Svarbiausios naujienos
- Ukrainos agentai kvėpuoja Kremliui į nugarą: generolo likvidavimas Maskvoje – spūvis į veidą
- Pergalė ar apgailėtina taika: ko ukrainiečiai tikisi iš 2025 m.
- Lūžta kaip žaisliniai: Ramiajame vandenyne sugedo ketvirtas rusų tanklaivis
- Pasirodė pirmieji vaizdai su sužeistais šiaurės korėjiečiais Kursko ligoninėje
- Maskvoje susprogdintas generolas, įsakęs naudoti cheminį ginklą prieš Ukrainos karius
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Rusija greitai rado kaltuosius: dėl generolo I.Kirilovo nužudymo sulaikyti du asmenys
09:24
Sulaikyti du asmenys, įtariami Rusijos Radiacinės, cheminės ir biologinės gynybos pajėgų vadovo generolo leitenanto Igorio Kirillovo ir jo padėjėjo nužudymu, pranešė leidiniai „Kommersant“, „ Izvestija“ ir RBC šaltiniai.
Pasak jų, teisėsaugos institucijos užčiuopė pėdsakus „nusikaltimo vietoje“, atkreipdamos dėmesį į du įtartinus automobilius, kuriuos užfiksavo stebėjimo kameros.
Vyrai buvo sulaikyti dieną prieš tai, gruodžio 17 d., ir jau prisipažino, skelbia susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalas „112“.
Pasak „Kommersant“ šaltinio, išpuolio organizatoriai susisiekė su vyrais per socialinius tinklus ir perdavė jiems kontaktinio asmens iš Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) kontaktus.
Rusijos tyrimų komitetas pranešė, kad dėl šios bylos buvo sulaikytas 1995 m. gimęs Uzbekistano pilietis. Komiteto duomenimis, per apklausą jis pareiškė, kad už nusikaltimo įvykdymą jam buvo pasiūlytas 100 tūkst. dolerių atlygis ir galimybė persikelti į vieną iš Europos Sąjungos šalių.
Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) duomenimis, sulaikytasis Maskvoje gavo savadarbį sprogstamąjį įtaisą ir pritvirtino jį prie elektrinio paspirtuko.
Stebėjimui jie esą išsinuomojo automobilius, juose įrengė belaidžio interneto kamerą, kurios filmuota medžiaga buvo transliuojama į Dnipro miestą Ukrainoje. Gavus vaizdo signalą, kad I.Kirillovas ir jo padėjėjas išvažiuoja, sprogstamasis įtaisas buvo susprogdintas.
I.Kirillovas ir jo padėjėjas Ilja Polikarpovas žuvo gruodžio 17 d. anksti ryte per sprogimą prie namo Riazanskio prospekte Maskvoje.
Teigiama, kad sprogimo galia prilygo maždaug 1 kg trotilo. Rusijos tyrimų komitetas iškėlė baudžiamąją bylą dėl teroristinio išpuolio, nužudymo, neteisėtos prekybos ginklais ir šaudmenimis.
Šaltinis Ukrainos saugumo tarnyboje BBC naujienų tarnybai teigė, kad I.Kirilovas buvo karo nusikaltėlis ir „visiškai teisėtas taikinys“.
„Jis davė įsakymą panaudoti uždraustus cheminius ginklus prieš Ukrainos kariuomenę. Tokia negarbinga baigtis laukia visų tų, kurie žudo ukrainiečius“, – dėstė pašnekovas.
Tačiau Ukrainos prezidento kanceliarija paneigė Kyjivo įsitraukimą į I.Kirilovo nužudymą: „Ukraina nenaudoja teroristinių metodų“.
Volodymyro Zelenskio kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas pabrėžė, kad Ukrainos vadovybė visus sprendimus priima tik mūšio lauke, o ne „kažkur ten“. Pasak jo, rusų generolas žuvo dėl „vidinio susidorojimo“.
Ukrainos agentai kvėpuoja Kremliui į nugarą: generolo likvidavimas Maskvoje – spūvis į veidą
09:57
Pašalindamos Rusijos generolą leitenantą Igorį Kirillovą, Rusijos radiacinės, cheminės ir biologinės gynybos pajėgų vadą, Ukrainos saugumo tarnybos įrodė, kad yra „mirtinos“, ir sugeba atakuoti Rusijos aukščiausiojo rango vadovybę net Maskvoje, skelbia žurnalas „The Economist“.
Straipsnio autoriai pažymėjo, kad nors I.Kirilovo nužudymas „gali būti pati įžūliausia ir didžiausią atgarsį sukėlusi ukrainiečių įvykdyta žmogžudystė iki šiol“, jis toli gražu nėra pirmasis.
„Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) slaptasis penktasis [kontržvalgybos] direktoratas, turintis įgaliojimus vykdyti tikslines žmogžudystes užsienyje, ir Ukrainos karinės žvalgybos tarnyba (GUR) – abi [specialiosios tarnybos] veikia Rusijos teritorijoje“, – rašoma straipsnyje.
Pabrėžiama, kad kiekviena iš šių Ukrainos tarnybų turi „sudėtingus tinklus ir veikimo būdus [Rusijos] šalies viduje“. Ir tikėtina, kad jų ankstesnis taikinys buvo Rusijos sparnuotųjų raketų kūrėjas Michailas Šatskis, inžinierius konstruktorius ir ginklų specialistas. Praėjusią savaitę M.Šatskis buvo nušautas prie savo namų Maskvos priemiestyje.
Nuo karo pradžios „ukrainiečių agentai nužudė dešimtis rusų vadų, pareigūnų, įtariamų kolaborantų ir propagandistų, daugiausia okupuotose Ukrainos teritorijose“, pastebėjo „The Economist“.
Priduriama, kad JAV žvalgybos agentūros taip pat mano, jog Ukraina yra susijusi su automobilio sprogdinimu, per kurį 2022 m. žuvo rusų nacionalistinio ideologo Aleksandro Dugino dukra Darija Dugina. Pats A.Duginas galėjo būti tikėtinas pasikėsinimo nužudyti taikinys.
Tačiau jei anksčiau tarp SBU penktosios valdybos ir GUR vyko Ukrainos agentų perėjimai, tai šiandien šios dvi žvalgybos tarnybos konkuruoja tarpusavyje, išskyrė straipsnio autoriai.
„Ypač įtempti santykiai tarp SBU vadovo pavaduotojo Oleksandro Poklado, prižiūrinčio penktosios valdybos darbą, ir GUR vadovo Kyrylo Budanovo. Sklinda gandai, kad O.Pokladas tikisi pakeisti K.Budanovą, kuris atsidūrė kai kurių prezidento kanceliarijos darbuotojų nemalonėje“, – rašo „The Economist“.
Nepaisant šių tarnybų priešpriešos, „I.Kirilovo nužudymas rodo, kad Ukrainos saugumo tarnybos tebėra mirtinai pavojingos“.
„Ukrainos agentų žinia yra ta, kad jie gali pulti aukščiausią Rusijos kariuomenės vadovybę net Maskvoje. Rusija, kuriai nepavyko surengti tokios kampanijos Ukrainoje, greičiausiai atsakys taip, kaip tai darė nuo pat karo pradžios: bombarduodama civilius ukrainiečius“, – padarė išvadą žurnalistai.
Ukrainos oro pajėgos numušė 51 rusų droną
09:39
Ukrainos oro pajėgos trečiadienį paskelbė, kad praėjusią naktį numušė 51 rusų droną.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai atakavo Ukrainą 81 dronu.
51 dronas buvo numuštas, dar 30 nukrito nepasiekę taikinių.
Oro gynyba veikė Poltavos, Sumų, Charkivo, Kyjivo, Žytomyro, Chmelnyckio, Čerkasų, Kirovohrado, Dnipropetrovsko ir Zaporižios srityse.
JAV: Kyjivas neinformavo Vašingtono apie planuotą Rusijos karininko likvidavimo operaciją
09:26
JAV valstybės departamentas antradienį pareiškė, kad Ukraina nebuvo informavusi Vašingtono apie planuotą aukšto rango Rusijos ginkluotųjų pajėgų karininko likvidavimo operaciją.
Anksčiau antradienį panašius teiginius išsakė su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs JAV pareigūnas. Jo teigimu, Vašingtonas nesudarė jokių sąlygų šiems veiksmams įgyvendinti.
„Galiu pasakyti, kad Jungtinės Valstijos apie tai iš anksto nežinojo ir nebuvo su tuo susijusios“, – pareiškė Valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris.
Antradienį Rusijos Tyrimų komitetas pranešė, kad jos pajėgų cheminės, biologinės ir radiacinės gynybos pajėgų vadas Igoris Kirilovas ir jo pavaduotojas žuvo „gruodžio 17-osios rytą Riazanės prospekte Maskvoje aktyvavus sprogstamąjį užtaisą, paslėptą prie įėjimo į gyvenamąjį pastatą paliktame paspirtuke“.
I.Kirilovas yra aukščiausio rango rusų karininkas, į kurį buvo pasikėsinta Rusijos teritorijoje.
Rusija greitai rado kaltuosius: dėl generolo I.Kirilovo nužudymo sulaikyti du asmenys
09:24
Sulaikyti du asmenys, įtariami Rusijos Radiacinės, cheminės ir biologinės gynybos pajėgų vadovo generolo leitenanto Igorio Kirillovo ir jo padėjėjo nužudymu, pranešė leidiniai „Kommersant“, „ Izvestija“ ir RBC šaltiniai.
Pasak jų, teisėsaugos institucijos užčiuopė pėdsakus „nusikaltimo vietoje“, atkreipdamos dėmesį į du įtartinus automobilius, kuriuos užfiksavo stebėjimo kameros.
Vyrai buvo sulaikyti dieną prieš tai, gruodžio 17 d., ir jau prisipažino, skelbia susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalas „112“.
Pasak „Kommersant“ šaltinio, išpuolio organizatoriai susisiekė su vyrais per socialinius tinklus ir perdavė jiems kontaktinio asmens iš Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) kontaktus.
Rusijos tyrimų komitetas pranešė, kad dėl šios bylos buvo sulaikytas 1995 m. gimęs Uzbekistano pilietis. Komiteto duomenimis, per apklausą jis pareiškė, kad už nusikaltimo įvykdymą jam buvo pasiūlytas 100 tūkst. dolerių atlygis ir galimybė persikelti į vieną iš Europos Sąjungos šalių.
Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) duomenimis, sulaikytasis Maskvoje gavo savadarbį sprogstamąjį įtaisą ir pritvirtino jį prie elektrinio paspirtuko.
Stebėjimui jie esą išsinuomojo automobilius, juose įrengė belaidžio interneto kamerą, kurios filmuota medžiaga buvo transliuojama į Dnipro miestą Ukrainoje. Gavus vaizdo signalą, kad I.Kirillovas ir jo padėjėjas išvažiuoja, sprogstamasis įtaisas buvo susprogdintas.
I.Kirillovas ir jo padėjėjas Ilja Polikarpovas žuvo gruodžio 17 d. anksti ryte per sprogimą prie namo Riazanskio prospekte Maskvoje.
Teigiama, kad sprogimo galia prilygo maždaug 1 kg trotilo. Rusijos tyrimų komitetas iškėlė baudžiamąją bylą dėl teroristinio išpuolio, nužudymo, neteisėtos prekybos ginklais ir šaudmenimis.
Šaltinis Ukrainos saugumo tarnyboje BBC naujienų tarnybai teigė, kad I.Kirilovas buvo karo nusikaltėlis ir „visiškai teisėtas taikinys“.
„Jis davė įsakymą panaudoti uždraustus cheminius ginklus prieš Ukrainos kariuomenę. Tokia negarbinga baigtis laukia visų tų, kurie žudo ukrainiečius“, – dėstė pašnekovas.
Tačiau Ukrainos prezidento kanceliarija paneigė Kyjivo įsitraukimą į I.Kirilovo nužudymą: „Ukraina nenaudoja teroristinių metodų“.
Volodymyro Zelenskio kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas pabrėžė, kad Ukrainos vadovybė visus sprendimus priima tik mūšio lauke, o ne „kažkur ten“. Pasak jo, rusų generolas žuvo dėl „vidinio susidorojimo“.
V.Zelenskis: D.Trumpas nori kirsti stipriai ir staigiai, bet yra kas jį stabdo
08:59
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prancūzų leidiniui „Le Parisien“ pareiškė, kad išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas supranta, jog Ukraina nesutiks pasiduoti ar įšaldyti karo.
Anot jo, D.Trumpas demonstruoja norą greitai rasti sprendimą, kaip išspręsti konfliktą, tačiau dar neturi visos reikiamos informacijos.
„Dabar jis dar nėra Baltuosiuose rūmuose ir negali turėti priėjimo prie visos informacijos: žvalgybos, Gynybos ministerijos, tam tikrų diplomatinių kanalų Kai jis ten bus, mes galėsime kalbėti ta pačia kalba, turėdami to paties lygio informaciją“, – atkreipė dėmesį Ukrainos vadovas.
V.Zelenskis pažymėjo, kad būsimasis JAV prezidentas „žino apie jo norą niekur neskubėti Ukrainos nenaudai“.
„Šalis ilgą laiką kovojo už savo suverenitetą. Kad ir kiek prezidentų ar premjerų norėtų paskelbti karo pabaigą, mes neketiname tiesiog pasiduoti ir atsisakyti savo nepriklausomybės. Pavojus būtų pasakyti: „Įšaldykime karą ir susitarkime su rusais“, – pabrėžė prezidentas.
V.Zelenskis aiškino, kad svarbu, jog pokyčiai Jungtinėse Valstijose, D.Trumpui atėjus į Baltuosius rūmus, būtų palankūs Ukrainos interesams. Jis taip pat tvirtino, kad Ukrainos komandos jau bendradarbiauja su naujai išrinkto prezidento atstovais.
„Mes užmegsime santykius su naująja administracija ir tai bus mūsų prioritetas. Jungtinės Valstijos buvo ir išlieka pagrindinė mūsų donorė šiame kare, nors Ukrainai, noriu pabrėžti, svarbios ir Europa, ir Jungtinės Valstijos. Niekam nesuteikiame pirmenybės. Amerika gali daryti įtaką Putinui. Europos Sąjunga yra mūsų ateitis. Mes save matome būtent ten“, – pažymėjo jis.
Lūžta kaip žaisliniai: Ramiajame vandenyne sugedo ketvirtas rusų tanklaivis
08:53
Rusų tanklaivis „Merkurijus“ su 19 žmonių įgula dėl gedimo pagrindiniame variklyje įstrigo Ramiajame vandenyne, skelbia naujienų svetainė „The Moscow Times“.
Incidentas įvyko už 50 km į šiaurės rytus nuo Simuširo Kurilų salos, pranešė Sachalino srities nepaprastųjų situacijų ministerija. Pasak pareiškimo, antradienio vakarą laivas išsiuntė pagalbos signalą į jūrų gelbėjimo subcentrą Petropavlovske-Kamčiatske. Avarinės būklės tanklaivio gelbėti buvo nusiųstas laivas „Rubin“, kuris turėtų jį atvilkti į uostą.
Prieš tai, naktį iš gruodžio 16-osios į 17-ąją, nelaimės signalą davė tanklaivis „Volgoneft 109“, buvęs Kavkazo uosto rajone su 4000 tonų mazuto laive. Kapitonas pranešė, kad pažeistas ketvirtosios krovininės cisternos sandarumas ir į balastinę cisterną nutekėjo mazuto. Laivo korpuso vientisumas nebuvo pažeistas, į vandenį naftos produktai neišsiliejo. Laive buvo 14 įgulos narių.
Anksčiau pranešta, kad gruodžio 15 d. Kerčės sąsiauryje sudužo du tanklaiviai – „Volgoneft 212“ ir „Volgoneft 239“. Vienas žmogus žuvo, 11 žmonių sunkios būklės buvo paguldyti į ligoninę. Preliminariais duomenimis, į jūrą galėjo išsilieti daugiau kaip 3 tūkst. kubinių metrų naftos produktų (laivai gabeno daugiau kaip 9 tūkst. kubinių metrų). Dėl to dešimtys kilometrų pakrantės Krasnodaro krašte buvo padengta mazutu.
Kaip išsiaiškino leidinys „Izvestija“, abu laivai turėjo būti išmontuoti prieš 10-15 metų. „Volgoneft 212“ buvo nuleistas į vandenį 1969 m., o ‚Volgoneft 239‘ – 1973 m.
Maksimalus jų eksploatavimo laikas neviršija 40 metų. Tuo pat metu „Volgoneft 239“ apskritai neturėjo teisės išplaukti į jūrą, nes jo dokumentai buvo „sustabdyti“.
Laivybos ekspertai taip pat teigė, kad tanklaiviai audros metu neturėjo būti akvatorijoje, nes jų konstrukcija nenumato tokių apkrovų.
Tuo tarpu organizacija „Greenpeace“ teigė, kad avarija gali tapti viena didžiausių ekologinių nelaimių Juodojoje jūroje ir gresia rimtomis pasekmėmis augalų ir gyvūnų gyvavimui.
Ukrainiečių kasdienybė: kulkos, nerimas ir 8 valandos elektros per parą
08:12
Tarptautinė migracijos organizacija (IOM Lietuva) skyrė vienkartines išmokas neseniai atvykusiems karo pabėgėliams iš Ukrainos. Iš viso skirta daugiau nei 85 tūkst. eurų, o pagalba pasiekė 240 ukrainiečių. „Kiekvieną savaitę į Lietuvą atvyksta ukrainiečiai, kurie bėga nuo karo. Jiems reikalinga pagalba.
Nesvarbu, ar jie atvykdavo vos prasidėjus karui, ar dabar po beveik 3 metų – neretai jie turi vos kelis daiktus ir jokio plano, ką veiks toliau“, – kalba IOM Lietuva Pagalbos migrantams ir krizių valdymo skyriaus vadovė Eglė Staškūnaitė. IOM Lietuva pažeidžiamiausiems ukrainiečiams skyrė po 352 eurus.
Julia Smyrna atvyko į Lietuvą spalio pradžioje iš Dnepetrovskio srities. Kartu su ja atvyko du maži vaikai: dukra, kuriai trys metai, ir sūnus, kuriam nėra nė metų. Kaip sako pati Julia, kiekviena karo diena tapdavo išbandymu: nuolatiniai šaudymai, sprogimai.
Neįmanoma buvo su vaikais netgi išeiti pasivaikščioti, kelionė iki parduotuvės atrodė kaip pavojingiausias kelias, o miegoti dažniausiai reikėdavo koridoriuje. „Dirbau vaistinėje, vis tikėjomės, kad galėsime likti namuose, tačiau kai išgirdome sprogimą maždaug 50 metrų nuo savo namų, supratome, kad toliau taip tęstis nebegali.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Helsinkyje sulaikytas Lietuvoje parduotas ir į Rusiją skridęs lėktuvas
07:40
Helsinkio oro uoste gruodžio pradžioje dėl galimo sankcijų apėjimo sulaikytas Lietuvoje registruotas ir į Rusiją, Pskovą, ketinęs skristi privatus lėktuvas „Beechcraft“, trečiadienį skelbia LRT Tyrimų skyrius.
Suomijoje sulaikytas orlaivis antradienį dar nebuvo išskridęs. Nors Suomijos pareigūnai nepateikė jokio komentaro, jie nepaneigė fakto, kad sulaikytas lietuviškas orlaivis.
Orlaivį naujiems savininkams padėjo parduoti Lietuvos transporto kompetencijų agentūroje dirbantis Rytis Dulinskas, o lėktuvą į Rusiją pilotavo Lietuvos ir Latvijos piliečiai.
Vienas jų – Robertas Petkus, pernai balandį dalyvavęs iš Kauno oro uosto skraidinant lėktuvą į Rusiją, kuris vėliau buvo parduodamas Maskvoje, taip pat pernai kovą Palangoje sulaikyto „Cessna“ orlaivio istorijoje.
Pasak LRT Tyrimų skyriaus, orlaivis su lietuviška LY-ARA registracija buvo parduodamas Vilniuje, o prie skelbimų buvo nurodomas R.Dulinskas bei bendrovė „Aviacom“ – būtent jam priklauso 50 proc. šios įmonės akcijų.
R.Dulinskas LRT teigė nesantis susijęs su lėktuvu bei tvirtino padėjęs bičiuliui parduoti transporto priemonę. Jis patikslino, kad lėktuvą įsigijo Latvijos pilietis, kuris galėjo tarnauti tarpininku, o pirkime dalyvavo ir neįvardijama Kipro bendrovė.
Latvis Roberts Klimovičs LRT patvirtino, tarpininkavęs įsigyjant sulaikytą orlaivį, sakė, kad lėktuvą pirko jo giminaičiai Latvijoje, o į Rusiją jis skrido tam, kad galėtų pasiekti Kazachstaną. Dėl lėktuvo sulaikymo latvis teigė kreipęsis į Suomijos prokuratūrą.
Su R.Petkumi LRT susisiekti nepavyko.
Pernai LRT Tyrimų skyrius skelbė apie kelis atvejus, kai naudojantis Lietuvos oro erdve ir oro uostais Europoje parduotus lėktuvus buvo bandoma išskraidinti pirkėjams Rusijoje. Dėl to nuo pernai gegužės galioja sugriežtinta nekomercinių skrydžių tvarka.
Briuselyje V.Zelenskis surengs derybas su NATO vadovu ir svarbiausiais Europos lyderiais
07:37
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį Briuselyje surengs derybas su NATO vadovu Marku Rutte ir svarbiausiais Europos lyderiais aptarti tolesnius veiksmus dėl Rusijos invazijos į šalį.
Trečiadienio vakarą prasidėsiančiame susitikime turėtų dalyvauti Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, Italijos premjerė Giorgia Meloni ir jos kolegė iš Danijos Mette Frederiksen.
Į derybas taip pat buvo pakviestas Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Jungtinės Karalystės (JK) užsienio reikalų sekretorius Davidas Lammy, Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen ir naujasis Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Antonio Costa.
NATO ir Europos vadovai Briuselyje susitinka likus kiek daugiau nei mėnesiui iki Donaldo Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus. JAV išrinktasis prezidentas ne kartą gyrėsi, kad gali greitai užbaigti karą, sukeldamas nuogąstavimus, kad jis gali raginti Kyjivą nusileisti Maskvai.
Be to, baimindamiesi, kad D.Trumpas gali nutraukti JAV paramą Kyjivui, Europos lyderiai šiuo metu rengia savo karo užbaigimo planus.
Kai kurie iš jų pradėjo diskusijas dėl galimo Europos karių dislokavimo Ukrainoje tam, kad ateityje būtų užtikrinta galimo taikos susitarimo sėkmė.
Šis pasiūlymas buvo pateiktas praėjusią savaitę E.Macronui lankantis Lenkijos sostinėje. Tačiau diplomatai mano, kad konkrečius pasiūlymus teikti kol kas yra per anksti.
„Oficialiai tai nėra įtraukta į darbotvarkę, bet kadangi tame pačiame kambaryje bus daug svarbių žmonių, to negalima visiškai atmesti“, – sakė vienas NATO diplomatas.
Antradienį kreipdamasi į Italijos parlamentą G.Meloni sakė, kad susitikimas Briuselyje sustiprins Europos pastangas užtikrinti „teisingą ir ilgalaikę taiką“.
„Tai taip pat svarbi proga aptarti konflikto ateitį ir glaudžiai koordinuoti tolesnius veiksmus, kurių reikia imtis“, – nurodė italų premjerė.
V.Zelenskis sako tikįs, kad beveik trejus metus trunkantis karas gali būti nutrauktas kitąmet. Jis taip pat ragina Kyjivo sąjungininkus padėti užtikrinti taikos susitarimą, kurio Maskva negalėtų pažeisti.
Ukraina ruošiasi rinkimams po karo: „Politico“ įvardija galimas datas
07:25
Ukraina nagrinėja Europos rinkimų teisės modelius, įskaitant elektroninį balsavimą, siekdama surengti rinkimus netrukus po karo su Rusija pabaigos, praneša „Politico“.
Leidinyje pažymima, kad net ir pasibaigus karui viena iš pagrindinių problemų išliks galimybės balsuoti suteikimas piliečiams, išsibarsčiusiems po visą pasaulį, įskaitant ir okupuotą Ukrainos teritoriją.
„Šiuo metu turime didžiulę rinkėjų registro problemą, nes žmonės išvyko [į užsienį]“, – sakė Aukščiausiosios Rados Valstybės valdžios organizavimo komiteto vadovė Jelena Šuliak. „Įvairiais skaičiavimais, vien tik šalies viduje perkeltųjų asmenų yra 6,5 mln.“.
Todėl, kaip pažymėjo J.Šuliak, Ukrainos pareigūnai nagrinėja įvairius Europos rinkimų modelius, kad rastų būdą, kaip pasibaigus karui surengti laisvus ir sąžiningus rinkimus.
„Mus domina elektroninio balsavimo niuansai ir kitų alternatyvių balsavimo galimybių techninis įvertinimas, taip pat ir IT saugumo požiūriu“, – sakė J.Šuliak ir pridūrė, kad deputatai taip pat svarsto galimybę balsuoti paštu, asmeniškai balsuoti rinkimų dieną užsienyje ir balsuoti pagal įgaliojimą.
Tačiau, kaip primena „Politico“, pagal Europos Tarybos Venecijos komisijos ir ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rekomendacijas, esminiai rinkimų teisės aktų pakeitimai turėtų būti priimti likus bent metams iki kitų rinkimų Ukrainoje.
Anksčiau prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas pareiškė, kad, atėjus taikai, Ukraina bus „nedelsiant“ pasirengusi demokratiniams rinkimams.
Tuo pat metu J.Šuliak pareiškė, kad po karinės padėties atšaukimo iki rinkimų praeis „mažiausiai šeši mėnesiai“.
