Karas Ukrainoje. Rusija patyrė didelių nuostolių Kryme: sunaikintos milijonų vertos sistemos

Krymas / Semenova Maria/SIPA / Semenova Maria/SIPA

Ukrainos žvalgybos pareigūnai okupuotame Kryme sunaikino tris Rusijos radarų sistemas, praneša UNIAN.

Apie tai savo „Telegram“ puslapyje pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba. Gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba pridūrė, kad šios savaitės pabaigoje Rusijos Federacija patyrė nuostolių Kryme.

„2024 m. lapkričio 29 d. dėl Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos operacijos laikinai okupuotame Kryme buvo suduoti sėkmingi smūgiai brangioms Rusijos radiolokacinėms sistemoms“, – sakoma pranešime.

Pažymima, kad buvo smogta šiai priešo įrangai:

Radarui „Kasta-2E2“ ir dviem radarams „Podlet“.

Žvalgyba pažymėjo, kad ugnies operacijos prieš Rusijos okupantų karinius objektus tęsiasi. Jie taip pat priminė, kad 2024 m. lapkričio 28 d. žvalgybos pareigūnai Kryme sunaikino 5 mln. dolerių vertės Rusijos radarų kompleksą „Podlet“.

Lapkričio 29 d. tapo žinoma, kad Vyriausioji žvalgybos valdyba įvykdė sėkmingą sabotažo operaciją priešo užnugaryje Kursko srityje.

Taip pat buvo pranešta, kad „Sparnų“ padalinio, priklausančio GUR aktyvių operacijų skyriui, kariai aptiko ir smogė rusų okupantų radarų kompleksui „Zoopark“. Tokio komplekso kaina – maždaug 1 mlrd. grivinų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis / Ukraine Presidency/Ukrainian Pre / ZUMAPRESS.com

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukrainos vyriausybė paprašė sąjungininkų visiškai aprūpinti 10 karinių brigadų, kad galėtų pasipriešinti Rusijos okupantams. Tačiau visiškai sukomplektuotos tik dvi su puse brigados.

Interviu britų televizijos kanalui „Sky News“ valstybės vadovas pabrėžė, kad pagrindinė problema yra ne kariškių trūkumas, o jiems skirtų ginklų ir įrangos stygius.

„Jie kalba apie mobilizaciją, tačiau tikroji problema yra 10 brigadų, kurių mūsų partneriai neaprūpino. To prašiau daugiau nei prieš metus. Sutarėme su Jungtinėmis Valstijomis ir Europos sąjungininkais, o šiandien Europa ir Jungtinės Valstijos visiškai sukomplektavo tik dvi su puse brigados“, – aiškino prezidentas.

Pasak jo, tokius rezultatus lemia biurokratija, kai kurių partnerių prioritetų nebuvimas ir kiti veiksniai, dažnai atsirandantys karo metu.

„Kažkas manęs paklausė apie mobilizaciją, o aš atsakiau: ar norite, kad žmonės eitų į mirtį be ginklų?“ – piktinosi V.Zelenskis.

Valstybės vadovas pridūrė, kad Ukraina priima sprendimus dėl savo kariuomenės dydžio atsižvelgdama į būtinybę išgelbėti kuo daugiau gyvybių.

„Jei Europos ar Amerikos pareigūnai turi idėjų dėl mobilizacijos amžiaus, noriu paprašyti mūsų partnerių, kad jie atliktų savo darbą, o mes atliksime savo“, – užbaigė V. Zelenskis.

Pagal Ukrainos įstatymą „Dėl karo prievolės ir karinės tarnybos“, dabar 18-mečiai vyrai į kariuomenę gali stoti tik savo pačių prašymu.

Tačiau, pasak Vakarų žiniasklaidos, JAV prezidento Joe Bideno administracija daro spaudimą Ukrainai, ragindama sumažinti mobilizacinį amžių iki 18 metų.

Vyresnysis leitenantas, bataliono „Svoboda“ operatyvinio planavimo skyriaus karininkas Andrejus Krivuščenka pažymėjo, kad neįmanoma siųsti visos tautos į frontą, nes Ukrainos kovos esmė – ne tik neprarasti teritorijos.

Andrejus Belousovas ir Kim Jong Unas / STR / AFP

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas, susitikęs su Rusijos gynybos ministru, pažadėjo, kad jo šalis „nepaliaujamai rems“ Rusijos karą Ukrainoje, šeštadienį pranešė Pchenjano valstybinė žiniasklaida.

Rusijos karinė delegacija, vadovaujama gynybos ministro Andrejaus Belousovo, penktadienį atvyko į Šiaurės Korėją, didėjant tarptautiniam susirūpinimui dėl plečiamo abiejų šalių bendradarbiavimo po to, kai Šiaurės Korėja praėjusį mėnesį pasiuntė į Rusiją tūkstančius karių.

Oficialioji Korėjos centrinė naujienų agentūra (KCNA) pranešė, kad penktadienį vykusiame susitikime Kim Jong Unas ir A. Belousovas pasiekė „patenkinamą sutarimą“ dėl strateginės partnerystės stiprinimo ir kiekvienos šalies suvereniteto, saugumo interesų bei tarptautinio teisingumo gynimo sparčiai kintančios tarptautinės saugumo aplinkos sąlygomis.

Kim Jong Unas sakė, kad Šiaurės Korėja „nepaliaujamai palaikys Rusijos Federacijos politiką ginti savo suverenitetą ir teritorinį vientisumą nuo imperialistų hegemonijos siekio“, pranešė KCNA.

Visą tekstą skaitykite čia.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Rusijos vadovo Vladimiro Putino pastangos pabrėžti raketos „Oreshnik“ technines savybes yra platesnės informacinės kampanijos dalis. Tačiau JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai pažymi, kad šios amunicijos galimybės nėra naujiena, todėl jos naudojimas nesukels tolesnio karo eskalavimo.

Pasak analitikų, sutelkiant dėmesį į raketos veikimo nuotolį ir naudingąją apkrovą, lyginant jos naikinamąjį potencialą su meteorito potencialu, ja tiesiog siekiama įbauginti Ukrainą ir Vakarus, taip pat užkirsti kelią Kyjivui toliau smogti Rusijai svetimais tolimojo nuotolio ginklais.

„Netgi V.Putino grasinimai smogti Kyjivo „sprendimų priėmimo centrams“ yra tušti žodžiai, turint omenyje, kad Rusijos pajėgos jau reguliariai smogia civilinei ir kritinei infrastruktūrai Kyjive bepiločiais lėktuvais ir raketomis, galinčiomis nešti branduolines galvutes“, – aiškina analitikai.

Tą patį penktadienį pabrėžė ir prezidentas Volodymyras Zelenskis, komentuodamas V. Putino grasinimus Kazachstane vykusiame BSBO Saugumo tarybos posėdyje. Pasak Ukrainos vadovo, „Putinas nori pridėti dar tūkstančius raketų, kurios jau buvo paleistos į Ukrainą“.

ISW priminė, kad lapkričio 21 d. smūgis „Orešnik“ nepakeitė JAV žvalgybos vertinimų dėl Rusijos pasirengimo panaudoti branduolinį ginklą. Kaip „Reuters“ sakė penki JAV žvalgybai artimi šaltiniai, mažai tikėtina, kad tai įvyks atsakant į Ukrainos smūgius Rusijai.

„Taigi, nuolatinis Putino gyrimasis „Orešnik“ ir Rusijos raketiniu potencialu tebėra Kremliaus refleksyvios informacijos kontrolės operacijos dalis ir vargu ar gali būti naujų Rusijos gilaus smūgio pajėgumų kūrimo pranašas“, – padarė išvadą analitikai.

Primename, kad lapkričio 21 d. rusai į Dniprą paleido tarpžemyninę balistinę raketą, galinčią nešti branduolinę galvutę. Tuomet V.Putinas pareiškė, kad į regioninį centrą pataikė „visiškai nauja konstrukcija“ – raketa „Orešnik“.

Tuo pat metu, Vyriausiosios žvalgybos valdybos duomenimis, okupantai Dniprą atakavo vidutinio nuotolio balistine raketa, paleista iš sistemos „Kedr“, o „Orešnik“ yra tiesiog mokslinių tyrimų projekto pavadinimas.

Per CSTO aukščiausiojo lygio susitikimą V. Putinas paskelbė apie naujus smūgius šia raketa.

„Orešnik“ masinio panaudojimo atveju smūgio jėga prilygs branduoliniam ginklui. Viskas, kas yra „Orešnik“ sprogimo epicentre, suskaldoma į elementarias daleles ir iš esmės virsta dulkėmis“, – sakė Kremliaus vadovas.

Karinis ekspertas, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atsargos majoras Oleksijus Getmanas pažymėjo, kad Rusijos valdovo pareiškimai neatitinka tikrovės ir yra nukreipti prieš Ukrainos Vakarų partnerius.

Nuotr. iš asmeninio albumo/Volodymyras Zelenskis ir Valerijus Zalužnas

Praėjus beveik trejiems metams nuo karo Ukrainoje pradžios, prezidento Volodymyro Zelenskio populiarumas mažėja, ir labai nedaug ukrainiečių jį mato kaip savo būsimą prezidentą, rašo dienraštis „The Times“.

Kyjivo socialinės stebėsenos centro paskelbtos visuomenės nuomonės apklausos duomenimis, tik 16 proc. balsuotų už jo perrinkimą antrai kadencijai. Apklausa taip pat parodė, jog apie 60 proc. respondentų pageidautų, kad V.Zelenskis net nekandidatuotų.

„Labai sunku būti populiariu prezidentu, kai trejus metus vyksta visavertis karas. Žmonės yra pavargę, ir beveik kiekvienas turi ką nors, ko neteko. Tai didžiulis iššūkis V.Zelenskiui“, – sakė Ukrainos parlamento narė Oleksandra Ustinova.

Apklausos lyderiu, aplenkęs V.Zelenskį, su 27 proc. balsų tapo buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas, kuris nuo liepos mėnesio eina ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje pareigas.

„Zalužnas, kurį Zelenskis atleido vasarį, pasklidus gandams apie nesutarimus dėl karo eigos, taip pat yra Ukrainos veikėjas, kuriuo labiausiai pasitikima, parodė apklausa. Nors jis dar atvirai nedeklaravo jokių politinių ambicijų, jo paskyrimą į diplomatinį postą Londone daugelis analitikų vertino kaip V.Zelenskio bandymą nustumti jį į antrą planą“, – sakoma straipsnyje.

Pažymima, kad vis dar neaišku, kada ukrainiečiai galės išsirinkti kitą prezidentą. V.Zelenskio kadencija baigėsi gegužę, tačiau nauji rinkimai buvo sustabdyti neribotam laikui dėl karo padėties, įvestos 2022 m. prasidėjus Rusijos invazijai. Didžioji dauguma ukrainiečių pritaria šiam žingsniui, nurodydami pavojus ir logistinius iššūkius, susijusius su visuotinio balsavimo organizavimu karo metu.

Svarbus veiksnys, skatinantis gandus apie kitais metais vyksiančius rinkimus, yra poreikis pasipriešinti Rusijos naratyvui, kad V.Zelenskis yra neva neteisėtas lyderis.

Nors prieš įtikinamą pergalę 2019 m. V.Zelenskis sakė, kad nekandidatuos antrai kadencijai, vėliau jis teigė, kad kandidatuotų, jei rinkimai vyktų karo metu. Londono universitetinio koledžo Ukrainos studijų profesorius Andrew Wilsonas sakė: „Daugelis kalbų apie pirmalaikius rinkimus grindžiamos prielaida, kad geriau juos surengti, kol Zelenskio populiarumas dar labiau nesumažėjo. Prezidento aparatas yra gana pajėgus sumažinti konkurentų skaičių.“

Pažymima, kad yra pavojus, jog V.Zelenskio populiarumas gali dar labiau sumažėti, jei jis sutiks su Vašingtono siūlymu, kad Ukraina turėtų pradėti siųsti jaunus vyrus į frontą.