Svarbiausios naujienos
- Vokietijos žiniasklaida pateikia niūrią prognozę: Ukraina 2025 metus pasitinka silpnoje padėtyje
- „Politico“ paskelbė didžiausius metų „nevykėlius“: bent čia V.Putinas ne vienas
- Aiškėja, kaip Rusijos milijardieriai kursto Maskvos karo mašiną
- J.Bidenas lengvai nesitraukia: paskelbė apie naują karinės pagalbos paketą Ukrainai
- Latvijos gynybos vadas įvertino plataus masto Rusijos puolimo tikimybę
- NATO šaltiniai atskleidė, kokį planą Maskva turi Suomijai ir Baltijos šalims
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Politico“ paskelbė didžiausius metų „nevykėlius“: bent čia V.Putinas ne vienas
21:02
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas pateko į didžiausių 2024 m. pralaimėtojų sąrašą, kurį sudarė įtakinga naujienų svetainė „Politico“. Šalia jo rikiuojasi ir kiti pasaulio lyderiai, tokie kaip Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas ir nuverstasis Sirijos vadovas Basharas al Assadas.
„Politico“ žurnalistai pirmadienį paskelbė sąrašą tų, „kurie laimėjo ir pralaimėjo 2024 m.“.
Kalbėdami apie V.Putiną, žurnalistai ironiškai domėjosi, ar dar kas nors prisimena Rusijos vadovo pažadą per tris dienas užkariauti Ukrainą.
„Ką gi, jam nesisekė ir 2024 m., nes Ukraina ne tik atlaikė Rusijos puolimą, bet ir per puolimą Kursko srityje užėmė dalį Rusijos teritorijos“, – rašoma straipsnyje.
Žurnalistai taip pat atkreipė dėmesį, kad Rusijos ekonomika perkaito dėl didelės infliacijos ir darbo jėgos trūkumo, o žlugus B.al Assado režimui, V.Putinas prarado priešakinį placdarmą Sirijoje ir patogų susisiekimą su Afrika.
„Metai Maskvai baigėsi tuo, kad ji atsiprašė (nepripažindama kaltės) už Azerbaidžano civilinio lėktuvo numušimą“, – ironizuojama tekste.
2024 m. pralaimėjusiųjų sąraše, anot „Politico“, atsidūrė ir „geriausias Putino draugas Europoje“ – Vengrijos premjeras V.Orbanas. Keturioliktieji jo valdymo metai sutapo su gilėjančiomis ekonominėmis problemomis ir opozicijos lyderio Peterio Magyaaro iškilimu.
Pažeminimu metai baigėsi ir Sirijos sukilėlių vos per 12 dienų kovos nuverstam prezidentui B.al Assadui. Dabar Siriją kontroliuoja buvę priešai, jis pats pabėgo į Maskvą, o jo žmona, kaip kalbama, nori skyrybų.
„Liūdniausia istorija“ žurnalistai įvardijo Prancūzijos prezidento E.Macrono ir Vokietijos kanclerio O.Scholzo, kurie niekada nebuvo vienas kito bičiuliai, bet dabar juos suvienijo politinė nesėkmė, situaciją.
Prancūzijos vadovą šiemet smūgiai pasitiko vienas po kito – nuo jo partijos pralaimėjimo Europos Parlamento rinkimuose iki pirmalaikių rinkimų, kurie įtvirtino kraštutinių kairiųjų ir kraštutinių dešiniųjų partijų iškilimą Prancūzijoje, ir dviejų vyriausybių žlugimo per vienerius metus.
O.Scholzui, pabrėžė žurnalistai, sekasi ne ką geriau – žlugus valdančiajai koalicijai, kuri nuo pat pradžių patikimai ir nefunkcionavo, jis buvo priverstas skelbti pirmalaikius rinkimus.
„Šios dvi šalys ne tik pralaimėjo 2024 m., bet ir susilpnino garsųjį Prancūzijos ir Vokietijos variklį, turėjusį varyti „ES projektą“ į priekį“, – išskyrė „Politico“ ir pridūrė, kad „iki šiol šiems dviem viskas eina tik žemyn“.
Apžvalgininkai taip pat atkreipė dėmesį į Vokietijos ekonomikos padėtį. Anot jų, „Europos ligonis... vėl serga, o prognozės nėra džiuginančios“.
Dėl energetikos krizės ir lėto kadaise galingo automobilių sektoriaus nuosmukio Vokietijos ekonomika šiuos metus baigia taip pat, kaip ir 2023 m. – su nuliniu augimu.
Tačiau pastebima, kad šalies centrinio banko vadovas Joachimas Nagelis šios problemos nesureikšmina ir anksčiau šį mėnesį įspėjo, kad Vokietija „kovoja ne tik su nuolatiniais ekonominiais vėjais, bet ir su struktūrinėmis problemomis“.
Tikėtina, kad išrinktajam JAV prezidentui Donaldui Trumpui grįžus į Baltuosius rūmus, bus suintensyvintas JAV ir Pekino prekybos karas, todėl Vokietija, kuri yra užsitikrinusi, kad prekyba su Kinija bus tęsiama, gali atsidurti šių naujų problemų epicentre.
Sevastopolyje nugriaudėjo sprogimai, okupacinė „valdžia“ kalba apie dronų ataką
00:45
Pirmadienio vakarą Sevastopolyje, Rusijos okupuotame Kryme, nugriaudėjo sprogimai; okupantai kalba apie nepilotuojamų orlaivių ir antžeminių dronų ataką, pranešė vadinamasis Sevastopolio „gubernatorius“ Michailas Razvožajevas.
„Stiprus garsas, kuris buvo girdimas, buvo budinčios oro gynybos sistemos, perėmusios ir sunaikinusios du lėktuvo tipo nepilotuojamus orlaivius virš Juodosios jūros.
Situacija toliau stebima.
Atsižvelgdamas į tai, kad bepiločiai orlaiviai buvo numušti virš jūros ir dideliame aukštyje, prašau jūsų išlikti ramiems ir likti saugiose vietose“ – sakė jis.
2024 m. Rusija į Kyjivą paleido daugiau kaip 1 500 raketų ir bepiločių orlaivių
23:57
2024 m. Kyjivas patyrė 500 oro pavojaus signalų, o Rusijos kariai surengė beveik 200 oro smūgių, naudodami daugiau nei 1 600 ginklų, gruodžio 30 d. pranešė Kyjivo miesto karinė administracija.
2024 m. Rusijos kariai į Kyjivą paleido daugiau kaip 1 300 bepiločių orlaivių, 200 sparnuotųjų raketų, 24 balistines raketas, 22 aerobalistines raketas „Kinžal“ ir septynias hipergarsines raketas „Zircon“.
Miestas sėkmingai atrėmė šešis didelio masto ir 14 kombinuotų oro smūgių, iš kurių intensyviausias buvo kombinuotas smūgis, kuriame dalyvavo 78 ginklai, įskaitant 49 raketas „Kh-101“ ir 10 raketų „Kinžal“.
Rusijos atakos apgadino apie 550 gyvenamųjų pastatų, iš kurių beveik 120 gyventojų buvo priversti palikti namus, o Kyjivas beveik 100 dienų susidūrė su avariniais elektros energijos tiekimo sutrikimais, kasdien vidutiniškai devynias valandas neturėdamas elektros energijos.
Gruodžio 30 d. Kyjivas dėl balistinių raketų grėsmės paskelbė oro pavojaus lygį ir numušė visus 43 per naktį Rusijos paleistus bepiločius orlaivius „Shahed“.
Lenkijos diplomatas: Lenkija stengsis paspartinti Ukrainos stojimą į ES
23:53
Pirmininkaudama ES Tarybai 2025 m. pirmąjį pusmetį Lenkija dės visas pastangas, kad paspartintų Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą procesą. Šį pareiškimą padarė Lenkijos reikalų patikėtinis Ukrainoje Piotr Łukasiewicz.
„Žinoma, Lenkija savo pirmininkavimo laikotarpiu stengsis kiek įmanoma paspartinti Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą procesą, nes tai atvers naujų galimybių šiai šaliai. Juk tam, kad Ukraina būtų saugesnė, ji turi tapti viena iš vieningos Europos dalių“, – sakė jis interviu ZN.UA.
Jis pabrėžė, kad Lenkija nuo pat pradžių rėmė Ukrainos siekį prisijungti prie NATO ir Europos Sąjungos kaip laisvai ir nepriklausomai valstybei. Ir tokia parama bus tęsiama ateityje. Pasak P.Łukasiewicz, „Ukraina turi likti savo sienose, nustatytose pagal tarptautinę teisę, ir, žinoma, ji turi stoti prieš nusikalstamą Rusiją, kovoti šiame neteisingame kare ir laimėti jį sąžiningu būdu“.
„Tai yra mūsų strateginis tikslas – kad Ukraina šiame kare taptų nugalėtoja“, – pabrėžė diplomatas.
Lenkijos reikalų patikėtinis Ukrainoje pridūrė, kad Lenkija yra Vidurio Europos šalis, o Ukraina taip pat priklauso šiam regionui. Varšuvoje į Ukrainą žiūri ne tik kaip į šalį, kuri buvo užpulta ir kuri kovoja.
„Mums tai yra Europos dalis. O tai reiškia bendrą atsakomybę. Žinoma, Lenkija kartu su savo partneriais Europoje sieks išspręsti situaciją; tai yra mūsų strateginis interesas. Nes karas Ukrainoje yra karas Europoje, karas šiame regione, kuriame mes visi esame“, – aiškino jis.
Diplomatas priminė, kad nuo 2022 m. Lenkija aktyviai dalyvauja teikiant pagalbą Ukrainai, yra ES ir sukurtos pagalbos Ukrainai grandinės – ypač Prancūzijos ir Vokietijos – dalis.
Jis taip pat pažymėjo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Lenkijos ministro pirmininko Donaldo Tusko kontaktų svarbą. Lenkijos vyriausybės vadovas jais naudojasi siekdamas pritraukti kitas šalis padėti Ukrainai.
„Lenkija yra šalis, kuri teikė ir tebeteikia karinę pagalbą Ukrainai. Tačiau, be to, esame kaimynai ir, žinoma, turėtume palaikyti gerus kaimyninius santykius. Juk Lenkijos saugumas taip pat priklauso nuo Ukrainos saugumo, nes esame arti, tame pačiame regione. Esame labai susiję su Ukraina – tai apima ekonomiką, socialinį gyvenimą ir istoriją. Turime daug įvairių susikirtimo vektorių“, – teigė diplomatas.
Rusai paskelbė apie dar vieną išpuolį prieš Lgovą Kursko srityje
22:01
Kursko srities gubernatoriaus pareigas einantis Aleksandras Chinšteinas pranešė apie dar vieną regiono Lgovo gyvenvietės apšaudymą. Pasak jo, informacijos apie aukas ar didelę žalą kol kas nėra.
„Informacijos apie aukas ar didelę žalą kol kas nėra“, – sakė A.Chinšteinas.
Pažymima, kad įvykio vietoje dirba avarinės ir komunalinės tarnybos. Tuo pat metu vietos gyventojai socialiniuose tinkluose platina vaizdo įrašus, kuriuose matyti apšaudymo padariniai: gaisras ir vieno iš pastatų apgadinimai.
V.Zelenskis pasidalijo sugrįžtančių belaisvių nuotraukomis
21:47
„Mūsų žmonių sugrįžimas iš Rusijos nelaisvės visada yra labai gera žinia mums visiems. Šiandien yra viena iš tokių dienų – mūsų komandai pavyko sugrąžinti namo 189 ukrainiečius“, – rašė Volodymyras Zelenskis.
Slovakija smerkia V.Zelenskio pareiškimą dėl Fico ir „antrojo energetikos fronto“
21:30
Slovakijos užsienio reikalų ministerija atsakė į Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimą dėl Slovakijos ministro pirmininko Roberto Fico ir Vladimiro Putino aljanso gruodžio 30 d.
Slovakijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio reakciją į Slovakijos ministro pirmininko Roberto Fico grasinimus vertina kaip „perdėtą“.
Ministerija griežtai atmetė tai, ką ji pavadino „nepagrįstais pareiškimais“ apie „antrojo energetinio fronto“ atidarymą ir „sufabrikuotus kaltinimus“ dėl bet kokios sąjungos su Vladimiru Putinu.
Ministerija pridūrė, kad Slovakija teikė ir toliau teiks humanitarinę pagalbą tiems Ukrainos gyventojams, kurie yra pažeidžiami arba smarkiai nukentėjo nuo karo.
Pareiškime taip pat pažymima, kad nors Slovakija atidžiai stebi Ukrainos veiksmus, ji kritikavo „absurdišką“ V.Zelenskio pasiūlymą gruodžio mėn. vykusiame Europos Vadovų Tarybos posėdyje išpirkti Slovakijos sutikimą dėl narystės NATO naudojant Rusijos turtą.
Jame taip pat įspėjama, kad V.Zelenskio grasinimai Slovakijai, kuri dar nėra ES narė, gali atsigręžti prieš Ukrainą.
„Politico“ paskelbė didžiausius metų „nevykėlius“: bent čia V.Putinas ne vienas
21:02
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas pateko į didžiausių 2024 m. pralaimėtojų sąrašą, kurį sudarė įtakinga naujienų svetainė „Politico“. Šalia jo rikiuojasi ir kiti pasaulio lyderiai, tokie kaip Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas ir nuverstasis Sirijos vadovas Basharas al Assadas.
„Politico“ žurnalistai pirmadienį paskelbė sąrašą tų, „kurie laimėjo ir pralaimėjo 2024 m.“.
Kalbėdami apie V.Putiną, žurnalistai ironiškai domėjosi, ar dar kas nors prisimena Rusijos vadovo pažadą per tris dienas užkariauti Ukrainą.
„Ką gi, jam nesisekė ir 2024 m., nes Ukraina ne tik atlaikė Rusijos puolimą, bet ir per puolimą Kursko srityje užėmė dalį Rusijos teritorijos“, – rašoma straipsnyje.
Žurnalistai taip pat atkreipė dėmesį, kad Rusijos ekonomika perkaito dėl didelės infliacijos ir darbo jėgos trūkumo, o žlugus B.al Assado režimui, V.Putinas prarado priešakinį placdarmą Sirijoje ir patogų susisiekimą su Afrika.
„Metai Maskvai baigėsi tuo, kad ji atsiprašė (nepripažindama kaltės) už Azerbaidžano civilinio lėktuvo numušimą“, – ironizuojama tekste.
2024 m. pralaimėjusiųjų sąraše, anot „Politico“, atsidūrė ir „geriausias Putino draugas Europoje“ – Vengrijos premjeras V.Orbanas. Keturioliktieji jo valdymo metai sutapo su gilėjančiomis ekonominėmis problemomis ir opozicijos lyderio Peterio Magyaaro iškilimu.
Pažeminimu metai baigėsi ir Sirijos sukilėlių vos per 12 dienų kovos nuverstam prezidentui B.al Assadui. Dabar Siriją kontroliuoja buvę priešai, jis pats pabėgo į Maskvą, o jo žmona, kaip kalbama, nori skyrybų.
„Liūdniausia istorija“ žurnalistai įvardijo Prancūzijos prezidento E.Macrono ir Vokietijos kanclerio O.Scholzo, kurie niekada nebuvo vienas kito bičiuliai, bet dabar juos suvienijo politinė nesėkmė, situaciją.
Prancūzijos vadovą šiemet smūgiai pasitiko vienas po kito – nuo jo partijos pralaimėjimo Europos Parlamento rinkimuose iki pirmalaikių rinkimų, kurie įtvirtino kraštutinių kairiųjų ir kraštutinių dešiniųjų partijų iškilimą Prancūzijoje, ir dviejų vyriausybių žlugimo per vienerius metus.
O.Scholzui, pabrėžė žurnalistai, sekasi ne ką geriau – žlugus valdančiajai koalicijai, kuri nuo pat pradžių patikimai ir nefunkcionavo, jis buvo priverstas skelbti pirmalaikius rinkimus.
„Šios dvi šalys ne tik pralaimėjo 2024 m., bet ir susilpnino garsųjį Prancūzijos ir Vokietijos variklį, turėjusį varyti „ES projektą“ į priekį“, – išskyrė „Politico“ ir pridūrė, kad „iki šiol šiems dviem viskas eina tik žemyn“.
Apžvalgininkai taip pat atkreipė dėmesį į Vokietijos ekonomikos padėtį. Anot jų, „Europos ligonis... vėl serga, o prognozės nėra džiuginančios“.
Dėl energetikos krizės ir lėto kadaise galingo automobilių sektoriaus nuosmukio Vokietijos ekonomika šiuos metus baigia taip pat, kaip ir 2023 m. – su nuliniu augimu.
Tačiau pastebima, kad šalies centrinio banko vadovas Joachimas Nagelis šios problemos nesureikšmina ir anksčiau šį mėnesį įspėjo, kad Vokietija „kovoja ne tik su nuolatiniais ekonominiais vėjais, bet ir su struktūrinėmis problemomis“.
Tikėtina, kad išrinktajam JAV prezidentui Donaldui Trumpui grįžus į Baltuosius rūmus, bus suintensyvintas JAV ir Pekino prekybos karas, todėl Vokietija, kuri yra užsitikrinusi, kad prekyba su Kinija bus tęsiama, gali atsidurti šių naujų problemų epicentre.
Ukraina išdavyste apkaltintam buvusiam policininkui skyrė 15 metų įkalinimą
19:51
Ukraina pirmadienį pranešė, kad buvusiam policijos pareigūnui, apkaltintam išdavyste už tai, kad jis perdavė Rusijai oro gynybos dalinių buvimo vietą, skirta 15 metų įkalinimo bausmė.
Nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusijos pajėgos įsiveržė į šalį, Ukrainos prokurorai pradėjo tūkstančius bylų dėl įtariamo bendradarbiavimo su rusais.
Prokurorai teigė, kad pramoninės Zaporižios srities, kuri Maskvos teigimu, priklauso Rusijai, gyventojas buvusiam bendramoksliui, dabar tarnaujančiam Rusijos kariuomenėje, perdavė oro gynybos dalinių pozicijas.
„Vyras važinėjo po Zaporižią ir jos apylinkes, kad nustatytų oro gynybos pozicijų, personalo ir gynybos pajėgų įrangos buvimo vietas“, – sakoma Ukrainos generalinės prokuratūros pranešime.
Jame priduriama, kad šis vyras taip pat rinko informaciją apie gynybos pramonės objektų vietą regione.
Zaporižia, kurioje 2022-aisiais gyveno daugiau nei 700 tūkst. žmonių, yra nuolat bombarduojama Rusijos pajėgų pat jau trečius metus trunkančio karo pradžios.
Ukraina paragino Vakarų sąjungininkes tiekti oro gynybos sistemas, kad užkirstų kelią Rusijos atakoms prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą, pavyzdžiui, energetikos objektus.
Ar tikrai Volodymyras Zelenskis negalėjo piktintis dėl Rusijos atakų per Kalėdas?
19:40
Internautai pasipiktino Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pasipiktinimu, kad Rusija dešimtis raketų ir dronų nutaikė į jos energetikos sistemą gruodžio 25-ąją. Mat esą ukrainiečiai Kalėdas švenčia dviem savaitėmis vėliau.
Tai tik iš dalies tiesa – 300 metų daugelis šią šventę tikrai minėjo pagal Julijaus kalendorių, taigi kartu su rusais ortodoksais. Bet 2017 m. ir gruodžio 25-oji tapo valstybės švente, o prasidėjus plataus masto invazijai Kalėdos oficialiai perkeltos į šią dieną.
Eilinė darbo diena?
V.Zelenskio žodžiai per šventes dėmesio sulaukė vienoje „Facebook“ grupėje.
Jos narys pasidalijo LRT portalo žinutės pavadinimu „Šiandien Putinas sąmoningai pasirinko Kalėdas puolimui. Kas gali būti nežmoniškiau?“ – klausia V.Zelenskis“ ekrano nuotrauka.
„Ukrainoje – ne Kalėdos, – į straipsnelį sureagavo internautas. – Kalėdos ir Naujieji yra pagal pravoslavų kalendorių po Naujųjų Metų. Pas rytų slavus eilinė darbo diena. Nebent, pats ponas Zelenskis yra ne pravoslavas, bet atsivertęs katalikas, o gal ir kito tikėjimo, nežinau?
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Vokietijos žiniasklaida pateikia niūrią prognozę: Ukraina 2025 metus pasitinka silpnoje padėtyje
18:57
Po skaudžių teritorinių nuostolių šiais metais Ukraina įžengia į 2025 m. būdama karinio silpnumo ir smukusios moralės padėtyje. Apie tai rašo Vokietijos laikraštis WELT, pateikdamas bendrą karo padėties apžvalgą.
Taigi Donecko srityje, karščiausiame fronto sektoriuje, Ukraina netrukus neteks kelių svarbiausių miestų. „Rusai pasiekė savo puolimo kulminaciją“, – sako austrų karo ekspertas Markusas Reisneris.
Jis konkrečiai nurodo, kad rusai priartėjo prie trečiosios Ukrainos gynybos linijos ties Pokrovsku. M.Reisneris taip pat tikisi, kad artimiausiomis savaitėmis ukrainiečių kariai pasitrauks iš Kurachovo rajono. Jis taip pat mano, kad Časiv Jaro miestui gresia visiškas rusų užėmimas.
M.Reizneris mano, kad Ukrainos operacija Kursko regione apskritai buvo nesėkminga. „Šiuos Ukrainos rezervus būtų geriau panaudoti kitur“, – sako analitikas.
Jis pažymėjo, kad Rusija jau susigrąžino maždaug pusės šioje vietoje prarastų teritorijų kontrolę ir, ekspertų nuomone, iki 2025 m. pavasario Ukraina gali netekti visos Kursko srities teritorijos.
M.Reisneris pabrėžė, kad Kremlius neatsisako tikslo taip pat visiškai užimti Chersono ir Zaporižios sritis.
Tačiau netoli Chersono tarnaujantis ukrainiečių artileristas Romanas Greščukas patikino WELT, kad rusams nepavyks persikelti per upę: „Net jei jie sakys, kad surinko 300 valčių ir planuoja persikelti per upę, mes esame pasiruošę, ir tokie veiksmai jiems bus savižudybė. Mes laikomės. Mūsų vaikinų moralė apskritai gera – žinome, dėl ko kovojame.“
Tačiau daugelio Ukrainos karių moralė smunka, o tai pasireiškia daugybe dezertyravimo atvejų.
„Viskas kaip visada klostosi blogai. Neturime nei žmonių, nei ginklų, nei amunicijos, nei įrangos“, – WELT sakė pėstininkas Oleksandras.
Viena didžiausių Ukrainos problemų išlieka egzistencinis personalo trūkumas. Kartais svarbiausiose fronto vietose vienam ukrainiečių kariui tenka iki septynių rusų karių. Tai iš dalies lemia Ukrainos mobilizacijos problemos.
Tuo tarpu Vakarų partneriai nerodo ketinimų aprūpinti Ukrainą pakankamu kiekiu ginklų, kad būtų galima pakeisti karo eigą. O naujasis JAV prezidentas apskritai planuoja pagrindinę paramos Ukrainai naštą perkelti Europai, įskaitant ir karui pasibaigus.
Kijevui pagrindinė galimų taikos derybų tema turėtų būti Vakarų saugumo garantijos, apsaugančios nuo naujo Rusijos puolimo. Tačiau atskirų Europos valstybių karinių garantijų greičiausiai nepakaks atgrasyti Kremlių nuo naujos invazijos, sako M.Reisneris.
„Kokių Europos kariuomenių turėtų bijoti Rusija?“ – retoriškai klausia analitikas ir priduria, kad pagrindine atgrasymo priemone Rusijai turėtų išlikti Jungtinės Valstijos.
