Karas Ukrainoje. Rusijos gynybos ministras nurodė rengti kariuomenę karui su NATO

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijos kariai tikriausiai bando nuslėpti Šiaurės Korėjos kovotojų nuostolius.

„Vadas pranešė apie Šiaurės Korėjos karių dalyvavimą kovose Rusijos kariuomenės pusėje. Yra daug detalių, susijusių su šių pajėgų sunaikinimu.

Preliminariais duomenimis, rusai stengiasi nuslėpti šiaurės korėjiečių nuostolius. Ukrainos gynybos pajėgos ir žvalgyba išsiaiškina visą informaciją apie tikruosius rusų dalinių, tarp kurių yra ir korėjiečių, nuostolius. Deja, mums taip pat tenka nuo jų gintis“, – nurodė V.Zelenskis savo vakarinėje kalboje. 

Prezidentas pridūrė, kad „nėra jokios priežasties, kad šiame kare žūtų daugiau korėjiečių“.

Anksčiau Ukrainos kariuomenė paskelbė nuotraukas ir vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuoti žuvę Rusijos ir Šiaurės Korėjos kariai Kursko srityje po neseniai įvykdytų išpuolių.

2024 m. gruodžio 14 ir 15 d. Kursko srityje Šiaurės Korėjos kariuomenės daliniai patyrė didelių nuostolių – žuvo ir buvo sužeista mažiausiai 30 karių.

„Shutterstock“/Karas Ukrainoje

Būsimasis Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas, kuris bus inauguruotas 2025 m. sausio 20 d., pareiškė, kad Rusijos okupantų sugriautiems Ukrainos miestams atkurti gali prireikti 100 metų. Šį pareiškimą respublikonas padarė per kalbą žurnalistams.

„Tai yra 100 metų atkūrimas, ir jūs niekada negalėsite grąžinti to, kas buvo. Gaila, taip niekada neturėjo atsitikti. Jei būčiau prezidentas, šio karo nebūtų buvę“, – sakė jis.

Pasak D.Trumpo, kol jis buvo JAV prezidentas, Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas esą negalvojo apie įsiveržimą į Ukrainą.

Be to, jis pažymėjo, kad jo ankstesnės kadencijos metu (2017–2021 m.) karų nebuvo, o dabar „visas pasaulis sprogsta“.

Ukrainos Aukščiausiosios Rados Valstybės valdžios organizavimo, vietos savivaldos, regioninės plėtros ir miestų plėtros komiteto pirmininkė Jelena Šuliak pareiškė, kad nuostoliai dėl karo dabar gali viršyti 600 mlrd. dolerių.

Pasak jos, esant dabartiniam 4 mlrd. grivinų finansavimui per metus, visiškai kompensuoti sunaikintus ir sugadintus būstus prireiks 1,575 metų.

Postimees / Scanpix nuotr./Riho Terras

Ukrainai bus labai sunku apginti Pokrovską – rusai ten siunčia daug daugiau karių, nei ukrainiečiai gali dislokuoti miesto gynybai, sako buvęs Estijos ginkluotųjų gynybos pajėgų vadas Riho Terras. Leidiniui „Postimees“ jis įvertino kalbas apie naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo spaudimą Ukrainai ir Rusijai dėl taikos derybų.

Buvęs Estijos ginkluotųjų gynybos pajėgų vadas taip pat mano, kad Europa per šiuos metus taip ir nesuprato, kad jai reikia ruoštis galimam karui.

– Rusai yra tik už trijų kilometrų nuo svarbaus transporto mazgo Pokrovsko, o Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas sako, kad norint sustabdyti jų žygį reikės priimti neįprastus sprendimus. Ką tai reiškia?

– Ukrainiečiai jau daugiau kaip dešimt metų dalyvauja intensyviame kariniame konflikte, o pastaruosius trejus iš jų – aktyviose kovose.

Ukrainiečiams labai trūksta ir ginkluotės, ir žmonių. Nenuostabu, nes Rusija yra daug didesnė šalis, turinti didesnius išteklius.

Visą tekstą skaitykite čia.

„AFP“/„Scanpix“/Šiaurės Korėjos kariai

Pentagono atstovas spaudai generolas majoras Patas Ryderis patvirtino, kad Šiaurės Korėjos pajėgos pirmą kartą stojo į mūšį Rusijos pusėje Kursko srityje, kur, JAV vertinimu, patyrė nuostolių.

P.Ryderis per brifingą patvirtino, kad JAV vertinimai rodo Šiaurės Korėjos karių dalyvavimą praėjusią savaitę vykusiuose mūšiuose Kurske.

„Turime įrodymų, kad jie patyrė nuostolių, tiek žuvusių, tiek sužeistų“, – pridūrė JAV gynybos departamento atstovas, pažymėdamas, kad daugiau detalių neturi.

Dieną prieš tai Ukrainos kariuomenė paskelbė nuotraukas ir vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuoti žuvę Rusijos ir Šiaurės Korėjos kariai Kursko srityje po neseniai vykusių puolimų.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vertinimais, Šiaurės Korėjos daliniai neteko mažiausiai 30 žuvusių ir sužeistų karių.

Kaip žinoma, Šiaurės Korėja ir Rusija suintensyvino savo bendradarbiavimą nuo tada, kai prasidėjo plataus masto Rusijos invazija į Ukrainą. Šalys pasirašė susitarimą, kuris įpareigoja kiekvieną šalį nedelsiant suteikti karinę pagalbą kitai šaliai ginkluotos agresijos prieš vieną iš jų atveju.

Anksčiau buvo patvirtintų pranešimų, kad Šiaurės Korėja siuntė artilerijos sviedinius ir balistines raketas į Rusiją.

AFP/Scanpix/V.Zelenskio „Telegram“ nuotr./Karas Ukrainoje ir Donaldas Trumpas

Naujai išrinktas JAV prezidentas Donaldas Trumpas neatmetė galimybės atšaukti leidimą Ukrainai smogti Vakarų ginkluotės smūgius giliai į Rusijos teritoriją.

Per spaudos konferenciją D.Trumpas pareiškė, kad J.Bideno administracija neturėjo duoti leidimo smogti giliai į Rusijos teritoriją. „Nemanau, kad jie turėjo duoti leidimą smogti raketomis 300 km į Rusijos gilumą. Manau, kad tai blogai“, – savo nuomone pasidalijo D.Trumpas.

Be to, jis mano, kad toks sprendimas įtraukė Šiaurės Korėją į karą prieš Ukrainą. Nors iš tiesų informacija apie Šiaurės Korėjos karių perkėlimą pasirodė anksčiau nei JAV leidimas smūgiams.

„Tai pritraukė Šiaurės Korėją... ir likus vos kelioms savaitėms iki mano atėjimo į valdžią. Kodėl tai daroma manęs neatsiklausus? Taip, galiu (atsakyti, ar sprendimas bus atšauktas)“, – sakė jis.

Ukraina jau seniai prašė Jungtinių Valstijų suteikti leidimą savo ginklais smogti kariniams objektams Rusijos teritorijos gilumoje.

Lapkričio 17 d. JAV prezidentas Joe Bidenas pagaliau suteikė Ukrainai leidimą naudoti ATACMS raketas smūgiams giliai į Rusijos teritoriją.

Lapkričio 19 d. prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino šį leidimą.

Lapkričio 25 d. naktį Ukrainos gynybos pajėgos ATACMS raketomis atakavo karinį aerodromą Rusijos Federacijos Kursko srityje. Vėliau Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas patvirtino, kad lapkričio 25 d. naktį Vyriausioji žvalgybos valdyba ir gynybos pajėgos smogė svarbiems objektams trijose srityse – Briansko, Kalugos ir Kursko. Kariuomenė taip pat patvirtino, kad Kalugoje buvo sunaikinta naftos perdirbimo gamykla. Žiniasklaida pranešė apie smūgį Kalugoje esančiai karinei gamyklai „Typhoon“, kurioje gaminami komponentai pakrantės raketų sistemoms.

Donaldas Tuskas / Damian Burzykowski / ZUMAPRESS.com

Lenkija pirmadienį pareiškė, kad pradėti derybas turėtų būti priversta Rusija, o ne Ukraina, baiminantis, kad išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas spaus Kyjivą sudaryti paliaubų susitarimą Maskvos sąlygomis.

Nuo invazijos pradžios 2022 metų vasarį Lenkija tvirtai remia kaimyninę Ukrainą ir yra svarbus logistikos centras, per kurį Kyjivui teikiama Vakarų karinė pagalba.

Kitą pusmetį Europos Sąjungai (ES) pirmininkausianti Lenkija, kuri taip pat priklauso NATO, su įvairiais užsienio pareigūnais aptarė Ukrainos reikalus.

Visą tekstą skaitykite čia.

Donaldas Trumpas / Jonathan Ernst / REUTERS

Naujai išrinktas JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad ir toliau dirbs „iš visų jėgų“, kad būtų nutrauktas karas Ukrainoje. 

Pasak politiko, jo komanda stengiasi sustabdyti „siaubingą, siaubingą karą Ukrainoje“. Per pokalbį su žurnalistais savo rezidencijoje „Mar-a-Lago“ jis pažymėjo, kad šiuo klausimu pasiekta „nedidelė pažanga“.

D. Trumpas taip pat sakė, kad Rusijos pradėtame kare „žūsta žmonės tokiais kiekiais, kokių dar niekada nebuvo“. Kiekvieną savaitę jis gauna pranešimus apie kovas ir, pasak jo, padėtis abiejose pusėse yra „daug blogesnė, nei praneša žiniasklaida“.

Respublikonas taip pat kalbėjo apie tai, kad dauguma vietovių, kuriose vyksta kovos, yra lygios, „todėl kulką čia gali sustabdyti tik žmogaus kūnas“. Jis pažadėjo padaryti viską, kas įmanoma, kad karas būtų sustabdytas, ir pažymėjo, kad šiuo klausimu yra nusiteikęs optimistiškai.

Naujai išrinktas JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą pareiškė, kad ketina nutraukti karą Ukrainoje. Tačiau jis turės nuspręsti, kuriame konflikto sprendimo proceso etape į šį procesą turėtų būti įtrauktas Kyjivas, rašo „Quincy“ atsakingo valstybingumo instituto Eurazijos programos direktorius Anatolis Lievenas.

Jis įsitikinęs, kad Ukraina, Rusija ir Jungtinės Valstijos dalyvaus galimose derybose dėl paliaubų. Tačiau jis mano, kad Kyjivas neturėtų dalyvauti pradiniame konflikto sprendimo etape.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka / GAVRIIL GRIGOROV / AFP

Europos Sąjunga (ES) pirmadienį įvedė daugiau sankcijų Baltarusijai dėl vyriausybės susidorojimo su opozicija prieš kitą mėnesį vyksiančius prezidento rinkimus, per kuriuos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka sieks septintosios kadencijos.

Baltarusijos prezidento rinkimai vyks sausio 26 dieną, praėjus ketveriems su puse metų po to, kai dėl įtariamo balsų klastojimo visoje šalyje kilo masiniai protestai. 

Baltarusiją, kuri yra svarbi Rusijos sąjungininkė, nuo 1994-ųjų valdo A. Lukašenka, panaikinęs bet kokią opoziciją ir įkalinęs šimtus kritikų ir protestuotojų.

ES jau ne kartą taikė sankcijas Minskui dėl žiaurų A. Lukašenkos represijų prieš opoziciją ir paramą Maskvos karui Ukrainoje.

Be kita ko, į juodąjį sąrašą įtrauktas Baltarusijos vadovas ir jo šeimos nariai.

Visą tekstą skaitykite čia.

AP/„Scanpix“/Sirijos prezidentas Basharas al Assadas

Nuverstasis Sirijos prezidentas Basharas al Assadas pirmadienį pareiškė, kad jo išvykimas iš Sirijos nebuvo planuotas ir kad Maskva paprašė jį evakuoti iš karinės bazės, kuri buvo užpulta.

Susirašinėjimo platformoje „Telegram“ publikuotame prezidento pareiškime teigiama, kad jis išvyko iš Damasko į Rusiją gruodžio 8 d. – „kitą dieną po miesto griūties“.

„Per šiuos įvykius nė karto nesvarsčiau galimybės atsistatydinti ar ieškoti prieglobsčio. Vienintelis būdas buvo tęsti kovą su teroristų puolimu“, – aiškino jis.

Žinoma, kad B.al Assadas paliko Sirijos sostinę po žaibiško sukilėlių pajėgų puolimo visoje šalyje – taip staiga baigėsi 24 metus trukęs jo valdymas.

„Mano išvykimas iš Sirijos nebuvo nei planuotas, nei įvyko paskutinėmis mūšių valandomis“, – sakoma pareiškime nuverstojo prezidento kanale socialiniame tinkle „Telegram“.

Jis teigė likęs Damaske „vykdydamas savo pareigas“, kol sukilėlių pajėgos prasiveržė į miestą, ir tik tada, koordinuojant veiksmus su Rusijos pajėgomis, buvo perkeltas į Maskvos bazę pakrantės Latakijos provincijoje.

Plačiau skaitykite ČIA.

Kim Jong Unas / / AP

JAV Valstybės departamento pirmadienį paskelbtame pranešime dešimt valstybių bei Europos Sąjunga (ES) įvardijo Šiaurės Korėjos augantį įsitraukimą Rusijos kare Ukrainoje kaip pavojingą konflikto plėtrą.

„Mes giliai sunerimę dėl politinės, karinės ar ekonominės paramos kurią Rusija gali teikti KLDR (Šiaurės Korėjos) nelegalioms ginkluotės programoms, tarp jų ir masinių naikinimo ginklų“, – pranešime teigė Australijos, Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Japonijos, Pietų Korėjos, Naujosios Zelandijos, Jungtinės Karalystės (JK) bei JAV užsienio reikalų ministrai ir ES diplomatijos vadovė.

„Tiesioginė KLDR parama Rusijos agresijos karui prieš Ukrainą žymi pavojingą konflikto plėtrą, turinčią rimtų pasekmių Europos ir Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono saugumui“, – sakoma pareiškime.

Ukraina anksčiau pirmadienį pranešė, kad jos kariai nukovė arba sužeidė mažiausiai 30 Šiaurės Korėjos karių, kuriuos Rusija buvo dislokavusi vakarinėje Kursko srityje.

Tūkstančiai karių iš Šiaurės Korėjos atvyko sustiprinti Rusijos pajėgų, įskaitant Kursko pasienio regioną, kuriame per netikėtą puolimą šią vasarą Ukraina užėmė didelius teritorijos plotus.

Praėjusį mėnesį ukrainiečių lyderis teigė, kad Rusijos vakarinėje Kursko srityje yra 11 tūkst. Šiaurės Korėjos karių ir kad jie jau patyrė tam tikrų nuostolių.

Šiaurės Korėja ir Rusija po 2022 metų vasarį Maskvos pradėtos invazijos į Ukrainą sustiprino savo karinius ryšius.

Ekspertai sako, kad branduolinį ginklą turinčios Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong Unas (Kim Čen Unas) mainais nori iš Maskvos gauti pažangių technologijų ir kovinės patirties savo kariams.

Pareiškimą pasirašiusios šalys pareiškė, kad „griežčiausiai smerkia stiprėjantį karinį bendradarbiavimą“, įskaitant „KLDR karių dislokavimą Rusijoje, kad jie būtų panaudoti mūšio lauke Ukrainoje“.

Jos pridūrė, kad Pchenjano balistinių raketų, artilerijos sviedinių ir kitos karinės technikos eksportas į Rusiją, taip pat Maskvos vykdomas Šiaurės Korėjos karių mokymas, susijęs su ginkluote, yra „šiurkštus Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos rezoliucijų pažeidimas“.

„Raginame KLDR nedelsiant nutraukti bet kokią pagalbą Rusijos agresijos karui prieš Ukrainą, įskaitant savo karių išvedimą“, – teigiama pareiškime.