Svarbiausios naujienos
- Spjūvis V.Putinui į veidą: Rusija išstumta iš Artimųjų Rytų
- V.Orbanas nuskrido į Floridą susitikti D.Trumpu ir E.Musku: kalbėjo apie Ukrainą
- A.Lukašenka grasina: į Baltarusiją buvo atgabentos kelios dešimtys branduolinių galvučių
- Kaip pragaištis Sirijoje paveiks V.Putino poziciją derybose dėl Ukrainos
- „The Atlantic“ atskleidžia, kaip D.Trumpas galėtų užbaigti karą Ukrainoje
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Spjūvis Vladimirui Putinui į veidą: Rusija išstumta iš Artimųjų Rytų
16:04
Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui Maskvoje teko priimti jau antrąjį lyderį, kurį jis bandė paremti prieš jo šalies piliečių valią, pažymėjo naujienų svetainė „The Moscow Times“.
2015 m. V.Putinas nusprendė įsitvirtinti Sirijoje ir išgelbėti nuverstąjį prezidentą Basharą al Assadą nuo pralaimėjimo pilietiniame kare – praėjus metams po to, kai Viktoras Janukovyčius pabėgo pas jį nuo Maidano dalyvių Ukrainoje.
Sekmadienį B.al Assadas atvyko į Rusiją, kaip sakė V.Putinas, nuverstas laimėjusių „teroristų“. Tačiau, panašu, kad Rusija, nors ir priėmė pasmerktąjį B.al Assadą, gali prarasti įtaką ir dvi karines bazes Artimuosiuose Rytuose.
2017 m. V.Putinas atvyko į Tartuso karinio jūrų laivyno bazę, kurią Rusija gavo 47 metų nuomos teise. Jis paskelbė pergalę prieš B.al Assado opozicijos pajėgas.
„Jei teroristai vėl pakels galvas, mes suduosime jiems tokius smūgius, kokių jie dar nėra matę“, – pareiškė V.Putinas ir pridūrė, kad „Sirijoje, toli nuo savo namų sienų“, Rusijos kariai „vykdo būtent šią užduotį – gina mūsų šalį“.
Praėjus septyneriems metams, Rusijos kontingentas nesiėmė „ginti mūsų šalies“ ar paties B.al Assado nuo pagrindinės sukilėlių grupuotės „Hayat Tahrir al-Sham“ (HTS), kuri Rusijoje ir dalyje kitų pasaulio valstybių įtraukta į teroristinių organizacijų sąrašą.
Be to, savaitgalį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas spaudos konferencijoje Dohoje piktai pareiškė, kad Vakarų remiamai teroristinei organizacijai HTS „negalima leisti užimti žemės Sirijoje“.
Tačiau valstybinės žiniasklaidos priemonės, tokios kaip TASS ir „RIA Novosti“ pakeitė toną ir pradėjo vadinti HTS „ginkluota opozicija“, anksčiau atkreipė dėmesį 15min.
„Maskva mieliau bendrauja su tais, kurie turi valdžią ir kontrolę, ir nurašo tuos, kurie ją praranda“, – britų leidiniui „The Guardian“ teigė buvęs sovietų ir Rusijos diplomatas Nikolajus Sokovas, dabar Vienos nusiginklavimo ir neplatinimo centro vyresnysis tyrėjas.
„Pasakykite V.Putinui, kad aš ne V.Janukovyčius, aš nebėgsiu“
B.al Assadas atsidūrė V.Janukovyčiaus padėtyje, nors 2014 m., prašydamas Kremliaus pagalbos, jis per Rusijos pareigūną perdavė kitokią žinią: „Pasakykite V.Putinui, kad aš ne V.Janukovyčius, aš nebėgsiu.“
Be jūrų bazės Tartuse, Rusija užgrobė oro bazę Chmeimime ir išplėtė abi bazes, kad galėtų priimti ir perduoti sunkesnę karinę įrangą. Maskva jomis naudojosi „projektuodama savo galią tiek rytinėje Viduržemio jūros dalyje, tiek visuose Artimuosiuose Rytuose“, – Laisvės radijui sakė Artimųjų Rytų analitikas Phillipas Smithas.
Pasak jo, V.Putino karinis nuotykis Sirijoje buvo skirtas parodyti, kad Rusija yra didžioji galia ir gali išplėsti savo įtaką užsienyje.
„Sirijos praradimas yra didžiulis spjūvis V.Putinui į veidą“, – pridūrė analitikas.
Vašingtone įsikūręs Strateginių ir tarptautinių studijų centras 2017 m. apskaičiavo, kad Rusija Sirijoje turi net 6 000 karių, įskaitant kovinių ir pagalbinių dalinių narius bei samdinius. Tų pačių metų gruodį V.Putinas paskelbė, kad grąžina dalį karių namo. BBC naujienų tarnyba antradienį paskelbė duomenis, kad per Rusijos kampaniją Sirijoje žuvo daugiau kaip pusė tūkstančio karių.
Dabar Rusija paprasčiausiai neturi tokių pajėgų, kad galėtų apginti savo pozicijas Sirijoje, atkreipė dėmesį Vašingtono instituto vyresnysis bendradarbis Aaronas Zelinas.
„Svarbu nepamiršti, kad dabar Rusijai tenka susidurti su rimtesniu karu Ukrainoje, palyginti su tuo, kai ji pirmą kartą įžengė į Siriją 2015 m.“, – pažymėjo jis.
Be to, Rusija taip pat kariauja Afrikoje į pietus nuo Sacharos. Ir skirtingai nuo įvykių prieš 10 metų, kai ji turėjo Jevgenijaus Prigožino vadovaujamą „Wagner“ samdinių grupuotę, dabar Rusija neturi galimybių ar pajėgumų tokiu pat lygiu suvaldyti situaciją, aiškino analitikas.
Tartuso bazės netektis būtų didelis praradimas
Pasak A.Zelino, jei Rusija netektų savo bazės Tartuse, jai tai būtų „nepaprastai didelis praradimas“: „Tai vienintelis Rusijos uostas šiltuosiuose vandenyse, kuriuo gali naudotis jos karinės jūrų pajėgos ir per kurį ji gali projektuoti savo galią [regione]. Praradus šį uostą, Rusija iš esmės būtų išstumta iš Artimųjų Rytų regiono.“
Kartu su Chmeimimo oro baze Tartuso bazė buvo naudojama slaptam ir atviram kariniam tiekimui į Šiaurės ir Centrinę Afriką, kur Rusija dalyvauja konfliktuose Libijoje, Sudane, Centrinės Afrikos Respublikoje, Malyje ir Nigeryje. Taip pat transportui, kuris buvo verslo operacijų, kurias Rusija per savo samdinius vykdė šalyse, kurių karines chuntas ji rėmė mainais į teisę, pavyzdžiui, eksploatuoti naudingąsias iškasenas, įskaitant auksą, dalis.
Rusijos karinė ekspertė, „Carnegie" Rusijos ir Eurazijos studijų centro Berlyne vyresnioji mokslinė bendradarbė Dara Massicot sakė, kad, jos nuomone, Rusija nori išlaikyti savo bazes, jei tai galima padaryti derybų keliu.
„Ką jie gali pasiūlyti: pinigus, barterinius mainus, naftą, dujas, ribotą samdinių skaičių. Klausimas, ar Sirijos koalicija ko nors iš jos norės“, – aiškino ekspertė.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
06:24
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
E.Macronas nori į Ukrainą nusiųsti 40 tūkst. NATO karių: atskleistas jo planas
23:10
Ketvirtadienį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas atvyks į Varšuvą aptarti taikos palaikymo misijos, skirtos Ukrainos suverenitetui apsaugoti, jei būtų pasirašytas susitarimas su Rusija.
Buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Camille'is Grandas dienraščiui „Rzeczpospolita“ sakė, kad per susitikimą su naujai išrinktu JAV prezidentu Donaldu Trumpu Prancūzijos vadovas galėjo duoti suprasti, kad Europa yra pasirengusi prisiimti riziką ginti Ukrainos suverenitetą.
Prancūzija aktyviai siūlo siųsti į šalį taikos palaikymo misiją, kuri užtikrintų, kad okupantai nepažeistų paliaubų. Prancūzijos tarptautinių santykių institutas rengia šios misijos projektą.
Jo ekspertas Élie Tenenbaumas sakė, kad karinį kontingentą galėtų sudaryti penkios brigados (apie 40 tūkst. karių). Vienos brigados vadovavimas galėtų būti perduotas Lenkijai.
Dabar yra tik trys būdai suteikti Ukrainai saugumo garantijas. JAV ir Vokietija priešinasi „vokiškajam“, kuris numato šalies prisijungimą prie Šiaurės Atlanto aljanso, nors dalis jos teritorijų yra okupuotos. „Izraelio“ modelis yra neapibrėžtas, nes nuolatinis ginklų tiekimas Ukrainai priklausytų nuo JAV ir Europos biudžetų būklės.
„Trečiasis yra ‚korėjietiškas‘ modelis: tarptautinė taikos palaikymo misija, kuri jau daugiau kaip 70 metų saugo demarkacinę liniją tarp Pietų ir Šiaurės Korėjų. Būtent šiuo trečiuoju modeliu, įtraukiant pirmojo ir antrojo modelio elementus, turėtų būti grindžiamos saugumo garantijos Kyjivui.
C.Grandas mano, kad į tokią misiją svarbu įtraukti kuo daugiau šalių ir taip pat JAV, net jei jų dalyvavimas būtų tik simbolinis. Jis prognozuoja, kad po rinkimų šią idėją gali paremti Vokietija ir Nyderlandai.
Ukrainai teks rinktis: kokias nuolaidas derybose pasirengęs daryti Kyjivas?
22:25
Pasauliui spėliojant, kada galėtų prasidėti taikos derybos tarp Ukrainos su Rusija, šalys žengia pirmuosius žingsnius jų link. Kol kas padėtis itin sudėtinga – daugėja blogų žinių iš fronto, Rusija demonstruoja neketinanti nusileisti, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmą kartą nuo karo pradžios prakalbo apie tai, kad laikinai nepavyks susigrąžinti dalies teritorijų.
Ukrainos politikos ekspertas Vladimiras Fesenka specialiame interviu 15min pateikė vertinimą, kokia galėtų būti Ukrainos derybinė pozicija, o dėl ko šalis visiškai nepasirengusi nusileisti.
Jis taip pat įvertino prezidento V.Zelenskio žodžius, kad siekiant užbaigti „karštąjį karo etapą“ narystė NATO turėtų būti pasiūlyta neokupuotoms šalies teritorijoms.
Politologas V.Fesenka apžvelgė ir šalies piliečių nuotaikas galimų taikos derybų klausimu.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
Zaporižios srityje dronas atakavo TATENA automobilį
22:21
Dronas atakavo Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) misijos tarnybinį automobilį, vykusį į laikinai okupuotą Zaporižios atominę elektrinę.
„Dronas smogė ir smarkiai apgadino TATENA tarnybinį automobilį kelyje į Ukrainos Zaporižios atominę elektrinę. [TATENA generalinis direktorius] Rafaelis Grossi pasmerkė šį „nepriimtiną“ išpuolį prieš Agentūros darbuotojus, dirbančius tam, kad karinio konflikto metu būtų išvengta branduolinės avarijos,“ – sakoma agentūros pranešime.
Į išpuolį sureagavo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Jis patikslino, kad konvojaus automobilį atakavo Rusijos bepilotis skraidymo aparatas.
Aukų ir sužeistųjų nebuvo.
„Šis išpuolis aiškiai parodė, kaip Rusija elgiasi su viskuo, kas susiję su tarptautine teise, tarptautinėmis institucijomis ir saugumu. Rusai negalėjo nežinoti savo taikinio. Jie tiksliai žinojo, ką daro, ir veikė sąmoningai. Šis išpuolis reikalauja aiškaus ir ryžtingo TATENA ir kitų tarptautinių partnerių atsako. Tylėjimas ar neveiklumas tik paskatins tolesnius nusikaltimus,“ – pareiškė V.Zelenskis.
Ukraina išbandė naują raketą „Ruta“
21:27
Naujausia Ukrainos raketa dronas „Peklo“ sėkmingai praėjo pirmąjį panaudojimą mūšio lauke. Apie tai pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis per Boriso Patono vardo nacionalinio apdovanojimo įteikimą.
Ukrainos vadovas kalbėjo apie dabartinę raketų konstravimo Ukrainoje situaciją. „Raketa „Palianycia“ pradėta gaminti serijiniu būdu. Raketa dronas „Peklo“ sėkmingai įveikė pirmuosius kovinius panaudojimus. Anądien perdavėme pirmąją partiją mūsų gynybos pajėgoms“, – detalizavo V.Zelenskis.
Jis taip pat sakė, kad šiuo metu vyksta sėkmingi naujos raketos „Ruta“ bandymai. „Tolimojo nuotolio „Neptun“ netrukus taps baisia okupantų realybe“, – sakė V.Zelenskis.
Neseniai koncerno „Ukroboronprom“ pristatyta nauja raketa dronas „Peklo“ gali skristi iki 700 km atstumu ir iki 700 km/val. greičiu.
Pasak karo eksperto Andrijaus Komarovo, „Peklo“ yra visavertė sparnuotoji raketa. Vienintelis jos panašumas į droną yra tas, kad jai paleisti reikia paleidimo važiuoklės.
Kremliaus baimės po Basharo al Assado žlugimo: kaip tai atsilieps V.Putinui?
18:59
Basharo al Assado režimo žlugimas Sirijoje - plačiai aptariamas rusakalbiuose „YouTube“ kanaluose.
Ukrainą palaikantys apžvalgininkai sako, kad tai didelis smūgis Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino autoritetui.
Bet, pasak jų, situacija Kremliui yra gerokai sudėtingesnė, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Komentuodamas įvykius karo žurnalistas Sergejus Auslenderis sako, kad kai praėjusių metų spalio 7 d. „Hamas“ užpuolė Izraelį, jie tuo pačiu metu paskelbė mirties nuosprendį Sirijos režimui.
„Hamas“ sukėlė įvykių grandinę, kuri pastūmėjo Irano remiamą „Hezbollah“, veikiančią Libane, į karą.
Dabar Rusijos rankos Ukrainoje surištos, o Izraelis beveik sutriuškino „Hezbollah“, taip pat atėmė iš Irano galimybę išlaikyti Basharo al Assadą valdžioje Sirijoje padedant jo pakalikams.
S.Auslenderio nuomone, viskas tuo nesibaigs ir artimiausiais mėnesiais sulauksime daugiau netikėtumų.
Plačiau skaitykite ČIA.
V.Orbanas nuskrido į Floridą susitikti D.Trumpu ir E.Musku: kalbėjo apie Ukrainą
18:25
Vengrijos diplomatijos vadovas antradienį, praėjus dienai po ministro pirmininko Viktoro Orbano susitikimo su išrinktuoju JAV prezidentu Donaldu Trumpu jo „Mar-a-Lago“ valdose, pažadėjo, kad Budapeštas tęs savo Ukrainos „taikos misiją“.
V.Orbanas – artimiausias tiek D. Trumpo, tiek Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas Europos Sąjungoje (ES) – nuo 2022 metų, kai Maskva įsiveržė į Ukrainą, ne kartą ragino surengti taikos derybas ir atsisakė siųsti karinę pagalbą Kyjivui.
Liepą jis supykdė kolegas ES lyderius, nes, praėjus vos kelioms dienoms po to, kai perėmė pusmečio pirmininkavimą blokui, nuvyko į Rusiją, tvirtindamas, kad taip ieško būdų, kaip užbaigti karą Ukrainoje.
Tuo metu D.Trumpas jau kurį laiką kalba, kad beveik trejus metus trunkantį karą nutrauks per „24 valandas“. Todėl Kyjive nerimaujama, kad mainais į taiką Ukraina bus priversta daryti didžiules teritorines nuolaidas.
Surengė derybas su D.Trumpu ir jo patarėju E.Musku
V.Orbanas socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė, kad pirmadienį surengė derybas su išrinktuoju JAV prezidentu, taip pat su jo patarėju Elonu Musku, socialinio tinklo „X“ savininku.
Kelionės į Floridą metu nacionalistų lyderį lydėjo Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto.
Pasak P.Szijjarto, šios derybos įrodė, kad „neatsitiktinai (...) tie, kurie siekia taikos Ukrainoje, labai apsidžiaugė, kad šiuos rinkimus laimėjo prezidentas Donaldas Trumpas“.
„Šią savaitę – rytoj arba poryt – įvyks dar bent du renginiai, kurie bus Vengrijos taikos misijos dalis“, – sakė jis per spaudos konferenciją Budapešte, tačiau nedetalizavo, kas tai per renginiai.
V.Orbanas šiemet jau du kartus lankėsi pas, kaip pats vadina, savo brangų draugą D.Trumpą „Mar-a-Lago“. Abiejuose pokalbiuose taip pat buvo kalbama apie Ukrainą.
Šeštadienį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas Eliziejaus rūmuose surengė trišales derybas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir D.Trumpu, padidėjus nuogąstavimams dėl to, kokios paramos Ukraina sulauks iš būsimos JAV administracijos.
Sekmadienį išrinktasis prezidentas paragino „nedelsiant nutraukti ugnį“ ir savo platformoje „Truth Social“ parašė, kad V.Zelenskis yra pasirengęs „sudaryti susitarimą ir sustabdyti beprotybę“.
Sekmadienį transliuotame interviu D.Trumpas taip pat sakė, kad tikriausiai sumažins pagalbą, kurią Ukraina gauna iš Jungtinių Valstijų.
Zaporižioje sunaikinta ligoninė: per Rusijos smūgį žuvo trys žmonės
16:35 Atnaujinta 16:58
Per Rusijos smūgį Ukrainos pietiniame Zaporižios mieste antradienį žuvo trys žmonės ir dar 11 buvo sužeisti, pranešė vietos gubernatorius.
„Žuvo trys žmonės“, – sakė gubernatorius Ivanas Fedorovas ir pridūrė, kad „gelbėtojai ieško žmonių po Rusijos raketos sunaikintos klinikos griuvėsiais“.
Socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo pranešime, kurio fone mirksėjo greitosios pagalbos automobilių šviesos, I.Fedorovas sakė, kad smūgis suduotas privačiai medicinos klinikai miesto centre.
„Sužeistųjų skaičius dėl Rusijos atakos Zaporižioje išaugo iki 11“, – netrukus paskelbė gubernatorius, pridūręs, kad tarp sužeistųjų yra du medikai.
Zaporižia yra vienas iš keturių Ukrainos regionų, kuriuos Maskva tvirtina aneksavusi 2022-aisiais, tačiau ji niekada visiškai jų nekontroliavo. Šių aneksijų nepripažįsta nei Kyjivas, nei Vakarai.
Lapkričio viduryje Ukrainos kariuomenė perspėjo, kad Rusija rengia naują puolimą prieš pietinę šalies dalį: telkia pėstininkus ir šarvuočius ir intensyvina atakas iš oro.
Suintensyvėjusios kovos Zaporižios regione keltų didelę grėsmę Ukrainos pajėgoms, kurios praranda pozicijas rytinėje Donecko srityje ir Rusijos pasienio Kursko regione.
D.Tuskas: Ukrainos taikos derybos gali prasidėti jau šią žiemą
16:25
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas antradienį pareiškė, kad taikos derybos dėl Rusijos karo Ukrainoje nutraukimo galėtų prasidėti jau šią žiemą.
Taip jis kalbėjo Varšuvai ruošiantis nuo sausio pusmečiui perimti pirmininkavimą Europos Sąjungai (ES) pagal rotacijos principą.
„Mūsų pirmininkavimui ypač teks atsakomybė už tai, kaip atrodys politinis kraštovaizdis, galbūt, kaip atrodys situacija (taikos) derybose, kurios galėtų prasidėti – nors vis dar yra abejonių – šių metų žiemą“, – sakė D.Tuskas žurnalistams.
Spjūvis Vladimirui Putinui į veidą: Rusija išstumta iš Artimųjų Rytų
16:04
Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui Maskvoje teko priimti jau antrąjį lyderį, kurį jis bandė paremti prieš jo šalies piliečių valią, pažymėjo naujienų svetainė „The Moscow Times“.
2015 m. V.Putinas nusprendė įsitvirtinti Sirijoje ir išgelbėti nuverstąjį prezidentą Basharą al Assadą nuo pralaimėjimo pilietiniame kare – praėjus metams po to, kai Viktoras Janukovyčius pabėgo pas jį nuo Maidano dalyvių Ukrainoje.
Sekmadienį B.al Assadas atvyko į Rusiją, kaip sakė V.Putinas, nuverstas laimėjusių „teroristų“. Tačiau, panašu, kad Rusija, nors ir priėmė pasmerktąjį B.al Assadą, gali prarasti įtaką ir dvi karines bazes Artimuosiuose Rytuose.
2017 m. V.Putinas atvyko į Tartuso karinio jūrų laivyno bazę, kurią Rusija gavo 47 metų nuomos teise. Jis paskelbė pergalę prieš B.al Assado opozicijos pajėgas.
„Jei teroristai vėl pakels galvas, mes suduosime jiems tokius smūgius, kokių jie dar nėra matę“, – pareiškė V.Putinas ir pridūrė, kad „Sirijoje, toli nuo savo namų sienų“, Rusijos kariai „vykdo būtent šią užduotį – gina mūsų šalį“.
Praėjus septyneriems metams, Rusijos kontingentas nesiėmė „ginti mūsų šalies“ ar paties B.al Assado nuo pagrindinės sukilėlių grupuotės „Hayat Tahrir al-Sham“ (HTS), kuri Rusijoje ir dalyje kitų pasaulio valstybių įtraukta į teroristinių organizacijų sąrašą.
Be to, savaitgalį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas spaudos konferencijoje Dohoje piktai pareiškė, kad Vakarų remiamai teroristinei organizacijai HTS „negalima leisti užimti žemės Sirijoje“.
Tačiau valstybinės žiniasklaidos priemonės, tokios kaip TASS ir „RIA Novosti“ pakeitė toną ir pradėjo vadinti HTS „ginkluota opozicija“, anksčiau atkreipė dėmesį 15min.
„Maskva mieliau bendrauja su tais, kurie turi valdžią ir kontrolę, ir nurašo tuos, kurie ją praranda“, – britų leidiniui „The Guardian“ teigė buvęs sovietų ir Rusijos diplomatas Nikolajus Sokovas, dabar Vienos nusiginklavimo ir neplatinimo centro vyresnysis tyrėjas.
„Pasakykite V.Putinui, kad aš ne V.Janukovyčius, aš nebėgsiu“
B.al Assadas atsidūrė V.Janukovyčiaus padėtyje, nors 2014 m., prašydamas Kremliaus pagalbos, jis per Rusijos pareigūną perdavė kitokią žinią: „Pasakykite V.Putinui, kad aš ne V.Janukovyčius, aš nebėgsiu.“
Be jūrų bazės Tartuse, Rusija užgrobė oro bazę Chmeimime ir išplėtė abi bazes, kad galėtų priimti ir perduoti sunkesnę karinę įrangą. Maskva jomis naudojosi „projektuodama savo galią tiek rytinėje Viduržemio jūros dalyje, tiek visuose Artimuosiuose Rytuose“, – Laisvės radijui sakė Artimųjų Rytų analitikas Phillipas Smithas.
Pasak jo, V.Putino karinis nuotykis Sirijoje buvo skirtas parodyti, kad Rusija yra didžioji galia ir gali išplėsti savo įtaką užsienyje.
„Sirijos praradimas yra didžiulis spjūvis V.Putinui į veidą“, – pridūrė analitikas.
Vašingtone įsikūręs Strateginių ir tarptautinių studijų centras 2017 m. apskaičiavo, kad Rusija Sirijoje turi net 6 000 karių, įskaitant kovinių ir pagalbinių dalinių narius bei samdinius. Tų pačių metų gruodį V.Putinas paskelbė, kad grąžina dalį karių namo. BBC naujienų tarnyba antradienį paskelbė duomenis, kad per Rusijos kampaniją Sirijoje žuvo daugiau kaip pusė tūkstančio karių.
Dabar Rusija paprasčiausiai neturi tokių pajėgų, kad galėtų apginti savo pozicijas Sirijoje, atkreipė dėmesį Vašingtono instituto vyresnysis bendradarbis Aaronas Zelinas.
„Svarbu nepamiršti, kad dabar Rusijai tenka susidurti su rimtesniu karu Ukrainoje, palyginti su tuo, kai ji pirmą kartą įžengė į Siriją 2015 m.“, – pažymėjo jis.
Be to, Rusija taip pat kariauja Afrikoje į pietus nuo Sacharos. Ir skirtingai nuo įvykių prieš 10 metų, kai ji turėjo Jevgenijaus Prigožino vadovaujamą „Wagner“ samdinių grupuotę, dabar Rusija neturi galimybių ar pajėgumų tokiu pat lygiu suvaldyti situaciją, aiškino analitikas.
Tartuso bazės netektis būtų didelis praradimas
Pasak A.Zelino, jei Rusija netektų savo bazės Tartuse, jai tai būtų „nepaprastai didelis praradimas“: „Tai vienintelis Rusijos uostas šiltuosiuose vandenyse, kuriuo gali naudotis jos karinės jūrų pajėgos ir per kurį ji gali projektuoti savo galią [regione]. Praradus šį uostą, Rusija iš esmės būtų išstumta iš Artimųjų Rytų regiono.“
Kartu su Chmeimimo oro baze Tartuso bazė buvo naudojama slaptam ir atviram kariniam tiekimui į Šiaurės ir Centrinę Afriką, kur Rusija dalyvauja konfliktuose Libijoje, Sudane, Centrinės Afrikos Respublikoje, Malyje ir Nigeryje. Taip pat transportui, kuris buvo verslo operacijų, kurias Rusija per savo samdinius vykdė šalyse, kurių karines chuntas ji rėmė mainais į teisę, pavyzdžiui, eksploatuoti naudingąsias iškasenas, įskaitant auksą, dalis.
Rusijos karinė ekspertė, „Carnegie" Rusijos ir Eurazijos studijų centro Berlyne vyresnioji mokslinė bendradarbė Dara Massicot sakė, kad, jos nuomone, Rusija nori išlaikyti savo bazes, jei tai galima padaryti derybų keliu.
„Ką jie gali pasiūlyti: pinigus, barterinius mainus, naftą, dujas, ribotą samdinių skaičių. Klausimas, ar Sirijos koalicija ko nors iš jos norės“, – aiškino ekspertė.
