Svarbiausios naujienos
- NATO vadovas prakalbo apie Rusijos branduolinių technologijų grėsmę Europai ir JAV
- Vien interviu su V.Putinu negana: Tuckeris Carlsonas grįžo į Rusiją kalbinti S.Lavrovo
- D.Trumpas svarsto tris taikos plano variantus: nė vienas nenaudingas Ukrainai
- Vokietija pripažino, kad išsiųstų karius į Ukrainą, bet su viena sąlyga
- „Specialioji propagandos operacija“: kaip Maskva sugalvojo paleisti „Orešnik“ raketą į Ukrainą
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
NATO vadovas prakalbo apie Rusijos branduolinių technologijų grėsmę Europai ir JAV
18:43
Branduolinės ir raketų technologijos, kurias Rusija perduoda Šiaurės Korėjai mainais į ginklus ir Šiaurės Korėjos karius, gali kelti grėsmę Europai ir JAV. NATO generalinis sekretorius Markas Rutte tai pareiškė spaudos konferencijoje po dvi dienas Briuselyje vykusio Aljanso valstybių narių užsienio reikalų ministrų susitikimo.
„Rusija teikia Šiaurės Korėjai paramą jos raketų ir branduolinėms programoms mainais į karius ir ginklus. Tokie pokyčiai gali destabilizuoti Korėjos pusiasalį ir net kelti grėsmę Jungtinėms Valstijoms. Todėl neteisėtas Rusijos karas Ukrainoje kelia grėsmę mums visiems“, – sakė M.Rutte.
Todėl, kaip pabrėžė M.Rutte, Europa ir Šiaurės Amerika turi ir toliau vieningai palaikyti tarptautinius partnerius, kad būtų užtikrintas „mūsų milijardo žmonių“ saugumas.
Kaip pabrėžė Aljanso generalinis sekretorius, neturėtume būti naivūs, nes yra pagrindo teigti, kad branduolinės ir raketų technologijos patenka į Šiaurės Korėją ir dabar kyla pavojus, kad Šiaurės Korėja jomis pasinaudos. Tai gali kelti grėsmę ne tik Europai, JAV žemyninei daliai, bet ir kaimyniniam regionui, įskaitant Pietų Korėją ir Japoniją.
Kas žinoma apie Šiaurės Korėjos ir Rusijos sandorius
Kaip anksčiau pranešė portalas „Unian“, Šiaurės Korėja perdavė Rusijai šimtą artilerijos sistemų, įskaitant savaeiges haubicas M1989 ir raketų paleidimo įrenginius M1991, taip pat milijonus artilerijos sviedinių ir dešimtis balistinių raketų KN-23.
M1989 haubicos šaudo 170 milimetrų sviediniais, kurių kiekvienas sveria 45 kilogramus, mažiausiai 40 kilometrų atstumu.
Lapkričio pradžioje tapo žinoma, kad Ukrainos gynybos pajėgos pirmą kartą atakavo Šiaurės Korėjos karius, atvykusius į Kursko srities teritoriją.
A.Blinkenas patvirtino, kad Ukrainai bus pervesta 50 mlrd. dolerių iš įšaldyto Rusijos turto
00:10
Gruodžio 4 d. JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas paskelbė, kad Ukraina gaus 50 mlrd. dolerių iš Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos įšaldyto Rusijos turto.
A.Blinkenas per brifingą patvirtino, kad šis pervedimas yra dalis koordinuotų JAV ir ES pastangų remti Ukrainą.
„Užtikrinant, kad (Ukraina) turėtų pinigų, išteklių, kurių jai reikia ekonomikai ir gynybai palaikyti – dabar mums pavyko, remiantis įšaldytu valstybės turtu, įšaldytu Rusijos turtu, gauti 50 mlrd. dolerių Ukrainai, kurie artimiausiomis savaitėmis – bus pervesti tiek iš Jungtinių Valstijų, tiek iš Europos“, – sakė A.Blinkenas.
Šios lėšos, įšaldytos reaguojant į Rusijos invaziją, artimiausiais mėnesiais Ukrainai suteiks itin svarbią ekonominę ir gynybinę pagalbą.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos išstumia rusus iš Donbaso kaimo: Į nelaisvę paimti jūrų pėstininkai
23:57
48-ojo atskirojo šturmo bataliono kariai išstūmė rusų įsiveržusias pajėgas iš Naujojo Komaro kaimo, esančio Donecko srities Volnovachos rajone.
Kaip pranešė Ukrainos projekto „DeepState“ analitikai , kovose žuvo daug rusų okupantų. Daug rusų karių pabėgo greitkelio link. Be to, ukrainiečiai paėmė į nelaisvę rusus iš 40-osios atskirosios jūrų pėstininkų brigados.
JAV įvedė vizų apribojimus Rusijos pareigūnams, susijusiems su Ukrainos vaikų deportacijomis
23:36
JAV valstybės departamentas įvedė vizų apribojimus penkiems Rusijos pareigūnams dėl jų vaidmens vykdant priverstinę Ukrainos vaikų deportaciją.
„Daugelio šių vaikų tapatybė buvo pakeista, jų kilmė paslėpta, jie buvo prorusiškai indoktrinuojami ir militarizuojami arba buvo įvaikinti rusų šeimų“, – gruodžio 4 d. sakė JAV valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris.
„Mes ir toliau skatinsime kaltininkų atskaitomybę ir remsime pastangas grąžinti Ukrainos vaikus“, – pridūrė jis.
Ukrainos nacionalinės duomenų bazės „Karo vaikai“ duomenimis, nuo 2022 m. vasario mėn. iš Rusijos okupuotų teritorijų buvo pagrobta mažiausiai 20 000 Ukrainos vaikų, kurie buvo išsiųsti į kitas Rusijos kontroliuojamas Ukrainos teritorijas arba į pačią Rusiją. Mažiau nei 400 jų buvo grąžinti į Ukrainą.
O.Scholzas atmeta diskusijas dėl Vokietijos karių dislokavimo Ukrainoje
20:41
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas atsisakė diskutuoti apie galimą Vokietijos karių dislokavimą Ukrainoje po karo, atmesdamas ankstesnes užsienio reikalų ministrės Annalenos Baerbock pastabas. Apie tai gruodžio 4 d. pranešė „Stern“.
„Visiškai nederėtų spėlioti, kas bus po karo“, – sakė O.Scholzas per Bundestago parlamento posėdį.
Jis pažymėjo, kad A.Baerbock komentarai buvo „ne visai tikslūs“, nes ji siekė pateikti „diplomatinį atsakymą“, neįsipareigodama laikytis aiškios pozicijos.
O.Scholzas pabrėžė, kad karas Ukrainoje neturi peraugti į Rusijos ir NATO konfliktą, ir teigė, kad dabartinėje situacijoje „negali būti kalbama apie sausumos pajėgas“. Jis griežtai atmetė bet kokią Bundesvero misiją Ukrainoje.
Anksčiau A.Baerbock užsiminė apie galimybę, kad Vokietijos kariai galėtų būti Ukrainos teritorijoje, nurodydama, kad Vokietija palaikys bet kokias priemones, prisidedančias prie ilgalaikės taikos. Ji paminėjo, kad tarptautinis karinis buvimas galėtų papildyti saugumo garantijas, įskaitant narystę NATO.
„Tai jau nebe J.Bideno reikalas“: M.Johnsonas pasisakė apie papildomą JAV pagalbą Ukrainai
20:12
Atstovų Rūmų pirmininkas Mike'as Johnsonas neketina pateikti klausimo dėl papildomos pagalbos Ukrainai balsavimui Kongrese, praneša „Voice of America“.
Pasak M.Johnsono, tokį sprendimą turi priimti nebe dabartinis JAV prezidentas Joe Bidenas.
„Turime naujai išrinktą prezidentą, todėl ketiname palaukti ir atsižvelgti į naujojo vyriausiojo vado strategiją dėl viso to“, – sakė politikas.
Jis pabrėžė, kad Donaldo Trumpo išrinkimas jau dabar „keičia Rusijos karo prieš Ukrainą dinamiką“:
„Todėl nesitikiu, kad šiuo metu Ukrainai bus skirtas koks nors finansavimas“, – sakė jis.
Ukraina: Maskva grąžino 2022 metais į nelaisvę paimto Dniprorudnės miesto mero kūną
19:52
Ukraina trečiadienį paskelbė, kad Maskva grąžino Dniprorudnės miesto mero, kuris buvo paimtas į nelaisvę 2022 metų invazijos pradžioje ir, kaip manoma, mirė rusų nelaisvėje, kūną.
Praėjus kelioms dienoms po invazijos pradžios, Maskva užėmė Zaporižios sritį, įskaitant Dniprorudnės miestą. Rusijos pajėgos taip pat pagrobė šio miesto merą Jevheną Matvejevą, nurodė Kyjivas.
„Okupantai jį laikė nelaisvėje dvejus metus ir aštuonis mėnesius ir kankino iki mirties. Per naujausius mainus jo kūnas buvo grąžintas į Ukrainą“, – nurodė Zaporižios srities gubernatorius Ivanas Fedorovas.
Maskva šios situacijos kol kas nekomentavo.
2022-ųjų rugsėjį Rusija pareiškė aneksavusi Zaporižios sritį ir dar trys Ukrainos regionus – Donecką ir Luhanską rytuose bei Chersoną pietuose. Šių aneksijų nei Kyjivas, nei jo sąjungininkai nepripažįsta.
Dniprorudnės mieste, esančiame prie Dnipro upės, prieš karą gyveno 17,7 tūkst. žmonių.
Zaporižios srities gubernatorius apibūdino J.Matvejevą kaip tikrą patriotą.
„Okupacijos metu jis nepaliko nei miesto, nei žmonių ir darė viską, kad užtikrintų bendruomenės gyvybę“, – socialiniuose tinkluose pareiškė jis.
Pats I.Fedorovas 2022-ųjų kovo mėnesį trumpam buvo patekęs į Rusijos pajėgų nelaisvę. Tuo metu jis ėjo pietinio Melitopolio miesto mero pareigas.
Tuometinis Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino tarptautinę bendruomenę reaguoti į Dniprorudnės miesto mero dingimą.
Raginimų paleisti J.Matvejevą taip pat buvo išsakęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis.
2022-ųjų kovo pabaigoje Kyjivas išreiškė nerimą dėl 14 vietos pareigūnų iš Rusijos pajėgų užgrobtų teritorijų dingimo.
Kyjivas ir Maskva reguliariai keičiasi karo belaisviais, taip pat žuvusių karių ir civilių kūnais. Pastarąjį kartą toks apsikeitimas įvyko praėjusio mėnesio pabaigoje.
Ukraina atmeta nepagrįstus Rusijos teiginius, kad ji padeda Sirijos sukilėliams
19:17
Ukraina trečiadienį atmetė kaip nepagrįstas Rusijos prielaidas, kad ji dalyvauja Sirijos konflikte, po to, kai rusų ambasadorius prie Jungtinių Tautų (JT) Vasilijus Nebenzia apkaltino Ukrainos žvalgybą padedant sukilėliams, kovojantiems su Sirijos prezidento Basharo al Assado vyriausybe.
Ukrainos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad „kategoriškai atmeta nepagrįstus Rusijos Federacijos kaltinimus Ukrainai dėl tariamo dalyvavimo bloginant saugumo padėtį Sirijoje“.
Ukrainos užsienio reikalų ministras vyks į ESBO susitikimą Maltoje, kur bus ir S.Lavrovas
19:14
Ukraina trečiadienį pranešė, kad į Maltoje vyksiantį Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) susitikimą siųs savo užsienio reikalų ministrą.
Šiame susitikime taip pat turėtų dalyvauti ir Rusijos vyriausiasis diplomatas Sergejus Lavrovas.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha gruodžio 5–6 dienomis vyksiančiame ESBO ministrų susitikime surengs keletą dvišalių derybų su kolegomis iš šalių sąjungininkių, pranešė jo ministerija.
ESBO turi 57 narius, įskaitant Maskvą ir Kyjivą. Ukraina yra raginusi pašalinti Rusiją iš organizacijos, kuri buvo sukurta siekiant sumažinti Šaltojo karo laikotarpio įtampą tarp Rytų ir Vakarų.
Ši organizacija siunčia stebėtojus į konfliktų zonas bei rinkimus visame pasaulyje, taip pat imasi programų užkirsti kelią prekybai žmonėmis bei užtikrinti žiniasklaidos laisvę.
Tačiau nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios organizacijai veikti pasidarė itin sunku, nes Rusija keliskart boikotavo reikšmingus sprendimus, kuriems reikalingas konsensusas.
NATO vadovas prakalbo apie Rusijos branduolinių technologijų grėsmę Europai ir JAV
18:43
Branduolinės ir raketų technologijos, kurias Rusija perduoda Šiaurės Korėjai mainais į ginklus ir Šiaurės Korėjos karius, gali kelti grėsmę Europai ir JAV. NATO generalinis sekretorius Markas Rutte tai pareiškė spaudos konferencijoje po dvi dienas Briuselyje vykusio Aljanso valstybių narių užsienio reikalų ministrų susitikimo.
„Rusija teikia Šiaurės Korėjai paramą jos raketų ir branduolinėms programoms mainais į karius ir ginklus. Tokie pokyčiai gali destabilizuoti Korėjos pusiasalį ir net kelti grėsmę Jungtinėms Valstijoms. Todėl neteisėtas Rusijos karas Ukrainoje kelia grėsmę mums visiems“, – sakė M.Rutte.
Todėl, kaip pabrėžė M.Rutte, Europa ir Šiaurės Amerika turi ir toliau vieningai palaikyti tarptautinius partnerius, kad būtų užtikrintas „mūsų milijardo žmonių“ saugumas.
Kaip pabrėžė Aljanso generalinis sekretorius, neturėtume būti naivūs, nes yra pagrindo teigti, kad branduolinės ir raketų technologijos patenka į Šiaurės Korėją ir dabar kyla pavojus, kad Šiaurės Korėja jomis pasinaudos. Tai gali kelti grėsmę ne tik Europai, JAV žemyninei daliai, bet ir kaimyniniam regionui, įskaitant Pietų Korėją ir Japoniją.
Kas žinoma apie Šiaurės Korėjos ir Rusijos sandorius
Kaip anksčiau pranešė portalas „Unian“, Šiaurės Korėja perdavė Rusijai šimtą artilerijos sistemų, įskaitant savaeiges haubicas M1989 ir raketų paleidimo įrenginius M1991, taip pat milijonus artilerijos sviedinių ir dešimtis balistinių raketų KN-23.
M1989 haubicos šaudo 170 milimetrų sviediniais, kurių kiekvienas sveria 45 kilogramus, mažiausiai 40 kilometrų atstumu.
Lapkričio pradžioje tapo žinoma, kad Ukrainos gynybos pajėgos pirmą kartą atakavo Šiaurės Korėjos karius, atvykusius į Kursko srities teritoriją.
O.Scholzas griežtai atsisakė diskutuoti apie vokiečių taikdarių siuntimą į Ukrainą
17:31
Vokiečių kancleris Olafas Scholzas trečiadienį pareiškė, jog dar per anksti ir nedera diskutuoti, ar Berlynas ateityje siustų karius galimai taikos palaikymo misijai Ukrainoje.
Jis taip pat pabrėžė, jog, Ukrainos karui su Rusija besitęsiant, „net negalima svarstyti apie vokiečių karių dislokavimą Ukrainoje dabartinėmis sąlygomis“.
O.Scholzas taip komentavo spėliones, kurios kilo po užsienio reikalų ministrės Annalenos Baerbock komentarų per antradienio susitikimą su kolegomis iš kitų NATO šalių Briuselyje.
Paklausta apie galimą tarptautinę taikos palaikymo misiją Ukrainoje, A.Baerbock sakė: „Žinoma, mes ateityje remsime viską, kas pasitarnauja taikai, visomis savo jėgomis.“
Kai kurie tai interpretavo kaip Vokietijos dalyvavimo tokioje misijoje galimybę.
Tačiau O.Scholzas pabrėžė, jog Vokietijos diplomatijos vadovė kalbėjo apie tai, „kas galėtų įvykti ateities pokario periodu, ir bandė išvengti pasakyti „taip“ arba „ne“.
Kalbėdamas parlamente jis pridūrė, kad „mums yra visiškai nederama spekuliuoti, kas įvyktų po sutartų paliaubų“.
Užsienio reikalų ministerijos atstovas Sebastianas Fischeris reguliarioje spaudos konferencijoje pasakė, jog A.Baerbock komentarai buvo pernelyg sureikšminti kai kuriuose žiniasklaidos pranešimuose.
Šiuo metu nėra jokių įrodymų, jog Rusija norėtų pradėti derybas, sakė S.Fischeris. Tai reiškia, jog diskusijos, kaip galėtų atrodyti taikos sutartis, būtų itin ankstyvos.
Vokietija yra antra didžiausia Kyjivo rėmėja karine įranga, pagalbą teikianti nuo pat Rusijos pradėtos didelio masto invazijos 2022-ųjų vasarį.
Tačiau O.Scholzas atsisako Ukrainai siųsti ilgo nuotolio raketas „Taurus“, sakydamas, jog tai gali privesti prie tiesioginio susirėmimo tarp Rusijos ir NATO.
Prieš vasario pabaigoje numatomus pirmalaikius parlamento rinkimus O.Scholzas pabrėžė savo atsargią poziciją Ukrainos atžvilgiu, priešingai nei pagrindinės opozicinės partijos CDU/CSU lyderis Friedrichas Merzas, kuris pasisakė už raketų „Taurus“ siuntimą Ukrainai.
