitose „Telegram“ žinutėse priduriama, kad aptiktos link Charkivo, Odesos ir kitų aštuonių sričių skriejančios raketos.
„Charkivo (gyventojai), eikite į slėptuves!“ – sakoma „Telegram“ kanale paskelbtame oro pajėgų pranešime.
Naujausia raketų salvė buvo paleista kitą dieną po to, kai išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas atsargos generolą leitenantą Keithą Kelloggą paskyrė specialiuoju pasiuntiniu dėl Ukrainos derybose dėl karo Ukrainoje užbaigimo.
D.Trumpas per rinkimų kampaniją teigė, kad nori greitai užbaigti karą Ukrainoje ir gyrėsi, kad greitai tarpininkaus sudarant paliaubų susitarimą tarp prezidento Volodymyro Zelenskio ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino.
Tačiau jo kritikai perspėjo, kad būsimasis respublikonas greičiausiai pasinaudos JAV karine pagalba, kad paspaustų Kyjivą sudaryti susitarimą, pagal kurį jis visam laikui atsisakytų okupuotų teritorijų arba pažadėtų nesijungti prie NATO.
„Man labai malonu paskirti generolą Keithą Kelloggą prezidento padėjėju ir specialiuoju pasiuntiniu Ukrainai ir Rusijai“, – sakoma D. Trumpo išplatintame pranešime.
„Keithas turėjo išskirtinę karjerą kariuomenėje ir versle, įskaitant darbą labai jautriuose Nacionalinio saugumo vaidmenyse mano pirmoje administracijoje“, – priduriama jame.
Anksčiau šiais metais 80-metis K. Kelloggas paragino Vašingtoną panaudoti karinę pagalbą Kyjivui kaip svertą siekiant užbaigti beveik trejus metus trunkančią Rusijos invaziją į Ukrainą.
Nuo 2022 metų vasario., kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją, Ukraina iš Vašingtono savo ginkluotosioms pajėgoms gavo beveik 60 mlrd. dolerių (55,6 mlrd. eurų), tačiau į Baltuosius rūmus sugrįžus labiau izoliacionistiškai nusiteikusiam D.Trumpui, šalininkai baiminasi, kad ši parama bus nutraukta.
„Jungtinės Valstijos toliau ginkluotų Ukrainą ir stiprintų jos gynybą, kad užtikrintų, jog Rusija nedarytų tolesnių žingsnių ir po paliaubų ar taikos susitarimo daugiau nepultų“, – teigė atsargos generolas. – Tačiau būsima Amerikos karinė pagalba priklausys nuo to, ar Ukraina dalyvaus taikos derybose su Rusija.“
K.Kelloggas jau yra dirbęs D.Trumpo administracijos gretose per jo pirmąją kadenciją Baltuosiuose rūmuose. Tuometinis JAV viceprezidentas Mike'as Pence'as ji buvo paskyręs savo patarėju nacionalinio saugumo klausimais.
Buvęs Jungtinės Karalystės žvalgybos vadovas: Europa šiuo metu yra tikrame kare su Rusija
06:32
Buvęs MI6 vadovas Richardas Dearlove'as „Sky News“ lapkričio 27 d. sakė, kad Europa šiuo metu yra ne „prieškarinėje“ situacijoje, o „tikrame kare“ su Rusija.
„Manau, kad turime pripažinti faktą, jog rusai mano, kad jie su mumis kariauja“, – sakė R.Dearlove'as.
R.Dearlove'o komentarai pasirodė praėjus kelioms dienoms po to, kai Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas perspėjo, kad Rusijos vykdomas plataus masto karas Ukrainoje gali peraugti į „pasaulinį konfliktą“.
Pasak R.Dearlove'o, konfliktas jau peržengė Ukrainos sienas.
„Donaldas Tuskas pavadino tai prieškarine situacija, – sakė R.Dearlove'as. „Manau, kad jis klysta. Manau, kad tai tikras karas.“
R.Dearlove'as sakė, kad Rusija vykdo hibridinį karą prieš Europą įvairiuose sektoriuose, apimantį sabotažo veiksmus ir „kai kuriuos labai agresyvius veiksmus“. Europos, JAV ir Jungtinės Karalystės žvalgybos tarnybų direktoriai apibūdino Rusiją kaip „laukinę“, sakė jis.
Rusijos specialiosios tarnybos buvo siejamos su sabotažo veiksmais visoje Europoje, įskaitant kibernetines atakas, šnipinėjimą ir kišimąsi į rinkimus. Nuo įstojimo į NATO 2023 m. Suomija skundžiasi suintensyvėjusiomis hibridinėmis atakomis iš pasienio su Rusija.
Didėjant Rusijos agresijai, Vakarų koalicijai gali grėsti skilimas, nes artėjanti išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo inauguracija pranašauja Vašingtono paramos Europai, NATO ir Ukrainai pokyčius.
Dabar Vakarų valstybės atsidūrė „labai pavojingoje situacijoje“, – sakė R.Dearlove'as.
Nors R.Dearlove'as sakė, kad Vakarams būtų geriau pradėti derybas su Kremliumi, jis įspėjo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas greičiausiai nesutiks bendradarbiauti.
„Manau, kad esame labai sudėtingoje situacijoje, ir su Rusija tikriausiai geriau užmegzti tam tikrą dialogą, nei apskritai nekontaktuoti. Taigi neatmetu tokios galimybės“, – sakė jis.
„Tačiau manau, kad šiuo metu nesu tikras, ar Rusija yra tokios nuotaikos ar situacijos, kad būtų labai lengva kalbėtis su Putinu.“
