Svarbiausios naujienos
- V.Putinas pažadėjo neleisti Ukrainai vieno dalyko: „Dėl to padarysime viską“
- „The Economist“ atskleidė, kaip sėkmingai užbaigti taikos derybas su Vladimiru Putinu
- V.Putinas Kazachstane sulaukė akibrokšto: pradėtas kriminalinis tyrimas
- Vokietijos žvalgybos vadas įspėjo: gali tekti aktyvuoti NATO 5-ąjį straipsnį
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
V.Putinas pažadėjo neleisti Ukrainai vieno dalyko: „Dėl to padarysime viską“
10:18
Per paskutinius kelis mėnesius Ukrainos karinė vadovybė viešai užsiminė apie branduolinį ginklą. Šalies ekspertai įvertino, per kiek laiko teoriškai Ukraina galėtų jį sukurti.
Panašu, kad nors ir teorinė galimybė, kad Ukraina galėtų turėti branduolinį ginklą sukėlė rimtą susirūpinimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
Paklaustas, ką Kremlius darytų, jei taip nutiktų, jis net kelis kartus pakartojo, kad neleistų tam įvykti, rašo naujienų svetainė „The Moscow Times“.
V.Putinas pabrėžė, kad Vakarų pareigūnai, kurie pateikia tokias idėjas, turėtų suprasti, kad tuomet jis nebesusilaikys.
„Kaip manote, sveiko proto lygmeniu, jei šalis, su kuria dabar iš esmės esame įsitraukę į karo veiksmus, taps branduoline galybe, ką darysime? Tokiu atveju imsimės ir panaudosime visas – noriu tai pabrėžti – būtent visas Rusijai prieinamas priemones. Viską! Mes to neleisime“, – grūmodamas pirštu kalbėjo V.Putinas spaudos konferencijoje po valstybinio vizito Kazachstane.
Pasak jo, Ukraina nesugebėtų pati sukurti branduolinio ginklo, nors sovietmečiu „tai buvo labai aukštųjų technologijų, pramoniniu požiūriu išsivysčiusi respublika“. Tačiau jei ji ir bandytų, Rusija nedelsdama sustabdys šiuos bandymus, patikino V.Putinas.
„Stebėsime kiekvieną ten vykstantį žingsnį. <...> Šiandien beveik neįmanoma nuo nulio pasigaminti [branduolinio ginklo]. Kažką nešvaraus, kaip sakoma, nešvarią bombą, tiesiog atliekas iš atominių elektrinių, žinoma, galima surinkti, bet net ir tokiu atveju atsakas bus visiškai adekvatus Rusijos Federacijos grėsmėms“, – pabrėžė Kremliaus vadovas.
Amerikiečių leidinys „The New York Times“ anksčiau pranešė, kad JAV ir Europos pareigūnai pasiūlė JAV prezidentui Joe Bidenui padėti Ukrainai grąžinti iš Sovietų Sąjungos paveldėtus branduolinius ginklus, kuriuos ji perdavė Rusijai mainais į saugumo garantijas pagal 1994 m. Budapešto memorandumą.
Pašnekovai pažymėjo, kad toks sprendimas Kremliui iš karto taptų galinga atgrasymo priemone.
Pasiūlymas pateiktas atsižvelgiant į vidutinio nuotolio balistinės raketos „Orešnik“ bandymą, kurį Rusija atliko be branduolinės kovinės galvutės lapkričio 21 d. prieš Dnipro karinę gamyklą.
V.Putinas savo ruožtu tikino, kad naujosios sistemos panaudojimas buvo atsakas į Ukrainos pajėgų smūgius Briansko ir Kursko regionuose amerikiečių ATACMS ir prancūzų bei britų raketomis „Storm Shadow“ (SCALP). Reaguodamas į tai Rusijos prezidentas pakeitė branduolinę doktriną, sumažindamas branduolinio ginklo panaudojimo slenkstį.
Ukrainos nacionalinis strateginių tyrimų institutas anksčiau Gynybos ministerijai parengė ataskaitą, kurioje kalbama apie galimybę sukurti elementarią branduolinę bombą, jei naujasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas nutrauks karinę pagalbą Kyjivui, atkreipė dėmesį leidinys „The Times“, cituodamas dokumentą.
Analizė parodė, kad Ukraina yra pajėgi tai padaryti per „kelis mėnesius“, naudodama technologiją, panašią į tą, kuri buvo naudojama kuriant bombą „Fat Man“ (liet. „Storulis“), JAV numestą ant Japonijos Nagasakio miesto 1945 m. rugpjūčio 9 d. Ataskaitoje pabrėžiama, kad panašaus ginklo sukūrimas „po 80 metų nėra didelis iššūkis“ – tam galėtų būti panaudotas plutonis, gautas iš Ukrainos branduolinių elektrinių panaudotų kuro strypų.
Pasak analitikų, turimos žaliavos „pakaktų sukurti šimtus kovinių galvučių, kurių taktinis galingumas būtų kelios kilotonos“. Vienos tokios bombos „užtektų sunaikinti Rusijos oro pajėgų bazę arba karinį, pramoninį ar logistikos objektą“.
Po publikacijos Ukrainos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad šalis laikosi Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties nuostatų ir neketina jos pažeisti.
V.Putinas pažadėjo neleisti Ukrainai vieno dalyko: „Dėl to padarysime viską“
10:18
Per paskutinius kelis mėnesius Ukrainos karinė vadovybė viešai užsiminė apie branduolinį ginklą. Šalies ekspertai įvertino, per kiek laiko teoriškai Ukraina galėtų jį sukurti.
Panašu, kad nors ir teorinė galimybė, kad Ukraina galėtų turėti branduolinį ginklą sukėlė rimtą susirūpinimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
Paklaustas, ką Kremlius darytų, jei taip nutiktų, jis net kelis kartus pakartojo, kad neleistų tam įvykti, rašo naujienų svetainė „The Moscow Times“.
V.Putinas pabrėžė, kad Vakarų pareigūnai, kurie pateikia tokias idėjas, turėtų suprasti, kad tuomet jis nebesusilaikys.
„Kaip manote, sveiko proto lygmeniu, jei šalis, su kuria dabar iš esmės esame įsitraukę į karo veiksmus, taps branduoline galybe, ką darysime? Tokiu atveju imsimės ir panaudosime visas – noriu tai pabrėžti – būtent visas Rusijai prieinamas priemones. Viską! Mes to neleisime“, – grūmodamas pirštu kalbėjo V.Putinas spaudos konferencijoje po valstybinio vizito Kazachstane.
Pasak jo, Ukraina nesugebėtų pati sukurti branduolinio ginklo, nors sovietmečiu „tai buvo labai aukštųjų technologijų, pramoniniu požiūriu išsivysčiusi respublika“. Tačiau jei ji ir bandytų, Rusija nedelsdama sustabdys šiuos bandymus, patikino V.Putinas.
„Stebėsime kiekvieną ten vykstantį žingsnį. <...> Šiandien beveik neįmanoma nuo nulio pasigaminti [branduolinio ginklo]. Kažką nešvaraus, kaip sakoma, nešvarią bombą, tiesiog atliekas iš atominių elektrinių, žinoma, galima surinkti, bet net ir tokiu atveju atsakas bus visiškai adekvatus Rusijos Federacijos grėsmėms“, – pabrėžė Kremliaus vadovas.
Amerikiečių leidinys „The New York Times“ anksčiau pranešė, kad JAV ir Europos pareigūnai pasiūlė JAV prezidentui Joe Bidenui padėti Ukrainai grąžinti iš Sovietų Sąjungos paveldėtus branduolinius ginklus, kuriuos ji perdavė Rusijai mainais į saugumo garantijas pagal 1994 m. Budapešto memorandumą.
Pašnekovai pažymėjo, kad toks sprendimas Kremliui iš karto taptų galinga atgrasymo priemone.
Pasiūlymas pateiktas atsižvelgiant į vidutinio nuotolio balistinės raketos „Orešnik“ bandymą, kurį Rusija atliko be branduolinės kovinės galvutės lapkričio 21 d. prieš Dnipro karinę gamyklą.
V.Putinas savo ruožtu tikino, kad naujosios sistemos panaudojimas buvo atsakas į Ukrainos pajėgų smūgius Briansko ir Kursko regionuose amerikiečių ATACMS ir prancūzų bei britų raketomis „Storm Shadow“ (SCALP). Reaguodamas į tai Rusijos prezidentas pakeitė branduolinę doktriną, sumažindamas branduolinio ginklo panaudojimo slenkstį.
Ukrainos nacionalinis strateginių tyrimų institutas anksčiau Gynybos ministerijai parengė ataskaitą, kurioje kalbama apie galimybę sukurti elementarią branduolinę bombą, jei naujasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas nutrauks karinę pagalbą Kyjivui, atkreipė dėmesį leidinys „The Times“, cituodamas dokumentą.
Analizė parodė, kad Ukraina yra pajėgi tai padaryti per „kelis mėnesius“, naudodama technologiją, panašią į tą, kuri buvo naudojama kuriant bombą „Fat Man“ (liet. „Storulis“), JAV numestą ant Japonijos Nagasakio miesto 1945 m. rugpjūčio 9 d. Ataskaitoje pabrėžiama, kad panašaus ginklo sukūrimas „po 80 metų nėra didelis iššūkis“ – tam galėtų būti panaudotas plutonis, gautas iš Ukrainos branduolinių elektrinių panaudotų kuro strypų.
Pasak analitikų, turimos žaliavos „pakaktų sukurti šimtus kovinių galvučių, kurių taktinis galingumas būtų kelios kilotonos“. Vienos tokios bombos „užtektų sunaikinti Rusijos oro pajėgų bazę arba karinį, pramoninį ar logistikos objektą“.
Po publikacijos Ukrainos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad šalis laikosi Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties nuostatų ir neketina jos pažeisti.
Pamatykite patys: po keturių smūgių iš milijonus kainuojančios rusų radiolokacinės stoties liko tuščia vieta
09:40
Ukrainos karinės žvalgybos tarnybos grupė sunaikino Rusjos priešlėktuvinės kovos radarų kompleksą „Zoo“. Teigiama, kad jo vertė siekia 2,3 mln. eurų.
Penktadienį ryte Ukrainos karinė žvalgyba pasidaljo filmuota medžiaga, kurioje užfiksuotas Rusijos pajėgų komplekso sunaikinimas.
Nurodoma, kad į radiolokacinę stotį smogė „Krylja“ padalinio kariai.
„Tokio komplekso kaina preliminariai siekia milijardą grivinų (apie 2,3 mln. eurų)“, – žvalgai komentavo paskelbtą vaizdo įrašą.
Tam, kad sunaikintų brangią rusų karinę įrangą, Ukrainos pajėgos panaudojo keturis tolimojo nuotolio pirmojo asmens (FPV) dronus, kainuojančius 100 tūkst. grivinų (apie 2279 eurus).
Plačiau skaitykite ČIA.
Karybos ekspertas: Rusijoje per daug taikinių, o Ukrainoje – per mažai raketų
09:08
Karybos ekspertas Egidijus Papečkys socialiniame tinkle ketvirtadienio vakarą publikuotame įraše pažymėjo, kad nepaisant visų pranešimų apie rusų pasiekimus Ukrainos pajėgų Kursko placdarmo flanguose, padėtis pernelyg nepasikeitė.
„Čia vyksta natūralus, logiškas, mano anksčiau prognozuotas rusų mėginimas ukrainiečius išstumti iš Rusijos teritorijos“, – rašė jis.
Pasak E.Papečkio, Rusijos pajėgos šiuo metu turi iniciatyvą fronte, turi kiekybinę persvarą, todėl gali pasirinkti kada ir kur pulti, o ukrainiečiai priversti gintis ten, kur jiems smogia: „Tai stebėtis reikėtų tik tuo, kad Rusijos karinė vadovybė iki šiol nepajėgė atsiimti (Kursko – red. past.).“
„Buvau gana nedrąsiai išsakęs viltį, kad Ukrainos pajėgos Kurske galbūt išsilaikys iki Naujųjų, o gal net ir po jų, ir ukrainiečiai kol kas rodo stebėtiną gebėjimą laikytis. Taip kad visiems verkiantiems dėl „pralaimėjimo“ Kursko srityje siūlyčiau nusibraukti be reikalo liejamas ašaras“, – dėstė ekspertas.
Tuo tarpu jis pastebėjo, kad Rytų Ukrainoje Rusijos pajėgos veikia kur kas sėkmingiau. Čia jos turi iniciatyvą, kiekybinę persvarą ir stiprią, nuo 2014 metų kurtą užnugario bazč, kuri leidžia veikti itin agresyviai.
„Vėlgi, nepaisant tokių paminėtų privalumų, agresoriaus pasiekimai toli gražu nėra atitinkami galimybėms – jeigu tokias geras sąlygas turėtų ukrainiečiai, rusams būtų striuka“, – rašė E.Papečkys.
Jo vertinimu, artėja laikas, kai teks atsisveikinti su Kurachove. Tačiau pažymėjo, kad buvo aišku, kad tai turėjo nutikti jau anksčiau, bet ukrainiečiams tai pavyko atidėti.
„Panaši padėtis ir su Kupjansku, Časiv Jaru, Pokrovsku ir keliomis kitomis „karštomis“ vietomis fronte. Ir čia grėsmė išlieka jau seniai, bet rusų pastangos kol kas atsimuša į ukrainiečių gynybos sieną“, – nurodė ekspertas.
Tai reiškia, kad Rusijos pajėgos toliau stumsis pirmyn, laikas nuo laiko užimdamos vieną ar kitą gyvenvietę, kažkiek tai kvadratinių kilometrų užimantį žemės plotą, bet tai vyksta lėtai ir rusams daug kainuoja, mano E.Papečkys.
Tačiau pridūrė, kad Rusija turi dar vieną privalumą – ji gali nuolat atakuoti Ukrainos užnugarį, nesulaukdama adekvataus atsako.
„Negalima sakyti, kad Ukrainos smūgiai Rusijos užnugariui yra beverčiai. Jie juntami, skaudūs, ir Kremlius į juos skausmingai reaguoja. Štai ir dabar, Vladimiras Putinas nuolat grasina keliais pagamintais ir dar nepagamintais „Orešnikais“, žada masinius jų smūgius, galia panašius į branduolinius.
Bet akivaizdu – Kremlius dar kartą patylomis pripažino faktą, kad ukrainiečiai ir Vakarai sumindė dar vieną „raudoną liniją“, ir kad vakarietiškos raketos jau naudojamos ir bus naudojamos prieš taikinius Rusijoje“, – teigė jis ir pabrėžė, kad negalima turėti iliuzijų, jog leidimas naudoti vakarietiškas tolimojo nuotolio raketas pakeis karo eigą.
„Pasikartosiu – Rusijoje per daug taikinių, o Ukraina turi per mažai raketų“, – pridūrė E.Papečkys.
Rusijos gynybos ministras atvyko į Šiaurės Korėją
08:50
Rusijos gynybos ministras Andrejus Belousovas penktadienį atvyko į Šiaurės Korėją, pranešė rusų valstybinės naujienų agentūros, cituodamos kariuomenės pareiškimą.
Oficialaus vizito Pchenjane metu A.Belousovas surengs derybas su keliais Šiaurės Korėjos „kariniais ir kariniais-politiniais pareigūnais“, sakoma pareiškime, kuriame daugiau detalių nepateikiama.
Rusijos gynybos vadovą Pchenjane pasveikino jo Šiaurės Korėjos kolega No Kwang Cholą, teigiama pranešime.
Rusija ir Šiaurės Korėja sustiprino karinius ryšius nuo karo Ukrainoje pradžios.
Birželį abi šalys pasirašė strateginės partnerystės sutartį. Ji įpareigoja abi puses nedelsiant suteikti karinę pagalbą puolimo prieš vieną iš jų atveju bei bendradarbiauti tarptautinėje erdvėje siekiant įveikti Vakarų sankcijas.
JAV ir Pietų Korėja kaltina branduolinių ginklų turinčią Šiaurės Korėją išsiuntus virš 10 tūkst. karių padėti Rusijai kariauti su Ukraina, o ekspertai teigia, jog Kim Jong Unas nekantravo už tai gauti pažangių technologijų bei kovinės patirties savo kariams.
Šiaurės Korėją ir Rusiją spaudžia Jungtinių Tautų (JT) sankcijos: Kim Jong Uną dėl branduolinių ginklų programos, o Maskvą – dėl karo Ukrainoje.
V.Putinas Kazachstane sulaukė akibrokšto: pradėtas kriminalinis tyrimas
08:22
Kazachstano vidaus reikalų ministerija pradėjo baudžiamąjį tyrimą dėl to, kaip trečiadienį per Vladimiro Putino valstybinį vizitą Kazachstane sostinėje Astanoje viename iš skaitmeninių ekranų prie operos teatro atsirado Ukrainos vėliava, skelbia „Novaja Gazeta Europe“.
„Visi kalti dėl nusikaltimo bus patraukti atsakomybėn“, – sakė Vidaus reikalų ministerija, tačiau pridūrė, kad svarstomi visi galimi incidento paaiškinimai, įskaitant technines problemas arba įsilaužimą į įrangą, ketvirtadienį pranešė nepriklausoma Kazachstano naujienų svetainė Orda.kz.
Trečiadienį socialinėje žiniasklaidoje pasirodė filmuota medžiaga, kurioje ant elektroninio reklaminio stendo prie Astanos operos teatro vietoj numatytos Rusijos vėliavos užfiksuota Ukrainos vėliava. Lauko ekranas buvo greitai išjungtas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijos dronų ataka apgadino vaikų medicinos centrą Kyjive
07:47
Ketvirtadienį vakare Rusijos pajėgos paleido bepiločius orlaivius, nukreiptus į Kyjivą ir kitus regionus. Pasak pareigūnų, priešlėktuvinės gynybos sistemos numušė dronus, tačiau nuolaužos padarė žalos keliuose miesto rajonuose.
Penktadienio naktį įvairiose sostinės dalyse buvo girdėti sprogimai.
Dnieprovskio rajone dronų nuolaužos sukėlė gaisrą vaikų medicinos centro fasade. Gaisras, kuris apgadino pastato išorę, išdaužė langus ir išvertė netoliese augančius medžius, vėliau buvo užgesintas. Pasak mero, krintančios nuolaužos sužeidė apsaugos darbuotoją.
Sviatošinskio rajone dronų nuolaužos pataikė į infrastruktūros objektą.
Rusijos teismas septyneriems metams įkalino karą Ukrainoje kritikavusį advokatą
07:33
Rusijos teismas ketvirtadienį advokatui, kuris gynė įkalintą žurnalistą rezonansinėje byloje, skyrė septynerių metų laisvės atėmimo bausmę už tai, kad socialiniuose tinkluose jis kritikavo Maskvos invaziją į Ukrainą.
64-erių Dmitrijus Talantovas buvo sulaikytas 2022 metų liepą po to, kai Rusijos kariuomenės veiksmus Ukrainos Mariupolio ir Bučos miestuose apibūdino kaip primenančius „nacių praktiką“.
D.Talantovas daug metų buvo Udmurtijos advokatų asociacijos pirmininku. 2021 metais jis buvo apie žurnalisto Ivano Safronovo, rašiusio apie karą, gynėjas. I.Safronovo sulaikymas sukrėtė Rusijos žiniasklaidos bendruomenę.
I.Safronovas nuteistas 22 metams už valstybės išdavystę.
Udmurtijos Respublikos teismas D.Talantovą pripažino kaltu dėl veiksmų, kuriais buvo siekiama skleisti neapykantą, ir esą „melagingos“ informacijos apie Rusijos kariuomenę platinimo. Pateikti tokius kaltinimus tapo įmanoma dėl cenzūros įstatymo, priimto netrukus, kai Maskva užpuolė Ukrainą.
Teisme sakydamas emocingą kalbą D.Talantovas teigė bijantis, kad iš kalėjimo neišeis dar būdamas gyvas, tačiau savo įsitikinimų neatsisakė.
„Man 64 metai ir man sunku įsivaizduoti, kad iš kalėjimo išeisiu gyvas“, – sakė D.Talantovas, kaip teigiama teisių grupės „Pervyj otdel“ paskelbtame jo kalbos garso įraše..
D.Talantovas dvejus su puse metų buvo sulaikytas ir dvejus metus praleido izoliatoriuje, sakydamas, kad vakare ir auštant ten skamba Rusijos himnas, prieš prasidedant Kremliui palankiai radijo laidai.
„Laukiu taikos žodžių. Jie neateina“, – teigė jis.
Jis apibūdino savo sąlygas kaip „Viduramžių laikų kamerą, kurioje yra tik (tualeto) skylė ir čiaupas“, sakydamas, kad izoliacijoje „laikas žudo žmogų“.
Lūžtančiu balsu jis kreipėsi į žmoną sakydamas: „Olga, atleisk man, aš tave myliu.“
Kaip rašoma laiške, kurį jis atsiuntė „Pervyj otdel“, D. Talantovas buvo sulaikytas 2022 metų vasarą, kai buvo savo vasarnamyje.
Tuo metu daugiau nei 300 advokatų pasirašė peticiją, kurioje buvo raginama jį paleisti.
J.Bidenas: naujausia Rusijos ataka rodo, kad reikia skubiai paremti Ukrainą
07:31
JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį pareiškė, kad naujausias Rusijos išpuolis prieš Ukrainą rodo būtinybę skubiai paremti Kyjivą, ir pabrėžė, kad tai padaryti ypač svarbu prieš sausį numatytą Donaldo Trumpo sugrįžimą į Baltuosius rūmus.
„Šis išpuolis kelia pasipiktinimą ir dar kartą primena, kad būtina skubiai remti Ukrainos žmones, ginantis nuo Rusijos agresijos“, – sakoma J.Bideno pareiškime.
Rusija ketvirtadienį per puolimą prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą paleido beveik 200 raketų ir dronų. Jungtinių Valstijų prezidentas tai pavadino piktinančia ataka, dėl kurios milijonas žmonių liko be elektros energijos.
„Šią dieną mano žinia Ukrainos žmonėms yra aiški: Jungtinės Valstijos palaiko jus“, – pridūrė J.Bidenas, kuris paskutinėmis savo darbo Baltuosiuose rūmuose savaitėmis siekia sustiprinti JAV paramą Ukrainai.
Manoma, kad D.Trumpas pakeis politiką Ukrainos atžvilgiu, kuri nuo 2022 metų vasario., kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją, iš Vašingtono savo ginkluotosioms pajėgoms gavo beveik 60 mlrd. dolerių (55,6 mlrd eurų).
D.Trumpas pažadėjo greitai greitai užbaigti karą Ukrainoje, tarpininkaudamas sudarant paliaubų susitarimą tarp prezidento Volodymyro Zelenskio ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino.
Tačiau jo kritikai perspėjo, kad išrinktasis respublikonų prezidentas greičiausiai pasinaudos JAV karine pagalba, kad paspaustų Kyjivą sudaryti susitarimą, pagal kurį jis visam laikui atsisakytų okupuotų teritorijų arba pažadėtų nesijungti prie NATO.
D.Trumpas trečiadienį atsargos generolą leitenantą Keithą Kelloggą paskyrė specialiuoju pasiuntiniu dėl Ukrainos derybose dėl karo Ukrainoje užbaigimo.
Anksčiau šiais metais K.Kelloggas ragino Vašingtoną panaudoti karinę pagalbą Kyjivui kaip svertą siekiant, kad ukrainiečiai pradėtų taikos derybas su Maskva.
„The Economist“ atskleidė, kaip sėkmingai užbaigti taikos derybas su Vladimiru Putinu
07:13
Dvejus metus karas Ukrainoje vyko metras po metro, kurių kiekvienas buvo aplaistytas krauju, tačiau staiga įvyko dramatiškas pokytis, rašo leidinys „The Economist“.
Viena iš priežasčių yra ta, kad Rusijos puolimas atskleidė rimtus gyvosios jėgos ir moralės trūkumus, dėl kurių galiausiai gali žlugti Ukrainos fronto linijos, rašoma straipsnyje.
Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas aiškiai pareiškė, kad jis tikisi paliaubų. Didžiausią nerimą kelia tai, kad D.Trumpas gali primesti Ukrainai pražūtingą susitarimą.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nurodo, kad sutiks įšaldyti fronto liniją, nors Rusija yra okupavusi tik 70-80 proc. keturių „aneksuotų Ukrainos regionų“.
Tačiau V.Putinas taip pat reikalauja, kad Vakarai atšauktų sankcijas, Ukraina atsisakytų narystės NATO, būtų demilitarizuota ir formaliai neutrali, „denacifikuotųsi“ atsikratydama savo lyderių ir gintų rusakalbių teises.
Pažymima, kad jei D.Trumpas tam pritars, V.Putinas pasieks daugumą savo karinių tikslų, o Ukraina patirs katastrofišką pralaimėjimą.
„Be to, Rusijos prezidentas net nesilaikys taikos susitarimo. Jis tikėsis, kad pokario Ukraina, apimta vidinių nesutarimų ir kaltinimų Vakarams, pateks į jo rankas. Jei taip neatsitiks, jis galės jėga užgrobti dar daugiau teritorijos“, – rašoma straipsnyje.
Žurnalistų teigimu, tai anaiptol nėra neišvengiama ir net nėra labiausiai tikėtinas rezultatas. Kapituliacija V.Putinui būtų viešas JAV ir D.Trumpo pralaimėjimas. Jis persimes į Aziją, kur Amerikos priešai gali tapti agresyvesni, o jos draugai praras pasitikėjimą savo sąjungininku ir vietoj to atsigręš į Kiniją.
D.Trumpas neabejotinai norės išvengti žeminančio titulo žmogaus, kuris pralaimėjo Ukrainą nusileisdamas derybose V.Putinui. Jis pats asmeniškai suinteresuotas sudaryti susitarimą, kuris užtikrintų Ukrainos saugumą bent ketverius jo kadencijos metus, o per tą laiką Ukraina gali daug laimėti.
„D.Trumpas turi įtakos Rusijai, jei nori ja pasinaudoti. Kadangi jis yra nenuspėjamas, jis gali pagrasinti, kad paseks Ukrainos pavyzdžiu ir atsiųs vis daugiau mirtinų ginklų – ir V.Putinui teks į jį žiūrėti rimtai“, – rašo analitikai.
Jie teigia, kad atkurti 1991 m. sienas yra neįgyvendinama svajonė. Morališkai ir teisiškai visa ši žemė priklauso Ukrainai, bet ji neturi nei karių, nei ginklų, nei amunicijos, kad ją atgautų. Todėl pagrindinis tikslas turėtų būti sudaryti sąlygas Ukrainos klestėjimui dabar jos kontroliuojamoje teritorijoje.
Jų nuomone, tam reikia stabilumo Ukrainoje ir pastangų atkurti šalį, o tai įmanoma tik ginantis nuo Rusijos agresijos. Todėl derybose daugiausia dėmesio bus skiriama tam, kaip sukurti patikimą ir ilgalaikį pagrindą Ukrainos saugumui užtikrinti. „The Economist“ teigia, kad geriausias būdas apsaugoti Ukrainą – jai įstoti į NATO.
„Narystė NATO padės užkirsti kelią tam, kad Ukraina taptų nestabilia, susipriešinusia valstybe, kuria gali manipuliuoti V.Putinas, kurio galutinis tikslas – destabilizuoti Europą ir joje dominuoti. Be to, prie aljanso prisijungs didžiausia, novatoriškiausia ir mūšiuose labiausiai užgrūdinta Europos kariuomenė ir gynybos pramonė. D.Trumpas galėtų tam pritarti, nes tada NATO reikės mažiau amerikiečių karių“, – rašoma straipsnyje.
Narystė aljanse kelia sudėtingų klausimų, nes pagal aljanso „5 straipsnį“ puolimas prieš vieną narę yra puolimas prieš visas. Tačiau yra atsakymų į šiuos klausimus. Garantija neturi būti taikoma Rusijos okupuotoms Ukrainos dalims, kaip ji nebuvo taikoma Rytų Vokietijai, kai 1955 m. Vakarų Vokietija prisijungė prie aljanso. Ukrainoje taikos metu negali būti dislokuotos kitų NATO šalių karinės pajėgos, kaip 1949 m. buvo Norvegijos atveju.
Norint, kad Ukraina įstotų į NATO, reikia visų 32 narių, įskaitant Vengriją ir Turkiją, paramos. Anksčiau jos atidėjo Švedijos ir Suomijos įstojimą. Pažymima, kad paliaubos atvers du konkuruojančius Ukrainos ateities scenarijus. V.Putinas tikisi iš tokio susitarimo gauti naudos: Ukraina sumažės, Rusija apsiginkluos, o Vakarai praras susidomėjimą.
„Tačiau įsivaizduokite, kad Ukraina, remiama Vakarų, pasinaudotų atokvėpiu, kad atstatytų savo ekonomiką, atnaujintų politinę sistemą ir atgrasytų Rusiją nuo agresijos. Iššūkis – užtikrinti, kad šis optimistinis scenarijus nugalėtų niūrią alternatyvą“, – pridūrė analitikai.
Rusijos Rostovo sritis sulaukė smūgių: liepsnoja naftos saugykla
06:35
Pranešama apie masinę dronų ataką Rusijos Rostovo srityje, o socialiniuose tinkluose pasirodė pranešimai apie gaisrą naftos saugykloje Kamensko-Šachtinsko miesto priemiestyje.
Apie tai pranešė ir Rostovo srities gubernatorius Jurijus Sljusaras. Jis teigė, kad Rostovo sritį tariamai atakavo 30 dronų. Pasak jo, šie dronai esą buvo sunaikinti ir perimti srities šiaurės vakaruose.
Rusijos „Telegram“ kanaluose pasirodė pranešimai apie gaisrą naftos saugykloje Kamensko-Šachtinsko miesto priemiestyje.
Nurodoma, kad tai yra „Atlas“ naftos saugykla, į kurią vasarą smogė Ukrainos bepiločiai orlaiviai.
Vėliau J.Slijusaras patvirtino pranešimus apie didelį gaisrą pramoniniame objekte Kamensko rajone.
Federalinės valstybinių rezervų agentūros „Atlas“ gamykla Pietų federalinėje apygardoje specializuojasi naftos produktų tiekimu Rusijos ginkluotosioms pajėgoms.
