Svarbiausios naujienos
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Penki pagrindiniai veiksniai, kurie lems karo eigą
10:03
Artimiausi mėnesiai Ukrainai bus patys sunkiausi - tokią nuomonę išsakė daugelis tarptautinių ir Ukrainos karinių ekspertų. Portalas „New Voice“ aiškinosi, nuo ko ir kaip tiksliai priklausys kitų metų padėtis fronte.
Pirmiausia sudėtingą padėtį fronte lems tai, kad sausio pabaigoje įvyks naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo inauguracija, kuris pažadėjo per 24 valandas nutraukti Rusijos prieš Ukrainą pradėtą karą. Nežinia, ar jam tai pavyks, tačiau derybų perspektyva jau dabar skatina Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną varyti savo kariuomenę į priekį, kad užsitikrintų „tvirtas“ pozicijas, o Ukrainą - atsakyti galingais ir jautriais smūgiais. Papildoma paskata yra naujojo Baltųjų rūmų šeimininko nenuspėjamumas, kuris gali mėginti priversti Maskvą ir Kyjivą pradėti taikos procesą.
Pirmassis veiksnys: Donaldas Trumpas
Jau 2024 m. gruodį, likus daugiau nei mėnesiui iki inauguracijos, Donaldas Trumpas pradėjo pirmąsias pastangas, kad 2025 m. sausio pabaigoje Ukraina ir Rusija sėstų prie derybų stalo.
Gruodžio 16 d. jis pareiškė, kad kartu su savo komanda bando sustabdyti Rusijos karą prieš Ukrainą. Pasak JAV rinkimuose triumfavusio prezidento, padėtis Ukrainoje yra „sudėtinga ir baisi“.
Nors D.Trumpas dar neturi aiškaus veiksmų plano, atsirado tam tikri kontūrai, kaip jis veiks. Visų pirma bus kalbama apie Ukrainos pajėgų aprūpinimą amerikietiškais ginklais. Atrodo, kad šią „kortą“ naujasis Baltųjų rūmų šeimininkas išnaudos tiek su oficialiuoju Kyjivu, tiek su V.Putino režimu. Dar vienas „džokeris“ jo rankovėje gali būti okupuotų teritorijų klausimas.
Tuo pat metu Maskva visiškai prarado Sirijos kontrolę ir dėl to praranda įtaką Afrikos šalyse.
Pasak tarptautinio eksperto Nazaro Prichodkos, Kremlius pradėjo kalbėti apie „diplomatinį būdą“ vadinamosios „specialiosios karinės operacijos“ tikslams pasiekti, taip pat mokyti Rusijos gubernatorius dirbti su gyventojais, kad „laimėtų“ karą.
Kartu D. Trumpas pareiškė, kad V.Putinas turi sustoti, nes jei „praradai 700 000 žmonių, tai jau pralaimėjai“. Ir tai radikaliai keičia naujojo Baltųjų rūmų šeimininko retoriką, kuris anksčiau sakė, kad „Ukraina jau pralaimėjo, kad jos šventyklos su auksiniais kupolais buvo sugriautos, todėl ten yra šimtai tūkstančių žuvusiųjų“.
Dabar D.Trumpas priduria, kad Volodymyras Zelenskis tikrai nori derybų.
N.Prichodka mano, kad JAV prezidentas iš tiesų gali priversti Kremlių tam tikra prasme trauktis iš Ukrainos teritorijų. Jei D.Trumpui nepavyks V.Putino pasodinti prie derybų stalo, jis padidins ginklų tiekimą Ukrainai. Ir jis griebsis kitų spaudimo Rusijai priemonių. Visų pirma jis bandys „numušti“ naftos kainas ir darys spaudimą Kinijai, kad ši nustotų remti Maskvą.
Įvykių, susijusių su D.Trumpo taikos palaikymo veikla, eigą lems įvykiai fronte, įskaitant laikinas paliaubas ir suintensyvėjusias kovas abiejose pusėse.
„D.Trumpas yra žmogus, kurio ego netelpa standartiniame dviejų kambarių bute. Tiesą sakant, jo pareiškimas apie karo užbaigimą per 24 valandas patenka į šią paradigmą. Vienaip ar kitaip jam teks įvykdyti savo skambiausią pažadą“, - sako N.Prichodka.
Antrasis veiksnys: tolimojo nuotolio ginklai
Ukrainos pajėgoms reikia tolimojo nuotolio ginklų pirmiausia tam, kad galėtų suduoti galingus ir tikslius smūgius Rusijos teritorijoje esantiems objektams. Visų pirma tai leis smogti į šalies agresorės taktinės aviacijos aerodromus, siekiant sumažinti priešo naudojamų koreguojamų aviacinių bombų (KAB) faktorių - tiesiogiai fronto linijoje, taip pat tokiems miestams kaip Charkivas, Sumai, Černihivas ir Chersonas.
Kaip paaiškino karo ekspertas Oleksandras Kovalenka, rusai neturi problemų dėl pabūklų skaičiaus, tačiau yra trūkumų dėl jų žemos bendros kokybės. Mat daugiausia jie eksploatuoja sovietinius modelius, įskaitant velkamąsias haubicas, mažiau efektyvius nei šiuolaikiniai savaeigiai NATO modeliai, kuriuos eksploatuoja ukrainiečiai. Todėl Ukrainos gynybos pajėgos turi kokybinį artilerijos pranašumą. Šį trūkumą rusai kompensuoja masiškai naudodami KAB bombas.
Tolimojo nuotolio raketinė ginkluotė leis Ukrainos pajėgoms sumažinti priešo oro pajėgų bazių skaičių netoli sienos ir kontakto linijos. Be to, ATACMS ir „Storm Shadow“ gali pasiekti ir kitus svarbius priešo objektus: logistikos centrus ir kariuomenės valdymo centrus - vadavietes, štabus. „Smūgiai į juos pakenks priešo valdymo sistemai, sumažins jos kokybę“, - sakė O.Kovalenka.
Ukrainiečiams reikalingi tolimojo nuotolio ginklai, pirmiausia ATACMS su kasetinio tipo kovine galvute (M-39 ir M-39A1 modifikacija). Tačiau papildomai Ukraina gali gauti AGM-158 ir AGM-154 iš JAV.
Tolimojo nuotolio ginklai ne tik „išstums“ priešo taktinės aviacijos objektus toliau nuo fronto linijos ir sienos, bet ir pakenks persigrupavimui. Yra ir ekonominio spaudimo veiksnys: raketos gali pasiekti Rusijos naftos perdirbimo gamyklas ir dideles degalų sandėlių bazes, iš kurių patenka atsargos į karinio aprūpinimo centrus.
Trečiasis veiksnys: oro gynybos sistemos
JAV priešlėktuvinės gynybos sistemos „Patriot“ tapo svarbiu Ukrainos visuotinės gynybos veiksniu, sėkmingai atremdamos pagrindinį Rusijos pranašumą - sparnuotąsias ir balistines raketas. Būtent šiais ginklais rusai bando sunaikinti Ukrainos energetikos infrastruktūrą, kad ją privestų prie elektros energijos tiekimo nutraukimo.
Tačiau tam, kad aprėptų visą teritoriją, Ukrainos karinėms oro pajėgoms reikia dar apie 15-20 „Patriotų“, neseniai pripažino V.Zelenskis. Kadangi jie brangūs - po 1,5 mlrd. JAV dolerių - ir ES šalys nenori jų siųsti Ukrainai, daug kas priklausys nuo to, ar jos pradės aktyviai tiekti sistemas Kyjivui.
O.Kovalenka priduria, kad Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms dabar reikia dar pažangesnių JAV priešraketinės gynybos sistemų THAAD (angl. Terminal High Altitude Area Defense), kurios skirtos apsisaugoti nuo vidutinio nuotolio raketų. Būtent tokia oro gynyba gali apsaugoti taikius Ukrainos miestus nuo vadinamosios „Orešnik“ - perdirbtos tarpžemyninės raketos, kurią V.Putinas bando pristatyti kaip savo „stebuklingą ginklą“.
Be to, THAAD naudoja „kinetinio perėmimo“ koncepciją, t. y. numuša greitaeigius taikinius nesprogdindama kovinės galvutės. Taigi sistema veikia efektyviau ir sumažina riziką, susijusią su sprogimais ir skraidančiomis nuolaužomis, o tai ypač svarbu tankiai apgyvendintuose miestuose.
THAAD sistema gali perimti taikinius iki 150 km aukštyje, todėl ji gali veikti viršutiniuose atmosferos sluoksniuose ir net kosmose. Tai suteikia jai galimybę neutralizuoti grėsmes, kol jos dar nepasiekė taikinio. Be to, THAAD pasižymi dideliu mobilumu. Tačiau ši sistema yra dar brangesnė - 2,3 mlrd. JAV dolerių už vieną sistemą, neskaitant AN/TPY-2 radaro. O Ukrainos ginkluotosios pajėgos turi mažai galimybių ją gauti.
Ketvirtasis veiksnys: mobilizacija Ukrainoje
Gruodį aktyvesnės mobilizacijos Ukrainoje tema tapo tarptautiniu klausimu: JAV pareigūnai jau atvirai pradėjo sakyti V.Zelenskiui, kad laikas į kariuomenę imti žmones ne nuo 25, o nuo 18 metų. Taip yra todėl, kad Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms trūksta karinio personalo, o amžiaus ribos sumažinimas leistų greitai kompensuoti trūkumą. JAV savo ruožtu žada suteikti jiems viską, ko reikia.
Tačiau oficialusis Kyjivas ne mažiau tiesmukai atsako, kad nesvarstys galimybės mažinti mobilizacinio amžiaus, nes naujai sukurtoms brigadoms trūksta ginklų ir įrangos.
O.Kovalenka mano, kad jaunimas nuo 18 metų negalės sustiprinti Ukrainos pajėgų. Pirma, ši amžiaus kategorija nėra pakankamai didelė. Antra, idealūs šturmuotojai yra 25-35 metų žmonės. „Tai amžius, kai fizinės galimybės yra didžiausios, o sunku įsivaizduoti 18-os metų šturmuotoją, kuris atsidurtų šiame karo siaube ir psichologiškai nesutriktų. Poveikis jaunų vyrų psichikai yra daug rimtesnis nei suaugusiųjų“, - tikina ekspertas.
Be to, jis mano, kad 18-25 metų jaunimas bus svarbi šalies atkūrimo dalis.
Tačiau tarp Ukrainos karo ekspertų ir kariškių yra manančių, kad šalies ginkluotosioms pajėgoms reikia atjaunėti, nes dabar jos atrodo beveik seniausia kariuomenė pasaulyje. Kartu Ukrainos valdžios atstovai taip pat pripažino, kad iki 2024 m. pabaigos į kariuomenę reikia pašaukti 250-300 tūkst. žmonių.
Tai reiškia, kad padidintos mobilizacijos dar reikės, jei D.Trumpo taikos iniciatyvos nesustabdys kovų kitų metų pradžioje. Ar tai bus daroma 18-25 metų jaunuolių, ar vyresnio amžiaus žmonių sąskaita, yra antraeilis klausimas, pastebi „New Voice“.
Penktasis veiksnys: Ukrainos pajėgų reorganizavimas
2024 m. pabaigoje Ukrainos pajėgų vadovybė pradėjo kalbėti apie būtinybę modernizuoti ir atjauninti Ukrainos kariuomenę.
Pasak Austrijos karinio apžvalgininko Tomo Cooperio, kariuomenės vadovybė ir visa kariuomenė neturi modernios krašto gynybos doktrinos. Dėl to kariuomenei ir mobilizacijos klausimais nebuvo įvesti vienodi kokybės standartai.
Savo ruožtu karinis ekspertas Viktoras Kevliukas mano, kad būtina iš naujo įvertinti, kas ką daro gynybos sistemoje. Pavyzdžiui, reikėtų aiškiai apibrėžti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, Nacionalinės gvardijos, karinės žvalgybos ir Ukrainos saugumo tarnybos funkcijas. Ir panaikinti funkcijų dubliavimą. Juk logiška, kad yra keturios operatyvinės vadovybės pagal regionus. Tačiau yra penkios oro pajėgų vadavietės, trys valstybės sienos apsaugos tarnybos administracijos vadavietės, keli operatyviniai ir taktiniai junginiai bei penki Nacionalinės gvardijos junginiai.
Todėl, pasak eksperto, neaišku, kas iš pasieniečių turėtų būti tam tikros operatyvinės vadovybės štabe, kokie oro pajėgų daliniai ją dengia, kokios krašto apsaugos pajėgos turėtų būti jai pavaldžios. „Toks nesisteminis suskirstymas lemia tai, kad skirtingų pavaldžių tarnybų pajėgos ir priemonės labai prastai sąveikauja tarpusavyje, nes į kariuomenės vadavietes komandiruojami žmonės, kurie neturi įgaliojimų priimti sprendimus“, - aiškina V.Kevliukas.
O.Kovalenka mano, kad norint atkurti tvarką šioje srityje, verta pereiti prie padalinių sistemos. Tuomet virš brigados lygmens bus nuolatinės struktūros.
„Taip, beje, veikia rusai, - aiškina O.Kovalenka, - kartais susiklosto situacija, kai, pavyzdžiui, kovų zonoje yra rusų divizija, o jai priešinasi trys mūsų brigados. Ir ši priešo divizija, pasitelkusi valdymo sistemą, turi geresnį padalinių bendradarbiavimą nei tos trys brigados, kurios yra išsibarsčiusios. Kartais net brigadų vadai nesusisiekia tarpusavyje, nebendradarbiauja ir nepraneša, kokia padėtis yra vienoje ar kitoje zonoje.“
Šiuo metu Ukrainos pajėgos rengia kariuomenės pertvarkymo koncepciją, tačiau ji nukreipta į „brigados-korpuso“ struktūrą.
Penki pagrindiniai veiksniai, kurie lems karo eigą
10:03
Artimiausi mėnesiai Ukrainai bus patys sunkiausi - tokią nuomonę išsakė daugelis tarptautinių ir Ukrainos karinių ekspertų. Portalas „New Voice“ aiškinosi, nuo ko ir kaip tiksliai priklausys kitų metų padėtis fronte.
Pirmiausia sudėtingą padėtį fronte lems tai, kad sausio pabaigoje įvyks naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo inauguracija, kuris pažadėjo per 24 valandas nutraukti Rusijos prieš Ukrainą pradėtą karą. Nežinia, ar jam tai pavyks, tačiau derybų perspektyva jau dabar skatina Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną varyti savo kariuomenę į priekį, kad užsitikrintų „tvirtas“ pozicijas, o Ukrainą - atsakyti galingais ir jautriais smūgiais. Papildoma paskata yra naujojo Baltųjų rūmų šeimininko nenuspėjamumas, kuris gali mėginti priversti Maskvą ir Kyjivą pradėti taikos procesą.
Pirmassis veiksnys: Donaldas Trumpas
Jau 2024 m. gruodį, likus daugiau nei mėnesiui iki inauguracijos, Donaldas Trumpas pradėjo pirmąsias pastangas, kad 2025 m. sausio pabaigoje Ukraina ir Rusija sėstų prie derybų stalo.
Gruodžio 16 d. jis pareiškė, kad kartu su savo komanda bando sustabdyti Rusijos karą prieš Ukrainą. Pasak JAV rinkimuose triumfavusio prezidento, padėtis Ukrainoje yra „sudėtinga ir baisi“.
Nors D.Trumpas dar neturi aiškaus veiksmų plano, atsirado tam tikri kontūrai, kaip jis veiks. Visų pirma bus kalbama apie Ukrainos pajėgų aprūpinimą amerikietiškais ginklais. Atrodo, kad šią „kortą“ naujasis Baltųjų rūmų šeimininkas išnaudos tiek su oficialiuoju Kyjivu, tiek su V.Putino režimu. Dar vienas „džokeris“ jo rankovėje gali būti okupuotų teritorijų klausimas.
Tuo pat metu Maskva visiškai prarado Sirijos kontrolę ir dėl to praranda įtaką Afrikos šalyse.
Pasak tarptautinio eksperto Nazaro Prichodkos, Kremlius pradėjo kalbėti apie „diplomatinį būdą“ vadinamosios „specialiosios karinės operacijos“ tikslams pasiekti, taip pat mokyti Rusijos gubernatorius dirbti su gyventojais, kad „laimėtų“ karą.
Kartu D. Trumpas pareiškė, kad V.Putinas turi sustoti, nes jei „praradai 700 000 žmonių, tai jau pralaimėjai“. Ir tai radikaliai keičia naujojo Baltųjų rūmų šeimininko retoriką, kuris anksčiau sakė, kad „Ukraina jau pralaimėjo, kad jos šventyklos su auksiniais kupolais buvo sugriautos, todėl ten yra šimtai tūkstančių žuvusiųjų“.
Dabar D.Trumpas priduria, kad Volodymyras Zelenskis tikrai nori derybų.
N.Prichodka mano, kad JAV prezidentas iš tiesų gali priversti Kremlių tam tikra prasme trauktis iš Ukrainos teritorijų. Jei D.Trumpui nepavyks V.Putino pasodinti prie derybų stalo, jis padidins ginklų tiekimą Ukrainai. Ir jis griebsis kitų spaudimo Rusijai priemonių. Visų pirma jis bandys „numušti“ naftos kainas ir darys spaudimą Kinijai, kad ši nustotų remti Maskvą.
Įvykių, susijusių su D.Trumpo taikos palaikymo veikla, eigą lems įvykiai fronte, įskaitant laikinas paliaubas ir suintensyvėjusias kovas abiejose pusėse.
„D.Trumpas yra žmogus, kurio ego netelpa standartiniame dviejų kambarių bute. Tiesą sakant, jo pareiškimas apie karo užbaigimą per 24 valandas patenka į šią paradigmą. Vienaip ar kitaip jam teks įvykdyti savo skambiausią pažadą“, - sako N.Prichodka.
Antrasis veiksnys: tolimojo nuotolio ginklai
Ukrainos pajėgoms reikia tolimojo nuotolio ginklų pirmiausia tam, kad galėtų suduoti galingus ir tikslius smūgius Rusijos teritorijoje esantiems objektams. Visų pirma tai leis smogti į šalies agresorės taktinės aviacijos aerodromus, siekiant sumažinti priešo naudojamų koreguojamų aviacinių bombų (KAB) faktorių - tiesiogiai fronto linijoje, taip pat tokiems miestams kaip Charkivas, Sumai, Černihivas ir Chersonas.
Kaip paaiškino karo ekspertas Oleksandras Kovalenka, rusai neturi problemų dėl pabūklų skaičiaus, tačiau yra trūkumų dėl jų žemos bendros kokybės. Mat daugiausia jie eksploatuoja sovietinius modelius, įskaitant velkamąsias haubicas, mažiau efektyvius nei šiuolaikiniai savaeigiai NATO modeliai, kuriuos eksploatuoja ukrainiečiai. Todėl Ukrainos gynybos pajėgos turi kokybinį artilerijos pranašumą. Šį trūkumą rusai kompensuoja masiškai naudodami KAB bombas.
Tolimojo nuotolio raketinė ginkluotė leis Ukrainos pajėgoms sumažinti priešo oro pajėgų bazių skaičių netoli sienos ir kontakto linijos. Be to, ATACMS ir „Storm Shadow“ gali pasiekti ir kitus svarbius priešo objektus: logistikos centrus ir kariuomenės valdymo centrus - vadavietes, štabus. „Smūgiai į juos pakenks priešo valdymo sistemai, sumažins jos kokybę“, - sakė O.Kovalenka.
Ukrainiečiams reikalingi tolimojo nuotolio ginklai, pirmiausia ATACMS su kasetinio tipo kovine galvute (M-39 ir M-39A1 modifikacija). Tačiau papildomai Ukraina gali gauti AGM-158 ir AGM-154 iš JAV.
Tolimojo nuotolio ginklai ne tik „išstums“ priešo taktinės aviacijos objektus toliau nuo fronto linijos ir sienos, bet ir pakenks persigrupavimui. Yra ir ekonominio spaudimo veiksnys: raketos gali pasiekti Rusijos naftos perdirbimo gamyklas ir dideles degalų sandėlių bazes, iš kurių patenka atsargos į karinio aprūpinimo centrus.
Trečiasis veiksnys: oro gynybos sistemos
JAV priešlėktuvinės gynybos sistemos „Patriot“ tapo svarbiu Ukrainos visuotinės gynybos veiksniu, sėkmingai atremdamos pagrindinį Rusijos pranašumą - sparnuotąsias ir balistines raketas. Būtent šiais ginklais rusai bando sunaikinti Ukrainos energetikos infrastruktūrą, kad ją privestų prie elektros energijos tiekimo nutraukimo.
Tačiau tam, kad aprėptų visą teritoriją, Ukrainos karinėms oro pajėgoms reikia dar apie 15-20 „Patriotų“, neseniai pripažino V.Zelenskis. Kadangi jie brangūs - po 1,5 mlrd. JAV dolerių - ir ES šalys nenori jų siųsti Ukrainai, daug kas priklausys nuo to, ar jos pradės aktyviai tiekti sistemas Kyjivui.
O.Kovalenka priduria, kad Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms dabar reikia dar pažangesnių JAV priešraketinės gynybos sistemų THAAD (angl. Terminal High Altitude Area Defense), kurios skirtos apsisaugoti nuo vidutinio nuotolio raketų. Būtent tokia oro gynyba gali apsaugoti taikius Ukrainos miestus nuo vadinamosios „Orešnik“ - perdirbtos tarpžemyninės raketos, kurią V.Putinas bando pristatyti kaip savo „stebuklingą ginklą“.
Be to, THAAD naudoja „kinetinio perėmimo“ koncepciją, t. y. numuša greitaeigius taikinius nesprogdindama kovinės galvutės. Taigi sistema veikia efektyviau ir sumažina riziką, susijusią su sprogimais ir skraidančiomis nuolaužomis, o tai ypač svarbu tankiai apgyvendintuose miestuose.
THAAD sistema gali perimti taikinius iki 150 km aukštyje, todėl ji gali veikti viršutiniuose atmosferos sluoksniuose ir net kosmose. Tai suteikia jai galimybę neutralizuoti grėsmes, kol jos dar nepasiekė taikinio. Be to, THAAD pasižymi dideliu mobilumu. Tačiau ši sistema yra dar brangesnė - 2,3 mlrd. JAV dolerių už vieną sistemą, neskaitant AN/TPY-2 radaro. O Ukrainos ginkluotosios pajėgos turi mažai galimybių ją gauti.
Ketvirtasis veiksnys: mobilizacija Ukrainoje
Gruodį aktyvesnės mobilizacijos Ukrainoje tema tapo tarptautiniu klausimu: JAV pareigūnai jau atvirai pradėjo sakyti V.Zelenskiui, kad laikas į kariuomenę imti žmones ne nuo 25, o nuo 18 metų. Taip yra todėl, kad Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms trūksta karinio personalo, o amžiaus ribos sumažinimas leistų greitai kompensuoti trūkumą. JAV savo ruožtu žada suteikti jiems viską, ko reikia.
Tačiau oficialusis Kyjivas ne mažiau tiesmukai atsako, kad nesvarstys galimybės mažinti mobilizacinio amžiaus, nes naujai sukurtoms brigadoms trūksta ginklų ir įrangos.
O.Kovalenka mano, kad jaunimas nuo 18 metų negalės sustiprinti Ukrainos pajėgų. Pirma, ši amžiaus kategorija nėra pakankamai didelė. Antra, idealūs šturmuotojai yra 25-35 metų žmonės. „Tai amžius, kai fizinės galimybės yra didžiausios, o sunku įsivaizduoti 18-os metų šturmuotoją, kuris atsidurtų šiame karo siaube ir psichologiškai nesutriktų. Poveikis jaunų vyrų psichikai yra daug rimtesnis nei suaugusiųjų“, - tikina ekspertas.
Be to, jis mano, kad 18-25 metų jaunimas bus svarbi šalies atkūrimo dalis.
Tačiau tarp Ukrainos karo ekspertų ir kariškių yra manančių, kad šalies ginkluotosioms pajėgoms reikia atjaunėti, nes dabar jos atrodo beveik seniausia kariuomenė pasaulyje. Kartu Ukrainos valdžios atstovai taip pat pripažino, kad iki 2024 m. pabaigos į kariuomenę reikia pašaukti 250-300 tūkst. žmonių.
Tai reiškia, kad padidintos mobilizacijos dar reikės, jei D.Trumpo taikos iniciatyvos nesustabdys kovų kitų metų pradžioje. Ar tai bus daroma 18-25 metų jaunuolių, ar vyresnio amžiaus žmonių sąskaita, yra antraeilis klausimas, pastebi „New Voice“.
Penktasis veiksnys: Ukrainos pajėgų reorganizavimas
2024 m. pabaigoje Ukrainos pajėgų vadovybė pradėjo kalbėti apie būtinybę modernizuoti ir atjauninti Ukrainos kariuomenę.
Pasak Austrijos karinio apžvalgininko Tomo Cooperio, kariuomenės vadovybė ir visa kariuomenė neturi modernios krašto gynybos doktrinos. Dėl to kariuomenei ir mobilizacijos klausimais nebuvo įvesti vienodi kokybės standartai.
Savo ruožtu karinis ekspertas Viktoras Kevliukas mano, kad būtina iš naujo įvertinti, kas ką daro gynybos sistemoje. Pavyzdžiui, reikėtų aiškiai apibrėžti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, Nacionalinės gvardijos, karinės žvalgybos ir Ukrainos saugumo tarnybos funkcijas. Ir panaikinti funkcijų dubliavimą. Juk logiška, kad yra keturios operatyvinės vadovybės pagal regionus. Tačiau yra penkios oro pajėgų vadavietės, trys valstybės sienos apsaugos tarnybos administracijos vadavietės, keli operatyviniai ir taktiniai junginiai bei penki Nacionalinės gvardijos junginiai.
Todėl, pasak eksperto, neaišku, kas iš pasieniečių turėtų būti tam tikros operatyvinės vadovybės štabe, kokie oro pajėgų daliniai ją dengia, kokios krašto apsaugos pajėgos turėtų būti jai pavaldžios. „Toks nesisteminis suskirstymas lemia tai, kad skirtingų pavaldžių tarnybų pajėgos ir priemonės labai prastai sąveikauja tarpusavyje, nes į kariuomenės vadavietes komandiruojami žmonės, kurie neturi įgaliojimų priimti sprendimus“, - aiškina V.Kevliukas.
O.Kovalenka mano, kad norint atkurti tvarką šioje srityje, verta pereiti prie padalinių sistemos. Tuomet virš brigados lygmens bus nuolatinės struktūros.
„Taip, beje, veikia rusai, - aiškina O.Kovalenka, - kartais susiklosto situacija, kai, pavyzdžiui, kovų zonoje yra rusų divizija, o jai priešinasi trys mūsų brigados. Ir ši priešo divizija, pasitelkusi valdymo sistemą, turi geresnį padalinių bendradarbiavimą nei tos trys brigados, kurios yra išsibarsčiusios. Kartais net brigadų vadai nesusisiekia tarpusavyje, nebendradarbiauja ir nepraneša, kokia padėtis yra vienoje ar kitoje zonoje.“
Šiuo metu Ukrainos pajėgos rengia kariuomenės pertvarkymo koncepciją, tačiau ji nukreipta į „brigados-korpuso“ struktūrą.
Rusijoje sudegė sandėlis su 16 mln. dolerių vertės „Shahed“ dalimis
08:58
Rusijos ekonominės zonos „Alabuga“ teritorijoje sudegė sandėlis su „Shahed“, kuriuos rusai naudoja puolimui prieš Ukrainą, dalimis, pranešė Ukrainos karinė žvalgyba GUR.
„Patalpoje buvo 65 atakos dronų fiuzeliažai, taip pat varikliai, navigacinės sistemos, termovizorinės vaizdo kameros, skirtos 400 vienetų „Shahed-136“ gamybai – viskas sudegė. Nuostoliai, padaryti agresoriui dėl Rusijos sandėlio sunaikinimo, vertinami 16 mln. dolerių“, sakoma pranešime.
GUR nepatikslino, kada tiksliai kilo gaisras ir kas jį sukėlė, tačiau dar kartą pabrėžė, kad Rusija turės sumokėti už visus savo nusikaltimus, padarytus prieš Ukrainos žmones.
Generalinis štabas: Rusija Ukrainoje neteko 776 090 karių
08:27
Nuo 2022 m. vasario 24 d., kai prasidėjo plataus masto invazija, Rusija Ukrainoje neteko 776 090 karių, gruodžio 23 d. pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Į šį skaičių įeina 1 990 Rusijos pajėgų aukų, patirtų vien per pastarąją parą.
Pasak pranešimo, Rusija taip pat neteko 9 615 tankų, 19 885 šarvuotų kovos mašinų, 32 039 transporto priemonių ir degalų cisternų, 21 313 artilerijos sistemų, 1 256 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 1 030 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 369 lėktuvų, 329 sraigtasparnių, 20 790 bepiločių orlaivių, 28 laivų ir katerių ir vieno povandeninio laivo.
V.Zelenskis tvirtina turįs daug vilčių dėl būsimo Lenkijos ir Danijos pirmininkavimo ES
07:49
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad deda daug vilčių į artėjantį Lenkijos ir vėliau Danijos pirmininkavimą Europos Sąjungos (ES) Tarybai.
Sekmadienį V.Zelenskis šiuos komentarus išsakė kreipdamasis į Ukrainos diplomatus.
„Turime įstoti į Europos Sąjungą“, – sakė V.Zelenskis.
Jo teigimu, kitąmet Ukraina turi pasiekti šį tikslą per derybų ir santykių su ES plėtojimo procesą. V.Zelenskis diplomatams pripažino, kad Lenkijos ir Danijos pirmininkavimas ES Tarybai turėtų suteikti teigiamą postūmį šiam Kyjivo siekiui.
„Todėl Lenkijos pirmininkavimas ES, o antrąjį pusmetį – Danijos pirmininkavimas, Ukrainai turėtų būti istorinis“, – pridūrė ukrainiečių prezidentas.
Nuo 2025 metų sausio iki birželio mėnesio ES Tarybai rotacijos tvarka pirmininkaus Lenkija, o likusius šešis mėnesius – Danija.
Praėjus kelioms savaitėms po to, kai Maskva 2022-ųjų vasarį pradėjo plataus masto invaziją, Ukraina žengė pirmą žingsnį link narystės ES ir tų pačių metų birželį buvo oficialiai paskelbta kandidate.
Anksčiau šiais metais Kyjivas pradėjo oficialias stojimo į Bendriją derybas.
J.Bideno patarėjas kreipėsi į D.Trumpą dėl karinės paramos Ukrainai
07:12
JAV prezidento Joe Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas paragino naujai išrinktą JAV prezidentą Donaldą Trumpą tęsti karinę paramą Ukrainai.
Kaip praneša „Politico“, J.Sullivanas interviu CNN televizijai paragino D.Trumpą tęsti spaudimą Rusijai, kurį prezidentas Joe Bidenas darė prezidento Vladimiro Putino režimui nuo pat karo Ukrainoje pradžios.
J.Sullivanas sakė, kad norint pasiekti teisingą susitarimą tarp Rusijos ir Ukrainos, „reikia svertų“.
„Ir šis svertas yra nuolatinė karinė parama Ukrainai“, – pabrėžė jis.
Jis taip pat pažymėjo, kad susilpnėjus tokioms priešininkėms kaip Rusija ir Iranas, D.Trumpui gali atsiverti galimybės pasiekti diplomatinių laimėjimų, ypač atsižvelgiant į D.Trumpo polinkį į nenuspėjamus žingsnius.
„Jis linkęs daryti netikėtus dalykus“, – apie D.Trumpą sakė J.Sullivanas.
Jis taip pat pabrėžė, kad, jo nuomone, J.Bideno administracija palieka D.Trumpui labai stiprias pozicijas pasaulyje.
„Manau, kad mes perteikiame labai stiprią Jungtinių Valstijų poziciją, kalbant apie mūsų nacionalinę galią... Amerikos konkurentai ir priešininkai yra silpnesni ir patiria didesnį spaudimą nei anksčiau“, – sakė jis.
Vizito Kremliuje metu Slovakijos premjeras su V.Putinu aptarė rusiškų dujų tiekimą šaliai
06:37 Atnaujinta 07:19
Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico sekmadienį Kremliuje vykusiose netikėtose derybose su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu aptarė klausimus, susijusius su rusiškų dujų tiekimu šaliai.
Pranešama, kad derybose taip pat buvo aptarta jau beveik trejus metus trunkanti plataus masto Rusijos invazija į Ukrainą.
Slovakija yra labai priklausoma nuo rusiškų dujų ir baiminasi, kad gruodžio 31 dieną nustojus galioti tranzito per Ukrainą susitarimui, ji gali netekti dujų.
Tuo tarpu Kyjivas leido suprasti, kad neketina pratęsti sutarties.
R.Fico yra vienas iš nedaugelio Europos šalių lyderių, po karo Ukrainoje pradžios išsaugojusių artimus santykius su Kremliumi. Apie Slovakijos ministro vizitą į Maskvą iš anksto nebuvo pranešta.
Kremliaus propagandininkas Pavelas Zarubinas paskelbė trumpą vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip abu lyderiai šypsosi ir spaudžia vienas kitam ranką.
Vėliau sekmadienį Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad R.Fico ir V.Putinas po susitikimo nepateiks bendro pareiškimo.
Po derybų Kremliuje R.Fico socialiniame tinkle „Facebook“ nurodė, kad šis susitikimas buvo atsakas į Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio nepritarimą bet kokiam dujų tranzitui per Ukrainą į Slovakiją.
Jis pridūrė, kad Kremliaus šeimininkas patikino Slovakiją, jog nuo kitų metų pradžios toliau tieks dujas šaliai. Tačiau išsamesnės informacijos slovakų premjeras nepateikė.
Naujausi V.Putino grasinimai
R.Fico peikia Ukrainą už tai, kad ji remia sankcijas Rusijos branduolinei programai. Pasak jo, šie apribojimai daro finansinę žalą Slovakijai ir kelia grėsmę elektros energijos gamybai šalies atominėse elektrinėse.
Praėjusį rudenį sugrįžęs į valdžią R.Fico iš karto nutraukė Slovakijos karinę paramą Ukrainai. Kaip ir Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, jis ragina surengti taikos derybas, kad būtų užbaigtas karas Ukrainoje.
Lapkritį jis patvirtino, kad gegužės 9-ąją lankysis Maskvoje, kur dalyvaus pergalės Antrajame pasauliniame kare 80-ųjų metinių minėjime.
Anksčiau sekmadienį V.Putinas pažadėjo Ukrainoje kelti daugiau „destrukcijos“, reaguodamas į dieną anksčiau įvykdytus dronų smūgius daugiaaukščių gyvenamųjų namų kvartalui namui centriniame Rusijos Kazanės mieste.
Rusijos socialiniuose tinkluose plintančiuose vaizdo įrašuose matyti, kaip dronai įsirėžia į stiklinį daugiaaukštį ir sukelia staigų gaisrą. Informacija apie aukas ar sužeistuosius nebuvo paskelbta.
Ukraina šio incidento nekomentavo.
Tačiau per televiziją transliuotame vyriausybės posėdyje V.Putinas sakė: „Jie patys susidurs su daug kartų didesne destrukcija ir gailėsis dėl to, ką bando padaryti mūsų šalyje.“
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas anksčiau grasino paleisti naująją hipergarsinę balistinę raketą „Orešnik“ į Kyjivo centrą, jei Ukraina toliau atakuos Rusijos teritoriją JAV tiekiamomis raketomis ATACMS.
Tuo tarpu Rusijos gynybos ministerija tvirtina, kad pastarosiomis savaitėmis suduoti smūgiai Ukrainos energetikos objektams yra atsakas į Kyjivo išpuolius prieš šalies karinius objektus panaudojant Vašingtono ATACMS.
Pietų Korėjos žvalgyba: Šiaurės Korėja ruošiasi siųsti į Rusiją naujus karius ir ginklus
06:30 Atnaujinta 08:31
Pietų Korėjos ginkluotosios pajėgos pirmadienį pareiškė, kad Pchenjanas rengiasi siųsti daugiau karių ir karinės įrangos į Rusiją, kad padėtų Maskvai tęsti beveik trejus metus trunkančią plataus masto invaziją į Ukrainą.
Seulo Jungtinį štabų vadų komitetą (JCS) cituoja ukrainiečių naujienų portalas „The Kyiv Independent“.
Teigiama, kad Pchenjanas į pagalbą Rusijai kare Ukrainoje išsiuntė 10–12 tūkst. karių, o apie pirmuosius susirėmimus su ukrainiečių pajėgomis pranešta Rusijos vakarinėje Kursko srityje.
Pirmadienį JCS nurodė, kad žuvo arba buvo sužeista daugiau kaip 1 tūkst. Šiaurės Korėjos karių, remiančių Rusijos karo veiksmus Ukrainoje.
Anot JCS, Pchenjanas šiuo metu planuoja siųsti papildomą karinę paramą Rusijai.
„Išsamus daugelio žvalgybos duomenų įvertinimas rodo, kad Šiaurės Korėja rengiasi keisti arba didinti karių dislokaciją (Rusijoje), o šiuo metu (Maskvą) aprūpina 240 milimetrų raketų paleidimo įrenginiais ir 170 milimetrų savaeige artilerija“, – sakoma JCS išplatintame pranešime.
JCS taip pat mano, jog Pchenjanas Rusijai planuoja pristatyti Šiaurės Korėjoje pagamintus dronus kamikadzes.
Šiaurės Korėja ir Rusija sustiprino savo karinius ryšius po Maskvos invazijos į Ukrainą 2022 metų vasarį. Birželį buvo pasirašytas svarbus Pchenjano ir Maskvos gynybos paktas, jis įsigaliojo šį mėnesį.
Ekspertai sako, kad Šiaurės Korėjos lyderis nori iš Rusijos gauti pažangių technologijų ir kovinės patirties savo kariams.
