Svarbiausios naujienos
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Analitikai: V.Putinas suvokė Rusiją žeminančią tiesą ir ieško kito plano
09:58
Akivaizdus dabartinis Rusijos prezidento Vladimiro Putino dėmesys pareiškimams apie balistinę raketą „Orešnik“ ir Rusijos nebranduolinio atgrasymo priemones rodo, kad Kremlius greičiausiai ieško būdo, kaip atsitraukti nuo savo branduolinių grasinimų, nes nėra pasirengęs jų įgyvendinti, naujausioje ataskaitoje skelbia Karo tyrimų instituto analitikai.
Pirmadienį V.Putinas kreipėsi į Rusijos gynybos ministerijos valdybą ir aptarė Rusijos karinius pokyčius šiais metais ir Rusijos karinius tikslus, nustatytus kitiems metams.
Toje kalboje Kremliaus vadovas vėl padarė keletą pareiškimų apie raketą, kurią Kremlius vadina „Orešnik“. Pirma, jis gyrėsi, kad Rusija plėtoja savo karinius pajėgumus ir technologijas lygiagrečiai su branduoline triada [trijų tipų branduolinių ginklų nešėjais – strategine aviacija, tarpžemyninėmis balistinėmis raketomis ir branduolinių raketų nešėjais povandeniniais laivais].
V.Putinas pabrėžė, kad balistinė raketa „Orešnik“ yra „naujausias galingas Rusijos ginklas“, kurį Rusija netrukus pradės masiškai gaminti. Jis taip pat teigė, kad jei Rusija „Orešnik“ panaudotų „integruotu režimu“ kartu su kitomis nebranduolinėmis kovinėmis galvutėmis, tokio smūgio galia prilygtų „branduolinio ginklo panaudojimui“.
Analitikų nuomone, šie nauji V.Putino bandymai pabrėžti tikėtiną [nebranduolinę] raketos „Orešnik“ galią yra įsidėmėtini ir gali reikšti, kad Kremlius galbūt siekia atsisakyti intensyvaus šūkavimo apie branduolinius ginklus – retorikos, kurią Maskva iki šiol naudojo plataus masto karo metu.
Ataskaitoje taip pat pastebima, kad pirmadienį įvykdytas V.Putino kreipimasis į Gynybos ministeriją, jo pareiškimai per lapkričio 28 d. Astanoje vykusį KSSO Saugumo tarybos posėdį ir lapkričio 22 d. kalba Gynybos ministerijoje atrodo skirti tam, kad „Orešnik“ taptų „nebranduolinio atgrasymo bastionu“.
Primenama, kad Rusija anksčiau ne kartą naudojo branduolinio atsako grasinimus, siekdama priversti Ukrainą ir Vakarus susilaikyti nuo veiksmų eskalacijos. Tačiau Ukrainos ir Vakarų veiksmai kiekvieną kartą, kai Kremlius panaudodavo branduolinį naratyvą, kvestionuodavo Kremliaus veiksmus, o tai nuolat pakirsdavo Rusijos pačios nubrėžtas branduolinio ginklo panaudojimo ribas.
Analitikai jau anksčiau įvertino, kad „Orešnik“ pajėgumuose tikriausiai nėra nieko itin naujo, todėl V.Putinas gali girti jo techninius parametrus būtent siekdamas pasėti baimę ir netikrumą dėl žalos, kurią šios raketos gali padaryti. Taip Rusijos prezidentas gali spausti Ukrainos partnerius, kad šie priverstų Kyjivą apriboti smūgius prieš Rusiją, baimindamiesi, kad Maskva iš tikrųjų imsis atsakomųjų veiksmų.
Tikėtina, kad V.Putinas įvedė „Orešnik“ kaip naują elementą į platų Kremliaus „refleksyvios kontrolės“ priemonių rinkinį [bandymai priversti Vakarus susilaikyti nuo pagalbos Ukrainai]. Tai rodo, kad Kremlius vis labiau pradeda susitaikyti su tuo, kad V.Putino branduolinių grasinimų neįvykdymas juos nuvertina tiek, kad jis priverstas ieškoti retorinio „pabėgimo“ nuo šios temos, kad išlaikytų savo svorį tarptautinėje informacinėje erdvėje, aiškino analitikai.
Prisiminė seną pasaką
Be to, V.Putinas atnaujino melagingą Rusijos naratyvą, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis esą yra neteisėtas Ukrainos vadovas.
Analitikų nuomone, tai tik dar kartą galutinai patvirtina Maskvos siekį pašalinti teisėtą Ukrainos demokratinę valdžią, o tai yra viena iš Kremliaus keliamų sąlygų, kad karas būtų išspręstas derybomis.
Pirmadienį Kremliaus vadovas melagingai aiškino, kad esant karo padėčiai Ukrainos konstitucija neva numato tik Ukrainos Aukščiausiosios Rados galių išplėtimą ir neišplečia prezidento galių.
Ekspertai spėja, kad V.Putinas atgaivino šį naratyvą, kuris iš esmės nebuvo minimas nuo 2024 m. vasaros pradžios, norėdamas dar kartą pabrėžti, kad Kremlius valdžios pasikeitimą Kyjive laiko būtina [Maskvai] „išankstine sąlyga“ „deryboms“ su Ukraina.
Tačiau, anot analitikų vertinimų, Rusija iš tikrųjų nėra suinteresuota geranoriškai derėtis su Ukraina ir prie derybų stalo sės tik tada, kai jausis pasiekusi maksimalių nuolaidų dėl Ukrainos suvereniteto, be kita ko, pašalindama teisėtą Ukrainos valdžią ir iš tokių derybų išstumdama Ukrainos veikėjus.
Brėžia kontūrus deryboms
Pirmadienį vykusiu Rusijos gynybos ministerijos valdybos posėdžiu pasinaudojo ir šalies gynybos ministras Andrejus Belousovas tam, kad pakartotų anksčiau V.Putino paskelbtus teritorinius tikslus Ukrainoje kaip dar vieną išankstinę Kremliaus sąlygą derybomis išspręsti karą.
Ministras aiškino, kad Rusija gali užtikrinti pergalę kare Ukrainoje tik pasiekusi tikslus, kuriuos V.Putinas užsibrėžė 2024 m. birželio mėn. Tuomet V.Putinas nepagrįstai pareiškė, kad Ukrainos kariuomenė turi būti „visiškai išvesta“ net iš Ukrainos kontroliuojamų Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono sričių teritorijų – net prieš Rusijai sutinkant pradėti derybas.
Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas gruodžio 12 d. panašiai rėmėsi V.Putino 2024 m. birželio mėn. pasakyta kalba, nurodydamas, kad Rusijos okupacija visuose keturiuose regionuose, įskaitant teritoriją, kurios šiuo metu neužima Rusijos kariai, išlieka dabartiniu Kremliaus teritoriniu tikslu.
Karo tyrimo instituto analitikai įvertino, kad pastaruoju metu daugelio Rusijos pareigūnų pareiškimuose aiškiai pabrėžiami V.Putino teritoriniai reikalavimai – kartu su nuolatiniais V.Putino teiginiais, kad dabartinė Ukrainos vyriausybė yra neteisėta – rodo, kad Kremlius reikalauja, jog kitos derybų šalys užtikrintų, kad Rusija (be Ukrainos sutikimo) gautų tą suverenią Ukrainos teritoriją, įskaitant dalį, kurios Rusijai nepavyko užimti karinėmis priemonėmis.
Rusijoje užblokuota pokalbių programėlė „Viber“
09:35
Rusijos federalinė ryšių reguliavimo tarnyba „Roskomnadzor“ užblokavo prieigą prie momentinio susirašinėjimo bei keitimosi garso ar vaizdo įrašais paslaugos „Viber“, kuria naudojosi maždaug ketvirtadalis šios šalies gyventojų, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“, remdamasi Rusijos tarnybos pranešimu.
Tokį savo sprendimą „Roskomnadzor“ paaiškino tuo, kad „Viber“ programėle gali naudotis ekstremistai ar teroristai.
Sprendimas priimtas dėl Rusijos teisės aktų reikalavimų informacijos sklaidos organizatoriams pažeidimo, o jų laikymasis „būtinas, kad būtų užkirstas kelias grasinimams panaudoti šią paslaugą teroristiniams ir ekstremistiniams tikslams, piliečių verbavimui juos vykdyti, narkotikų platinimui, taip pat nelegalios informacijos skelbimui“, – nurodė „Roskomnadzor“.
„Viber“ operatorė yra Japonijos bendrovė „Rakuten“.
Rusijos pasiuntinys JT: Maskva nesutiks įšaldyti karo
09:33
Rusijos nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose Vasilijus Nebenzia pareiškė, kad Maskvos netenkina joks karo Ukrainoje įšaldymo scenarijus, jį cituoja naujienų svetainė „The New Voice“.
JT Saugumo Tarybos posėdyje dėl Ukrainos jis sakė, kad Kyjivas esą nori „atokvėpio mūšio lauke“, kad galėtų „išsilaižyti žaizdas“ ir persiginkluoti.
Anot V.Nebenzios, negali būti jokių diskusijų apie NATO vaidmenį sprendžiant Rusijos karą prieš Ukrainą.
„NATO ir Ukrainos narystės joje perspektyva nuo pat pradžių buvo problemos, o ne sprendimo dalis“, – pažymėjo jis.
Rusijos pareigūno teigimu, Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio taikos iniciatyvos yra „bandymas laimėti laiko kovai su Rusija suintensyvinti ir naujai karinei pagalbai gauti“.
Be to, V.Nebenzia pridūrė, kad Maskva yra pasirengusi deryboms, tačiau tik su tais, kurie yra pasirengę „pripažinti realybę ir užbaigti karą“.
Anksčiau V.Zelenskis patvirtino, kad gruodžio 7 d. Paryžiuje vykusiame susitikime su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir išrinktuoju JAV prezidentu Donaldu Trumpu jie, be kita ko, aptarė įšaldyto konflikto formatą.
Lapkričio 20 d. naujienų agentūra „Reuters“ skelbė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas buvo pasirengęs su Donaldu Trumpu aptarti paliaubų Ukrainoje susitarimą, tačiau atmetė bet kokias reikšmingas teritorines nuolaidas ir primygtinai reikalavo, kad Kyjivas atsisakytų ambicijų įstoti į NATO.
Buvęs Estijos ginkluotųjų pajėgų vadas: Pokrovsko praradimas – tik savaičių klausimas
09:06
Ukrainai bus labai sunku apginti Pokrovską – rusai ten siunčia daug daugiau karių, nei ukrainiečiai gali dislokuoti miesto gynybai, sako buvęs Estijos ginkluotųjų gynybos pajėgų vadas Riho Terras. Leidiniui „Postimees“ jis įvertino kalbas apie naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo spaudimą Ukrainai ir Rusijai dėl taikos derybų.
Buvęs Estijos ginkluotųjų gynybos pajėgų vadas taip pat mano, kad Europa per šiuos metus taip ir nesuprato, kad jai reikia ruoštis galimam karui.
– Rusai yra tik už trijų kilometrų nuo svarbaus transporto mazgo Pokrovsko, o Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas sako, kad norint sustabdyti jų žygį reikės priimti neįprastus sprendimus. Ką tai reiškia?
– Ukrainiečiai jau daugiau kaip dešimt metų dalyvauja intensyviame kariniame konflikte, o pastaruosius trejus iš jų – aktyviose kovose.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ar tikrai JAV laidų vedėją prajuokino Ukrainos karių kapų vaizdas?
08:11
Prokremliškuose socialiniuose tinkluose, taip pat propagandinėje žiniasklaidoje ir Vakarų žiniasklaidą imituojančiuose portaluose gruodį pasirodė publikacijos, lydimos vaizdo įrašo, kuriame esą užfiksuota JAV televizijos kanalo vedėja Ashley Williams, kuri pratrūksta juoku po siužeto apie Ukrainos didvyrių kapus.
„Vaizdo įraše Ashley Williams juokiasi su kolega Ukrainos kapinių fone.
Anksčiau televizijos laidos „Business Today“ vedėja Michelle Florey tiesioginės transliacijos metu pareiškė, kad „nusišaus, jei eteryje dar kartą bus kalbama apie Ukrainą“, – skelbiama vienoje publikacijų, kurioje platinamas vaizdo įrašas su neva netikėtai susijuokusia vedėja.
Kremliaus tinklo itin aktyviai platinamame įraše rodoma Amerikos televizijos kanalo naujienų laida: trys vedėjai juokiasi, o už vienos iš jų ekrane rodomi kapų su Ukrainos vėliavomis vaizdai.
Ekrano apačioje rodomas užrašas, esą Pentagonas susirūpinęs dėl masinių aukų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gretose.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Maskvoje susprogdintas generolas, įsakęs naudoti cheminį ginklą prieš Ukrainos karius
07:23 Atnaujinta 10:26
Gruodžio 17 d. rytą Maskvoje per sprogimą žuvo Rusijos ginkluotųjų pajėgų radiacinės, cheminės ir biologinės gynybos pajėgų vadas generolas leitenantas Igoris Kirilovas.
Apie tai pranešė „Baza“ ir SHOT. Preliminariais duomenimis, žuvo ir I.Kirilovo padėjėjas. Liudininkų teigimu, sprogimas įvyko vyrams išeinant iš namo.
Buvo išplėštos namo įėjimo durys ir išdaužti langai. Taip pat apgadintas generolo tarnybinis automobilis.
Preliminariai nežinomas asmuo motorolerį su prie rankenos pririštais sprogmenimis pastatė prie pagrindinio įėjimo likus kelioms valandoms iki sprogimo – apie 2-3 val. nakties.
Sprogdinimas buvo įvykdytas nuotoliniu būdu. Tikėtina, kad sprogdintojas ar jo bendrininkas galėjo net nebūti matomumo zonoje, tačiau turėjo prieigą prie įėjimo stebėjimo kameros.
Pirmadienį, gruodžio 16 d., Ukrainos saugumo tarnyba pareiškė I.Kirilovui įtarimus. Tyrimo duomenimis, jis asmeniškai įsakė panaudoti cheminį ginklą prieš Ukrainos gynybos pajėgas.
„Pareigūnas yra atsakingas už tai, kad okupantai masiškai naudojo draudžiamus cheminius ginklus prieš Gynybos pajėgas Ukrainos rytiniame ir pietiniame frontuose. I.Kirilovo įsakymu nuo pilno masto karo pradžios užfiksuota daugiau kaip 4,8 tūkst. atvejų, kai priešas panaudojo cheminę ginkluotę“, – pažymėjo SBU.
Lenkijos URM teigia, kad Vakarai turėtų spausti Rusiją pradėti taikos derybas, o ne Ukrainą
07:18
Gruodžio 16 d. spaudos konferencijoje Briuselyje Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pareiškė, kad Vakarų šalys turėtų spausti Rusiją, o ne Ukrainą, pradėti taikos derybas ir sustabdyti karą.
R.Sikorskio komentarai pasirodė tuo metu, kai Europa ruošiasi nutraukti JAV paramą, kai į Baltuosius rūmus sugrįš išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas. D.Trumpas pažadėjo paspartinti Kyjivo ir Maskvos derybas.
Pasak R.Sikorskio, Rusija, kaip konflikto agresorė, turėtų patirti spaudimą derėtis.
„Ir Jungtinės Valstijos, ir Europos Sąjunga turi padėti Ukrainai pasiekti geresnę derybinę poziciją galimoms būsimoms deryboms, kurios turėtų būti skatinamos ir verčiamos agresoriaus, o ne aukos“, – sakė jis.
Norvegija Ukrainos kariniam jūrų laivynui skyrė 230 mln. eurų
06:33
Norvegija sustiprinti Ukrainos kariniam jūrų laivynui ir atgrasyti rusų pajėgas Juodojoje jūroje perduos 2,7 mlrd. kronų (230 mln. eurų), pirmadienį pranešė Oslas.
„Ukrainai ateinančiu laikotarpiu reikia daugiau paramos atgrasyti rusų jūrines pajėgas Juodojoje jūroje. Yra kritiškai svarbu apsaugoti Ukrainos populiaciją ir infrastruktūrą nuo Rusijos Juodosios jūros laivyno atakų“, – pranešime sakė premjeras Jonas Gahras Store.
„Taip pat svarbu apsaugoti grūdų bei kitų produktų eksportą jūra, kas Ukrainai neša gyvybiškai svarbias pajamas“, – pridūrė jis.
Pasak vyriausybės, 100 mln. kronų (8,52 mln. eurų) 2025-ųjų biudžete jau anksčiau buvo numatyta laivyno mokymams bei kitoms reikmėms. Dabar patvirtintas naujas 2,6 mlrd. kronų (221 mln. eurų) paketas.
Šalis teigia, jog į paramą įeina Norvegijos ginkluotojų pajėgų aukos, taip pat ir karinė įranga, gauta iš vietinės pramonės.
„Minos yra reikšmingas pavojus jūriniam saugumui bei saugiam keliavimui Juodąja jūra, o minų valymo operacijos yra itin sudėtingos“, – sakė gynybos ministras Bjornas Arildas Gramas.
„Sistemos, kurias mes teikiame, patobulins Ukrainos pajėgų galimybes aptikti ir nukenksminti minas palei savo pakrantę“, – pridūrė jis.
Norvegija ir Jungtinė Karalystė (JK) vadovauja Jūrinių pajėgumų koalicijai už Ukrainą, kuri pradėjo veikti 2023-iųjų gruodį, o apie naują paramos paketą paskelbta pirmadienį Norvegijoje viešint britų ministrui pirmininkui Keirui Starmeriui.
V.Zelenskis: Rusija bando nuslėpti Šiaurės Korėjos praradimus ir padeginėja karių kūnus
06:11 Atnaujinta 09:13
Rusijos kariuomenė bando nuslėpti Šiaurės Korėjos karių, kovojančių kare su Ukraina, nuostolius, pirmadienį pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
V.Zelenskio pastabos nuskambėjo po to, kai gruodžio 16 d. Ukrainos karinės žvalgybos agentūra (GUR) ir JAV Pentagonas pranešė, kad Šiaurės Korėjos kariai patyrė nuostolių per puolamąsias operacijas kartu su Rusijos pajėgomis Kursko srityje.
„Rusija ne tik įtraukia Šiaurės Korėjos karius į Ukrainos pozicijų puolimus, bet ir bando nuslėpti šių žmonių nuostolius“, – pareiškė V.Zelenskis per savo oficialų „Telegram“ kanalą.
Rusijos kariuomenė stengėsi išlaikyti Šiaurės Korėjos dalinių buvimą paslaptyje per visą jų apmokymo ir dislokavimo laikotarpį, sakė V.Zelenskis. Jis taip pat teigė, kad Maskva griebėsi kraštutinių taktikų, kad nuslėptų kovose žuvusių Šiaurės Korėjos karių tapatybes.
Rusija bando liepsnomis užmaskuoti Šiaurės Korėjos kareivių veidus po to, kai jie buvo nukauti, teigė V.Zelenskis. Jo įraše buvo pasidalinta vaizdo įrašu, kuriame tariamai matyti, kaip Rusijos personalas padeginėja Šiaurės Korėjos kovotojų kūnus fronto linijoje.
„Korėjiečiams nėra jokios priežasties kovoti ir mirti dėl (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino“, – sakė V.Zelenskis.
„Ir net po mirties jų laukia tik Rusijos pasityčiojimas“, – pridūrė jis.
Pirmadienį JAV gynybos departamentas pranešė, kad turi informacijos, jog Šiaurės Korėjos kariai pirmą kartą dalyvavo koviniuose veiksmuose Rusijos kariuomenės pusėje Kursko srityje ir patyrė nuostolių.
„Turime informacijos, kad jie patyrė nuostolių – žuvo ir buvo sužeisti“, – spaudos konferencijoje pranešė Pentagono atstovas spaudai generolas majoras Patas Ryderis. Jis pažymėjo, kad tikslių duomenų apie aukų skaičių kol kas nėra, tačiau mūšiai, kuriuose dalyvavo Pchenjano kariuomenė, anot jo, vyko praėjusią savaitę, gruodžio 9-15 dienomis.
