Svarbiausios naujienos
- Palydovai nustatė, kur Rusija slepia savo naikintuvus nuo ATACMS smūgių
- Taip būna tik Rusijoje: V.Putinas suteikė didvyrio vardą deputatui, kuris derino karą su atostogomis Turkijoje
- Nenori derybų su D.Trumpu: įvardijo, kokio ginklo griebsis V.Putinas
- Okupuotame Donecke sprogo automobilis: žuvo ypatingos kolonijos vadovas
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Palydovai nustatė, kur Rusija slepia savo naikintuvus nuo ATACMS smūgių
17:13
Vienos didžiausių Rusijos oro pajėgų bazių Engels-2 palydovinės nuotraukos parodė, kad padidėjo naikintuvų skaičius.
Rusai Engels-2 aerodromo teritorijoje dislokavo naikintuvus Su-34 ir Su-27/30, nurodo OSINT specialistas, socialinio tinklo X paskyroje „MT_Anderson“ paskelbęs palydovines nuotraukas.
„Pirmą kartą nuo plataus masto invazijos pradžios Engels-2 bazėje matau reikšmingą naikintuvų skaičių“, – nuotraukas komentavo ekspertas ir pridūrė, kad tai tikriausiai buvo devyni Su-34 ir du Su-27/30 lėktuvai.
Taip pat medžiagoje, pasak jo, matyti bombonešiai Tu-95 ir Tu-160, taip pat apgaulės priemonės – maketai, pastebi portalas „New Voice“.
Savo ruožtu Ukrainos karinis portalas „Defense Express“ rašo, kad nuotraukose taip pat užfiksuoti trys kariniai transporto lėktuvai, tarp jų vienas An-12 ir dar du Il-76.
„Palyginimui, šių metų rugsėjį Engelso aviacijos bazėje buvo galima pamatyti mažesnį skaičių orlaivių, ir tai daugiausia buvo bombonešiai (Tu-22, Tu-95 ir Tu-160), taip pat tikriausiai tas pats An-12. O dar anksčiau, šių metų kovą, – Tu-95 ir Tu-160, iš viso iki aštuonių orlaivių“, – rašo „Defense Express“.
Engels-2 oro pajėgų bazė yra maždaug už 600 km nuo Ukrainos. Analitikai mano, kad būtent čia Rusija nusprendė iš dalies perkelti savo fronto bombonešius po to, kai Ukrainai buvo leista suduoti tolimojo nuotolio smūgius Vakarų ginklais Rusijos gilumoje, įskaitant ATACMS raketomis.
Kas žinoma apie Ukrainos smūgius ATACMS raketomis Rusijai
Lapkričio 17 d. laikraštis „The New York Times“ (NYT) pranešė, kad JAV prezidentas Joe Bidenas suteikė Ukrainai leidimą naudoti ATACMS raketas smūgiams giliai į Rusijos teritoriją. Kaip spėliojo NYT, šie ginklai greičiausiai pirmiausia bus panaudoti prieš Rusijos ir Šiaurės Korėjos pajėgas, siekiant apginti Ukrainos pajėgas Rusijos Kursko srityje.
Lapkričio 19 d. prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad Ukraina turi tolimojo nuotolio raketų pajėgumų.
Lapkričio 25 d. naktį Ukrainos gynybos pajėgos atakavo Chalino karinį aerodromą Rusijos Kursko srityje raketomis ATACMS.
Ukrainos pajėgų generalinis štabas patvirtino, kad lapkričio 25 d. naktį karinė žvalgyba ir Gynybos pajėgos smogė svarbiems Rusijos objektams trijuose regionuose – Brianske, Kalugoje ir Kurske. Kariuomenė taip pat patvirtino, kad buvo smogta naftos perdirbimo gamyklai Kalugoje. Žiniasklaida rašė apie smūgį Kalugoje esančiai karinei gamyklai „Taifun“, kurioje gaminami komponentai Rusijos pakrantės raketų sistemoms.
Tą pačią dieną Baltųjų rūmų patarėjas ryšiams nacionalinio saugumo klausimais Johnas Kirby patvirtino, kad Ukraina naudoja JAV balistines raketas ATACMS, kad galėtų smogti taikiniams Rusijos Kursko srityje.
Rusijos gynybos ministerija pripažino, kad ATACMS raketomis buvo smogta sistemų S-400 daliniui ir aerodromui Kursko srityje.
Vokietijos finansų ministras užtikrino paramą Ukrainai 2025 metams
00:29
Vokietijos finansų ministras Jorgis Kukis patikino, kad parama Ukrainai 2025 m. išliks nepakitusi, nepaisant to, kad šalis dar nėra patvirtinusi nuolatinio biudžeto.
J.Kukis tai pasakė prieš euro zonos finansų ministrų susitikimą Briuselyje pirmadienį, gruodžio 9 d.
J.Kukis pareiškė, kad Vokietijos įnašas į dvišalę paramą Ukrainai 2025 m. yra „užtikrintas ir taip pat garantuotas“ preliminariame susitarime dėl biudžeto.
Jis pabrėžė, kad Vokietijos įnašas „yra visiškai užtikrintas“.
Pagal 2025 m. biudžeto projektą, Vokietijos parama Ukrainai sumažinta iki 4 mlrd. eurų nuo maždaug 8 mlrd. eurų 2024 m.
Tačiau ginčai tarp valdančiųjų partijų ir galiausiai federalinės koalicijos žlugimas bei pirmalaikių Bundestago rinkimų paskelbimas tai sustabdė.
Tuo pat metu, anot žiniasklaidos pranešimų, Vokietija galės skirti didžiąją dalį Ukrainai pažadėtų 4 mlrd. eurų, net jei 2025 m. biudžetas nebus patvirtintas laiku.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos pranešė apie laimėjimus Kupjansko kryptimi
22:21
Gynybos pajėgos išlaisvino Kolesnikovskio mišką Kupjansko kryptimi Charkivo srityje. Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 92-osios atskirosios šturmo brigados bataliono „Achilas“ vadas Jurijus Fedorenko bataliono kanalu.
Jis pažymėjo, kad gynybos pajėgoms pavyko užblokuoti priešą netoli Krugliakovkos kaimo Charkivo srities Kupjansko rajone... ir vykdyti nemažai priemonių, kad išstumtų priešą iš Kolesnikovo miško. Pasak kariškio, priešas buvo visiškai sunaikintas.
J.Fedorenko pažymėjo, kad pirmoji operatyvinė brigada „Burevij“ ir kiti Gynybos pajėgų struktūriniai padaliniai vykdo stiprias gynybines ir smogiamąsias-šaudomąsias operacijas, siekdami nustumti okupantus ir išvyti juos iš Ukrainos teritorijos.
UNIAN primena, kad 2024 m. spalio mėn. gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba pranešė, kad Charkivo srities Kupjansko rajono Krugliakovkos gyvenvietė išvaduota iš okupantų. Gyvenvietės, kuri yra svarbi Kupjansko gynybai, kontrolės atkūrimo operacija truko 2024 m. spalio 7-14 d.
Spalio 30 d. pranešta, kad rusai bandė įsitvirtinti Charkivo srities Krugliakovkos gyvenvietėje, tačiau jiems nepavyko.
V.Zelenskis ištrynė „Telegram“ iš savo telefono prieš pat Rusijos invaziją
20:29
Prezidentas Volodymyras Zelenskis savo asmeniniame išmaniajame telefone nebeturi „Telegram“ žinučių programos. Ukrainos vadovas buvo įspėtas apie šios programėlės keliamus pavojus dar prieš visišką Rusijos invaziją, rašo „The New York Times“ .
„Saugumo sumetimais Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuris reguliariai skelbia karo naujienas savo daugiau kaip 700 000 „Telegram“ abonentų, nesinaudoja šia programėle savo asmeniniame telefone“, – rašė laikraštis, remdamasis Ukrainos kibernetinio saugumo pareigūnu.
Pastaraisiais mėnesiais Ukrainos pareigūnai vis labiau nerimauja dėl „Telegram“ paplitimo Ukrainos informacinėje erdvėje. Pažymima, kad rusai ją aktyviai naudoja dezinformacijai ir šnipinėjimui, pavyzdžiui, renka žvalgybinę informaciją per raketų smūgius.
Todėl dar rugsėjo mėnesį Ukrainos kariškiams, valstybės tarnautojams ir asmenims, dirbantiems su ypatingos svarbos infrastruktūra, buvo įsakyta apriboti programėlės naudojimą darbo telefonuose. Kai kurie pareigūnai siūlo žengti dar toliau ir sugriežtinti „Telegram“ kontrolę, be kita ko, priversti didelius anoniminius kanalus atskleisti informaciją apie save.
Tačiau Ukrainai nebus lengva ryžtingiau kovoti su šia platforma. Neseniai atliktos apklausos duomenimis, apie 70 proc. ukrainiečių naudojasi „Telegram“ kaip pagrindiniu naujienų šaltiniu.
„Žmonės seka „Telegram“ kanalus, kad gautų informaciją realiuoju laiku, kai kaukia oro pavojaus sirenos ir ant Ukrainos miestų krinta raketos. Vyriausybė programėlę naudoja oficialioms žinutėms transliuoti ir žvalgybinei informacijai apie Rusijos okupuotas teritorijas rinkti“, – pažymi NYT.
Ukrainos žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas viešai įspėjo apie „Telegram“ keliamas grėsmes, tačiau sakė nemanąs, kad reikia visiškai blokuoti programėlę. Jis paragino panaikinti pagrindinių kanalų administratorių anonimiškumą.
Taip būna tik Rusijoje: V.Putinas suteikė didvyrio vardą deputatui, kuris derino karą su atostogomis Turkijoje
18:51
Vladimiras Putinas pirmadienį įteikė Rusijos didvyrių žvaigždes karo Ukrainoje dalyviams ir jų artimiesiems. Tarp pagerbtų kariškių buvo Valstybės Dūmos deputatas, Kovos brolijos pirmininko pirmasis pavaduotojas ir iš vadinamojo „elito“ suformuoto dalinio „GROM Kaskad“ vadas Dmitrijus Sablinas. Dalyvaudamas „specialiojoje karinėje operacijoje“ D.Sablinas ne kartą skrido į Turkiją atostogauti, skelbia nepriklausomas portalas „Agentstvo“.
Gavęs apdovanojimą D.Sablinas padėkojo V.Putinui, kad jo „gimtasis Mariupolis“ yra Rusijos dalis. Kalbėdamas apie apdovanojimą, jis sakė, kad tai bepilotės aviacijos brigados „GROM Kaskad“, kuri vykdo užduotis palei visą fronto liniją, karių ir savanorių nuopelnas.
„Nusikalstamas Kyjivo režimas ir jo Vakarų šeimininkai taip iškraipė istoriją, kad pamiršo, o gal net nežinojo, jog Rusija niekada nebuvo nugalėta mūšio lauke. Ji negali būti nugalėta. Tikiu Rusijos pergale, tikiu mūsų pergale. Savo vardu noriu jus patikinti, kad ir toliau būsiu pasirengęs įvykdyti bet kokią užduotį bet kurioje vietoje ir bet kuriuo metu“, – postringavo D.Sablinas.
D.Sablinas sukūrė deputato, kuris nuo pirmųjų dienų buvo fronte, įvaizdį. Pavyzdžiui, interviu „Argumenty i Fakty“ 2022 m. gruodį jis teigė, kad karo zonoje buvo nuo kovo mėnesio. Tų pačių metų spalį savo interneto svetainėje jis teigė, kad buvo mobilizuotas ir pasirašė sutartį, po kurios pradėjo dirbti žvalgyboje, kur suformavo „Kaskad“ žvalgybos padalinį. 2022 m. gruodį jis jau buvo apdovanotas „Drąsos ordinu“.
2024 m. gegužę „Vieningoji Rusija“ paskelbė, kad nuo 2023 m. spalio 1 d. kovinio kariuomenės rezervo „BARS „Kaskad‘“ padalinio pagrindu kaip Rusijos karinių oro pajėgų dalis buvo sukurta bepilotės aviacijos brigada „GROM „Kaskad“, kuriai D.Sablinas taip pat vadovavo.
Britų žvalgyba teigė, kad „BARS „Kaskad“ junginys dislokuotas toli nuo fronto linijos, o „ypač svarbiems asmenims“ šiame junginyje netgi suteikiama asmeninė apsauga. „Telegram“ kanalas VČK-OGPU „Kaskad“ vadino pagrindiniu prieglobsčiu siekiant gauti dalyvavimo „specialiojoje karinėje operacijoje“ pažymėjimą – ten išsiruošia Rusijos elito nariai ir jų sūnūs. Tačiau net ir tokiomis sąlygomis vykti į karą sutiko tik septyni Dūmos deputatai.
Leidinys „The Insider“, remdamasis „Sirena-Travel“ lėktuvų bilietų rezervavimo sistemos duomenimis, rašė, kad per patį mobilizacijos įkarštį 2022 m. spalį D.Sablinas ir jo žmona Ala Nalča skrido atostogauti į Antaliją. „Sirena“ rado duomenų ir apie kitus D.Sablino skrydžius į Turkiją. Atostogų sezono metu parlamentaras kartu su šeima beveik kas mėnesį skrisdavo į šią NATO šalį naudodamasis diplomatiniu pasu, rašė leidinys.
Palydovai nustatė, kur Rusija slepia savo naikintuvus nuo ATACMS smūgių
17:13
Vienos didžiausių Rusijos oro pajėgų bazių Engels-2 palydovinės nuotraukos parodė, kad padidėjo naikintuvų skaičius.
Rusai Engels-2 aerodromo teritorijoje dislokavo naikintuvus Su-34 ir Su-27/30, nurodo OSINT specialistas, socialinio tinklo X paskyroje „MT_Anderson“ paskelbęs palydovines nuotraukas.
„Pirmą kartą nuo plataus masto invazijos pradžios Engels-2 bazėje matau reikšmingą naikintuvų skaičių“, – nuotraukas komentavo ekspertas ir pridūrė, kad tai tikriausiai buvo devyni Su-34 ir du Su-27/30 lėktuvai.
Taip pat medžiagoje, pasak jo, matyti bombonešiai Tu-95 ir Tu-160, taip pat apgaulės priemonės – maketai, pastebi portalas „New Voice“.
Savo ruožtu Ukrainos karinis portalas „Defense Express“ rašo, kad nuotraukose taip pat užfiksuoti trys kariniai transporto lėktuvai, tarp jų vienas An-12 ir dar du Il-76.
„Palyginimui, šių metų rugsėjį Engelso aviacijos bazėje buvo galima pamatyti mažesnį skaičių orlaivių, ir tai daugiausia buvo bombonešiai (Tu-22, Tu-95 ir Tu-160), taip pat tikriausiai tas pats An-12. O dar anksčiau, šių metų kovą, – Tu-95 ir Tu-160, iš viso iki aštuonių orlaivių“, – rašo „Defense Express“.
Engels-2 oro pajėgų bazė yra maždaug už 600 km nuo Ukrainos. Analitikai mano, kad būtent čia Rusija nusprendė iš dalies perkelti savo fronto bombonešius po to, kai Ukrainai buvo leista suduoti tolimojo nuotolio smūgius Vakarų ginklais Rusijos gilumoje, įskaitant ATACMS raketomis.
Kas žinoma apie Ukrainos smūgius ATACMS raketomis Rusijai
Lapkričio 17 d. laikraštis „The New York Times“ (NYT) pranešė, kad JAV prezidentas Joe Bidenas suteikė Ukrainai leidimą naudoti ATACMS raketas smūgiams giliai į Rusijos teritoriją. Kaip spėliojo NYT, šie ginklai greičiausiai pirmiausia bus panaudoti prieš Rusijos ir Šiaurės Korėjos pajėgas, siekiant apginti Ukrainos pajėgas Rusijos Kursko srityje.
Lapkričio 19 d. prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad Ukraina turi tolimojo nuotolio raketų pajėgumų.
Lapkričio 25 d. naktį Ukrainos gynybos pajėgos atakavo Chalino karinį aerodromą Rusijos Kursko srityje raketomis ATACMS.
Ukrainos pajėgų generalinis štabas patvirtino, kad lapkričio 25 d. naktį karinė žvalgyba ir Gynybos pajėgos smogė svarbiems Rusijos objektams trijuose regionuose – Brianske, Kalugoje ir Kurske. Kariuomenė taip pat patvirtino, kad buvo smogta naftos perdirbimo gamyklai Kalugoje. Žiniasklaida rašė apie smūgį Kalugoje esančiai karinei gamyklai „Taifun“, kurioje gaminami komponentai Rusijos pakrantės raketų sistemoms.
Tą pačią dieną Baltųjų rūmų patarėjas ryšiams nacionalinio saugumo klausimais Johnas Kirby patvirtino, kad Ukraina naudoja JAV balistines raketas ATACMS, kad galėtų smogti taikiniams Rusijos Kursko srityje.
Rusijos gynybos ministerija pripažino, kad ATACMS raketomis buvo smogta sistemų S-400 daliniui ir aerodromui Kursko srityje.
A.Kubilius: Rusijos grėsmės akivaizdoje reikia pereiti prie didžiojo sprogimo metodo
16:44
Naujasis gynybos eurokomisaras Andrius Kubilius interviu naujienų agentūrai AFP pareiškė, kad Europos Sąjungai (ES) reikia „didžiojo sprogimo“ – išlaidų ir politikos pokyčių, siekiant sustiprinti gynybą Rusijos keliamos grėsmės akivaizdoje.
Buvęs Lietuvos ministras pirmininkas šį mėnesį pradėjo eiti naujas ES gynybos komisaro pareigas. Jo užduotis – skatinti Europos gynybos pramonę ir stiprinti žemyno gebėjimą apsiginkluoti.
Sėdėdamas savo naujajame biure, jis atkreipė dėmesį į Europos žvalgybos agentūrų vertinimus, kad „Rusija gali būti pasirengusi karinei agresijai prieš ES ar NATO valstybes nares iki 2030-ųjų“.
„Turime pereiti nuo to, ką kai kas vadina laipsnišku mūsų gynybos pajėgumų gerinimu, prie vadinamojo didžiojo sprogimo metodo“, – per interviu sakė A.Kubilius.
„Kyla klausimas: ar pakanka politinės valios apsiginti?“ – klausė jis.
2022 metų vasarį prasidėjusi Rusijos plataus masto invazija į Ukraina buvo laikoma įspėjimu Europai ir jos nepakankamai finansuojamai gynybos pramonei, kuri daugelį metų po Šaltojo karo pabaigos buvo apleista.
Tačiau nepaisant to, kad nuo to laiko šalys didina karinius biudžetus ir ES deda daug pastangų plėsti gamybą, Europa vis dar pagamina mažiau ginkluotės nei Rusija.
A.Kubilius teigė, kad Europai reikia greitos didžiulės lėšų injekcijos ir pertvarkyti šalių pinigų panaudojimo būdus fragmentuotame sektoriuje, kuriame tradiciškai dominuoja nacionaliniai interesai.
Jis pakartojo savo vadovės, Europos Komisijos (EK) pirmininkės Ursulos von der Leyen, pateiktą skaičių, kad per ateinantį dešimtmetį į gynybą reikės investuoti 500 mlrd. eurų.
Pasak jo, ES turėtų remtis NATO ilgalaikiais pajėgumų tikslais, kad galėtų nustatyti, kiek lėšų reikia ir kam jos turi būti išleistos.
„Turime sudaryti ilgalaikes sutartis su pramone, kurios turėtų būti pateiktos valstybių narių bendros paklausos forma“, – sakė A.Kubilius.
„Mums reikia lėšų iš valstybių narių, kad galėtume finansuoti visą procesą“, – pridūrė jis.
Europai didesnę grėsmę kelia V.Putinas, o ne D.Trumpas
U.von der Leyen įpareigojo A.Kubilių kartu su naująja ES vyriausiąja diplomate Kaja Kallas per pirmąsias 100 kadencijos dienų pateikti pasiūlymų dėl Europos gynybos ateities.
ES šalys, įskaitant Prancūziją ir Estiją, ragino bloką bendrai skolintis gynybos išlaidoms finansuoti, panašiai kaip Europa finansavo savo atsigavimą po COVID-19 pandemijos, tačiau kitos šalys, pavyzdžiui, Vokietija ir Nyderlandai, kol kas nepritarė tokiems žingsniams.
A.Kubilius sumenkino bendros skolos perspektyvą, „nes tai visus labai nervina“.
Vietoj to jis pasiūlė, kad šalys galėtų iš anksto padidinti savo išlaidas ir greičiau sukaupti šimtus milijardų eurų, kuriuos būtų galima išleisti ateinančiais metais.
Daugeliui Europos gyventojų būtinybė stiprinti savo gynybą tapo dar aktualesnė po Donaldo Trumpo išrinkimo JAV prezidentu.
D.Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus kelia abejonių, ar JAV ir toliau teiks paramą Ukrainai ir ar Vašingtonas toliau laikysis savo įsipareigojimo padėti apsaugoti savo sąjungininkus Europoje.
Tačiau A.Kubilius tvirtino, kad tikroji priežastis, dėl kurios Europa turi imtis aktyvesnių veiksmų, yra Rusijos prezidento Vladimiro Putino grėsmė, o ne būsimasis Baltųjų rūmų šeimininkas.
„Matau, kad gynybai reikia skirti daugiau lėšų ne dėl D.Trumpo, o dėl V.Putino“, – sakė jis.
„Kartais pagalvoju, kad būtų gerai, jei tiek laiko, kiek dabar skiriame diskusijoms apie D.Trumpą, praleistume aptarinėdami savo gynybos planus“, – pridūrė jis.
Briuselyje vis pasigirsta argumentų, kad Europa, nenorėdama prarasti D.Trumpo paramos, turėtų skirti daugiau lėšų amerikietiškiems ginklams. Kiti, ypač Prancūzija, mano, kad reikia skirti daugiau lėšų pačios Europos gynybos pramonės plėtrai.
„Esu kažkur, kaip sakoma, per vidurį“, – sakė A.Kubilius.
Jis teigė, kad Europos pramonė turi būti pajėgi palaikyti „ilgalaikį karą“, tačiau pridūrė, kad esminiai pajėgumai, pavyzdžiui, ilgo nuotolio raketos, ES negaminami ir turi būti perkami Jungtinėse Valstijose.
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte praėjusią savaitę kritikavo Europos gynybos pramonę dėl per lėtų gamybos tempų ir nepakankamo pagaminamų ginklų kiekio.
A.Kubilius aiškino kad „turime pasikalbėti su žemyno pramonės atstovais ir išsiaiškinti, ar jie gali padidinti gamybą, kad patenkintų paklausą“.
„Mes sukuriame pridėtinę vertę, jei ateiname su didele paklausa, ilgalaikėmis sutartimis, skaidriais pinigais“, – pažymėjo jis.
Rusija ieško kaltų: Kursko gynyba nepasirūpinęs asmuo atsidūrė nelaisvėje
15:47
Buvęs Kursko srities plėtros korporacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Igoris Grabinas suimtas byloje dėl piktnaudžiavimo įgaliojimais statant gynybinius įtvirtinimus pasienyje su Ukraina, skelbia naujienų svetainė „The Moscow Times“.
Nurodoma, kad I.Grabinas suimtas byloje dėl piktnaudžiavimo valdžia statant įtvirtinimus pasienyje su Ukraina. Tokį sprendimą priėmė Kursko Lenino rajono teismas.
Tyrimo duomenimis, 2023 m. I.Grabinas sudarė sutartį ir sumokėjo komercinei organizacijai už įtvirtinimų statybą Kursko srities pasienio teritorijoje, kurią prieš tai atliko kita bendrovė ir už kurią buvo sumokėta. Dėl to buvo nepagrįstai išleista daugiau kaip 173 mln. rublių biudžeto lėšų. I.Grabinui gresia laisvės atėmimo bausmė iki dešimties metų.
„Kursko srities plėtros korporacija“ buvo įsteigta 2012 m. gubernatoriaus įsakymu ir yra vienas operatorius, atsakingas už darbą su investuotojais ir regiono investicinės infrastruktūros plėtrą. I.Grabinas valdė bendrovės turtą ir pinigus nuo 2023 m. vasario iki 2024 m. rugsėjo.
Gynybiniai įtvirtinimai Kursko srityje pradėti statyti po to, kai Rusijos kariuomenė pradėjo plataus masto invaziją Ukrainoje. 2022 m. spalio mėn. tuometinis srities gubernatorius Romanas Starovoitas pareiškė, kad pasienyje buvo pastatytos dvi gynybinės linijos.
Tačiau šių metų rugpjūčio 6 d. Ukrainos ginkluotosios pajėgos beveik netrukdomos įžengė į šią Rusijos sritį ir per pirmąsias dvi savaites užėmė beveik 1 300 kvadratinių kilometrų teritorijos ir apie 100 gyvenviečių. Iki lapkričio pabaigos dėl Rusijos kontratakų Ukrainos kariuomenė prarado 40 proc. šios teritorijos kontrolę, tačiau likusią dalį ji ir toliau kontroliuoja.
Gruodžio pradžioje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atleido Kursko srities gubernatorių Aleksejų Smirnovą. Kaip teigė naujienų svetainės „Viorstka“ šaltiniai, to priežastis – nesėkminga gynyba ir „chaosas“ regiono valdyme po Ukrainos invazijos. Vietos pareigūnų teigimu, pasienio su Ukraina gynyba „kritiniu momentu nieko gero nedavė“.
„Dabar ten vyksta kivirčai ir baudžiamosios bylos. Galbūt audito rezultatai pagaliau pasiekė aukščiausią vadovybę“, – sakė vienas iš vietos pareigūnų. Kitas „Viorstka“ pašnekovas pripažino, kad A.Smirnovas gali būti įkalintas, bet tada tektų patraukti baudžiamojon atsakomybėn jo pirmtaką R.Starovoitą, kuris gegužės mėnesį perėjo į susisiekimo ministro postą.
Kursko srities laikinuoju gubernatoriumi V.Putinas paskyrė Valstybės Dūmos deputatą Aleksandrą Chinšteiną. Jis teigė, kad regione būtina atlikti auditą padedant prokuratūrai.
„Labai tikiuosi ir viliuosi, kad šie patikrinimai, šie auditai nesudrums mano tikėjimo žmogiškumu“, – pažymėjo A.Chinšteinas. Jis taip pat paragino vietos pareigūnus „atgailauti“, jei kas nors iš jų „jaučia kažkokias nuodėmes“.
Nobelio taikos premijos laureatai: V.Putinas nesupranta branduolinių ginklų grėsmės
15:18 Atnaujinta 15:48
Atominius sprogimus Japonijoje išgyvenusių žmonių grupė „Nihon Hidankyo“ pirmadienį pareiškė nemananti, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, neseniai atnaujinęs Rusijos branduolinę doktriną, supranta šių ginklų keliamą grėsmę.
„Nemanau, kad prezidentas Putinas tikrai supranta, ką žmonėms reiškia branduoliniai ginklai“, – spaudos konferencijoje Osle sakė 92 metų „Nihon Hidankyo“ generalinis sekretorius Terumi Tanaka, išgyvenęs atominį sprogimą Nagasakyje 1945 metais.
„Branduoliniai ginklai yra tai, ko niekada negalima naudoti“, – pabrėžė jis.
„Nemanau, kad prezidentas Putinas tikrai supranta, ką žmonėms reiškia branduoliniai ginklai“, – spaudos konferencijoje Osle sakė 92 metų „Nihon Hidankyo“ generalinis sekretorius Terumi Tanaka (Terumis Tanaka), išgyvenęs atominį sprogimą Nagasakyje 1945 metais.
„Branduoliniai ginklai yra tai, ko niekada negalima naudoti“, – pabrėžė jis.
„Branduolinių ginklų panaudojimas (...) būtų nukreiptas prieš žmoniją“, – sakė T.Tanaka.
Spaudos konferencija surengta Nobelio premijų įteikimo ceremonijų Osle ir Stokholme išvakarėse.
V.Putinas yra pažėręs ne vieną branduolinį grasinimą nuo to laiko, kai Maskva 2022 metais įsiveržė į Ukrainą. Lapkričio pabaigoje jis pasirašė dekretą, kuriuo pažemino slenkstį atominio ginklo panaudojimui.
„Nihon Hidankyo“ – pilietinė organizacija, kovojanti prieš branduolinę ginkluotę, – buvo įkurta 1956-aisiais. Ji yra vienintelė visoje šalyje veikianti organizacija, vienijanti atominės bombos sprogimus išgyvenusius žmones.
1945 metų rugpjūčio 6 dieną Jungtinėms Valstijoms susprogdinus atominę bombą virš Japonijos Hirošimos miesto žuvo apie 140 tūkst. žmonių.
Trimis dienomis vėliau JAV branduolinė bomba Nagasakyje pražudė dar 74 tūkst. žmonių.
Išgyvenusieji kentėjo nuo ilgalaikių padarinių, įskaitant padidėjusią vėžio riziką.
Tai buvo vieninteliai istorijoje atvejai, kai buvo panaudotas branduolinis ginklas.
Norvegijos Nobelio komitetas pagerbė „Nihon Hidankyo“ už „pastangas sukurti pasaulį be branduolinių ginklų ir už tai, kad jie įrodė, jog branduoliniai ginklai daugiau niekada neturi būti naudojami“.
„Nėra prasmės“: V.Zelenskis paaiškino, kodėl nekalba su D.Trumpu apie Ukrainos stojimą į NATO
14:55
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad nėra prasmės kalbėtis su išrinktuoju JAV prezidentu Donaldu Trumpu apie Ukrainos pakvietimą į NATO, kol jo dar nėra Baltuosiuose rūmuose. V.Zelenskis tai pasakė Kyjive prasidėjus deryboms su Vokietijos krikščionių demokratų sąjungos (CDU) lyderiu Friedrichu Merzu.
V.Zelenskis pabrėžė, kad tokių saugumo garantijų, kaip Ukrainos pakvietimas į NATO, reikia jau dabar.
„Kalbant, pavyzdžiui, apie kvietimą į NATO, šiandien sunku kalbėti su prezidentu D.Trumpu, nes jo dar nėra Baltuosiuose rūmuose. Jis neturi visų šių juridinių teisių. Ir aš, beje, artimiausiu metu ketinu paskambinti prezidentui Joe Bidenui, jei jis turės tokią galimybę su manimi pasikalbėti, ir iškelti būtent kvietimo į NATO klausimą, nes jis dabar yra dabartinis Jungtinių Valstijų prezidentas ir nuo jo pozicijos daug kas priklauso“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Kaip sakė Ukrainos prezidentas, „nėra prasmės“ su D.Trumpu aptarinėti tai, kas nuo jo dar nepriklauso.
Plačiau skaitykite ČIA.
V.Zelenskis pasisakė apie D.Trumpo norą įšaldyti karą
14:33
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išreiškė savo poziciją dėl naujai išrinkto JAV prezidento Donaldo Trumpo noro įšaldyti karą. Ukrainos prezidentas tai pasakė Kyjive prasidėjus deryboms su Vokietijos krikščionių demokratų sąjungos (CDU) vadovu Friedrichu Merzu.
Ukrainos vadovas atsakė į klausimą, ar šalis sutinka įšaldyti karą ir kokios saugumo sąlygos turi būti sudarytos, kad ukrainiečiai sutiktų pasirašyti bet kokias taikos sąlygas. Šis klausimas keliamas atsižvelgiant į tai, kad naujai išrinktas JAV prezidentas, kaip pranešama, nori įšaldyti konfliktą ties dabartinėmis fronto linijomis.
Kaip sakė V.Zelenskis, labai svarbu nuolat bendrauti su Amerikos puse ir kartu su europiečiais rengti būsimus žingsnius, skelbia svetainė „Unian“.
„Kai kalbame apie konflikto įšaldymą, jei tarp mūsų, mes apie tai kalbėjome. Sakiau, kad mes labiau nei bet kas kitas pasaulyje norime, kad karas baigtųsi, ir, be abejo, diplomatiniu būdu užbaigus karą bus išsaugota daugiau gyvybių, ir mes to norime“, – sakė jis.
Kartu Ukrainos vadovas pasakė tai, ką pabrėžė Paryžiuje per susitikimą su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir D.Trumpu.
„Pirmiausia pamatysite – V.Putinas nenori, kad šis karas baigtųsi. Todėl jis turi būti priverstas. Priversti jį galima tik tuo atveju, jei Ukraina bus stipri. Ukraina stipri prieš bet kokią diplomatiją – tai stipri kariuomenė mūšio lauke, tai ginklų paketai ir panašūs dalykai. Tai tolimojo nuotolio sistemos, be abejo, ATACMS, „Taurus“, „Storm Shadow“ ir „Scalp“ – viso to mums labai reikia“, – pabrėžė V.Zelenskis.
-
Karas Ukrainoje. „SpaceX“ sudarė sutartį su Pentagonu, kad Ukraina galėtų naudotis ypatingesniu „Starlink“ internetu
-
Per Rusijos išpuolius Chersono srityje sužeista 16 žmonių, tarp jų vaikas
-
Analitikai paaiškino, ką iš tikrųjų sugalvojo V.Putinas, pažadėjęs Baltarusijai balistinių raketų
-
Ukrainai – antroji Danijos F-16 naikintuvų siunta, V.Zelenskis ieško paramos Paryžiuje
