Svarbiausios naujienos
- Maskva ruošia pareigūnus karo pabaigai: konstruoja „pergalės“ naratyvą
- Propagandininkas D.Kiseliovas V.Putino žodžiuose įžvelgė naują grėsmę Vakarams
- Ukrainos politikai įpykę: A.Merkel politika ir privedė prie Rusijos plataus masto agresijos
- Kariai prabilo apie tai, kodėl bėga iš fronto: „Niekam nereikėjo to Vuhledaro“
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Analitikas išskyrė, kas padrąsino Vladimirą Putiną ryžtis užkariauti Ukrainą
16:44
Lapkritį buvo lygiai dvidešimt metų, kai Ukrainoje įvyko Oranžinė revoliucija. 2004 m. lapkričio 22 d. Kyjivo centre pirmą kartą kilo protestai dėl suklastotų prezidento rinkimų. Tačiau nedaugelis galėjo įsivaizduoti, kad jie taps geopolitinės dramos, kuri sukels didžiausią konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
„Vis dėlto neabejotina, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino noras sutriuškinti Ukrainą pirmą kartą užgimė prieš du dešimtmečius, kai jis stebėjo, kaip Ukrainos žmonės pasipriešino savo autoritariniams vadovams ir pareikalavo demokratinės ateities“, – straipsnyje rašo analitinio centro „Atlanto taryba“ (angl. „Atlantic Council“) analitikas Peteris Dickinsonas.
Jis pažymėjo, kad paskutinius du dešimtmečius Oranžinę revoliuciją buvo linkstama vertinti pirmiausia kaip politinę nesėkmę: nors revoliucija panaikino suklastotus prezidento rinkimus ir atvedė į valdžią reformatorių kandidatą Viktorą Juščenką, ji nesukėlė tokių politinių permainų, kokių tikėjosi milijonai protestų judėjime dalyvavusių ukrainiečių.
Vietoje to V.Juščenka didžiąją savo prezidentavimo dalį praleido kivirčydamasis su kolegomis ir ieškodamas kompromisų su oponentais, kol galiausiai 2010 m. rinkimus pralaimėjo Oranžinės revoliucijos piktadariui Viktorui Janukovyčiui, priminė ekspertas ir pridūrė, kad nevertėtų revoliucijos vertinti tik Ukrainos vidaus politikos kontekste.
„Prieš revoliuciją posovietinė Rusija turėjo didelę įtaką Ukrainoje, o Vladimiras Putinas buvo bene populiariausias politikas tarp ukrainiečių. Tuo pat metu šios dvi šalys jau buvo gana skirtingos. Centralizuota valdžios vertikalė Rusijoje sudarė sąlygas kietajam autoritarizmui. Ukrainoje, priešingai, poreikis subalansuoti konkuruojančius įtakos ir galios centrus paskatino švelnesnį autoritarizmą.
Vladimiro Putino griežtas Viktoro Janukovyčiaus skatinimas prieš 2004 m. prezidento rinkimus ir vėlesnis jo raginimas susidoroti su protestuotojais per Oranžinę revoliuciją išryškino didėjančius skirtumus tarp šių dviejų tautų. Tai paspartino Ukrainos nutolimą nuo Rusijos, kuris tęsiasi iki šiol“, – rašė P.Dickinsonas.
Jo vertinimu, V.Putinas atliko labai svarbų asmeninį vaidmenį Oranžinėje revoliucijoje. Rusijos televizija, kuri tuo metu buvo plačiai žiūrima Ukrainoje, artėjant Ukrainos prezidento rinkimams nepaliaujamai skatino V.Janukovyčiaus kandidatūrą.
Balsavimo išvakarėse V.Putinas priėmė lemtingą sprendimą įsikišti tiesiogiai. 2004 m. spalio pabaigoje jis atvyko į Kyjivą, kur buvo sutiktas improvizuotu kariniu paradu, o po to pasirodė per nacionalinę televiziją ir ilgai dėstė Ukrainos visuomenei, kaip svarbu paremti jo pasirinktą kandidatą į prezidentus.
Pasak analitiko, deja, „netrukus paaiškėjo, kad Vladimiras Putinas katastrofiškai suklydo“: „Jo atviras ir nepamatuotas bandymas kištis į Ukrainos vidaus reikalus buvo visuotinai suprastas kaip didelis įžeidimas ir jo nepagarba Ukrainos valstybingumui. Tai įelektrino viešąją nuomonę ir padėjo mobilizuoti milijonus iki tol apolitiškų ukrainiečių.“
Po kelių savaičių, po labai ydingo antrojo balsavimo turo, ukrainiečiai atsakė į bandymą „pavogti“ jų rinkimus ir masiškai plūdo į Kyjivo centrą.
„Neperdėsiu sakydamas, kad Vladimiro Putino aukščiausios imperinės puikybės aktas buvo viena iš pagrindinių Oranžinės revoliucijos priežasčių“, – pridūrė ekspertas.
Jis paaiškino, kad šis modelis per pastaruosius dvidešimt metų vis kartojosi, o V.Putino pastangos primesti Ukrainai savo valią nuolat atsimušdavo į priešingą pusę ir tik dar labiau atitolindavo abi šalis.
2013 m. Kremliaus vadovas spaudė savo sąjungininką V.Janukovyčių atsisakyti Europos integracijos ir grąžinti šalį į Rusijos orbitą, o tai išprovokavo antrą revoliuciją ir V.Janukovyčiaus režimo žlugimą.
„Tuomet Vladimiras Putinas pasirinko karinį sprendimą. Invaziją į Ukrainą jis pradėjo 2014 m. vasario mėn. Užgrobęs Krymą, po kelių savaičių pasiuntė pajėgas į Rytų Ukrainos Donbaso regioną. Kai tapo akivaizdu, kad šia ribota karine intervencija pavyko tik sustiprinti Ukrainos pasiryžimą visiškai pasitraukti iš Rusijos įtakos sferos, Vladimiras Putinas pradėjo planuoti tai, kas 2022 m. vasario mėn. tapo plataus masto invazija“, – mano P.Dickinsonas.
Anot eksperto, po lemtingos Oranžinės revoliucijos Rusijos vadovo siekis iš naujo užkariauti Ukrainą tapo viso jo valdymo bruožu.
„Siekdamas šio tikslo, jis pademonstravo ryžtą patirti milžiniškų išlaidų. Be nesuskaičiuojamos daugybės Rusijos karių, žuvusių ar suluošintų kovojant Ukrainoje, gyvybių, Vladimiras Putinas taip pat paaukojo Rusijos ekonominę gerovę, šalies tarptautinį autoritetą ir ryšius su išsivysčiusiu pasauliu“, – komentavo jis.
Istorinis V.Putino pasaulėžiūros pokytis buvo akivaizdus jau netrukus po Oranžinės revoliucijos.
Analitikas atkreipė dėmesį, kad, praėjus keliems mėnesiams po Ukrainos liaudies valdžios sukilimo, jis įsakė pradėti kurti tai, kas vėliau tapo pagrindine Kremliaus žiniasklaidos platforma „RT“ anglų kalba. Tikėtina, kad tai buvo pirmasis žingsnis procese, kuris įtvirtino V.Putino režimą kaip neginčijamą pasaulinį antivakarietiškos dezinformacijos skleidimo lyderį.
2005 m. pavasarį Kremlius taip pat parėmė visoje šalyje vykusią kampaniją, skatinančią rusus segėti oranžinius ir juodus Jurgio kaspinus, skirtus sovietų pergalei prieš nacistinę Vokietiją pagerbti.
Kadangi sukilusių ukrainiečių, seginčių oranžinius kaspinus, vaizdai dar buvo švieži visų atmintyje, buvo sunku nepastebėti lojalistinės to simbolikos.
„Jurgio juostelės tapo fanatiško pergalės kulto šerdimi, nes Vladimiro Putino režimas vis ekstravagantiškesnėmis Antrojo pasaulinio karo pagarbos formomis siekė pateisinti savo autoritarizmą. Tai, kas prasidėjo kaip reakcija į Ukrainos revoliucijos oranžinius kaspinus, tapo svarbiausiu visos Vladimiro Putino eros simboliu“, – išskyrė P.Dickinsonas.
1989 m., kai griuvo Berlyno siena, V.Putinas buvo Rytų Vokietijoje. Jis bejėgiškai stebėjo, kaip, kilus prodemokratiniams protestams, žlugo visa sovietų įtaka regione.
Savo paties pasakojime apie šį traumuojantį laikotarpį V.Putinas teigia, kad apstulbę viršininkai jam pranešė: „Maskva tyli“. Ši patirtis persekiojo V.Putiną ir paliko jį įsitikinusį, kad Maskva daugiau niekada neturi „tylėti“, ypač kai susiduria su masiniais protesto judėjimais ar bandymais atsikratyti Kremliaus kontrolės.
„Vladimiras Putinas ypač jautriai reaguoja į šiuolaikinės Ukrainos nacionalinį pabudimą ir jos europietiškos demokratijos priėmimą, nes laiko šią šalį Rusijos imperinės širdies dalimi. Jei demokratinė politinė kultūra gali įsitvirtinti tokioje svarbioje Rusijos nacionalinei tapatybei vietoje kaip Ukraina, tai gali būti užkrečiama ir tapti panašių reikalavimų katalizatoriumi pačioje Rusijoje“, – svarstė analitikas.
Jo vertinimu, Kremliaus vadovas pirmą kartą ėmė reikšti nepritarimą Ukrainos nepriklausomybei netrukus po Oranžinės revoliucijos. 2005 m. balandžio mėn. jis turėjo omenyje nesenus įvykius Ukrainoje, kai Sovietų Sąjungos žlugimą pavadino „didžiausia XX a. politine katastrofa“.
„Per dvidešimt metų mažai kas pasikeitė. Šiandien tebesitęsianti Rusijos invazija yra tiesioginis Vladimiro Putino tvirto įsitikinimo, kad Ukrainos praradimas keltų egzistencinę grėsmę pačiai Rusijai, rezultatas.
Todėl klaidinga manyti, kad koks nors ribotas teritorinis susitarimas galėtų užbaigti dabartinį karą ir užtikrinti tvarią taiką. Bet kokie bandymai pasiūlyti nuolaidų lems tik laikiną karo veiksmų pertrauką, kol Vladimiras Putinas atnaujins savo kampaniją, kuria siekiama sunaikinti Ukrainos valstybingumą.
Ukrainos valstybės sunaikinimą jis laiko savo istorine misija ir mano, kad nuo jo sėkmės priklauso Rusijos likimas. Tokiomis aplinkybėmis kalbėti apie kompromisus su Kremliumi yra beprasmiška. Priešingai, taika bus įmanoma tik tuo atveju, jei Vladimirą Putiną pavyks įtikinti, kad Ukrainos nepriklausomybė yra negrįžtama“ – reziumavo „Atlanto tarybos“ analitikas P.Dickinsonas.
Ukraina pakvies Rusiją į antrąjį taikos aukščiausiojo lygio susitikimą
23:45
Kyjivas pakvies Maskvą į antrąjį taikos aukščiausiojo lygio susitikimą, tačiau yra įsitikinęs, kad Kremlius bandys jį sužlugdyti, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Interviu „Kyodo News“ jis sakė, kad Ukrainos pusė jau parengė išsamų dokumentą, pagrįstą pagrindiniais „Taikos formulės“ punktais. Jis bus pristatytas ir šalims, kurios pritarė planui, ir toms, kurios nepritarė:
„Ir tik tada, parengę šį dokumentą, išgirdę šalių reakciją, manau, kad būsime pasirengę tolesniems žingsniams. Mes neatsisakome savo pozicijos. Kaip norėjo visi vadovai, Rusija turėtų dalyvauti antrajame aukščiausiojo lygio susitikime. Mes ją pakviesime.“
Kartu V. Zelenskis perspėjo, kad Maskva padarys viską, kad aukščiausiojo lygio susitikimas būtų atšauktas ir baigtųsi pačios „Taikos formulės“ egzistavimas.
Kaip pranešė UNIAN, derybos dėl pasirengimo antrajam „taikiam“ susitikimui prasidėjo iš karto po to, kai baigėsi aukščiausiojo lygio susitikimas Šveicarijoje, kuriame nedalyvavo Rusijos pusė.
Ukraina pripažino, kad Rusija galėtų dalyvauti kitame susitikime, tačiau Maskva ne kartą pareiškė, kad neketina to daryti. Kremlius Volodymyro Zelenskio „taikos formulę“ vadina ultimatumu.
JAV paskelbė apie didelį pagalbos Ukrainai paketą: kas į jį įtraukta?
23:25
Jungtinės Valstijos paskelbė apie naują 725 mln. dolerių vertės karinės pagalbos paketą Ukrainai. JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas sakė, kad į jį bus įtraukta HIMARS ir artilerijos amunicija, raketos „Stinger“, bepiločiai lėktuvai, prieštankinės minos ir prieštankiniai ginklai. Išsamus ginklų sąrašas paskelbtas Pentagono interneto svetainėje.
Į pagalbos paketą įeina:
- NASAMS ir HIMARS šaudmenys;
- „Stinger“ raketos;
- kovos su bepiločiais orlaiviais šaudmenys (c-UAS);
- 155 mm ir 105 mm kalibro artilerijos šaudmenys;
- bepiločių orlaivių sistemos (UAS);
- prieštankinės sistemos „Javelin“ ir AT-4;
- šaulių ginklai ir šaudmenys;
Į paketą taip pat įtraukta įranga, skirta ypatingos svarbos infrastruktūros objektams apsaugoti; atsarginės dalys, pagalbinė įranga, paslaugos, mokymas, transportas.
V.Zelenskis: Ukraina per karą neteko mažiau nei 80 tūkst. karių
23:09
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina per visavertį karą su Rusijos Federacija neteko mažiau nei 80 tūkst. karių.
Interviu „Kyodo News“ jis sakė, kad negali atskleisti konkrečių skaičių, tačiau jie esą mažesni nei skelbia Vakarų žiniasklaida. Prezidentas pažymėjo, kad kalbėjo konkrečiai apie kariškius, nes civilių aukos okupuotose teritorijose vis dar nežinomos.
„Kažkas neseniai, manau, amerikiečių spaudoje, pranešė, kad žuvo 80 000 ukrainiečių. Bet aš noriu pasakyti, kad ne. Mažiau. Daug mažiau“, – sakė V.Zelenskis.
UNIAN primena, kad Ukrainos karinė vadovybė neatskleidė ginkluotųjų pajėgų nuostolių, aiškindama tai būtinybe nuslėpti šią informaciją nuo Rusijos.
Vasario mėnesį prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmą kartą pateikė skaičius. Jis sakė, kad Ukraina per šią konfrontaciją jau prarado 31 000 karių.
Rusijos Federacija savo nuostolių kare neatskleidžia. Naujausiais Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, Rusijos okupacinė kariuomenė jau neteko daugiau kaip 743 tūkst. karių.
„Kyjivo vaiduoklis“ – atvirai apie mirtinus mūšius danguje, žuvusius „brolius“ ir kaip rusai apgavo savus
23:06
Ukrainos karinių oro pajėgų lakūnai, skraidydami virš fronto linijos, nuolat rizikuoja. Ypač pavojinga, kai reikia padėti pėstininkams, interviu leidiniui „Postimees“ pasakoja Ukrainos ginkluotųjų pajėgų naikintuvo MiG-29 pilotas. „Kyjivo vaiduokliai“ – taip vadinami ukrainiečių lakūnai, kurie gina šalies oro erdvę nuo Kremliaus atakų.
28 metų ukrainiečių lakūno pravardė yra Oskaras.
Susitikdamas su žurnalistais jis neatkleidžia savo tikrojo vardo ir pavardės.
Jis sutinka būtų nufotografuotas, tačiau ir čia išlieka paslaptingas – nenusiima apsauginio piloto šalmo, slepia veidą.
Oskaras yra vienas iš garsiųjų „Kyjivo vaiduoklių“, todėl imamasis visų apsaugos priemonių, kad jo tapatybė pašaliniams asmenims liktų nežinoma.
„Postimees“ pavyko pakalbinti vieną iš šių pilotų, kuris atvirai papasakojo apie didžiausius iššūkius, kaip kovojama su baime ir kaip rusų kariuomenė buvo apgauta savo pačių vadų.
„Zelenskis atsižvelgia į realią padėtį“: J.V.Žukas įvertino pasikeitusią Ukrainos lyderio retoriką
22:31
Didėjantis visuomenės nuovargis nuo karo, kariuomenės komplektacijos problemos verčia Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį keisti savo retoriką dėl Rusijos užimtų teritorijų, sako buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas. Jo teigimu, tokia retorika greičiausiai veda prie derybų.
V.Zelenskis praėjusią savaitę pareiškė, kad mainais į narystę NATO jo vadovaujama šalis yra pasiryžusi laikinai atsisakyti šiuo metu Rusijos okupuotų teritorijų ir vėliau bandyti jas atgauti diplomatinėmis priemonėmis.
„Jeigu norime sustabdyti karštąjį karo etapą, turėtume įtraukti Ukrainos teritoriją, kurią kontroliuojame, po NATO skėčiu. Tą turime padaryti greitai. Tada Ukraina galėtų atgauti kitas savo teritorijas diplomatiniu būdu“, – interviu britų televizijai „Sky News“ sakė V.Zelenskis.
Vis dėlto, jis pabrėžė, kad Ukraina niekada nepripažins okupuotų teritorijų Rusijos dalimi, kadangi tai prieštarauja Ukrainos Konstitucijai.
Pasak V.Zelenskio, taip pat svarbu, kalbant apie paliaubas, kur šios paliaubos būtų. Kitas svarbus aspektas – garantija, kad V.Putinas negrįš į Ukrainą.
Jau nerimauja? Rusija stiprina Krymo tilto gynybą
21:36
Rusijos okupantai pradėjo stiprinti Krymo tilto, jungiančio laikinai okupuotą pusiasalį su Rusijos Federacija, gynybą. Šalia jo statomi papildomi priešlėktuvinės gynybos bokštai, praneša Žurnalistinių tyrimų centras, kuriuos cituoja UNIAN.
Žurnalistai pranešė, kad pirmuosius šalia tilto aptiktus bokštus sudaro dvi dalys – transformuojamas bokštas su kopėčiomis ir metalinis karkasas. Jų viršūnėse įrengti priešlėktuvinės gynybos raketų ir ginklų sistemos „Pantsir-S1M“ koviniai moduliai.
2024 m. lapkritį buvo užfiksuotas bokšto, įrengto maždaug 10-ojo tarpatramio nuo tilto arkos plote, vidus. Žurnalistų teigimu, anksčiau statybvietėje prie tilto Kerčės pusėje buvo pastebėta 30 panašių transformatorinių bokštų.
Pažymima, kad pirmieji du bokštai su „Pantsir-S1M“ buvo pastebėti 2024 m. rugsėjo pabaigoje. Daroma prielaida, kad jie pasirodė to paties mėnesio viduryje.
Žurnalistai pabrėžė, kad pirmieji du statiniai įrengti salos pakrantėje, o trečiasis greičiausiai remiasi lygiagrečiais tiltais su grotelėmis, kuriuos rusai jau pusmetį stato iš abiejų pusių. Jie vienu metu gali tapti antidronų apsauga atramoms ir platforma priešlėktuvinės gynybos bokštams įrengti.
Anksčiau Ukrainos karinių jūrų pajėgų atstovas spaudai, 3-iojo rango kapitonas Dmitrijus Pletenčiukas paaiškino, kodėl Krymo tiltas dar nesugriautas. Jis pabrėžė, kad šio objekto apsauga okupantams yra svarbesnė už ne mažiau rimtų objektų apsaugą pačioje Rusijos Federacijos teritorijoje.
Be to, Ukrainos nacionalinės gvardijos 4-osios operatyvinės brigados „Rubežas“ Paramos pajėgų grupės vadas Artemas Jevtušenka pasidalijo, kad norint sugadinti Krymo tiltą, kiekviename ruože reikia 5 tonų sprogmenų.
Ukraina pirmą kartą pademonstravo savo „Shahed“ drono analogą
20:11
Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo vizito Ukrainoje metu, Ukrainos bepilotis orlaivis, panašus į Irano „Shahed-136“, pirmą kartą buvo pademonstruotas oficialiose nuotraukose. Portalas „Defense Express“ atkreipė dėmesį į nuotrauką.
„Šiandien kartu su kancleriu Olafu Scholzu apžiūrėjome bepiločius orlaivius su išmaniuoju komponentu ir kalbėjomės su gamybos įmonių atstovais“, – sakoma Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškime.
Ukrainos bepilotis orlaivis buvo sukurtas naudojant „skraidančio sparno“ aerodinaminę konstrukciją. Tai orlaivio su sumažintu fiuzeliažu, kurio vaidmenį atlieka sparnas, atliekantis visų agregatų ir naudingojo krovinio nešėjo funkciją, konstrukcija.
L.Kojala paaiškino, kodėl net po Krymo aneksijos A.Merkel mezgė santykius su Kremliumi
18:52
Politologas Linas Kojala pateikė savo vertinimus, kodėl buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir buvęs JAV prezidentas Barackas Obama priėmė tam tikrus sprendimus Rusijos ir Ukrainos atžvilgiu.
Pasak politologo, A.Merkel atsiminimų knyga paskatino svarstymus apie jos ir B.Obamos klaidas Rusijos atžvilgiu.
„Abu – puikiai vertinti ir garbingai savo pozicijoms atstovavę politiniai lyderiai, priėmę daug teisingų sprendimų įvairiais klausimais. Tačiau niekas nėra apsaugotas nuo klaidų. Ypač vertinant retrospektyviai ir žinant tai, ko jie nežinojo priimdami sprendimus. Tad kodėl B.Obama atsargiai žiūrėjo į griežtas sankcijas Rusijai ir ginklų Ukrainai perdavimą, o A.Merkel net ir po Krymo aneksijos ieškojo būdų pragmatiniams santykiams su Kremliumi?“ – klausia L.Kojala ir pateikia galimus atsakymus.
Pasak jo, priežasčių daug ir jas verta apsvarstyti. Tačiau abiem galima pritaikyti dvi.
„Pirma, pernelyg akademinis požiūris į problemą. Fizikė A.Merkel ir teisininkas B.Obama, žvelgdami į Rusiją, matė sparčiai menkstančią galią. Nominalus ekonomikos dydis (BVP, 2024 m.)? Mažesnis už Kanados ar Italijos. Technologinis išsivystymas? Neypatingas. Demografija? Kreivė žemyn, net ir dalijant pasus svetimų šalių teritorijose.
Lieka branduolinis ginklas, armija ir energetika. Pirmas – suvaldomas, antras – pavojingas, trečias – galimybė, ypač Vokietijai.
Tad su tokia šalimi, ir dar valdoma autokrato, geriau tartis dėl naudų bei riboti rizikas. O daugiau – neverta gaišti laiko, kaip negaištama su kitais neypatingai dideliais veikėjais“, – pastebi politologas.
Antra, pasak jo, buvo sentimentas, kad visgi Ukraina yra Rusijos istorinėje, geopolitinėje, sociokultūrinėje įtakos zonoje.
„Tarsi jai būtų natūraliau likti netoli Rusijos nei šlietis prie Vakarų. Garsiai to nesakė, bet sunku nematyti užuominų“, – politikų tuometį įsivaizdavimą nupasakojo politologas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Kremlius stipriai serga: atskleidė, kokius ekonominius smūgius patiria Rusija
18:09
Rusijos kariuomenei toliau veržiantis gilyn į Ukrainą, vis diskutuojama, ar Vakarų ir jų sąjungininkių taikomos sankcijos yra veiksmingos ir kada tai privers Kremlių nutraukti karo veiksmus. Rusija už savo nusikaltimus moka labai didelę kainą – tai ne tik dabar patiriami nuostoliai, bet ir tie, kurie, karui tęsiantis, vis labiau ir labiau virs našta ilgalaikėje perspektyvoje.
Kalbant apie sankcijų sukeltą ekonominį poveikį, kurį gali pajusti Rusija, sunku konkrečiai įvertinti tai „apčiuopiamais konkrečiais rezultatais“.
Tačiau tiek labai aukštos palūkanų normos, tiek tuo pat metu sparčiai kylančios maisto produktų kainos, kai kurių stambių Kremliaus įmonių finansinės bėdos, darbo jėgos trūkumas yra grėsmingi ženklai Rusijos ekonomikos raidai ateityje.
Visgi neaišku, ar šie procesai įgis dar didesnį pagreitį.
Ar įmanoma Rusijos agresiją sustabdyti taikant ekonomiką niokojančius metodus? Į tai atsakė leidinio TVNET kaldinti ekspertai.
Rusijai iki Kubos dar toli
Kaip pažymi SEB banko ekonomistas Dainis Gašpuitis, Kremliaus noras baigti karą nugalėtojo pozicijoje ar bent jau daryti įtaką esamai situacijai yra akivaizdus.
„Kol Kremlius matys galimybių laimėti, jis bus pasirengęs aukoti ir savo dabartinius išteklius, ir būsimą ekonomikos potencialą. Rusijos ekonomika degraduoja, prisitaikymo prie to procesas yra ilgas. Jei visuomenė bus kontroliuojama, ekonomikos pritaikymas karui gali tęstis ilgai“, – aiškina SEB banko ekspertas.
Plačiau skaitykite ČIA.
V.Zelenskis spaudžia O.Scholzą suteikti raketų „Taurus“
18:06
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pranešė, kad jis vis dar kalbasi su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu apie galimybę tiekti Kyjivui ilgesnio nuotolio raketas „Taurus“, kurias būtų galima panaudoti smūgiams Rusijos teritorijoje.
Kalbėdamas su Kyjive viešinčiu O.Scholzu V.Zelenskis teigė dedantis nuolatines pastangas, siekdamas didesnio sutarimo dėl raketų „Taurus“ ir mėgindamas įtikinti, kad šie ginklai galėtų padėti Ukrainai smogti daugiau karinių taikinių Rusijoje.
Vokietija yra Kyjivo antra didžiausia karinė rėmėja, tačiau O.Scholzas atsisako Ukrainai nusiųsti ilgojo nuotolio raketų „Taurus“, baimindamasis, jog tai galėtų eskaluoti konfliktą.
Berlynas laikosi tokio požiūrio net po to, kai JAV prezidentas Joe Bidenas uždegė Ukrainai žalią šviesą naudoti Vašingtono tiekiamas ilgojo nuotolio raketas ATACMS smūgiams Rusijos kariniams objektams.
