Svarbiausios naujienos
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Karas Ukrainoje keisis: penki kritiniai veiksniai lems, į kurią pusę
15:13
Artimiausi keli mėnesiai Ukrainai bus patys sunkiausi – tokią konsoliduotą nuomonę naujienų svetainei „New Voice“ išsakė daugelis tarptautinių ir vietinių karo ekspertų. Straipsnyje pateikiami penki veiksniai, kurie stipriausiai artimiausiu metu paveiks karo Ukainoje eigą.
Tikėtina, kad pirmiausia tolesnius įvykius stipriai nulems sausio 20-ąją laukianti išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo inauguracija, kuris ne kartą gyrėsi galįs užbaigti karą vos per vieną parą.
Pasak straipsnio, nežina, ar jam pavyks, tačiau pažymima, kad derybų perspektyva jau dabar skatina Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną dar stipriau stumti savo kariuomenę į priekį, kad užsitikrintų „tvirtas“ pozicijas, o Ukrainą – atsakyti galingais smūgiais. Papildoma paskata yra naujojo Baltųjų rūmų vadovo nenuspėjamumas, kuris gali mėginti priversti Maskvą ir Kyjivą pradėti taikos procesą.
Veiksnys Nr. 1: Donaldas Trumpas
Jau 2024 m. gruodį, likus beveik dviem mėnesiams iki savo paties inauguracijos, D.Trumpas pradėjo imtis pirmųjų veiksmų, kad 2025 m. sausio mėn. pabaigoje Ukraina ir Rusija susėstų prie derybų stalo.
Gruodžio 16 d. jis pareiškė, kad kartu su savo komanda bando sustabdyti Rusijos karą prieš Ukrainą. Pasak JAV rinkimuose triumfavusio D.Trumpo, padėtis Ukrainoje yra „sudėtinga ir baisi“.
Nors D.Trumpas dar neturi aiškaus veiksmų plano, atsirado tam tikri kontūrai, ko jis galėtų imtis. Kaip pripažįsta pats būsimasis Amerikos lyderis, bus kalbama apie Ukrainos pajėgų aprūpinimą amerikietiškais ginklais. Atrodo, kad šią „kortą“ naujasis Baltųjų rūmų vadovas panaudos ir prieš Kyjivą, ir prieš Vladimirą Putiną.
Straipsnio autorių vertinimu, kitas „džokeris“ jo rankovėje gali būti okupuotų teritorijų klausimas.
Tuo pat metu Maskva visiškai prarado Sirijos kontrolę ir dėl to praranda įtaką Afrikos šalyse.
Kremlius, pasak tarptautinio eksperto Nazaro Prichodko, ėmė kalbėti apie „diplomatinį kelią“ vadinamosios „specialiosios karinės operacijos“ tikslams pasiekti.
Anksčiau D.Trumpas pareiškė, kad V.Putinas turėtų sustoti, nes jei „praradai 700 tūkst. žmonių, tai jau pralaimėjai“. Ir tai yra dramatiškas naujojo Baltųjų rūmų vadovo retorikos pasikeitimas, kuris anksčiau sakė, kad „Ukraina jau pralaimėjo, kad jos bažnyčios su auksiniais kupolais buvo sugriautos, todėl ten yra šimtai tūkstančių žuvusiųjų“.
Dabar D.Trumpas priduria, kad Volodymyras Zelenskis noriai derasi.
N.Prichodko mano, kad naujasis senasis Amerikos prezidentas iš tiesų galėtų priversti Kremlių kaip nors „iššliaužti“ iš Ukrainos teritorijų. Jei D.Trumpui nepavyks prisikviesti V.Putino prie derybų stalo, jis padidins ginklų tiekimą Ukrainai. Ir jis griebsis kitų spaudimo Rusijai priemonių. Visų pirma jis bandys supurtyti naftos kainas ir darys spaudimą Kinijai, kad ši nustotų remti Maskvą.
Įvykių, susijusių su D.Trumpo taikos misija, eigą lems įvykiai fronte, įskaitant laikinas paliaubas ar suintensyvėjusias kovas abiejose pusėse.
„D.Trumpas yra žmogus, kurio paties ego netilptų standartiniame dviejų kambarių bute. Tiesą sakant, į šią paradigmą patenka jo pareiškimas apie karo užbaigimą per 24 valandas. Vienaip ar kitaip jam teks įvykdyti savo skambiausią pažadą“, – pažymėjo N.Prichodko.
Veiksnys Nr. 2: tolimojo nuotolio ginklai
Ukrainos pajėgoms ir toliau reikia tolimojo nuotolio ginklų, visų pirma tam, kad galėtų suduoti galingus smūgius Rusijos teritorijoje esantiems objektams.
Pirma, tai leis įveikti šalies agresorės taktinės aviacijos aerodromus, siekiant išlyginti priešo naudojamų koreguojamų aviacinių bombų (KAB) pranašumą – tiesiogiai fronto linijoje, taip pat fronto gyvenvietėms ir tokiems miestams kaip Charkivas, Sumai, Černihivas, Chersonas.
Kaip paaiškino Ukrainos karo ekspertas Oleksandras Kovalenko, rusai neturi problemų dėl pabūklų skaičiaus, tačiau yra trūkumų dėl jų žemos bendros kokybės. Mat daugiausia rusai eksploatuoja sovietinius modelius, įskaitant velkamąsias haubicas, mažiau efektyvius nei šiuolaikiniai savaeigiai NATO modeliai, kurie tarnauja Ukrainos pajėgų pusėje. Todėl Ukrainos gynybos pajėgos turi kokybinį artilerijos pranašumą. Šį trūkumą rusai kompensuoja masiškai naudodami jau minėtas aviacinės bombas.
Tolimojo nuotolio raketinė ginkluotė leis Kyjivui sumažinti rusų oro bazių skaičių netoli sienos ir kontakto linijos. Be to, ATACMS ir „Storm Shadow“ gali pasiekti ir kitus svarbius objektus: logistikos centrus ir kariuomenės valdymo centrus – vadavietes, štabus.
„Smūgiai į juos pakenks priešo valdymo sistemai, sumažins jos kokybę“, – atkreipė dėmesį O.Kovalenko.
Tolimojo nuotolio ginklai ne tik privers Maskvą perkelti taktinės aviacijos dislokacijos vietas nuo fronto ir sienos, bet ir pakenks okupacinės grupės valdymui. Esama ir ekonominio spaudimo veiksnio: raketos gali pasiekti Rusijos naftos perdirbimo gamyklas ir dideles degalų saugojimo bazes, iš kurių vyksta tiekimas į karinio aprūpinimo centrus. Tai Ukrainos pajėgos darė ir iki šiol, tačiau jos turi nesustoti.
Veiksnys Nr.3: oro gynybos sistemos „Patriot“
JAV oro gynybos sistemos „Patriot“ tapo svarbiu Ukrainos visuotinės gynybos veiksniu, kuris sėkmingai padeda atremti pagrindinį Rusijos pranašumą – sparnuotąsias ir balistines raketas, kuriais ji bando sunaikinti šalies energetikos infrastruktūrą, kad privestų Ukrainą prie elektros energijos tiekimo nutraukimo.
Tačiau tam, kad visiškai apsaugotų savo dangų, Ukrainos karinėms oro pajėgoms reikia dar apie 15-20 „Patriotų“, neseniai pripažino prezidentas V.Zelenskis.
Kadangi šios sistemos brangios – po 1,5 mlrd. dolerių už vienetą – ir Europos Sąjungos šalys nelabai nori jų perduoti Ukrainai, daug kas priklausys nuo to, ar jos pradės aktyviau perduoti sistemas.
O.Kovalenko pridurė, kad Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms dabar reikia dar pažangesnių amerikietiškų THAAD (Terminal High Altitude Area Defence) priešraketinės gynybos sistemų, kurios skirtos gintis nuo vidutinio nuotolio raketų ir kitų didelių greičiu skriejančių taikinių.
Būtent tokia oro gynyba gali apsaugoti taikius Ukrainos miestus nuo vadinamosios „Orešnik“ – perdirbtos balistinės raketos, kurią V.Putinas bando pristatyti kaip savo „stebuklingą ginklą“.
Be to, THAAD naudoja „kinetinio perėmimo“ principą, t.y. numuša greitaeigius taikinius nesprogdindama kovinės galvutės. Taigi sistema veikia efektyviau ir sumažina riziką, susijusią su sprogimais ir krentančiomis nuolaužomis, o tai ypač svarbu tankiai apgyvendintuose miestuose.
THAAD sistema gali perimti taikinius iki 150 km aukštyje, todėl ji gali veikti viršutiniuose atmosferos sluoksniuose ir net kosmose. Tai suteikia jai galimybę neutralizuoti grėsmes, kol jos dar nepasiekė taikinio. Tačiau ši sistema yra dar brangesnė – 2,3 mlrd. dolerių už vieną bateriją, neskaitant radaro AN/TPY-2. O Ukrainos ginkluotosios pajėgos turi mažai galimybių ją gauti.
„Sulauksime atmetimo. Bet šiuo atveju mes vėl galime pasinaudoti šiuo veiksniu – tada mums duos daugiau „Patriot“, – aiškino O.Kovalenko, – Dabar mes būsime derybų būsenoje, kaip buvo su Joe Bideno administracija“.
Ukrainos karinių oro pajėgų aerodromuose padidinus daugiafunkcinių naikintuvų F-16 skaičių, taip pat bus sustiprinta oro gynyba. Turimi perėmėjai dabar naudojami būtent Rusijos sparnuotosioms raketoms medžioti.
Jei Ukrainai pavyks uždaryti savo dangų nuo tolimojo nuotolio Rusijos raketų, ji iš V.Putino rankų išplėš vieną jo mėgstamiausių kozirių – grėsmę energetikos sektoriui.
Veiksnys Nr.4: mobilizacija Ukrainoje
Gruodį padidintos mobilizacijos Ukrainoje tema tapo tarptautiniu klausimu: Amerikos pareigūnai jau atvirai ėmė sakyti V.Zelenskiui, kad laikas į kariuomenę imti žmones ne nuo 25, o nuo 18 metų. Taip yra todėl, kad Ukrainos pajėgoms stipriai trūksta karių, o amžiaus ribos sumažinimas leistų greitai kompensuoti trūkumą.
Tačiau Kyjivas pareiškė, kad nesvarstys mobilizacijos amžiaus mažinimo, nes naujai sukurtoms brigadoms trūksta ginklų ir įrangos.
O.Kovalenko nuomone, jaunimas nuo 18 metų negalės sustiprinti Ukrainos pajėgų. Jis pažymėjo, kad idealūs puolėjai yra 25-35 metų asmenys.
„Tai amžius, kai fizinės galimybės yra didžiausios, o 18 metų sunku įsivaizduoti šturmuotoją, kuris atsiduria šiame karo siaubingume, kad tuo pat metu dar psichologiškai nesutriktų. Poveikis jaunų vyrų psichikai yra daug rimtesnis nei suaugusiųjų“, – tikino ekspertas.
Be to, jis mano, kad 18-25 metų jaunimas bus svarbi šalies atkūrimo dalis.
Tačiau tarp šalies ekspertų ir kariškių yra manančių, kad Ukrainos pajėgoms reikia jaunesnių vyrų, nes dabar ji atrodo kone vyriausia armija pasaulyje. Kartu Ukrainos valdžios atstovai pripažino, kad vien iki 2024 m. pabaigos į kariuomenę turėtų būti pašaukta 250-300 tūkst. žmonių.
Tai reiškia, kad didesnės mobilizacijos dar reikės, jei D.Trumpo taikos iniciatyvos nesustabdys kovų kitų metų pradžioje. Ar tai bus daroma 18-25 metų jaunuolių, ar vyresnio amžiaus žmonių sąskaita, jau yra antraeilis klausimas.
Kaip vieną iš šio proceso paskatų O.Kovalenko mato finansinį atlygį mobilizuotiesiems.
„Dabar tai jau nebėra ideologijos ar patriotizmo klausimas, turėtų būti kitų kategorijų motyvacija. O ši kategorija visada buvo motyvacija užsidirbti pinigų, gauti vienkartinę išmoką ir ant jos kurti kažkokią ateitį, gauti kredito lengvatas. Dabar šis klausimas turėtų būti sprendžiamas valstybės lygmeniu“, – mano ekspertas.
Kaip pavyzdį jis pateikia kalinių mobilizaciją: ilgą laiką Ukrainoje tai nebuvo daroma, bet paskui nuspręsta imtis tokių pokyčių – ir iš kolonijų paleisti savanoriai gerai pasirodė fronte.
Veiksnys Nr. 5: Ukrainos ginkluotųjų pajėgų reforma
2024 m. pabaigoje Ukrainos pajėgų vadovybė pradėjo kalbėti apie būtinybę ne tik atjauninti, bet ir modernizuoti Ukrainos kariuomenę.
Pasak Austrijos karinio apžvalgininko Tomo Cooperio, kariuomenės vadovybė ir visa kariuomenė neturi modernios krašto gynybos doktrinos. Dėl to kariuomenei ir dėl mobilizacijos nebuvo įvesti vienodi kokybės standartai.
Savo ruožtu karinis ekspertas Viktoras Kevliukas mano, kad būtina iš naujo įvertinti, kas ką daro gynybos sistemoje. Pavyzdžiui, turėtų būti aiškiai apibrėžtos Nacionalinės gvardijos, Valstybinės žvalgybos tarnybos ir Ukrainos saugumo tarnybos funkcijos. Taip pat panaikintas funkcijų dubliavimas. Juk logiška, kad yra keturios operatyvinės vadovybės pagal regionus. Tačiau yra penkios oro pajėgų vadavietės, trys valstybės sienos apsaugos tarnybos administracijos vadavietės, kelios operatyvinės ir taktinės asociacijos ir penkios Nacionalinės gvardijos asociacijos.
Pasak eksperto, neaišku, kas iš pasieniečių turėtų būti tam tikros operatyvinės vadavietės štabe, kokie oro pajėgų padaliniai ją dengia, kokios krašto apsaugos pajėgos turėtų būti jai pavaldžios.
„Toks nesisteminis suskirstymas lemia tai, kad skirtingų pavaldžių tarnybų pajėgos ir priemonės labai prastai sąveikauja tarpusavyje, nes į kariuomenės vadavietes deleguojami žmonės, kurie neturi įgaliojimų priimti sprendimus“, – aiškino V.Kevliukas.
Brigadų ir operatyvinių-taktinių grupių, kaip aukščiausio lygio padalinių, sistema taip pat nėra labai sėkminga. Praktika rodo, kad tokioje sistemoje atskiri vienų brigadų batalionai yra išsklaidyti ir laikinai pavaldūs kitiems. Taip pablogėja kovinių vienetų sąveika ir darna.
Tuo tarpu O.Kovalenko mano, kad siekiant atkurti tvarką šioje srityje, verta pereiti prie divizijų sistemos. Tuomet virš brigados lygmens atsiras nuolatinės struktūros.
„Rusai ją turi ir ji, beje, veikia, – atkreipė dėmesį O.Kovalenko, – Kartais susiklosto situacija, kai kovų zonoje, pavyzdžiui, yra rusų divizija, o jai priešinasi trys mūsų brigados. Ir ši priešo divizija, pasitelkusi valdymo sistemą, geriau bendradarbiauja tarp padalinių nei tos trys brigados, kurios yra išsibarsčiusios. Kartais net brigadų vadai nesusisiekia tarpusavyje, nebendradarbiauja ir nepraneša, kokia padėtis yra viename ar kitame rajone.“
Šiuo metu Ukrainos ginkluotosios pajėgos rengia kariuomenės reformos koncepciją, tačiau ji nukreipta į „brigados-korpuso“ struktūrą.
Korpusas yra didesnis už diviziją ir paprastai jį sudaro kelios kovinės divizijos ir (arba) brigados bei paramos junginiai. Tokia sistema leistų sutaupyti daug darbo jėgos ir materialinių išteklių. Tačiau perėjimas prie korpuso-divizijos sistemos pareikalautų daug kartų daugiau žmogiškųjų, finansinių ir materialinių išteklių, o tai Ukrainai kelia problemų.
V.Zelenskis tiki, kad D.Trumpas atneš taiką
00:19
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo naujametiniame sveikinime priminė svarbiausius praėjusių metų įvykius.
V.Zelenskis išreiškė pasididžiavimą Ukrainos žmonėmis, kurie demonstruoja neįtikėtiną drąsą, stiprybę ir vienybę kovoje už laisvę ir nepriklausomybę.
Prezidentas priminė, kad gruodžio 30 d. iš Rusijos nelaisvės buvo grąžinti 189 ukrainiečiai.
„Šiais metais grąžinta 1358 žmonės. Per visą laiką - 3 956 ukrainiečiai. Ir aš įvardiju ne apytikslius, o labai tikslius skaičius, nes kiekvienas iš jų yra žmogus, mūsų žmogus, labai svarbus žmogus. Ir su kiekvieno iš jų sugrįžimu mes grąžiname Ukrainai gyvybę“, - sako jis.
V.Zelenskis pažymėjo, kad svarbu atkurti teisingą taiką šalyje, taip pat padėkojo Ukrainos gynėjams, savanoriams, partneriams ir visiems, kurie remia šalį karo sąlygomis.
„Vaikinams, kurie šiais metais numušė 1310 sparnuotųjų ir balistinių raketų, 7800 Irano „Shahed“. Bravo! Pasididžiavimas! Ačiū! Šiuos metus išgyvenome kartu. Kartu įveikėme viską, ką atnešė 2024-ieji. Pergales ir nesėkmes. Džiaugsmus ir iššūkius. Laimės ašaras, kai mums pavyko. Ir skausmo ašaros, kai buvome sužeisti - į širdį“, - pridūrė jis.
V.Zelenskis pridūrė, kad 2024 m. Ukrainos kariuomenė pradėjo naudoti daugiau vietinių ginklų. Pasak jo, 30 proc. visko, ką gynėjai turėjo mūšio lauke praėjusiais metais, buvo pagaminta Ukrainoje.
Prezidentas taip pat paminėjo ukrainiečius, kurie dėl karo paliko šalį „Žinau: visi mūsų žmonės bus prie šio stalo. Tie, kurie dabar yra užsienyje, bet išsaugojo Ukrainą savyje.“
Prezidentas taip pat pareiškė, kad Jungtinės Valstijos tvirtai remia Ukrainą.
„Prisimenu pokalbį su Joe Bidenu po Rusijos invazijos. Prisimenu pokalbį su Donaldu Trumpu po jo išrinkimo. Visi pokalbiai su kongresmenais, senatoriais, paprastais amerikiečiais, su visais, kurie mus remia JAV, Europoje, pasaulyje - šiuose daugybėje skirtingų pokalbių visada vienijo pagrindinis dalykas: „Putinas negali laimėti. Ukraina nugalės. Putinas neturi laimėti. Ukraina laimės“, - sakė jis.
V.Zelenskis pabrėžė tikįs, kad naujai išrinktas JAV prezidentas Donaldas Trumpas nori ir sugebės atnešti taiką Ukrainai. Jis tiki, kad kartu su Jungtinėmis Valstijomis Ukraina sugebės sustabdyti Rusijos diktatorių Vladimirą Putiną ir užbaigti karą.
V.Zelenskis taip pat padėkojo kitiems Ukrainos partneriams.
Kremlius panaikino išmokas kaliniams, kurie tampa kariais
22:19
Rusija priėmė nutarimą, kuriuo atšaukiamos vienkartinės išmokos kaliniams už sutarties su kariuomene dėl dalyvavimo kare prieš Ukrainą pasirašymą, praneša „Current Tim “.
„Išmokos nemokamos piliečiams, kurie sutarties dėl karinės tarnybos pasirašymo dieną atliko laisvės atėmimo bausmę“, – teigiama dokumente, kurį cituoja UNIAN.
Pažymima, kad ši naujovė įsigalios 2025 m. sausio 1 d.
Ukraina patvirtino: Rusijos naftos saugykla sunaikinta
20:28
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas patvirtino, kad Rusijos Federacijos Smolensko srityje esanti Jarcevskajos naftos saugykla buvo sunaikinta.
„Šiąnakt Specialiųjų operacijų pajėgų daliniai, bendradarbiaudami su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų bepiločių sistemų pajėgomis ir kitais gynybos pajėgų komponentais, surengė puolimą prieš naftos saugyklą Rusijos Federacijos Smolensko srityje. Objekte užfiksuoti galingi sprogimai ir gaisras, pastebėti stiprūs dūmai“, - sakoma pareiškime.
Generalinis štabas nurodo, kad, turimais duomenimis, užsidegė naftos produktų talpyklos.
V.Zelenskis pasirašė įstatymo papildymą dėl mobilizacijos
19:40
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė įstatymo projektą, kuriuo numatoma atidėti mobilizaciją piliečiams, kurių artimi giminaičiai žuvo arba dingo be žinios karo metu, skelbia Ukrainos žiniasklaida.
V.Zelenskis keičia Kyjivo miesto karinės administracijos vadovą
18:37
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskyrė naują Kyjivo miesto karinės administracijos vadovą.
Remiantis Prezidento kanceliarijos paskelbtais dekretais, iš Kyjivo miesto karinės administracijos vadovo pareigų atleistas generolas pulkininkas Serhijus Popko, o į jo vietą paskirtas Timūras Tkačenka.
Paramą Ukrainai vežusio lietuvio rankose sprogo neaiškus paketas: išvežtas į Dnipro ligoninę
18:11
Paramą Ukrainai vežęs visuomenininkas Valdas Bartkevičius išvežtas į Dnipro ligoninę – skelbiama, kad jos rankose sprogo neaiškus paketas.
Feisbuke menininkė, poetė Vilma Fiokla Kiure paskelbė apie V.Bartkevičiaus situaciją.
„Valdas Bartkevičius pakeliui į Dnipro ligoninę. Jo rankose sprogo neaiškus paketas, kokius ždūnai palieka kariams ir volontiorams žaloti“, – paskelbė ji.
Įrašė teigiama, kad V.Bartkevičius yra sąmoningas, jo būklė stabilizuota, jis bet neteko kelių pirštų
Per metus numušta daugiau nei 11 tūkst. rusų dronų
17:10
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos apibendrino per šiuos metus Rusijos patirtus nuostolius: numušta daugiau kaip 1 300 įvairių tipų raketų, 11 200 atakos bepiločių dronų ir 40 Rusijos orlaivių.
„Per metus karinių oro pajėgų aviacija atliko daugiau kaip 20 tūkst. išskridimų, iš kurių beveik 9 tūkst. – kovinis vakarietiškos ginkluotės panaudojimas!“, – nurodoma paskelbtame pranešime.
„Financial Times“ prognozuoja laukiančią karo Ukrainoje pabaigą
16:34
Ukraina ir Rusija taikos susitarimą gali sudaryti 2025 m. Tačiau tam 47-asis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas privalės padidinti paramą Kyjivui ir spaudimą Maskvai, skelbia „Financial Times“ prognozėje kitiems metams.
Pasak straipsnio, norėdamos pasiekti, kad Ukrainoje baigtųsi visavertis karas, Jungtinės Valstijos turės pagrasinti griežtesnėmis sankcijomis Rusijai, taip pat padidinti paramą Kyjivui. Tikėtina, kad tik tokios priemonės galėtų padėti įtikinti Kremlių rimtai pažvelgti į taikos derybas.
Autorių nuomone, JAV sąjungininkai įtikins D.Trumpą bent iš pradžių neišbraukti Ukrainos narystės NATO iš darbotvarkės.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis, pasak „Financial Times“ prognozės, sutiks, kad Rusija de facto, bet ne teisiškai, kontroliuotų laikinai okupuotas teritorijas mainais į Vašingtono remiamas saugumo garantijas.
Galiausiai Ukrainos stojimas į NATO bus tariamai įšaldytas, išskiriama straipsnyje.
Rinkimų kampanijos metu D.Trumpas jau ne kartą palietė plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą klausimą. Pirma, jis teigė, kad yra pajėgus jį užbaigti „per pirmąsias 24 savo prezidentavimo valandas“. Tačiau ekspertai mano, kad realus respublikono planas tik įgauna formą.
Antradienį Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas karo Ukrainoje pabaigą pavadino kitų metų Stambulo prioritetu.
„Gazprom“ pradėjo stabdyti dujų eksportą per Ukrainą
16:02
Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“ antradienį pradėjo mažinti dujų tiekimą į Europą tranzitu per Ukrainą, skelbia agentūra „Reuters“, remdamasi koncerno pranešimu.
Juo remiantis, gruodžio 31-ąją Ukrainos maršrutu į Europą bus nukreipta 37,2 mln. kubinių metrų dujų. Dieną anksčiau šis kiekis siekė 42,4 mln. kubinių metrų.
2023-iaisiais visą Rusijos gamtinių dujų tiekimą vamzdynais kontroliuojantis „Gazprom“ per Ukrainą jų eksportavo apie 15 mlrd. kubinių metrų, tai yra vidutiniškai po 41 mln. kubinių metrų per parą.
Tikimasi, kad sausio 1-ąją rusiškų dujų tranzitas per Ukrainą nukris iki nulio, nes baigsis atitinkama penkerių metų sutartis tarp Rusijos ir Ukrainos.
Šis įvykis „reikš beveik visišką Maskvos kadaise galingos įtakos Europos dujų rinkai praradimą“, pažymi "Reuters".
Ukrainos metiniai nuostoliai dėl to vertinami maždaug 800 mln. JAV dolerių negautų tranzito paslaugų pajamų, o Rusijos – 5 mlrd. dolerių negautų dujų eksporto pajamų.
Edwardas Lucasas. Rusijos sabotažo operacijos susidūrė su pirmąja tikra kliūtimi
15:39
Šaltojo karo dešimtmečiais Suomija gyveno Rusijos šešėlyje, laikėsi priverstinio neutralumo, savicenzūros ir naudojosi ribotomis ekonominėmis galimybėmis. Tačiau pagrindinės Suomijos valstybės institucijos išlaikė savo vientisumą ir šalies suverenitetą. Šiam gyvenimui pilkojoje zonoje apibūdinti buvo sugalvotas menkinantis terminas „finliandizacija“. Buvo nerimaujama, kad ji išplis.
Dabar Suomija yra ne tik NATO narė, bet ir pirmaujanti jėga priimant sprendimus Vakaruose. Ji rodo pavyzdį ne tik teikdama pagalbą Ukrainai, bet ir demonstruodama gynybos ir atgrasymo meistriškumą nekonvenciniame kare, kurį Rusija dabar kariauja prieš Vakarus. Vargu ar galima būtų labiau sveikinti NATO finliandizaciją.
Ryškus to pavyzdys atsitiko Kalėdų dieną, kai rusišką naftą gabenantis tanklaivis „Eagle S“ sugadino elektros kabelį „Estlink 2“, jungiantį Suomiją ir Estiją. Tai buvo naujausias iš virtinės sabotažo išpuolių prieš Baltijos jūros dugno infrastruktūrą. Ankstesniuose epizoduose buvo juntamas neryžtingumas ir nedrąsumas, kurstomi Vašingtono ir Vokietijos eskalacijos baimės.
Plačiau skaitykite ČIA.
