Karas Ukrainoje. „Mirties kelias“ rusams Kursko srityje: tūkstančiai okupantų čia patenka į ukrainiečių spąstus

Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba/ „Telegram“/Chersonas

Dėl Rusijos bepiločio lėktuvo atakos Chersono Dnipro rajone šeštadienį žuvo du žmonės ir dar trys buvo sužeisti.

Chersono srities gubernatorius Oleksandras Prokudinas pranešė, kad dėl Rusijos bepiločio orlaivio atakos Dnipro rajone žuvo vienas Chersono gyventojas. 

Sunkiai sužeistas 46 metų vyras. Jis nuo patirtų sužalojimų mirė vietoje.

Vėliau O.Prokudinas pranešė, kad tapo žinoma apie dar vieną žuvusį asmenį, kuriam Dnipro rajone smogė priešo dronas. Buvo mirtinai sužeista 48 metų moteris.

Prieš tai Chersono Karinė administracija pranešė, kad šeštadienį apie aštuntą valandą ryto okupacinės pajėgos iš drono numetė sprogmenis ant civilių gyventojų Chersono Dnipro rajone.

Karas Ukrainoje / GENYA SAVILOV / AFP

Rusai sudavė oro smūgį Dnipropetrovsko srities Dnipro rajonui. Žuvo trys žmonės, dega parduotuvė ir gyvenamieji pastatai. Apie tai pranešė Dnipropetrovsko OVA viršininkas Serhijus Lysakas.

„Dėl priešo atakos Dniprovskio rajone kilo trys gaisrai. Užsidegė parduotuvė, gyvenamasis namas ir privatus namas. Gelbėtojai tramdo ugnį“, – rašė jis.

Vėliau regiono vadovas patikslino, kad priešo išpuolis nusinešė trijų miesto gyventojų gyvybes, dar 21 buvo sužeistas.

„Tarp sužeistųjų, dabartiniais duomenimis, yra vienas vaikas. Vienuolikmetis berniukas vidutinės būklės yra ligoninėje. Kiti nukentėjusieji taip pat paguldyti į ligoninę. Aštuonių žmonių būklė po Rusijos atakos yra sunki. Jiems nustatytos durtinės žaizdos, vidaus organų pažeidimai, lūžiai“, – rašė jis.

Stopkadras/Grupė rusų karių pasiduoda ukrainiečių pajėgoms Kursko srityje

Ukrainos ginkluotosios pajėgos Rusijos Federacijos Kursko srityje nukenksmino jau apie 50 tūkst. rusų karių ir toliau energingai juos naikina.

Vienas iš ten esančių rajonų jau virto rusų „mirties keliu“. Tai pranešė karo ekspertas, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atsargos pulkininkas Romanas Svitanas, praneša 24 kanalas.

Pasak jo, į Lubimovkos kaimą vedantį plentą galima vadinti „keliu į vieną pusę“ rusų kariškiams Kursko srityje.

„Šis kaimas nuolat kontroliuojamas ugnimi iš šonų. Rusai bando nutraukti vieną pagrindinių mūsų šiaurinės grupės tiekimo linijų šiame priešakyje ir patenka į „spąstus“.

Mes ten turime daug patirties. Gynybos pajėgos tiesiog laukia, kol priešas pateks į jų rankas“, – pažymėjo ekspertas.

Kartu, kaip jis pridūrė, rusai bijo išvažiuoti iš šio kelio, nes žino, kad viskas aplinkui užminuota.

Priminsime, kad laikraštis „The New York Times“ gyrė Rusijos teritorijos laikymą Kursko srityje kaip „teigiamą momentą“ Kyjivui.

„Nors Rusijai per kelis mėnesius pavyko atkovoti bent trečdalį Kursko srities teritorijos, pastarojo meto kontrpuolimai, kuriais siekiama išstumti Ukrainos karius, didelės pažangos nepadarė.“

„DeepState“ nuotr./Kurachovė

Rusijos kariai artėja prie dviejų Donecko srities tvirtovių – Kurachovės miesto ir Velika Novosilkos kaimo. Pasak analitikų, jų žlugimas gali atverti kelią rusams užimti pietinę regiono dalį. Šiomis aplinkybėmis dėl nuostolių nerimaujanti Ukrainos valdžia vis labiau „jaukinasi“ susidomėjimą galimybe pradėti taikos derybas su Maskva, rašo „The New York Times“ .

Straipsnyje pažymima, kad nuo šių metų vasaros okupacinės pajėgos Donecko srityje žengia į priekį tokiu tempu, kokio nebuvo nuo 2022 m.

Kurachovės miestui šiuo metu ypač gresia pavojus patekti į spąstus: rusai į jį veržiasi iš šiaurės ir pietų ir įžengė į rytinius jo pakraščius. Tuo pat metu rusai žengia ir į Velika Novosilkos kaimą.

Kaip pažymi Gynybos strategijų centras, ši gyvenvietė yra itin svarbus Ukrainos pajėgų logistikos centras, vienas iš Ukrainos pietinio kontrpuolimo 2023 m. vasarą atspirties taškų.

„Rusijos puolimas pietinėje Donecko srityje sustiprino Maskvos logistines linijas į didžiulį sausumos koridorių, kurį ji užgrobė pietų Ukrainoje. Ekspertai teigia, kad išstūmus Ukrainos pajėgas iš artilerijos atstumo nuo pagrindinių geležinkelių, Rusijos kariai dabar gali laisvai naudotis geležinkelio mazgais, kad galėtų perkelti karius ir įrangą iš rytų į pietus“, – rašo NYT.

Nurodoma, kad šis lėtas, bet nuoseklus okupantų veržimasis į priekį padidino spaudimą Ukrainos valdžiai pradėti derybas dėl paliaubų, pabrėžia leidinys.

Kartu, kai kurių ekspertų nuomone, padėtis, nors ir sudėtinga, nėra katastrofiška Ukrainai, nes Rusija kol kas nepasiekė nė vieno didesnio miesto šioje teritorijoje.

Leidinys „teigiamu momentu“ Kyjivui pavadino Rusijos teritorijos Kursko srityje, kurią Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis laiko „potencialiu derybų su Maskva koziriu“, išsaugojimą.

„Nors per pastaruosius kelis mėnesius Rusijai pavyko susigrąžinti bent trečdalį Kursko srities teritorijos, pastarojo meto kontrpuolimai, kuriais siekiama išstumti Ukrainos karius, padarė nedidelę pažangą“, – pažymėjo NYT.

Priminsime, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, jog Kyjivas yra pasirengęs paliauboms be rusų okupuotų teritorijų deokupacijos, jei likusi Ukrainos dalis atsidurs „po NATO narystės skėčiu“.

Jo nuomone, neokupuotų Ukrainos dalių narystė NATO galėtų užbaigti „karštąją karo fazę“, tačiau su sąlyga, kad Aljansas ir toliau pripažins 1991 m. Ukrainos sienas.

Aleksandr Gusev/PACIFIC P/SIPA / Aleksandr Gusev/PACIFIC P/SIPA

Ukrainos oro gynyba numušė aštuonis iš dešimties Rusijos dronų, paleistų per naktį į šeštadienį, pranešė ukrainiečių karinės oro pajėgos.

Socialiniame tinkle „Telegram“ jos pranešė, kad dronai buvo numušti virš Kyjivo, Čerkasų, Kirovohrado, Dnipropetrovsko ir Chersono sričių.

Pastaruosius porą mėnesių Rusija kasdien rengia dronųatakas prieš Ukrainą. Ekspertų teigimu, tokia taktika siekiama apkrauti Ukrainos oro gynybą prieš didesnio masto smūgius, skirtus energetikos infrastruktūrai artėjant žiemai.

Ketvirtadienį Rusija į Ukrainą paleido daugiau kaip 180 bepiločių orlaivių ir raketų, suduodama didžiulį smūgį Ukrainos elektros tinklams.

Pranešimų apie nukentėjusiuosius dėl praėjusią naktį įvykdytos dronų atakos negauta.

V.Zelenskio „Telegram“ nuotr./Naikintuvai F-16

Ukrainos naikintuvai F-16 per vieną iš paskutinių atakų sunaikino dar septynias Rusijos sparnuotąsias raketas, „SkyNews“ sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Kaip šiandien Ukrainoje veikia naikintuvai F-16? Puikiai, nepaprastai. Turime nedaug F-16, bet jie jau daug nuveikė – tiesiogine to žodžio prasme, prieš dvi naktis sunaikino septynias sparnuotąsias raketas. Raketas, nukreiptas į mūsų infrastruktūrą“, – sakė jis.

V. Zelenskis taip pat priminė nuogąstavimus, kad F-16 perdavimas Ukrainai įtrauks NATO į karą:

„Tas pats buvo su HIMARS, paskui su F-16 – sprendimas buvo priimtas, bet per vėlai“.

Priminsime, kad anksčiau, lapkričio 17 d., V. Zelenskis pranešė, jog Ukrainos F-16 pilotai per naujausią masinį Rusijos oro puolimą numušė apie 10 oro taikinių. 

Tuo metu Rusijos kariai į Ukrainą paleido apie 90 bepiločių orlaivių ir 120 raketų.

Donaldas Tuskas / IMAGO/DAMIAN BURZYKOWSKI / IMAGO/newspix

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas šeštadienį nuvyko į savo šalies pasienį su Rusijos Kaliningrado sritimi ir apžiūrėjo, kaip vyksta karinių įtvirtinimų statyba palei rytinę sieną, ir pavadino tai „investicija į taiką“.

D. Tuskas į šį vizitą leidosi likus mėnesiui iki Lenkija pusmečiui perims pirmininkavimą Europos Sąjungai (ES) pagal rotacijos principą.

Lenkijos pareigūnai sako, kad jų pirmininkavimo prioritetas – paraginti europiečius sustiprinti gynybą tęsiantis Rusijos karui Ukrainoje ir atsižvelgiant į netrukus įvyksiančius pokyčius Vašingtone.

Kai kurie Europos lyderiai nerimauja, kad būsimoji Donaldo Trumpo administracija gali būti mažiau įsipareigojusi Europos gynybai.

Lenkijos vyriausybė ir kariuomenė šiais metais pradėjo kurti sistemą, pavadintą „Rytų skydas“. Ji ilgainiui apims maždaug 800 km ruožą palei Lenkijos sienas su Rusija ir Baltarusija. Statybos vyksta Vakarų pareigūnams kaltinant Rusiją vykdant hibridines atakas, apimančias sabotažą, nelegalius migrantus, dezinformaciją ir kitas priemones.

Visą tekstą skaitykite čia. 

Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas / Allison Robbert / AP

Gali būti, kad liko tik septynios savaitės reikšmingoms kovoms fronto linijose Ukrainoje. Kaip praneša „Politico“ , kiekviena pusė deda daug pastangų, kad jos veiksmai būtų paskutinis didelis postūmis kare.

Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas pažadėjo nutraukti karinį konfliktą Ukrainoje per vieną dieną nuo atėjimo į valdžią ir paskyrė buvusį patarėją nacionalinio saugumo klausimais ir į atsargą išėjusį generolą leitenantą Keithą Kelloggą specialiuoju pasiuntiniu Rusijai ir Ukrainai su įgaliojimais derėtis dėl ugnies nutraukimo.

Taip pat skaitykite: D.Trumpo pasiuntinys Ukrainoje turi planą, kaip užbaigti karą: V.Putinas gali tuo mėgautis

Dabar gynybos pajėgos ir okupacinė kariuomenė įtemptai stengiasi užimti teritoriją ir įgyti bet kokį taktinį pranašumą, kad padidintų savo įtaką prieš prasidedant deryboms.

Pavojingas momentas

„Netrukus pasirodys žaidimą keičiantis pasiūlymas Donaldo Trumpo pavidalu“, – sakė Londono analitinio centro „Chatham House“ Rusijos ir Eurazijos programos vadovas Jamesas Nixey.

Dėl to ateinantys du mėnesiai iki jo inauguracijos yra potencialiai pavojingas momentas, kai ant kortos pastatyta tiek daug abiem pusėms.

„Visi daro prielaidą, kad vyks derybos, o tiek ukrainiečiai, tiek rusai nori, kad jiems būtų geriau. Abiem pusėms stengiantis labiau, klaidingų apskaičiavimų rizika didėja“, – sakė vienas aukšto rango Vakarų pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Eskalacija matoma ne tik mūšio lauke, kur Rusija dislokavo tūkstančius Šiaurės Korėjos karių, bet ir Kremliaus grasinimuose. Šalis agresorė atlaisvino savo branduolinių ginklų apsauginę sklendę ir atakavo Ukrainą naujo tipo raketa. Be to, Maskva pagrasino, kad amerikiečių priešraketinė bazė Lenkijoje taps „prioritetiniu galimo neutralizavimo taikiniu“.

„Kyjivas ir Maskva turi skirtingas priežastis, dėl kurių nori greitai užbaigti karą. Jos abi lenktyniauja su laiku ne tik dėl D. Trumpo, bet ir dėl to, kad abi turi sisteminių, įsisenėjusių problemų“, – aiškino J.Nixey.

Jo nuomone, Ukrainai trūksta žmonių ir atrodo, kad ji „yra pakeliui į šio karo pralaimėjimą“. Rusija, nors ir sulaukė pagalbos iš Šiaurės Korėjos ir Kinijos, turi kitų rimtų problemų – spaudimą savo ekonomikai, silpnėjantį rublį ir V. Putino atsisakymą mobilizuoti.

NATO pareigūnai mano, kad Rusija stiprina pozicijas, tačiau tai jai kainuoja daug – kasdien ji praranda gal 1 500 karių. Tuo tarpu Ukraina laikosi.

„Tai nelengva, bet dar ne pabaiga. Tai nėra pralaimėta byla“, – sakė NATO karinio komiteto pirmininkas admirolas Robas Baueris.

Norvegijos užsienio reikalų ministras Espenas Barthas Eidė prognozuoja, kad paskutinės karo savaitės gali būti lemiamos, nes nuo paliaubų sąlygų gali priklausyti Ukrainos žmonių gyvenimas ištisoms kartoms.

„Tokie istoriniai sprendimai tarp šalių visada ką nors paliks po savęs“, – pridūrė jis.

Turi savų spąstų

D.Trumpo pasirinktas pasiuntinys taip pat yra labai svarbus. Balandžio mėn. 80 metų K.Kelloggas buvo vienas iš strateginio dokumento, kuriame raginama toliau ginkluoti Ukrainą, bet tik tuo atveju, jei Kyjivas sutiks pradėti taikos derybas su Rusija, bendraautorių.

Jis teigė, kad JAV „turėtų pasiūlyti atidėti Ukrainos narystę NATO ilgesniam laikotarpiui mainais į visapusišką taikos susitarimą su patikrinamomis saugumo garantijomis“. Tačiau taikos derybos turi savų spąstų.

„Mažai įrodymų, kad Putinas iš tikrųjų nori derėtis iš tikrųjų. Jis gali būti kantrus, kai tai atitinka jo paties interesus“, – sako vienas iš šaltinių.

Kanados užsienio reikalų ministrė Melanie Joly įspėjo, kad derybos su V.Putinu kelia riziką, jog jis persigrupuos ir vėl įsiverš į Ukrainą.

„Chatham House“ atstovas J.Nixey mano, kad V.Putinas nori išplėsti karą.

„Jis tikrai tiki, kad kariauja su pasauliniais Vakarais, ir rado naują būdą, kaip su tuo susidoroti, apeliuodamas į tai, ką jis vadina „pasauline dauguma“, ir suvienydamas su ja jėgas.

V. Putinas iš tiesų nori sugriauti taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką, kuri, kokia ji yra, yra sudaužyta ir netobula“, – apibendrino ekspertas.

Neseniai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad derybos su Rusija atidedamos dėl „stipriųjų šalių“ kaltės. Pasak jo, dabar nėra prasmės pradėti taikos derybas su Rusija, nes „stipriosios šalys“ dar nesuformavo aiškios pozicijos dėl būsimo susitarimo.

D.Trumpui artimas respublikonų senatorius Lindsey Grahamas pažymėjo, kad D.Trumpas esą planuoja siekti Ukrainai palankios taikos, už kurią Kyjivas sumokės savo lėšomis.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte taip pat pažymėjo, kad Aljansas ir D.Trumpas įtikins V.Putiną sėsti prie derybų stalo.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Donaldas Trumpas ir Keithas Kelloggas

Vienu įrašu internetinėje erdvėje naujai išrinktas JAV Prezidentas Donaldas Trumpas papasakojo pasauliui, kaip galėtų atrodyti karo Ukrainoje pabaiga. Ir tai, švelniai tariant, bus didelis diplomatinis iššūkis, – rašoma CNN paskelbtoje analizėje. Paskyręs Keithą Kelloggą specialiuoju pasiuntiniu Ukrainai, D.Trumpas taip pat pasirinko labai konkretų, iš anksto paskelbtą planą opiausiam užsienio politikos klausimui spręsti.

„Man labai malonu paskirti generolą K.Kelloggą prezidento padėjėju ir specialiuoju pasiuntiniu Ukrainai ir Rusijai, – rašė D.Trumpas savo socialiniame kanale. – Kartu mes užtikrinsime taiką per stiprybę ir padarysime Ameriką bei pasaulį vėl saugius!“

K.Kellogas, 80-metis buvęs D.Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais, balandį rašydamas politikos institutui „America First“, išsamiai išdėstė savo taikos planą.

Jame karas įvardytas „krize, kurios buvo galima išvengti ir kuri dėl Jeo Bideno administracijos nekompetentingos politikos įtraukė Ameriką į nesibaigiantį karą“.

Trumpai tariant, jo nuomone, paliaubos įšaldys fronto linijas ir abi pusės bus priverstos sėsti prie derybų stalo.

Tačiau viskas yra kiek sudėtingiau.

Visą tekstą skaitykite čia.

Volodymyras Zelenskis / Ukraine Presidency/Ukrainian Pre / ZUMAPRESS.com

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį paragino NATO suteikti garantuotą apsaugą Kyjivo kontroliuojamoms Ukrainos dalims, kad būtų „sustabdytas karštasis karo etapas“.

V. Zelenskis taip pat užsiminė, kad būtų pasirengęs laukti, kol atgaus beveik penktadalį savo šalies teritorijos, kurią užėmė Rusijos kariuomenė, jei toks susitarimas užtikrintų saugumą likusiai Ukrainos daliai ir nutrauktų kovas.

Šie komentarai pasirodė didėjant įtampai beveik trejus metus trunkančiame kare.

Šią savaitę Rusija pagrasino smogti vyriausybės pastatams Kyjive ir surengė masinių oro atakų prieš Ukrainos energetikos sektorių. Tai ji pavadino atsaku į tai, kad Ukraina apšaudė Rusijos teritoriją JAV ir Britanijos tiekiamomis raketomis.

„Jei norime sustabdyti karštąjį karo etapą, turėtume priimti po NATO skėčiu mūsų kontroliuojamą Ukrainos teritoriją“, – sakė V. Zelenskis britų televizijai „Sky News“.

Visą tekstą skaitykite čia.