Karas Ukrainoje. Rusijos karinės operacijos pakibo ant plauko: Maskvai reikia naujos bazės

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusų karinė oro bazė Sirijos Chmeimimo aerodrome

Vienas iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasirinktų būdų kovoti su Vakarais buvo sėkmingai išbandytas sovietmečiu – remti režimus nestabiliose šalyse, nuteikti juos prieš Vakarus ir niekada neišvykti tuščiomis rankomis. Kaip ir Sovietų Sąjungos laikais, taip ir dabar Rusija plečia savo įtaką Afrikos žemyne, bet jos kampanijai iškilo pavojus.

Rusijai vykdyti veiksmus Afrikoje – Sahelio regione, Centrinėje Afrikos Respublikoje, Sudane – palengvino įtaka Sirijoje. Ji buvo tapusi Maskvos tarpine stotele.

Tačiau Sirijos režimo žlugimas ir nuverstojo prezidento Basharo al Assado pabėgimas iš šalies Rusijai kelia nerimą ne tik dėl dviejų karinių bazių likimo šalyje, bet ir dėl galimybės tęsti ir plėtoti savo kampaniją Afrikoje.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos pajėgos Sirijoje

Rusija naudoja Chmeimimo oro bazę personalui ir kariniams reikmenims į Malį, Burkina Fasą ir Nigerį, kurie neseniai patyrė perversmus ir nutraukė ryšius su Vakarais, siųsti. Šis oro tiltas leido jai atkurti dalį Šaltojo karo laikų įtakos žemyne, ypač tokiose vietose kaip Centrinė Afrikos Respublika ir Sudanas.

„Chmeimimas ir Tartuso karinio jūrų laivyno bazė, į kurią laivais gabenami rusiški degalai ir atsargos, leido Rusijai pigiai ir veiksmingai plėsti savo karinę, politinę ir ekonominę įtaką Afrikoje. Lėktuvai, sraigtasparniai ir įranga tebėra oro pajėgų bazėje, tačiau dauguma laivų, kurie paprastai švartuojasi uoste, pastarosiomis dienomis išplaukė, o dvi fregatos, remiantis „Maxar“ pateiktomis palydovinėmis nuotraukomis, yra už 7-12 km nuo kranto“, – rašė „Bloomberg“ naujienų tarnyba.

Vokietijos analitinio centro Konrado Adenauerio fondo Sahelio programos direktorius Ulfas Lessingas įvertino, kad B.al Assado režimo žlugimas gerokai apsunkins Rusijos karines operacijas Afrikoje.

„Visi skrydžiai, kuriais buvo aprūpinami samdiniai, keičiami kariai, pristatoma amunicija ir ginklai, vyko per Siriją, kur Rusija turi oro pajėgų bazę“, – aiškino jis.

Pasak eksperto, skristi visiškai pakrautu transporto lėktuvu iš Rusijos į Afrikos gilumą yra per toli: „Rusijai teks apriboti savo veiklą Afrikoje. Be to, tai bus daug brangiau.“

Dėl to Rusijos operacijas žemyne palaikantį tinklą, kuris užpildo vakuumą, atsiradusį pasitraukus Vakarų pajėgoms, gali prireikti iš esmės pertvarkyti.

„Be patikimo oro tilto žlunga Rusijos galimybės projektuoti galią Afrikoje, – „Bloomberg“ teigė Libijoje įsikūrusio analitinio centro „Sadeq Institute" direktorius Anas el-Gomati. – Visa Rusijos operatyvinė strategija Viduržemio jūros regione ir Afrikoje kabo ant plauko“.

Nors Rusija, remianti valdžios institucijas Libijos rytuose, turi operatyvinių pajėgumų keturiose Libijos oro bazėse – Al Khadim, Al Jufra, Ghardabiya ir Brak Al Shati – tačiau visos jos būtų per toli, kad būtų naudojamos kaip alternatyva buvusiam oro tiltui iš Maskvos dėl oro erdvės apribojimų Europoje.

Bazių praradimas Sirijoje bazė būtų „didelis nuostolis“ operacijoms Afrikoje, teigė Maskvoje įsikūrusio Strategijų ir technologijų analizės centro vadovas Ruslanas Puchovas.

„Visos atsargos ėjo per Chmeimimą – tai ypač svarbu šaliai, neturinčiai uosto, pavyzdžiui, Centrinės Afrikos Respublikai (CAR)“, – paaiškino jis.

Tačiau CAR prezidento patarėjas Fidelis Guandjika patikino, kad Rusija „turi planą B“, nesvarbu, ar tai būtų tiekimas oro transportu per Libiją, ar patekimas į CAR per Kamerūno ar Kongo Brazavilio uostus. Jis taip pat priminė, kad CAR yra pasirengusi padėti Kremliui tiekti atsargas ir karius iš Rusijos į kitas Sahelio šalis.

Ekspertų nuomone, kai kurios oro operacijos iš tiesų galėtų būti perkeltos į Libiją, esančią už maždaug 1 500 km į pietvakarius, pažymėjo Laisvės radijas. Tačiau iš Rusijos ten būtų sunkiau perkelti krovininius lėktuvus, gabenančius sunkiąją ginkluotę, net ir tuo atveju, jei Maskvai pavyktų gauti teisę skraidyti virš jų iš Turkijos, kuri turi kitų interesų Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje.

Sirijos ir įtakos Afrikoje praradimas gali būti ne pabaiga.

B.al Assado žlugimas yra „rimtas smūgis Rusijos pretenzijoms išlikti pasauline galybe karinės ir politinės įtakos išlaikymo požiūriu“, – pastebėjo Vokietijos tarptautinių ir saugumo reikalų instituto mokslo darbuotojas Hamidreza Azizi. Jo nuomone, kitų regionų, pavyzdžiui, Lotynų Amerikos ir Afrikos, šalys gali „pradėti persvarstyti savo ryšius su Rusija ir priklausomybę nuo jos“.

Įtakos atkūrimas

„Wagner group“ vėliava / STRINGER / AFP

Maskvos pastangos atkurti įtaką Afrikoje prasidėjo 2018 m., kai su Kremliumi susijusios „Wagner Group“ samdiniai buvo dislokuoti CAR, neturinčioje išėjimo prie jūros, kad apgintų jos prezidentą nuo sukilėlių puolimo.

2019 m. šie kovotojai atliko svarbų vaidmenį Libijos rytinės dalies lyderiui Khalifai Haftarui bandant užimti sostinę Tripolį.

Nuo to laiko ji siuntė kovotojus į Malį, Nigerį ir Burkina Fasą kartu su ginklais, didindama savo didžiausią pasaulinį pėdsaką už buvusio sovietinio bloko ribų.

Šiai minčiai pritarė ir Ibrahimas Hamidou, 2023 m. Nigerio karinės chuntos paskirto ministro pirmininko Ali Lamine Zeine'o komunikacijos vadovas.

„Assado žlugimas mūsų santykių nepakeis, – sakė jis. – Rusija gali rasti kitų būdų, pavyzdžiui, per Turkiją, remti Nigerį.“

Nors Turkija, NATO narė, leido kai kuriems Rusijos krovininiams skrydžiams į Libiją skraidyti per jos oro erdvę, nėra tiesioginių prielaidų manyti, kad ji pakeistų Maskvos Sirijos oro tiltą, ypač atsižvelgiant į tai, kad jų interesai Afrikoje dažnai išsiskiria.

Burkina Faso politikė Monique Yeli Kam, palaikanti karinę chuntą ir jos stiprinamus ryšius su Rusija, taip pat pasiūlė Libiją kaip galimybę padėti Maskvai „išlaikyti savo įtaką žemyne“.

Rusija taip pat atliko svarbų vaidmenį 20 mėnesių trunkančiame Sudano pilietiniame kare, neseniai paremdama nacionalinę kariuomenę kovoje su Greitojo palaikymo pajėgų milicija. Ji toliau siekia įkurti bazę šalies Raudonosios jūros pakrantėje – tai sena jos svajonė, kuri teoriškai išplėstų jos logistikos tinklą.

„Shutterstock“/NATO karinės pratybos

NATO vadovas Markas Rutte ketvirtadienį griežtai perspėjo Aljanso nares padidinti savo išlaidas gynybai, sakydamas, kad Europos šalys turi padaryti daugiau, kad „užkirstų kelią kitam dideliam karui“.

„Nesame pasirengę tam, kas mūsų laukia po ketverių ar penkerių metų, – sakė M.Rutte kalboje Briuselyje. – Pavojus artėja prie mūsų visu greičiu.“

Rusijos karas Ukrainoje paskatino Vakarų karinį aljansą sustiprinti savo rytinį flangą ir padidinti išlaidas gynybai.

Tačiau, nepaisant padidėjusių gynybos biudžetų, NATO šalys vis dar neprilygsta Maskvai pagal ginklų gamybą.

„Rusija ruošiasi ilgalaikei konfrontacijai. Su Ukraina. Ir su mumis“, – sakė M.Rutte.

„Tai, kas vyksta Ukrainoje, gali nutikti ir čia“, – teigė jis.

Plačiau skaitykite ČIA.

AFP/AP/Scanpix/15min/Donaldas Trumpas ir ATACMS raketa

Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį paskelbtame interviu sakė, kad labai griežtai nepritaria tam, kad Ukraina leistų amerikietiškas raketas į Rusijos gilumą.

Tačiau D.Trumpas tvirtino, kad jis nepaliks Ukrainos likimo valiai, nes JAV parama Kyjivui būtų pagrindinis svertas siekiant užbaigti karą.

Vašingtonas tiekia Ukrainai savo ilgojo nuotolio raketas ATACMS, kuriomis galima smogti taikiniams, esantiems giliai Rusijos teritorijoje. Tai išprovokavo piktą Maskvos atsaką: ji išbandė naują hipergarsinę raketą.

„Labai griežtai nepritariu tam, kad raketos būtų siunčiamos šimtus mylių į Rusiją. Kodėl mes tai darome?“ – sakė jis interviu žurnalui „Time“, kuris ketvirtadienį jį paskelbė metų žmogumi.

Remiantis viešai prieinamais duomenimis, didžiausias ATACMS raketų nuotolis yra 300 kilometrų.

Interviu buvo duotas prieš Padėkos dieną ir D.Trumpo susitikimą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kuriam tarpininkavo Prancūzijos lyderis Paryžiuje.

„Mes tik eskaluojame šį karą ir dar labiau jį pabloginame“, – teigė D.Trumpas.

Paklaustas apie savo paramą Ukrainai, D.Trumpas sakė, kad pasinaudos tuo kaip svertu karui užbaigti.

„Noriu pasiekti susitarimą, o vienintelis būdas pasiekti susitarimą – neapleisti“, – teigė jis.

Ukraina stengiasi užimti kuo tvirtesnę padėtį prieš D.Trumpo sugrįžimą į Baltuosius rūmus kitų metų sausį.

Respublikonas yra pažadėjęs, kad sugrįžęs į JAV prezidento postą greitai užbaigs šį konfliktą, todėl Kyjivas nerimauja, kad Ukraina bus priversta daryti didžiules teritorines nuolaidas Maskvai.

R.Kadyrovo „Telegram“ nuotr./Į karą siunčiami kovotojai iš Grozno

Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas turi daugiau kaip 80 tūkst. kovotojų, kurie nedalyvauja kare su Ukraina, ketvirtadienį pareiškė jis pats, komentuodamas bepiločio orlaivio smūgė specialiojo policijos pulko kareivinėms Grozne. Per išpuolį buvo sužeisti keturi sargybiniai.

R.Kadyrovas nurodė, kad nepaliks šio smūgio be atsako.

„84 000 Čečėnijos Respublikos savanorių ir dalinių kovotojų rezervas yra pasirengęs pirmuoju įsakymu persikelti į fronto liniją“, – pabrėžė jis, tačiau nepatikslino, ar toks įsakymas bus duotas artimiausiu metu.

Čečėnijos lyderis aktyviai naudojasi karu Ukrainoje savo kariuomenei plėsti. Per nepilnus trejus kovos metus jo kontroliuojamų ginkluotų formuočių skaičius beveik patrigubėjo nuo septynių iki 19, anksčiau išsiaiškino naujienų svetainė „Projekt“.

Rugsėjį, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui atvykus į Čečėniją, R.Kadyrovas paskelbė apie dar vieno dalinio – 2 500 vyrų – sukūrimą.

Formaliai šie būriai, pulkai ir batalionai yra pavaldūs federalinėms įstaigoms: Gynybos ministerijai, „Rosgvardijai“ ir Vidaus reikalų ministerijai. Tačiau dauguma jų yra surinkti etniniu principu, konkrečiai, juos sudaro tik čečėnai ir jie praktiškai nuolat dislokuoti respublikoje. Kiekvienam daliniui vadovauja R.Kadyrovui lojalus vadas, paaiškino Laisvės radijas.

Stopkadras/Ramzanas Kadyrovas

Pasak straipsnio, Čečėnijos vadovas reguliariai rengia savo saugumo pajėgų inspekcijas. Spalio mėn. R.Kadyrovas teigė, kad turi „70 000 karių su visomis uniformomis ir ginklais“.

Parodomosiose rikiuotėse nedalyvauja tik savanorių pagrindu suburtas „Achmat“. Šiam daliniui vadovauja Aptas Alaudinovas, neseniai gavęs generolo leitenanto laipsnį. Visgi „Achmat“ būryje tarnauja kariai iš visos šalies, o čečėnų jame beveik nėra, išsiaiškino žurnalistai.

Pats R.Kadyrovas sakė, kad iki rugpjūčio pabaigos į jį įstojo 19 000 žmonių.

Būtent šie naujokai po trumpos apmokymų programos siunčiami į frontą – kas kelias dienas respublikos vadovas praneša apie naują į karą išvykusių savanorių partiją. Jis tausoja savo kariuomenę. Dėl šios priežasties prasidėjus karui su Ukraina „kadyrovcai" išgarsėjo kaip „tiktokų būriai“: jie filmuodavo inscenizuotus vaizdo įrašus, imituojančius mūšius Rusijos ar kariuomenės kontroliuojamose teritorijose, o po to juos skelbdavo internete.

Žinoma, kad čečėnų daliniai kartu su šauktiniais buvo siunčiami saugoti Belgorodo, Briansko ir Kursko sričių pasienio regionų.

Rugpjūčio mėnesį, kai Ukrainos ginkluotosios pajėgos surengė puolimą į Rusijos teritoriją, ten buvo dislokuotas „Achmat-Čečėnijos“ batalionas.

Tačiau jo kovotojai, pamatę priešą, paliko savo pozicijas, anksčiau pranešė rusų kariniai tinklaraštininkai ir Rusijos kariuomenės pareigūnai.

A.Alaudinovas teigė, kad jie tiesiog nepastebėjo ukrainiečių. Dėl to Ukrainos pajėgos per kelias valandas užėmė dalį regiono, paimdamos į nelaisvę šimtus šauktinių ir kelis „kadyrovcus“, kuriems nepavyko pabėgti.

Vėliau Ukrainos kariuomenė paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuoti pagrobti kovotojai, tarp jų ir Akramanas Ašakabovas, kuris vilkėjo 2 000 JAV dolerių kainuojantį megztinį.

R.Kadyrovo „Telegram“ nuotr./Į karą Ukrainoje siunčiami kovotojai iš Grozno

Atremti Kursko sritį buvo pasiųstas tas pats savanorių pulkas, kurį sudarė naujokai iš visos šalies, išsiaiškino „Projekt“, išstudijavęs karių artimųjų pokalbius.

Praėjusią vasarą, padažnėjus proukrainietiškų diversantų išpuoliams, „Achmat“ kariai buvo pasiųsti saugoti sienos Belgorodo srityje. Tuo metu „Telegram“ kanalas „Goriačyje točki“ rašė, kad R.Kadyrovo kovotojai „atsisakė užimti pozicijas pasienio rajonuose“, „teisindamiesi tuo, kad planuoja ne kovoti, o kontroliuoti padėtį“. 

„IMAGO“/„Scanpix“/Dmitrijus Medvedevas

Nors po Sirijos režimo žlugimo sekmadienį nuverstasis prezidentas Basharas al Assadas, pasak Kremliaus, Vladimiro Putino įsakymu buvo atgabentas į Rusiją, kur jam suteiktas prieglobstis, panašu, kad ne visi taip švelniai nusiteikę žiauraus buvusio prezidento atžvilgiu.

B.al Assado režimo Sirijoje žlugimą lėmė klaidos, padarytos valdant šalį, pareiškė Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas.

„Vidaus padėtis priklausė nuo administracijos, nuo buvusio Sirijos prezidento, t.y. Basharo al Assado, vyriausybės. Deja, Sirijos kariuomenė šiuo atžvilgiu pasirodė esanti nepajėgi, ir tai tikriausiai liudija apie klaidingus apskaičiavimus, kurie buvo padaryti vykdant valstybės valdymą“, – pažymėjo buvęs Rusijos prezidentas, kurį cituoja valstybinė naujienų agentūra TASS.

Pasak jo, Rusija suteikė „gana rimtą paramą“ B.al Assado režimui, nes baiminosi Sirijos dezintegracijos ir susiskaldymo „pagal tą patį scenarijų, kaip ir daugelyje kitų Artimųjų Rytų šalių“.

D.Medvedevas priminė, kad valdant B.al Assadui pavyko rasti sutarimą dėl šalyje gyvenančių sunitų, šiitų, alavitų, drūzų ir krikščionių interesų.

„Ar tai bus įmanoma vadovaujant naujoms opozicinėms jėgoms? Labai tuo abejoju“, – dėstė jis.

Sirijos sukilėliams gruodžio 8 d. įžengus į Damaską, nuverstasis prezidentas paliko šalį. Pabėgęs iš Sirijos B.al Assadas išvyko į Rusiją, kuri „dėl humanitarinių priežasčių“ suteikė jam prieglobstį. "Bloomberg“ naujienų tarnybos duomenimis, B.al Assadą saugiai evakuotis įtikino Rusijos valdžios institucijos, o patį pabėgimą organizavo Rusijos žvalgybos pareigūnai.

Reuters/AFP/Scanpix//Rusų pajėgos Sirijoje ir Basharas al Assadas su broliu

Pasak straipsnio, jie Sirijos prezidentą išskraidino naudodamiesi Rusijos oro baze. B.al Assadą skraidinusio lėktuvo atsakiklis buvo išjungtas, kad būtų išvengta stebėjimo.

Tuo pat metu Rusijos prezidentas V.Putinas pareikalavo paaiškinti, kodėl Rusijos žvalgybos tarnybos nepastebėjo didėjančios grėsmės B.al Assado režimui, kol dar nebuvo per vėlu, „Bloomberg“ teigė Kremliui artimas šaltinis.

Iš pradžių Rusijos kariuomenė Sirijoje taikėsi į ginkluotas Sirijos grupuotes, siekdama jas nustumti atgal ir sustiprinti B.al Assado pajėgas. Tačiau, kai Sirijos vyriausybės pajėgos „nesuteikė didelio pasipriešinimo“, o grupuotės, užėmusios Alepą ir Chamą, pradėjo veržtis į strategiškai svarbų Chomso miestą, Rusija padarė išvadą, kad negali apsaugoti B.al Assado režimo, teigė agentūros šaltiniai.