Svarbiausios naujienos
- Netikėtas V.Putino atsakymas: jo paklausė, kada baigsis karas Ukrainoje
- Generolas atsako į klausimą, ar per artimiausius 5 m. gali kilti Rusijos ir NATO karas
- V.Putinas atmetė D.Trumpo taikos plano pasiūlymą
- Tikslus HIMARS smūgis: Ukrainos žvalgyba parodė, kaip likvidavo tris aukštus rusų karininkus
- Paaiškėjo, kad raketos „Orešnik“ kūrėjai naudoja vakarietišką įrangą
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Netikėtas V.Putino atsakymas: jo paklausė, kada baigsis karas Ukrainoje
13:03
Po Aukščiausiosios Eurazijos ekonominės tarybos posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atsakė į klausimą apie karo Ukrainoje užbaigimo terminus. Kuomet prokremlinis žurnalistas paklausė, ar Rusijos vadovas tiki, kad konfliktas baigsis 2025 m. ir tai bus rusų pergalė, V.Putinas atsakė, kad „tiki Dievu“, taip užsimindamas, kad karas gali tęstis ilgai.
„Aš tikiu į Dievą, ir Dievas yra su mumis“, – piktžodžiavo V.Putinas.
Anksčiau V.Putinas nesikreipdavo į Dievą, bet įvardindavo konkretesnes karo pabaigos sąlygas. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę per savo paskutinę spaudos konferenciją į klausimą, ar pergalė artėja, V.Putinas atsakė taip: „Kova yra sudėtingas dalykas, todėl sunku ir nebūtina spėlioti į priekį. Tačiau būtent tai ir vyksta. Ir mes judame, kaip jau sakėme, link pagrindinių uždavinių, kuriuos įvardijome specialiosios karinės operacijos pradžioje, sprendimo.“
Spalio mėn. susitikime su BRICS šalių žurnalistais V.Putinas pavadino spekuliacijas apie karo užbaigimo datą „neproduktyviomis“ ir pasiūlė „paklausti NATO žmonių“, „kada jie pavargs kariauti su mumis“.
Prieš tai Rusijos vadovas, kalbėdamas apie karo užbaigimo perspektyvas, išsakė ne terminus, o sąlygas, kuriomis karo veiksmai galėtų būti nutraukti. Birželį jis išreiškė pasirengimą nedelsiant nutraukti ugnį ir pradėti derybas, jei Ukraina išvestų savo karius iš Rusijos aneksuotų Donecko, Luhansko, Zaporižioss ir Chersono sričių teritorijos (Rusija nekontroliuoja nė vieno iš šių regionų visa apimtimi), taip pat atsisakys planų įstoti į NATO.
Praėjusį spalį Valdajų diskusijų klubo plenariniame posėdyje, atsakydamas į RT vyriausiosios redaktorės Margaritos Simonian klausimą, „kur mums sustoti, V.Putinas pasakė: „Tai ne teritorijos, o Rusijos tautų ir Rusijos valstybės saugumo užtikrinimas, ir tai sudėtingesnis klausimas nei kažkokios teritorijos, tai žmonių, kurie laiko Rusiją savo tėvyne, o mes juos laikome savo žmonėmis, saugumas.“
NYT: Ukraina beveik liovėsi atakuoti Rusiją ATACMS ir „Storm Shadow“ raketomis
21:56
Lapkričio viduryje Ukraina gavo ilgai lauktą leidimą naudoti vakarietiškas raketas, kad galėtų smogti Rusijai jos teritorijoje. Pirmosiomis dienomis aktyviai jas naudojusi, šiandien Ukraina gerokai sumažino raketų smūgių Rusijai intensyvumą, pranešė „The New York Times“.
Pasak aukštų NATO pareigūnų, šių raketų naudojimas buvo veiksmingas, nors poveikis buvo ribotas ir karo trajektorijos nepakeitė. Tačiau karo eskalacija taip pat neįvyko, kaip kai kas baiminosi.
NATO karinio komiteto pirmininkas admirolas Robas Baueris neseniai sakė, kad ATACMS raketų smūgiai „rimtai pakenkė“ daugeliui ginklų gamyklų ir amunicijos sandėlių Rusijoje. Jis sakė, kad tai privertė Rusiją perkelti daug materialinių-techninių objektų toliau nuo fronto linijos.
„Jiems nepatinka, kad ATACMS į jų šalį atkeliauja oru – jiems tai nepatinka, nes tai veiksminga. Tai apriboja jų galimybes veiksmingai kovoti fronte, o to ir norisi. Tuomet kyla klausimas, ar to pakanka pergalei?“ – Admirolas Baueris sakė viename interviu gruodžio pradžioje.
Tuo metu, kai Ukrainai buvo leista smogti Rusijos Federacijai, ji tikriausiai turėjo tik apie 50 ATACMS raketų, NYT sakė du JAV pareigūnai. Daugiau jų gauti nebuvo jokių galimybių, sakė jie. Ribotos JAV atsargos jau buvo skirtos dislokuoti Artimuosiuose Rytuose ir Azijoje.
Didžiosios Britanijos pareigūnai, kurie, sekdami Joe Bidenu, leido Ukrainai naudoti britų raketas „Storm Shadow“ Rusijos teritorijoje, neseniai taip pat sakė, kad daugiau neturi ko suteikti.
Remdamasis Rusijos gynybos ministerijos ir Rusijos karinių tinklaraštininkų duomenimis, NYT rašo, kad Ukraina, gavusi partnerių leidimą, surengė mažiausiai pusę tuzino raketinių smūgių Rusijos teritorijoje, per kuriuos bendrai panaudojo mažiausiai 31 raketą ATACMS ir 14 raketų „Storm Shadow“.
Pareigūnų ir analitikų teigimu, labiausiai pražūtinga buvo „Storm Shadow“ raketų ataka prieš Rusijos vadavietės bunkerį netoli Marjino miesto Kursko srityje lapkričio 20 d.
NYT taip pat primena, kad jau lapkričio 21 d. Rusija surengė parodomąjį smūgį raketa „Orešnik“ į Dniprą, vadindama jį atsaku į smūgį Marjino mieste. O lapkričio 27 d. Rusijos generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas paskambino į Vašingtoną aptarti „eskalacijos“ rizikos. Po šio skambučio Ukraina dvi savaites nenaudojo raketų ATACMS ir „Storm Shadow“, priduria leidinys.
Kai kurie analitikai teigia, kad Ukraina sumažino raketų smūgių skaičių, nes taikiniai iš pradžių buvo Rusijos objektai, į kuriuos ji jau seniai norėjo smogti. Dabar, kai raketų liko nedaug, Ukraina jas saugo tam atvejui, jei atsirastų labai gerų taikinių.
JAV: Šiaurės Korėjos kariai masiškai žūsta per beviltiškus puolimus Ukrainos kare
21:22
Rusijos pusėje Ukrainos kare kovojantys Šiaurės Korėjos kariai, kaip „žmonių bangos“, siunčiami myriop beviltiškose atakose, o vadovaujantys generolai juos laiko ištekliais, kurių, jais pasinaudojus, galima atsikratyti, penktadienį pareiškė Baltieji rūmai.
Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby patvirtino Pietų Korėjos skaičiavimus, kad vos per savaitę Kursko pasienio srityje, kurioje Ukraina nuo rugpjūčio vykdo puolimą, žuvo arba buvo sužeista apie 1 tūkst. Pchenjano karių.
Išsigandę kariai, kuriuos Pchenjanas yra pasiuntęs, kad sustiprintų Rusijos pajėgas, verčiau nusižudo, nei rizikuoja patekti į nelaisvę, žurnalistams sakė J.Kirby.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
Aiškėja, kada Lenkija perduos Ukrainai papildomų MiG-29 naikintuvų
20:16
Lenkija F-35 naikintuvų turėtų gauti 2026 m. Tik tada bus galima pradėti spręsti klausimą dėl papildomų naikintuvų MiG-29, kurie būtų skirti siųsti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, praneša naujienų portalas „Defence Express“.
Pirmadienį du pirmieji Lenkijai skirti F-35 nusileido JAV Ebingo oro pajėgų bazėje.
Pagal dabartinį planą Lenkijos karinės oro pajėgos gaus F-35 tik 2026 metų pradžioje, nes orlaiviai bus gaminami ir ruošiamas reikalingas infrastruktūros pagrindas, praneša lenkų leidinys „ZBiAM“.
Tuo metu „Defense Express“ pabrėžia, kad Lenkijos galimybė Ukrainai perduoti papildomus MiG-29 priklausys nuo F-35 tiekimo dinamikos (be 14 jau 2023 metų pradžioje perduotų orlaivių). Jų perdavimą numato 2024 metų liepos mėnesį Kijevo ir Varšuvos pasirašytas susitarimas dėl saugumo garantijų.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
V.Zelenskis ragina atlikti išsamų Azerbaidžano lėktuvo katastrofos tyrimą
20:13
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį paragino atlikti išsamų Azerbaidžano oro bendrovės „Azerbaijan Airlines“ lėktuvo katastrofos tyrimą ir atkreipė dėmesį į „aiškius vaizdinius įrodymus“, kad prie jos prisidėjo Rusija.
„Kiekviena žūtis nusipelno nuodugnaus tyrimo, kad būtų nustatyta tiesa. Matome, kad aiškūs vaizdiniai įrodymai katastrofos vietoje rodo Rusijos atsakomybę už šią tragediją“, – parašė V.Zelenskis socialiniuose tinkluose, komentuodamas pranešimus, kad į lėktuvą pataikė Rusijos oro gynybos raketa.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
Azerbaidžano opozicija pareikalavo, kad „Putino režimas“ atsiprašytų už numuštą lėktuvą ir nutrauktų karą Ukrainoje
19:54
Azerbaidžano opozicinė partija „Musavat“ paskelbė pareiškimą, kuriame reikalauja, kad Maskva atsiprašytų už „Azerbaijan Airlines“ lėktuvo apgadinimą virš Grozno ir nutrauktų karą, kuris „privedė prie masinių Ukrainos ir Rusijos tautų žudynių ir atnešė didelių nuostolių kitoms tautoms“.
Partija pavadino „siaubinga“ tai, kad po to, kai „Rusija užpuolė Azerbaidžano lėktuvą“, jam nebuvo leista atlikti avarinio nusileidimo Grozne, Mineraliniuose vandenyse ir Machačkaloje. „Be to, Rusijos kariškiams panaudojus elektroninės kovos sistemas, skirtas bepiločiams orlaiviams neutralizuoti, Azerbaidžano lėktuvas ilgą laiką buvo visiškai be ryšio“, – sakoma pareiškime, kuris buvo paskelbtas leidinyje „Turan“.
„Musavat“ pareikalavo, kad Rusijos valdžia atsiprašytų už tragediją, patrauktų visus atsakingus asmenis atsakomybėn ir išmokėtų kompensacijas aukų ir sužeistųjų šeimoms. Be to, partija paragino Kremlių nutraukti karą Ukrainoje.
„Putino režimas privalo nutraukti agresyvų karą, dėl kurio masiškai žudomos Ukrainos ir Rusijos tautos, taip pat padaryta didelių nuostolių kitoms tautoms. Nors Azerbaidžano valdžios institucijos pareiškė, kad tikisi, jog Rusija prisipažins ir atsiprašys per atskirus parlamento narius, žiniasklaidą ir politines institucijas, oficialiai to dar nepareikalavo. Partija „Musavat“ ragina valdžios institucijas būti principingesnes šiuo klausimu“, – pareiškimą cituoja „Turan“.
Musavat“ yra viena pagrindinių Azerbaidžano opozicinių partijų. Rugsėjį ji pirmą kartą per 15 metų dalyvavo parlamento rinkimuose, kuriuos boikotavo didžiausia opozicinė partija – Azerbaidžano liaudies frontas. Musavat“ į parlamentą nepateko.
Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas kol kas nekomentavo preliminarių tyrimo rezultatų, kurie parodė, kad lėktuvą apgadino Rusijos raketa.
Kol kas oficiali Azerbaidžano valdžios institucijų reakcija apsiribojo Azerbaidžano skaitmeninės plėtros ir transporto ministro Rashado Nabiyevo pareiškimu. Jis sakė, kad lėktuvo nuolaužos ir liudininkų parodymai suteikia pagrindo teigti, kad laineris buvo paveiktas išorinio įsikišimo. „Išorinio įsikišimo metu naudotos ginkluotės rūšis bus nustatyta atlikus tyrimą“, – pridūrė jis.
Šaltinis Azerbaidžano prezidento administracijoje leidiniui „Day.Az“ sakė, kad šalis nepriims Čečėnijos vadovo Ramzano Kadyrovo pažadėtos pagalbos. „Azerbaidžanas reikalauja pripažinti faktą, atsiprašyti ir sumokėti atitinkamą kompensaciją“, – sakė šaltinis.
O.Scholzas: V.Putinas pralaimėjo Ukrainoje
19:30
Rusijos valdytojas Vladimiras Putinas pralaimėjo Ukrainoje. Tokią nuomonę interviu „T-online“ išsakė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.
Pasak jo, V.Putinas norėjo užkariauti visą Ukrainą ir įvesti marionetinį režimą, užkirsti kelią tolesniam Kyjivo ir ES suartėjimui ir susilpninti NATO.
„Šiandien NATO turi dvi naujas nares – Švediją ir Suomiją. Visos narės daug investuoja į gynybinius pajėgumus ir beveik visos NATO šalys pasiekia dviejų procentų tikslą. Ukraina yra stabili valstybė ir yra pakeliui į Europos Sąjungą. Ji turi stiprią mūsų aprūpintą kariuomenę, kuri didvyriškai ginasi nuo Putino pajėgų. Dabar reikia sukurti teisingos ir tvarios taikos pagrindą“, – sakė politikas.
Jis taip pat mano, kad Ukraina greičiausiai nesutiks su paliaubomis, jei negalės tikėtis patikimų saugumo garantijų: „Paprastos paliaubos toli gražu nereiškia tvarios taikos. Ir kartoju: nieko apie Ukrainą be Ukrainos – tai yra, mes kalbame su Ukraina, o ne apie Ukrainą“.
Kartu O.Scholzas pakartojo, kad Vokietija nesiųs savo karių į karą Ukrainoje.
„Į šį karą nesiųsiu nė vieno Vokietijos kario. Ši diskusija labai keista, kai dabar kalbama apie tai, kad Ukraina nebūtų palikta viena, o mes toliau tiektume ginklus. Dabar svarbiau, kad visi žiūrėtų, ar gali daugiau padaryti, kad dar labiau paremtų Ukrainą“, – pabrėžė Vokietijos kancleris.
Generolas atsako į klausimą, ar per artimiausius 5 m. gali kilti Rusijos ir NATO karas
17:30
Net ir po penkerių metų Rusija nepasieks tokio potencialo, kad galėtų kovoti su NATO šalimis. Taip Ukrainos kariuomenės generolas ir buvęs Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Mykola Malomužas „Kyiv24“ eteryje pakomentavo įvairius pareiškimus, kad artimiausiais metais Rusija gali užpulti NATO šalis.
Jo teigimu, Rusija šiuo metu naudoja įvairius metodus, įskaitant provokacijas ir sabotažą prieš NATO šalis, rašo portalas „Unian“.
Ar galėtų pulti Baltijos šalis?
„Prisimename padegimus ar sprogimus įvairiose Europos šalyse, ypač Baltijos šalyse, Vokietijoje, Lenkijoje. Akivaizdu, kad jie naudos tokius metodus. Kalbant apie plataus masto karinius smūgius Estijai, Latvijai, Lietuvai ir Lenkijai, tai mažai tikėtina. NATO šalys vadovaujasi tuo, kad Rusija kelia grėsmę blokui, o smūgis vienai šaliai sukels visų atsakomųjų priemonių panaudojimą, visų pirma, momentinį atsaką karinių veiksmų lauke“, – pabrėžė M.Malomužas.
Jis priminė, kad Baltijos šalyse dislokuotos galingos NATO karinės bazės, strateginių bombonešių aerodromai, greitojo reagavimo pajėgų karinis kontingentas, oro gynybos sistemos.
„Todėl tai nebus taip paprasta. Jei kalbėsime apie šiuolaikinį laikotarpį, Rusija jau yra labai įklimpusi Ukrainoje ir naudoja savo pagrindinius, bet paskutinius didelius rezervus“, – sakė buvęs žvalgybos vadovas.
Tuo pat metu M.Malomužas pridūrė, kad Rusija vis dar turi rezervų ir pranašumų tam tikrose srityse, tačiau dabar kariauti su NATO šalimis jai būtų „kaip mirtis“. Jis įsitikinęs, kad Rusija nesugebės pradėti plataus masto karo prieš didžiulį bloką, turintį 5-osios ir 6-osios kartos ginkluotę. Pasak jo, šiuo atveju reikėtų atsižvelgti ne į tai, kad Rusija turi daug žmonių, o į tai, kad prieš šalį agresorę bus panaudotos galingesnės už ATACMS raketos.
Jau ir dabar turi prašyti Šiaurės Korėjos ir Irano pagalbos
„Šiandien Rusija, išsekinta karo, ekonominių sankcijų, net po 5 metų negalės kovoti su NATO šalimis. Ji jau dabar turi prašyti Šiaurės Korėjos ir Irano raketų“, – pabrėžė M.Malomužas.
Ekspertas pridūrė, kad Ukraina yra labai galinga silpninant Rusijos potencialą ir taip apsaugant ES ir NATO šalis.
Kaip anksčiau pranešė portalas „Unian“, Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius užsiminė, kad po kelerių metų Rusija gali užpulti NATO teritoriją. Kartu jis pabrėžė, kad dabar iš Rusijos puolimo nesitikima. B.Pistorius pažymėjo, kad dabar Rusija per kelis mėnesius pagamina daugiau ginklų ir šaudmenų nei visos ES šalys kartu sudėjus per metus.
Pasak jo, iki 2029 ar 2030 m. V.Putinas galėtų taip sustiprinti kariuomenę, kad Rusija būtų pajėgi smogti NATO. Todėl blokas turėtų būti pasiruošęs galimybei, kad V.Putinas artimiausiais metais gali bandyti išbandyti NATO sanglaudą įsiverždamas į kurią nors Aljanso teritorijos dalį.
Rytų Europa ruošiasi rusiškų dujų tiekimo per Ukrainą nutraukimui
16:33
Ukraina po kelių dienų užblokuos rusiškų dujų tiekimą per savo teritoriją, taip faktiškai sustabdydama jų tranzitą į Slovakiją, Moldovą ir iš dalies į Vengriją.
Kijevas pareiškė, kad nepratęs susitarimo dėl rusiškų dujų tranzito, kurio galiojimas baigsis gruodžio 31-ąją, nes Rusija tęsia invaziją į Ukrainą.
Oficialiais duomenimis, pernai Rusija per Ukrainą nukreipė 14,65 mlrd. kubinių metrų dujų, tai yra beveik pusę jų eksporto į Europą vamzdynais.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis praėjusią savaitę tvirtino, kad Kijevas neleis Maskvai „uždirbti papildomų milijardų ant mūsų kraujo“.
2023 metais rusiškos sudarė mažiau nei 10 proc. visų Europos Sąjungos importuojamų gamtinių dujų, tuo tarpu 2021-aisiais, prieš Rusijos invaziją į Ukrainą, ši dalis viršijo 40 procentų.
Tačiau Rytų Europos ES narės dėl geografinių ir politinių priežasčių vis dar labai priklauso nuo rusiškų dujų, o ES ir NATO narės Vengrija ir Slovakija ir toliau palaiko glaudžius ryšius su Kremliumi.
Rusija dujas į Europą tiekia dviem maršrutais nuo tada, kai 2022-ųjų rudens pradžioje dėl virtinės povandeninių sprogimų buvo sugadintas dujotiekis „Nord Stream“, kuriuo dujos per Baltijos jūrą buvo pumpuojamos į Šiaurės Vokietiją.
Dujotiekiu „TurkStream“, nutiestu Juodosios jūros dugnu, ir jo žemyninė tąsa „Balkan Stream“ tiekiamos dujos Bulgarijai, Serbijai ir Vengrijai.
Austrija, kuri praėjusią vasarą vis dar pirko 90 proc. dujų iš Rusijos, šį mėnesį nutraukė šešis dešimtmečius veikusią sutartį su „Gazprom“, apkaltinusi Kremliaus kontroliuojamą koncerną įsipareigojimų nevykdymu.
Tuo tarpu Slovakijos nacionalistinių pažiūrų ministras pirmininkas Robertas Fico praėjusį savaitgalį lankėsi Maskvoje aptarti tiekimo klausimų po to, kai Briuselyje vykusiame ES aukščiausiojo lygio susitikime susipyko su V. Zelenskiu.
Atmetant geopolitines priežastis, Bratislava tvirtina mieliau importuojanti rusiškas dujas, nes jos esą pigesnės.
Savo ruožtu Moldova ruošiasi energijos tiekimo nutraukimui, nors ėmėsi priemonių tiekimui įvairinti. Proeuropietiška Moldovos prezidentė Maia Sandu neseniai pareiškė, kad yra kitų tranzito kelių, aplenkiančių Ukrainą, kuriais Rusija galėtų naudotis tiekdama dujas.
„Tačiau atrodo, kad „Gazprom“ nėra pasirengęs laikytis savo sutartinių įsipareigojimų“, – pridūrė ji.
Vengrija, kitaip nei jos kaimynės, didžiąją dalį rusiškų dujų gauna per „TurkStream“, todėl Kijevo sprendimas blokuoti tiekimą jai nepakenks.
Tačiau premjeras Viktoras Orbanas praėjusią savaitę sakė, kad „nenorime atsisakyti“ šio maršruto dėl priimtinos kainos, ir užsiminė, kad jo šalis gali suvaidinti „triuką“, nes gali pirkti rusiškas dujas prieš joms patenkant į Ukrainą.
„Tuomet per Ukrainos teritoriją ateis nebe rusiškos, o vengriškos dujos“, – pridūrė jis.
Slovakija patvirtino V.Putino žodžius dėl Ukrainos
16:31 Atnaujinta 16:52
Slovakija penktadienį patvirtino esanti pasirengusi surengti taikos derybas dėl karo Ukrainoje.
Anksčiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pavadino priimtina idėją, kad šalis taptų dialogo platforma.
„Siūlome Slovakijos žemę tokioms deryboms“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pareiškė užsienio reikalų ministras Jurajus Blanaras.
V.Putinas spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė, kad Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico nurodė, jog pasiūlys savo šalį kaip galimą taikos derybų vietą, jei būtų nuspręsta jas surengti.
R.Fico yra vienas iš nedaugelio Europos šalių lyderių, po karo Ukrainoje pradžios išsaugojusių artimus santykius su Kremliumi.
Sekmadienį jis su iš anksto neskelbtu vizitu lankėsi Maskvoje ir surengė derybas su V.Putinu. Jų metu R.Fico ir Rusijos prezidentas aptarė rusiškų dujų tiekimą į šalį.
Pranešama, kad derybose taip pat buvo kalbama apie jau beveik trejus metus trunkančią plataus masto Rusijos invaziją į Ukrainą.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Rosaviacija“ – apie aviakatastrofą: nebekalba apie paukščius, pripažino, kad vykdytas planas „Kovior“
15:10
Praėjus dviem dienoms po Azerbaidžano lėktuvo katastrofos, Rusijos civilinės aviacijos agentūra („Rosaviacija“) pripažino, kad Grozno oro uoste buvo įdiegtas planas „Kovior“. Apie tai pranešė agentūros vadovas Dmitrijus Jadrovas.
„Tą dieną ir tomis valandomis Grozno oro uosto teritorijoje buvo sudėtinga situacija. Ukrainos koviniai dronai vykdė „teroristinius“ išpuolius prieš Grozno ir Vladikaukazo miestų civilinę infrastruktūrą. Todėl Grozno oro uoste buvo įvestas režimas „Kovior“, pagal kurį visi orlaiviai turi būti nedelsiant atitraukti iš nurodytos erdvės“, – sakė D.Jadrovas.
Iš D.Jadrovo pranešimo galima susidaryti vaizdą, kad Grozne lėktuvas pažemėjo iki 500 metrų aukščio ir tame aukštyje, esant tirštam rūkui, du kartus bandė nusileisti, tačiau nesėkmingai.
„Rosaviacija“ pareiškime nurodė, kad būtent orlaivio vadas nusprendė skraidinti lėktuvą į Aktau, nors jam neva „buvo siūlomi kiti oro uostai“.
Prieš tai Rusijos civilinės aviacijos agentūra teigė, kad, preliminariais duomenimis, katastrofos priežastis buvo susidūrimas su paukščiais. Grozno oro uostas skelbė, kad lėktuvas Čečėnijos sostinėje nenusileido dėl rūko, o valdžia anksčiau oficialiai nepatvirtino, kad buvo įvestas planas „Kovior“.
Remiantis anksčiau paskelbtais preliminaraus tyrimo rezultatais, įgula nusprendė skristi į Aktau, nes pažeistam lėktuvui nebuvo leista leistis nė viename Rusijos oro uoste, nepaisant pilotų prašymų leistis avariniu būdu.
Anksčiau „Reuters“ rašė, kad trečiadienio rytą Machačkalos oro uostas buvo uždarytas kelioms valandoms.
Iš „Rosaviacijos“ pareiškimo matyti, kad Rusijos valdžios institucijos ėmė keisti pirminę oficialią versiją.
