Karas Ukrainoje. D.Trumpas siūlo dislokuoti Europos karius Ukrainoje

Karas Ukrainoje / Anton Shtuka / AP

Jungtinės Valstijos netrukus skirs daugiau kaip 440 mln. dolerių paramą Ukrainos žemės ūkiui, atstatymui ir ekonominei veiklai.

EUR: Tai pareiškė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas Richardas Verma per kalbą Strateginių ir tarptautinių studijų centre Vašingtone, praneša „Europos tiesa“.

Kalboje, skirtoje JAV pagalbai atstatant Ukrainą, R.Verma, bendradarbiaudamas su Kongresu, paskelbė keturis pranešimus apie tolesnę paramą Ukrainos ekonomikai.

Pirma, Jungtinės Valstijos papildomai skirs 74,7 mln. dolerių į eksportą orientuotam žemės ūkiui remti, „kad Ukrainos ūkininkai ir perdirbėjai galėtų atlikti svarbesnį vaidmenį atkuriant Ukrainos ekonomiką“.

Be to, Jungtinės Valstijos skirs daugiau kaip 223 mln. dolerių papildomos paramos „Ukrainos transporto sistemai, infrastruktūrai ir logistikai atkurti“.

Šios lėšos visų pirma bus naudojamos Ukrainos pasienio su ES šalimis punktams, Juodosios jūros ir Dunojaus uostams modernizuoti, geležinkelio ruožams pasienio regionuose atnaujinti ir Ukrainos galimybėms eksportuoti prekes į Europos Sąjungą stiprinti.

Be to, pasak valstybės sekretoriaus pavaduotojo, JAV skirs 35 mln. dolerių Ukrainos atkūrimo patikos fondui, kuris padės užmegzti viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą atstatymo procese.

Galiausiai Jungtinės Valstijos skirs daugiau nei 105 mln. dolerių finansavimą, kad „apmokytų ir paruoštų ukrainiečius ateities darbams atkūrimo ir pramonės srityse“, paskelbė J.Verma.

Priminsime, kad dieną prieš tai Jungtinės Valstijos taip pat paskelbė apie 20 mlrd. dolerių skyrimą Ukrainai į specialų Pasaulio banko fondą.

Tai dalis G7 plano suteikti Ukrainai 50 mlrd. eurų iš Rusijos turto: šios lėšos formaliai bus suteiktos kaip paskola, tačiau bus grąžintos apmokestinus pelno perviršį, gautą iš įšaldyto Rusijos turto.

„Shutterstock“/Karas Ukrainoje

Ilgus mėnesius tęsiantis rusų puolimui, aplink svarbų Rytų Ukrainos Pokrovsko miestą verda itin intensyvūs mūšiai, sako Ukrainos vyriausiasis karinių pajėgų vadas, o analitikai skelbia, jog Rusijos pajėgos dabar vos keli kilometrai nuo pačio miesto.

Ukrainos pajėgos atrėmė beveik 40 rusų bandymų šturmuoti Pokrovsko gynybines pozicijas per 24 valandas, pranešime teigė Generalinis štabas.

„Rusų okupantai meta visas turimas pajėgas į priekį, taip bandydami pramušti mūsų pajėgų gynybą“, – teigė Ukrainos kariuomenės vadas generolas Oleksandras Syrskis socialinio tinklo „Facebook“ pranešime vėlai trečiadienį. Priešo pajėgos, anot generolo, yra gausesnės.

Ukrainos intensyviai išbandomos gynybos linijos Donecke jau nuo šių metų pradžios rodo silpnėjimo požymių, o Rusija inicijavo ugningą puolimą siekdama užimti visą Donbaso regioną. Maskvos pajėgos bando įveikti Ukrainos gynybą mūšio lauke, pasitelkdamos didžiulį karių skaičių ir galingas sklandančias bombas, kurios įtvirtinimus gali sulaužyti į šipulius.

Visą tekstą skaitykite čia.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas mano, kad Ukraina dar nepasirengusi derybų procesui su Rusija, nes neturi ginklų, kvietimo į NATO ir aiškių saugumo garantijų.

Paklaustas, ar Ukraina pasirengusi derybų su Rusija procesui, jis atsakė, kad dar ne. Anot A.Jermako, tam, kad būtų galima pradėti derybas, Ukraina turi būti stipri, tada ji galės lygiomis teisėmis kalbėtis su Rusija.

„Šiandien dar ne. Mums trūksta ginklų, trūksta statuso, apie kurį kalbame, kalbame apie kvietimą į NATO ir suprantame aiškias garantijas, kurios užtikrintų, kad esame tikri, jog Putinas po dvejų ar trejų metų negrįš“, – sakė A.Jermakas.

Reuters/AFP/Scanpix/Rusų karinė oro bazė Sirijos Chmeimimo aerodrome ir Basharas al Assadas (dešinėje) su broliu

Basharo al Assado režimo žlugimas Sirijoje buvo didelis smūgis Rusijai, kuri beveik dešimtmetį jį rėmė kariniu požiūriu. Dabar Kremliui iškilo kita rimta problema – apsaugoti dvi Rusijos karines bazes Sirijos vakaruose, kurios turi didžiulę strateginę reikšmę. Ar į valdžią atėję Sirijos sukilėliai, su kuriais Rusija neseniai kovojo ir kuriuos vadino teroristais, leis Rusijai toliau jomis naudotis?

Ką žinome apie šias Rusijos karines bazes ir kodėl jos svarbios Kremliui, paaiškino pulkininkas leitenantas, daug metų dirbęs Izraelio karinėje žvalgyboje.

Visą tekstą skaitykite čia.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Donaldas Trumpas

Pirmą kartą pradeda ryškėti išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo pirminių pastangų užbaigti karą Ukrainoje kontūrai, kuriuos jis išsakė praėjusią savaitę lankydamasis Europoje. Kaip rašo „The Wall Street Journal“, D.Trumpas pasiūlė Ukrainoje dislokuoti Europos karius, kurie stebėtų paliaubas.

Pažymima, kad Europai teks prisiimti didžiąją dalį naštos remiant Kyjivą kariais paliauboms stebėti ir ginklais Rusijai atgrasyti.

Gruodžio 7 d. Paryžiuje vykusiame susitikime D.Trumpas Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui ir Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui taip pat sakė, kad nepritaria Ukrainos narystei NATO. Tačiau jis nori, kad po bet kokio karo veiksmų nutraukimo atsirastų stipri, gerai ginkluota Ukraina, sakė šaltiniai.

D.Trumpas yra nurodęs, kad Europa turėtų atlikti svarbų vaidmenį ginant ir remiant Ukrainą ir kad jis norėtų, jog Ukrainoje būtų Europos karių, kurie stebėtų ugnies nutraukimą.

D.Trumpas neatmetė galimybės, kad Jungtinės Valstijos parems susitarimą, nors amerikiečių kariai jame ir nedalyvautų, sakė pareigūnai.

Pasak susitikime dalyvavusio asmens, D.Trumpas taip pat paragino europiečius dėti daugiau pastangų spaudžiant Kiniją nutraukti karą. Jie aptarė muitų tarifų Kinijai naudojimą kaip derybinį kozirį, jei Pekinas nesutiktų to daryti.

Lenkijos Ministras Pirmininkas Donaldas Tuskas po susitikimo su Prancūzijos Prezidentu Emmanueliu Macronu pareiškė, kad abi šalys išlieka „viena komanda“ karo Ukrainoje ir Europos saugumo klausimais. Jis taip pat sakė, kad šiuo metu neplanuojama siųsti užsienio karių į Ukrainą, net jei būtų susitarta dėl paliaubų.

Anksčiau šią savaitę Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Kyjivas gali apsvarstyti E.Macrono idėją galbūt dislokuoti Vakarų karius Ukrainoje, kol ji bus priimta į NATO.

Ukrainos vėliava / Matthias Balk / dpa/picture-alliance

Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Lenkijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministrai, taip pat Europos Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai pažymi, kad didins karinę, ekonominę ir finansinę pagalbą Ukrainai.

Tai nurodyta Berlyno deklaracijoje, priimtoje po Vokietijos, Ispanijos, Italijos, Lenkijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Europos Sąjungos ir Ukrainos ministrų derybų.

Berlyne aukščiausi Europos diplomatai susitiko su Ukrainos užsienio reikalų ministru Andrijumi Sybiha „lemiamu Rusijos agresyvaus karo prieš Ukrainą momentu“.

„Stiprinsime karinę, ekonominę ir finansinę pagalbą Ukrainai, be kita ko, sutelkdami papildomą Europos finansavimą“, – sakoma deklaracijoje.

Vadovaujantys diplomatai pabrėžė, kad „greitas ir kolektyvinis 50 mlrd. paskolos suteikimas iš G7 šalių, kuriose europiečiams tenka svarbus vaidmuo, padės Ukrainai patenkinti neatidėliotinus poreikius, įskaitant karinius“.

„Mes ir toliau esame įsipareigoję remti Ukrainos atsigavimą ir atstatymą, koordinuodami veiksmus su tarptautiniais partneriais“, – sakoma deklaracijoje.

Šiuo tikslu 2025 m. Italijoje bus surengta tarptautinė konferencija dėl Ukrainos atkūrimo.

Užsienio reikalų ministrai ir ES vyriausioji įgaliotinė taip pat mano, kad visapusiškos, teisingos ir tvarios taikos Ukrainoje ir tvaraus saugumo Europoje tikslai yra neatsiejami.

„Ukraina turi laimėti“, – pabrėžė jie.

Diplomatai žada toliau remti Ukrainos teisę į savigyną nuo Rusijos agresijos.

Be to, aukščiausi diplomatai užtikrino, kad ir toliau rems Ukrainą jos negrįžtamame kelyje į visišką euroatlantinę integraciją, įskaitant narystę NATO, ir rems Ukrainą jos kelyje į Europos Sąjungą. Ministrai atkreipia dėmesį:

„Toliau sieksime apriboti Rusijos karinių pajėgumų didinimą. Darysime papildomą spaudimą Kremliaus pajamų šaltiniams, ypač iš energetikos.“

Kartu jie patvirtino savo įsipareigojimą laikytis Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pasiūlytos Taikos formulės kaip patikimo kelio į teisingą ir tvarią taiką.

Aukščiausi diplomatai primygtinai tvirtino, kad taikos derybos Ukrainoje negali vykti nedalyvaujant ukrainiečiams ir be europiečių jų pusėje.

„Esame įsipareigoję suteikti Ukrainai tvirtas saugumo garantijas, įskaitant patikimą ir ilgalaikę karinę ir finansinę paramą“, – pažymėjo diplomatai.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis / Czarek Sokolowski / AP

Lenkija atmetė galimybę siųsti karius į Ukrainą kaip dalį Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono propaguojamos Europos misijos.

Lenkijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Radoslawas Sikorskis padarė atitinkamą pareiškimą per Vokietijos, Lenkijos, Prancūzijos, Italijos, Ispanijos, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos užsienio reikalų ministerijų vadovų susitikimą Berlyne, praneša „Rzeczpospolita“. Kartu jis pažymėjo, kad viskas, kas susiję su Ukraina, neturėtų vykti be Ukrainos ir Europos:

„Lenkija turi 600 km ilgio sieną su Baltarusija ir Rusija, mes remiame visą logistinę operaciją Ukrainai ir galbūt tai yra mūsų vaidmuo, tačiau nesvarstome galimybės siųsti į Ukrainą karių“.

Priminsime, kad ketvirtadienį į Varšuvą atvyko Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Pasak žiniasklaidos pranešimų, jis turėjo aptarti su Lenkijos puse galimybę jai dalyvauti iniciatyvoje siųsti karius į Ukrainą.

Pagal Prancūzijos vadovo planą gali būti sukurtos penkios brigados, kurios užtikrins demarkacinės linijos stabilumą fronte.

Ukrainos vėliava / Andreas Stroh / ZUMAPRESS.com

Europos karių dislokavimas Ukrainoje galėtų padėti užtikrinti būsimo taikos susitarimo sėkmę, ketvirtadienį pareiškė aukšto rango Kyjivo pareigūnas.

Pareigūnas naujienų agentūrai AFP sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas linkęs nesilaikyti paliaubų susitarimų. Baiminamasi, kad taip gali atsitikti Ukrainoje, kai bus pasiektas taikos susitarimas beveik trejus metus trunkančiame kare. 

Šiuo atveju, pasak pareigūno, Ukrainai reikia garantijų, o Europos karių dislokavimas šalyje būtų viena iš jų. 

NATO vadovas Markas Rutte / Johanna Geron / REUTERS

Nuo 2022 m. vasario mėn. per Rusijos Federacijos plataus masto karą prieš Ukrainą žuvo ir buvo sužeista daugiau kaip 1 mln. žmonių.

Tai pareiškė NATO generalinis sekretorius Markas Rutte, sakydamas kalbą Briuselyje. Pasak jo, abiejų kariuomenių savaitiniai nuostoliai žuvusių ir sužeistųjų siekia daugiau kaip 10 tūkst. karių:

„Nuo Briuselio iki Ukrainos galima nuvykti per vieną dieną. Už vienos dienos – tiek arti nukrenta Rusijos bombos. Taip arti skraido Irano dronai. O visai netoli kaunasi Šiaurės Korėjos kariai. Kiekvieną dieną šis karas sukelia vis daugiau destrukcijos ir mirčių“.

M.Rutte priminė, kad Kremliaus vadovas V.Putinas siekia nušluoti Ukrainą nuo žemės paviršiaus ir iš esmės pakeisti saugumo architektūrą, užtikrinančią Europos apsaugą.

„Jis bando sunaikinti mūsų laisvę ir gyvenimo būdą. Jo agresijos modelis nėra naujas. Tačiau pernelyg ilgai mes stovėjome nuošalyje. Gruzija 2008 m., Krymas 2014 m. Ir daugelis nenorėjo tikėti, kad jis 2022 m. vasario mėn. pradės plataus masto karą prieš Ukrainą. Kiek dar pavojaus varpų mums reikia?“ – pridūrė generalinis sekretorius.

Naujausiais Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, nuo karo pradžios Rusijos okupacinė kariuomenė neteko daugiau kaip 758 tūkst. karių.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis neseniai pareiškė, kad kare žuvo 43 tūkst. ukrainiečių gynėjų, dar 370 tūkst. buvo sužeisti.

NICOLAS TUCAT / AFP

Įšaldytas Rusijos turtas turėtų būti tiesiogiai naudojamas padėti Ukrainai, ketvirtadienį paskelbtame interviu sakė naujoji Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Kaja Kallas.

Duodama interviu keliems laikraščiams ji pabrėžė Europos paramos Kyjivui svarbą, JAV išrinktajam prezidentui Donaldui Trumpui užsiminus apie savo ketinimą sumažinti Vašingtono paramą Ukrainai.

„Jei jie (JAV) sumažins pagalbą, mums reikės toliau remti Ukrainą, nes nerimauju dėl to, kas nutiks, jei Rusija laimės. Galvoju, kad (tokiu atveju) bus daugiau karų, didesnių karų“, – sakė ji. Jos žodžiai cituojami britų laikraštyje „The Guardian“.

Visą tekstą skaitykite čia.