Karas Ukrainoje. „The New York Times“ įvardijo keturis karo pabaigos scenarijus

Kadras iš vaizdo įrašo/Rusų tanklaivis lūžo perpus netoli Kerčės sąsiaurio

Kerčės sąsiauryje dėl stiprių bangų ir prastų oro sąlygų sekmadienį nukentėjo du rusų tanklaiviai. Galingai audrai pramušus laivo korpusą, vienas iš jų perlūžo perpus, kitas taip pat susidūrė su panašiomis problemomis. Nelaimės metu vienas laivų įgulos narys žuvo, daugiau nei dešimt atsidūrė ligoninėje. Kol kas dėl iš laivų išsiliejusio mazuto ekologijai padaryta žala nėra aiški, tačiau kalbama, kad tai gali tapti viena didžiausių ekologinių katastrofų Juodojoje jūroje.

Sekmadienį ryte pranešta, kad netoli Kerčės sąsiaurio nuskendo du Rusijos tanklaiviai „Volgoneft-212“ ir „Volgoneft-239“. Abu tanklaiviai gabeno mazutą.

Po nelaimės pradėtas tyrimas dėl transporto saugos ir eksploatavimo taisyklių pažeidimo, tyrėjai atlieka kratas įmonėse, kurios dalyvavo atliekant dviejų tanklaivių „Volgoneft“ techninę apžiūrą, skelbia Rusijos žiniasklaida.

Dėl tanklaivio avarijos dalis naftos produktų išsiliejo į jūrą, Rusijos ministrui pirmininkui Michailui Mišustinui pranešė vicepremjeras Vitalijus Saveljevas. Anot jo, į jūrą patekęs mazutas dreifuoja į pakrantę rajone nuo Panagijos kyšulio iki Tuzlos nerijos.

Plačiau skaitykite ČIA.

V.Zelenskio „Telegram“ nuotr./Karas Ukrainoje

Praėjus beveik trejiems metams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, atrodo, kad karas artėja prie baigiamojo etapo, o taikos susitarimo perspektyvos tampa vis realesnės. Kaip rašo Niujorko Sičio koledžo Powello mokyklos tarptautinių santykių profesorius emeritas bei Kolumbijos universiteto mokslininkas Rajanas Menonas straipsnyje laikraščiui „The New York Times“, yra bent keturi realūs karo baigties scenarijai.

Donaldo Trumpo sugrįžimas į JAV prezidento postą gali turėti didelės įtakos karo eigai. D.Trumpas skelbia ketinantis greitai užbaigti konfliktą, grasindamas nutraukti karinę pagalbą Ukrainai ir skatindamas derybas su Rusija. Tačiau jis dar nepateikė aiškios strategijos, kaip pasiekti susitarimą.

Tuo pat metu Amerikos prioritetai gali pasikeisti ir ji gali persiorientuoti į Azijos ir Ramiojo vandenyno regioną, siekdama sulaikyti Kiniją. Tai verčia Europos šalis suvokti, kad Ukrainos saugumas pirmiausia tampa jų užduotimi.

Galimi pokario Ukrainos saugumo scenarijai

1. Ukrainos narystė NATO

Tai tebėra pagrindinis Kyjivo tikslas, tačiau Aljanso narėms bus sunku pasiekti konsensusą. Šiuo metu septynios NATO šalys, įskaitant Jungtines Valstijas, prieštarauja Ukrainos narystei arba siūlo ją atidėti.

2. Saugumo garantų koalicija

Alternatyva galėtų būti valstybių, norinčių garantuoti Ukrainos saugumą, koalicija. Tačiau Kyjivas reikalaus, kad tokiuose susitarimuose dalyvautų JAV, o tai mažai tikėtina pagal D.Trumpo politiką.

3. Ginkluotas neutralumas

Šis variantas apima Rusijos įsipareigojimą nepulti Ukrainos, o Ukrainos savo ruožtu atsisakymą prisijungti prie NATO ir dislokuoti užsienio karius. Nors tai gali būti realiausias kompromisas, dėl jo Ukraina taptų labiau pažeidžiama. Ukraina turėtų reikalauti išlaikyti stiprią kariuomenę ir teisę įsigyti reikalingų ginklų.

4. Europos lyderystė

Kai kurios Europos šalys svarsto galimybę dislokuoti savo karius pokario Ukrainoje. Prancūzija ir Lenkija jau aptarė šį klausimą, tačiau iki konkrečių sprendimų dar nepriėjo.

„Po daugiau kaip 1 000 dienų trukusio karo, nusinešusio tūkstančius gyvybių ir sunaikinusio didelę Ukrainos dalį, pabaiga gali būti arti. Tačiau ilgalaikei taikai svarbu tai, kas vyks karui pasibaigus, o ne įšaldymas, kurio Rusijai užteks tik persigrupuoti ir pakeisti pozicijas“, – apibendrino profesorius.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Cmeimimo oro bazė

Kremlius pirmadienį pripažino, kad vis dar lieka neaiškus Rusijos karinių bazių Sirijoje likimas po Basharo al Assado nuvertimo.

Tartuso karinio jūrų laivyno bazė ir Chmeimimo oro bazė yra vienintelės Rusijos karinės bazės už buvusios Sovietų Sąjungos ribų. Jos itin svarbios Kremliaus veiklai Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose.

„Galutinių sprendimų šiuo klausimu nėra“, – pirmadienį žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

„Palaikome ryšius su jėgų, kurios dabar kontroliuoja padėtį šalyje, atstovais“, – pridūrė jis.

Sekmadienį Rusija pranešė, kad iš šalies evakavo dalį savo diplomatinio personalo.

Sirijos sukilėliai skelbia, kad šimtai Rusijos karių palieka Damaską

Paskutinėmis dienomis Rusija, koordinuodama veiksmus su pagrindine sukilėlių grupuote „Hayat Tahrir al-Sham“, nuvertusia Sirijos prezidento Basharo al Assado režimą, iš Damasko regiono evakavo mažiausiai 400 karių, leidiniui „Financial Times“ pranešė šios grupuotės pareigūnas Kamalas Lababidi.

Plačiau skaitykite ČIA.

Rusija išgabena karinę įrangą iš savo bazių Sirijoje

AFP/„Scanpix“ nuotr./Donaldas Trumpas ir Volodymyras Zelenskis

Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas bandys derėtis dėl taikos Ukrainoje ir gali pakeisti savo nuomonę dėl galimo karinės pagalbos nutraukimo. Tai interviu laikraščiui „The Times“ pareiškė buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

Jis pabrėžė, kad tarp Rusijos ir Ukrainos tebėra „esminių skirtumų“, dėl kurių taika neįmanoma. D.Kuleba mano, kad „greitų taikos derybų nebus“.

Buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras taip pat atmetė D.Trumpo grasinimus nutraukti karinę pagalbą Ukrainai ir sakė, kad naujasis JAV prezidentas bus priverstas persigalvoti, jei Kyjivui vėl grasins Rusijos kariuomenė, pastebi „New Voice“.

Prieš tai buvo svarstomos D.Trumpo patarėjų idėjos, kad JAV priverstų Rusiją ir Ukrainą derėtis kiekvienai pažadėdamos tam tikras „nuobaudas“, jei atsisakys tai daryti.

D.Trumpą gali apkaltinti išdavus Ukrainą

„Jis turi puikią nuojautą, kad įvertintų, kas jam naudinga čia ir dabar, ir tai gali pasikeisti. Jei Ukrainai mūšio lauke reikalai iš tiesų pasisuks blogai, kils rizika, kad D.Trumpas bus apkaltintas metęs Ukrainą ir palikęs ją vieną. Jis persigalvos ir padės“, – sakė D.Kuleba.

Buvęs ministras taip pat kritikavo Vakarų politikus dėl alternatyvių dialogo ir kompromiso idėjų, nes Rusijos vadovui Vladimirui Putinui nereikia kompromisų ir nuolaidų.

„Jis aiškiai supranta, kas jam yra pergalė. Pergalė – tai Ukrainos valstybės paklusimas jo valiai. Tikroji šio karo pabaiga bus tik tada, kai vienas iš mūsų jį išgyvens. Arba Ukraina, arba V.Putinas“, – atviravo D.Kuleba.

Neužtektų 40 tūkst. Europos karių 1500 km sienai

Kartu jis mano, kad užsienio taikdarių dislokavimo Ukrainoje idėja neįgyvendinama, nes 40 000 Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos karių nepakaktų 1 500 km ilgio frontui Ukrainoje.

D.Kuleba mano, kad Europa ir toliau teiks karinę paramą Ukrainai, nepaisant to, kad dauguma šalių atsisako didinti išlaidas gynybai dėl pernelyg didelės „rinkėjų baimės“.

„Nemanau, kad Europa išduos Ukrainą dėl labai paprastos priežasties – jie žino, kad jei Ukraina žlugs, į jų žemę ateis karas. Taigi kad ir kokia būtų sąskaita už paramą Ukrainai, sąskaita už jų pačių karą bus daug didesnė“, – sakė jis.

D.Trumpo „taikos planas“ Ukrainai

Lapkričio 6 d. „The Wall Street Journal“ pranešė, kad D.Trumpo patarėjai pateikė įvairias plano, kaip iš tikrųjų įšaldyti fronto liniją Ukrainoje, versijas. Viename iš jų numatoma, kad Ukraina 20 metų atsisakys stoti į NATO.

Pasak laikraščio, šiame plane numatyta įšaldyti fronto liniją ir sukurti 800 mylių (beveik 1300 km) demilitarizuotą zoną. Be to, jame numatoma palikti Rusijai apie 20 proc. agresorės užgrobtos Ukrainos teritorijos.

Lapkričio 7 d. pranešta, kad Ukrainos prezidento kanceliarija suabejojo šio plano patikimumu.

Plačiau skaitykite ČIA.

AP/„Scanpix“/Rusijos karo laivas

Nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios Rusijos šešėlinis laivynas stipriai išsiplėtė. Jis kelia pavojų ne tik teisėtai veikiantiems laivams, pakrančių valstybėms ir jūrų aplinkai, bet ir papildomą grėsmę NATO narėms. Laivyba nėra vienintelis šios flotilės tikslas, atkreipė dėmesį Elisabeth Braw, Atlanto tarybos analitinio centro ekspertė ir leidinio „Politico“ apžvalgininkė.

Jei Rusija nuspręstų pradėti naują karinį konfliktą,  galėtų pasinaudoti šešėliniu laivynu

Šešėlinį laivyną sudaro už oficialaus laivybos pasaulio ribų veikiantys laivai. Tikėtina, kad Rusija jį naudoja ne tik prekybai, bet ir strateginiams pervežimams (angl. sealift).

Taip vadinama viena iš nepakeičiamų karinių veiklų, kurios vyksta toli nuo visuomenės akių: komerciniai laivai gabena kariuomenei reikalingą įrangą – nuo tankų iki degalų. Ir jei Rusija ar jos sąjungininkės nuspręstų pradėti naują karinį konfliktą, dabar jos galėtų pasinaudoti šešėliniu laivynu.

Dar prieš Vakarų vyriausybėms 2022 m. gruodį nustačius 60 JAV dolerių už barelį kainos viršutinę ribą Rusijos naftai, Vakarų jūrų draudimo bendrovės pagrįstai spėjo, kad Rusija imsis kurti šešėlinį laivyną.

Straipsnio autorė atkreipė dėmesį, kad prieš viršutinės ribos nustatymo paskelbimą draudikai, kurie dominuoja laivybos apsaugos ir žalos atlyginimo (angl. P&I) draudime, pradėjo atsisakyti drausti tanklaivius, gabenančius Rusijos naftą. Tada, kai apribojimas buvo įvestas, jie turėjo apskritai nutraukti draudimą, nes yra saistomi savo šalių įstatymų.

Vakarų laivybos bendrovės taip pat buvo saistomos kainų viršutinės ribos. Dauguma kitur įsikūrusių laivybos bendrovių taip pat nustojo vežti sankcionuotą rusišką naftą, nes tai būtų reiškę plaukiojimą be tinkamo draudimo nuo nelaimingų atsitikimų.

Visa tai turėjo sumažinti itin svarbias Rusijos pajamas iš naftos ir galbūt įtikinti Maskvą nutraukti karą prieš Ukrainą. Tačiau vietoje to, naftos kainų apribojimas sudarė sąlygas Rusijai išplėsti savo šešėlinį laivyną.

Šie šešėliniai laivai, dar vadinami laivais vaiduokliais, priklauso neskaidrioms bendrovėms, neturi veikiančio P&I draudimo ir plaukioja su Gabono ir kitų šalių, turinčių minimalią jūrinę patirtį arba visai jos neturinčių, vėliavomis.

Rusija staiga tapo labai priklausoma nuo šešėlinio laivyno

Vessel Finder/Rusijos „šešėlinio laivyno“ tanklaivis „Andromeda star“

Iki kainų viršutinės ribos ir kitų sankcijų įvedimo šešėlinį laivyną sudarė keli šimtai laivų, gabenančių sankcionuotas prekes į Iraną, Venesuelą ir Šiaurės Korėją ir iš jų. Tačiau staiga Rusija tapo labai priklausoma nuo šešėlinio laivyno, o tai reiškė, kad daug oficialiai veikiančių laivų savininkų staiga susidomėjo senų laivų pardavimu šiam laivynui.

„Armada labai greitai išaugo. Nors šešėlinius laivus iš esmės sunku identifikuoti, manoma, kad dabar šis laivynas sudaro 17 proc. viso pasaulio naftos tanklaivių laivyno, o jam priklauso ir daug kitų tanklaivių bei krovininių laivų“, – rašo „Politico“.

Manoma, kad daugiau kaip 1 000 prekybinių laivų savininkai stojo Rusijos pusėn. Pastebima, kad šešėlinių laivų savininkai, pasislėpę už žalvario plokštelėmis pažymėtų bendrovių atokiose vietose, galbūt politiškai nepalaiko Kremliaus, tačiau jie pasinaudojo verslo galimybe.

„O šie savininkai ir laivai gali padėti Kremliui ir kitais būdais. Kremlius galėtų juos panaudoti strateginiams pervežimams“, – pridūrė straipsnio autorė.

„Esu girdėjęs diskusijų, kuriose nurodoma, kad, net jei sankcijos šiandien būtų atšauktos, ne visi [šešėlinio laivyno] laivai grįžtų į komercinę prekybą, – pažymėjo Sveinas Ringbakkenas, Norvegijos jūrų karo rizikos draudiko DNK generalinis direktorius. – Kai kurie iš jų yra netinkami; kai kurie veikia labai pigioje aplinkoje.“

Iš tiesų daugelis šešėlinių laivų yra visiems laikams prarasti oficialaus laivybos sektoriaus.

Pasinaudos šiais laivais karo metu

„Šie laivai jau neoficialiai aptarnauja Rusiją ir kitas šalis, kurios remiasi šešėliniu laivynu, – pažymėjo jis. – Tai, kad šešėlinis laivynas šioms šalims prieinamas taikos metu, reiškia, kad jis gali būti prieinamas ir tada, kai padėtis taps ne tokia taiki.“

Tai svarbu ne tik dėl to, kad Rusijai gali prireikti strateginių jūrinių laivų, bet ir dėl to, kad Amerikos jūrinių laivų pajėgumai yra sunkioje padėtyje.

Nuo pat pirmųjų Šaltojo karo metų strateginių jūrinių pervežimų sistemą sudarė laivai ir jūrininkai, kuriuos įdarbino Pentagono Jūrų pervežimų vadavietė, taip pat laivai ir jūrininkai, kuriuos organizavo civilinė Jūrų administracija ir kurie buvo samdomi iš privataus sektoriaus. Nors tuo laikotarpiu ši sistema dažniausiai veikė gerai, vėliau jai atėjo sunkesni laikai.

Šiuo metu 17 iš 44 JAV Transporto vadavietės, kuriai priklauso Jūrų transporto vadavietė, valdomų laivų yra 50 metų ar senesni. Tuo tarpu Jūrų laivybos administracija šiuo metu turi 92 laivus, o šeštajame dešimtmetyje jų buvo 2277. Ir vis dėlto šiuo metu daugiau kaip 90 proc. JAV karinės įrangos į Europą gabenama jūra.

Amerikos laivybos sektorius taip pat negali daug padėti, nes yra mažas ir maksimaliai išnaudotas. Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos duomenimis, šiuo metu su JAV vėliava plaukioja 3531 prekybos laivas (3,4 proc. visų pasaulio laivų). Savo ruožtu Rusija turi 2910 prekybinių laivų, plaukiojančių su jos vėliava, tačiau dėl šešėlinio laivyno ji gali turėti šimtus kitų. Be abejo, Gabonas ir kitos panašios šalys gali būti tuo nepatenkintos, tačiau jei jos atsisakytų savo laivų vėliavų, kitos šalys paprasčiausiai įsitrauktų.

Svarbiausias Amerikos prioritetas šiuo klausimu neabejotinai turėtų būti savo strateginio jūrų laivyno sutvarkymas, ypač atsižvelgiant į tai, kad dabar ji turi planuoti ginkluoto konflikto ne tik su Rusija, bet ir su Kinija, kuri turi 5 997 prekybinius laivus su savo vėliava ir 842 laivus su Honkongo vėliava. Tačiau beveik taip pat svarbu užtikrinti, kad šešėlinis laivynas nepadvigubėtų kaip Rusijos strateginė jūrų laivininkystė.

„Dabar būtų tinkamas laikas pranešti šešėlinių laivų įguloms ir savininkams, kad nors pagalba sankcionuotai Rusijos prekybai gali atrodyti protinga idėja, remti Rusijos kariuomenę būtų siaubinga“, – reziumavo Atlanto tarybos ekspertė.