Karas Ukrainoje. „Forbes“: Šiaurės Korėja perdavė Rusijai miestus griaunančias raketų paleidimo sistemas

„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė biudžeto planus, rekordiškai padidindamas kariuomenės finansavimą 2025 metams.

Maskvai siekiant įgyti pranašumą kare prieš Ukrainą, maždaug 32,5 proc. biudžeto bus skirta nacionalinei gynybai, rodo sekmadienį vyriausybės interneto svetainėje paskelbtas dokumentas. Tai yra 13,5 trln. rublių (118,8 mlrd. eurų) suma, didesnė nei skiriama socialinei apsaugai ir švietimui kartu sudėjus.

Skaičius neapima kai kurių kitų karui nukreipiamų išteklių, pavyzdžiui, Rusijos išlaidų „vidaus saugumui“ ir įslaptinto finansavimo.

Šiemet gynybai buvo numatyta 28,3 proc. biudžeto.

Įstatymui anksčiau pritarė abeji Rusijos parlamento rūmai.

Beveik trejus metus trunkanti Rusijos didelio masto invazija į Ukrainą yra didžiausias konfliktas Europoje po Antrojo pasaulinio karo ir sekina abi šalis. Kyjivas gauna milijardų eurų paramą iš sąjungininkių Vakaruose, bet Rusijos pajėgos yra didesnės ir geriau aprūpintos. Pastaraisiais mėnesiais rusų kariuomenė palaipsniui stumiasi į priekį rytiniuose Ukrainos regionuose.

Ukrainos oro pajėgos sekmadienį paskelbė, kad praėjusią naktį numušė 32 rusų paleistus dronus.

Remiantis jų pranešimu socialiniame tinkle „Telegram“, rusai atakavo Ukrainą 78 bepiločiais orlaiviais.

32 jų pavyko numušti, 45 nukrito nepasiekę taikinių. 

Oro gynyba veikė Kyjivo, Čerkasų, Černihivo, Žytomyro, Sumų ir Poltavos srityse.

Sekmadienį Chersone Rusijos kariškiai numetė sprogmenis ant maršrutinio taksi mikroautobuso: žuvo mažiausiai trys žmonės ir daugybė kitų buvo sužeista. Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas sakė, kad rusų okupantai viešąjį transportą bepiločiu orlaiviu atakavo apie 8.15 val.

„Siaubingas rytas Chersonui.... Preliminariai dar vienas priešo teroristinis smūgis nusinešė trijų civilių gyventojų gyvybes ... Dar septyni nukentėjusieji nugabenti į ligoninę. Medikai toliau juos apžiūrės ir suteiks visą reikiamą pagalbą“, – „Telegram“ tinkle pranešė O.Prokudinas.

Pasak Chersono miesto karinės administracijos vadovo Romano Mročkos, ryte priešas iš bepiločio orlaivio ciniškai pataikė į maršrutinį taksi miesto Dniepro rajone.

Taip pat, pasak jo, šeštadienį dėl Rusijos okupacinės kariuomenės apšaudymo Chersono miesto teritorinėje bendruomenėje žuvo 2 žmonės, 13 buvo sužeista.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai Zaporižioje

Per pirmuosius dešimt 2024 metų mėnesių dezertyravo daugiau Ukrainos karių nei per ankstesnius dvejus karo metus. Ukraina stengiasi papildyti savo gretas fronto linijoje, o Rusija užgrobia vis daugiau naujų teritorijų, rašo „Financial Times“.

Leidinys priminė, kad spalio pabaigoje šimtai teritorinės gynybos 123-iosios brigados pėstininkų savavališkai paliko karinį dalinį Vuhledare, Donecko srityje. Kai kurie kariai grįžo į Mykolajivo sritį, kur surengė viešą protestą, reikalaudami daugiau ginklų ir mokymų kariuomenei.

„Į Vuhledarą atvykome tik su automatais. Sakė, kad bus 150 tankų, o jų buvo 20, ir nebuvo kuo mus pridengti“, – žurnalistams sakė teritorinės gynybos 123-iosios brigados karininkas.

Iš viso nuo 2024 m. sausio iki spalio Ukrainoje prokurorai pradėjo 60 tūkst. bylų prieš karius dėl savavališko pasitraukimo iš karinių dalinių, rašoma leidinyje. Tai beveik dvigubai daugiau nei 2022 ir 2023 m. kartu sudėjus.

Vietos valdžios institucijos žurnalistams sakė, kad kai kurie 123-iosios brigados dezertyrai jau grįžo į frontą. Tačiau dalis karių ir toliau slapstosi.

Be to, kai kurie kariškiai naudojasi galimybe palikti Ukrainą, keliaudami į mokymo stovyklas užsienyje. Vienas Lenkijos saugumo pareigūnas žurnalistams sakė, kad vidutiniškai kas mėnesį iš karinių mokymo stovyklų šalyje pabėga apie 12 ukrainiečių.

Pagrindinė problema yra ta, kad smarkiai išaugęs dezertyrų skaičius sutapo su sparčiu rusų veržimusi į priekį fronte, pabrėžė leidinys. Nuo 2024 m. vasaros rusams pavyko užimti daugiau Ukrainos teritorijos nei bet kada nuo 2022 m.

Vienas teritorinės gynybos 123-iosios brigados karininkas žurnalistams sakė, kad jo dalinyje per trejus metus nebuvo nė vienos rotacijos. Jas paprastai sudaro keturios savaitės, per kurias kariai turi galimybę pailsėti, pasitreniruoti su naujokais ir pataisyti sugadintą įrangą.

„Vuhledaras niekam nereikalingas. Miestas virto griuvėsiais daugiau nei prieš metus, todėl nebuvo jokios priežasties statyti savo vyrus į pavojų jį ginant. Jie juos tiesiog žudo, užuot suteikę galimybę reabilituotis ir pailsėti“, – sakė jis.

Dešimtys kitų karių iš Mykolajivo ir Zaporižios sričių žurnalistams sakė, kad yra išsekę ir turi psichikos problemų. Jie sakė, kad civiliai nenori, jog Ukraina pasiduotų, bet jie taip pat nėra pasirengę kariauti.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pareigūnas su žurnalistais pasidalijo mintimis, kad dauguma dezertyrų yra nuo karo pavargę pėstininkai ir šturmuotojai.

Analitikai mano, kad Ukraina gali prarasti daug teritorijų, kurių artimiausiu metu nesugebės susigrąžinti, pabrėžiama leidinyje. Pavyzdžiui, Karo tyrimų institutas prognozuoja, kad 2024 m. Rusija užgrobs 2700 kvadratinių kilometrų Ukrainos teritorijų. Palyginimui, pernai Rusijai pavyko užimti tik 465 kvadratinius kilometrus.

Naujoji Europos Sąjungos (ES) vyriausioji diplomatė Kaja Kallas ir naujasis Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Antonio Costa sekmadienį atvyko į Kyjivą pirmąją savo darbo dieną pademonstruoti paramos Ukrainai.

„Atvykome aiškiai parodyti, kad palaikome Ukrainą, ir toliau ją visiškai remiame“, – juos lydintiems žurnalistams sakė A.Costa.

„Padėtis Ukrainoje labai, labai sunki, – sakė buvusi Estijos premjerė K.Kallas. – Tačiau aišku, kad tai taip pat labai brangiai kainuoja Rusijai.“

Ji ir A.Costa turi susitikti su ukrainiečių prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Donaldas Trumpas

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio diplomatiniai manevrai santykiuose su Donaldu Trumpu skirti tam, kad dėl bet kokios nepavykusios taikos iniciatyvos būtų kaltinamas Vladimiras Putinas, rašo „Politico“.

Straipsnyje pažymima, kad D.Trumpo paskyrimas Keitho Kelloggo specialiuoju pasiuntiniu Ukrainai ir Rusijai iki tam tikro momento „nuramino Kijevą“. K.Kelloggas, taikos per jėgą šalininkas, anksčiau viešai teigė, kad bet koks susitarimas dėl karo pabaigos turi apimti tvirtas saugumo garantijas Ukrainai.

„Kelloggas yra žmogus, su kuriuo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir jo aplinka gali dirbti, o Ukrainos vadovas jau dabar vikriai prisitaiko prie pasikeitusios politikos Vašingtone ir kintančios politinės dinamikos Europoje, rodydamas norą sėsti prie derybų stalo. „Būtent to ir reikalauja jo patarėjai JAV, palikdami V.Putinui galimybę būti ponu ‚ne‘, rizikuojant užsitraukti D.Trumpo rūstybę“, – rašo „Politico“. 

Kaip pažymi leidinys, tai rodo ir naujausias V.Zelenskio interviu televizijai „Sky News“, kuriame jis išsakė mintį, kad Rusija išlaikys faktinę Donbaso ir Krymo kontrolę, tačiau Ukraina bus priimta į NATO.

Lieka klausimas, ar V.Zelenskio idėja bus įgyvendinta, nes tikimybė, kad D. Trumpas pritars Ukrainos narystei NATO, yra dar mažesnė nei tikimybė, kad J. Bidenas jai pritars. Be to, V. Putinas yra aiškiai pareiškęs, kad niekada nesutiks, jog Ukraina taptų Aljanso nare.

Tačiau V.Zelenskio pareiškimas galėjo turėti ir kitų tikslų, rašo „Politico“.

„Atrodė, kad juo labiau siekta pademonstruoti pasirengimą apsvarstyti įvairias galimybes, o Ukrainos vadovas davė suprasti, kad nori dirbti su D.Trumpu akis į akį“, – sakoma straipsnyje.

Kaip pažymėjo buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, Kyjivas supranta, kad jam teks persitvarkyti ir pasirūpinti, kad nepakliūtų į nemalonią situaciją su D.Trumpu, todėl V.Zelenskis pabrėžia diplomatinių sprendimų paieškos svarbą. V.Zelenskio užduotis bendraujant su D.Trumpu – užtikrinti, kad kaltė dėl bet kokios taikos iniciatyvos nesėkmės tektų V.Putinui, pabrėžia jis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Per rusų raketos smūgį miesteliui Ukrainos centrinėje Dniepropetrovsko srityje šeštadienį žuvo mažiausiai keturi žmonės, sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Dar keliolika žmonių, įskaitant vaiką, buvo sužeisti, taip pat apgadinti gyvenamasis pastatas ir parduotuvė, pranešė pareigūnai.

„Dnipro regione po raketos smūgio vykdoma gelbėjimo operacija. Kol kas žinoma, kad žuvo keturi žmonės“, – savo vakaro kreipimesi sakė V.Zelenskis.

Jis turėjo galvoje Caryčanką, esančią už maždaug 50 km į šiaurę nuo Dnipro miesto.

Iki karo Caryčankoje gyveno maždaug 7000 gyventojų.

Beveik trejus metus trunkantis Rusijos karas prieš Ukrainą pastarosiomis dienomis labai suintensyvėjo, Maskva prieš žiemą smarkiai atakuoja Ukrainos miestus.

Wikipedia.org nuotr./Šiaurės Korėjos savaeigė haubica M1989

Per plataus masto invaziją į Ukrainą Rusija neteko mažiausiai 400 daugkartinių raketų paleidimo įrenginių, ir nors Kremlius iškonservavo daug senų paleidimo įrenginių, tačiau jų skaičiaus nepakanka, kad būtų galima kompensuoti nuostolius mūšio lauke ir aprūpinti naujus dalinius. Todėl, kaip rašo „Forbes“ analitikas Davidas Axe'as, Rusija tiek daug tikisi iš Šiaurės Korėjos raketų paleidimo sistemų.

Pasak Ukrainos kovos su dezinformacija centro vadovo Andrijaus Kovalenkos, Šiaurės Korėja perdavė Rusijai 100 artilerijos sistemų, įskaitant savaeiges haubicas M1989 ir raketų paleidimo įrenginius M1991, taip pat milijonus artilerijos sviedinių ir dešimtis balistinių raketų KN-23.

M1989 haubicos šaudo 170 milimetrų sviediniais, kurių kiekvienas sveria po 45 kilogramus, mažiausiai 40 kilometrų atstumu.  

Tačiau M1991 yra naujas galingas Rusijos artilerijos pajėgumų papildymas, rašo D.Axe'as: „Šaudydami 240 milimetrų raketomis, sveriančiomis 85 kilogramus, iki 37 mylių (60 kilometrų) atstumu, M1991 pranoksta beveik visas Ukrainos naudojamas artilerijos sistemas. Išimtis – Ukrainoje pagamintos JAV didelio judrumo artilerijos raketinės sistemos.“

Šiaurės Korėja šias sistemas dislokuoja palei savo sieną su Pietų Korėja. Jos gali apšaudyti Seulą, kuris yra lygiai už 37 mylių nuo sienos. Tuo pat metu, pasak Vašingtono Strateginių ir tarptautinių studijų centro, M1991 paleidimo įrenginiai yra „pagrindinė priemonė, kuria Šiaurės Korėja kelia pavojų Seului ir Pietų Korėjai“.

Rusijos naudojamos šios paleidimo sistemos gali apšaudyti Ukrainos apkasus ir atsakyti ugnimi į pačios Ukrainos haubicas ir paleidimo įrenginius.

Be to, pabrėžia D.Axe'as, jos gali smogti į fronto miestus, įskaitant Charkivą, kuris yra tik už 25 mylių nuo Rusijos ir Ukrainos sienos.