Karas Ukrainoje. Paliaubomis netikintis Bundestago deputatas įvardijo du karo Ukrainoje scenarijus

Ukrainos pajėgų generalinis štabas/Karas Ukrainoje

2024 m. Ukraina prarado daugiau kaip 3600 kvadratinių kilometrų teritorijos kontrolę. Apie tai, remdamasis tarnybos „DeepState“ duomenimis, praneša mil.in.ua.

Leidinyje pažymima, kad milžiniškų pajėgų, kurių santykis kartais siekia vieną prie aštuonių, koncentracija, taip pat kartais besikeičianti okupantų veiksmų taktika negalėjo „praeiti be pėdsakų“.

„Pavyzdžiui, per visus 2023 m. priešas užėmė apie 540 km², o Ukrainos gynybos pajėgos išlaisvino apie 430 km²“, – rašoma straipsnyje.

Analitikai patikslina, kad didžiausi teritoriniai nuostoliai patirti Donecko ir Charkivo srityse. Kartu pažymima, kad 2024 m. antroje pusėje okupantų puolimo tempai didėjo.

„Priešas ir toliau stengsis galutinai užimti Kurachovės, Torecko ir Časiv Jaro miestus, judės Dniepropetrovsko srities administracinės sienos kryptimi su perspektyva pradėti karo veiksmus srityje, didins Donecko srities teritorijos kontrolę visomis kryptimis“, – prognozuoja ekspertai.

Jie atskirai atkreipia dėmesį į suintensyvėjusias rusų pastangas likviduoti Ukrainos karių placdarmus kairiajame Oskolo upės krante ir išplėsti savuosius dešiniajame jos krante: „Taip pat yra didelė tikimybė, kad bus toliau bandoma išsilaipinti dešiniajame Dniepro krante Chersono srityje ar kitose vietovėse, siekiant atitraukti ir taip ribotus Ukrainos gynybos pajėgų rezervus. Priešas toliau stengsis išstumti Ukrainos gynybos pajėgas iš Kursko srities ir didins savo ugnies galią Ukrainos pasienio zonoje.“

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Rusijos armija Kursko srityje prie Machnovkos kaimo sausio 3–4 d. vykusiuose mūšiuose neteko iki vieno Šiaurės Korėjos karių pėstininkų bataliono, taip pat rusų desantininkų pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo vakaro vaizdo pranešime.

Jis sakė, kad išklausė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado Oleksandro Syrskio pranešimą apie padėtį Kursko srityje.

„Šiandien ir vakar vieno Machnovkos kaimo apylinkėse vykusiuose mūšiuose Rusijos armija neteko iki vieno Šiaurės Korėjos pėstininkų bataliono ir rusų desantininkų. Ir tai yra apčiuopiama“, – sakė prezidentas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Naftos teršalų rinkimas paplūdimyje

Rusijos paskirti pareigūnai Maskvos okupuotame Kryme šeštadienį paskelbė regioninę nepaprastąją padėtį po to, kai didžiausio pusiasalio miesto Sevastopolio pakrantėje buvo aptikta naftos.

Dviem seniems rusų tanklaiviams  – „Volgoneft-212“ ir „Volgoneft-239“ – praėjusį mėnesį patekus į audrą, į Kerčės sąsiaurį, kuris jungia Azovo ir Juodąją jūras tarp Maskvos aneksuoto Krymo ir pietinio Krasnodaro krašto, nutekėjo naftos produktų.

Tanklaiviai gabeno apie 9,2 tūkst. tonų mazuto. Apie 40 proc. jo, pareigūnų duomenimis, galėjo išsilieti į jūrą.

„Šiandien Sevastopolyje paskelbtas regioninis nepaprastosios padėties režimas“, – platformoje „Telegram“ parašė srities gubernatorius Michailas Razvožajevas.

Keturiuose iš srities paplūdimių buvo rasta naftos, kurią „operatyviai pašalino“ vietos institucijos, dirbančios kartu su savanoriais, sakė M.Razvožajevas.

„Norėčiau pabrėžti: Sevastopolio pakrantės masinio užteršimo nėra“, – pabrėžė jis.

M.Razvožajevas apie tai pranešė po to, kai Rusijos pietinės Krasnodaro srities institucijos praėjusią savaitę paskelbė ekstremalią situaciją visoje srityje, nes mazutas ir toliau plūdo į pakrantę praėjus 10 dienų po to, kai iš dviejų senų tanklaivių nutekėjo naftos produktų.

Krasnodaro srities gubernatorius Veniaminas Kondratjevas penktadienį sakė, kad daugiau kaip 5 tūkst. žmonių tebedirba valydami išsiliejusią naftą.

Nuo pirminio išsiliejimo iš srities pakrantės ruožo išvežta daugiau kaip 86 tūkst. tonų užteršto smėlio ir grunto, rašė jis platformoje „Telegram“.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas naftos išsiliejimą pavadino ekologine katastrofa.

Praėjusį mėnesį Rusijos mokslininkai kritikavo valymo darbus, teigdami, kad savanoriai neturi tinkamos įrangos.

Ukraina naftos išsiliejimą pavadino „didžiausiu Juodosios jūros regione XXI amžiuje“ ir apkaltino Maskvą naudojant atšiaurioms žiemos sąlygoms nepritaikytus laivus.

Rusija, siekdama apeiti jai taikomas Vakarų šalių sankcijas, pradėjo naudotis vadinamuoju „šešėliniu laivynu“, kurį sudaro daugiausia seni tanklaiviai, kad galėtų eksportuoti savo naftą visame pasaulyje.

„Didžioji dalis iš daugiau kaip 1 tūkst. Rusijos „šešėlinio laivyno“ tanklaivių yra beviltiškai pasenę, turi fiktyvius draudimo polisus, slepia savo tikruosius savininkus ir dažnai jūroje perkrauna naftos produktus. Kitos didelio masto avarijos statistiškai yra neišvengiamos“, – praėjusį mėnesį sakė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychaila Podoliakas.

„Scanpix“ nuotr./Michaelis Rothas

Po Donaldo Trumpo pergalės rinkimuose pagrindinė diskusijų tema tapo artėjančios derybos dėl paliaubų tarp Ukrainos ir Rusijos. Tačiau kartu, rašo Vokietijos Bundestago deputatas Michaelis Rothas savo straipsnyje dienraščiui „Welt“, šiose diskusijose „trūksta nemažos dalies realizmo“.

„Net jei Vakarai ir Ukraina pavargo nuo karo, iki paliaubų su Rusija dar labai toli. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neparodė rimto noro derėtis, taip pat nebuvo išsiaiškinti pagrindiniai klausimai, kaip tokios paliaubos gali būti užtikrintos ir stabilios ilguoju laikotarpiu“, – pažymi jis.

M.Rothas pabrėžia, kad be patikimų saugumo garantijų Ukrainai gresia pavojus, jog Rusija tiesiog pasinaudos paliaubomis, kad sustiprintų savo karinius pajėgumus, ir vėl smogs pirmai progai pasitaikius.

Pagrindinis Rusijos tikslas – pavergti Ukrainą

Kaip rašo M.Rothas, pagrindinis paliaubų plano punktas yra tas, kad Ukrainos atsisakymas tapti NATO nare tenkintų V.Putiną.

„Tačiau V.Putinas apskritai niekada nebuvo suinteresuotas NATO. Juolab kad nei JAV prezidentas Joe Bidenas, nei Vokietijos kancleris Olafas Scholzas niekada rimtai nesvarstė galimybės Ukrainai artimiausiu metu įstoti į NATO... V.Putino tikslas yra Ukrainos pavergimas ir ukrainiečių tautos sunaikinimas – ar tai būtų karinė okupacija, ar prorusiškas režimas Kyjive“, – pabrėžia jis.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Tuo pat metu, nepaisant didelių nuostolių, Rusija sugebės išlaikyti karą dabartiniu intensyvumu ilgiau nei Ukraina. Kol V.Putinas tikėsis, kad gali pasiekti savo tikslų mūšio lauke, vargu ar sutiks nutraukti ugnį, pabrėžia parlamento narys.

Ugnies nutraukimas mažai tikėtinas

Kaip pažymi M.Rothas, turime pasiruošti mažiausiai dviem scenarijams. Pirmasis – V.Putinas atmes derybas arba jos žlugs. Tokiu atveju, pasak D.Trumpo įgaliotinio Ukrainai Keitho Kelloggo, JAV paskelbs apie didžiulį karinės pagalbos Ukrainai padidinimą.

Tačiau, anot įstatymų leidėjo, abejotina, kad D.Trumpas ir į Kiniją žvelgiantys respublikonai būtų linkę dar labiau mažinti JAV ginklų arsenalą, kuris jau pasiekė savo ribą.

„Kitas scenarijus – V.Putinas vilkins derybas, kartu didindamas spaudimą fronte. Nežinia, kiek ilgai Ukraina sugebės išlaikyti fronto liniją be tolesnės JAV pagalbos. Abiem atvejais Vokietijai ir Europai teks gerokai padidinti savo pastangas, kad būtų išvengta Ukrainos pralaimėjimo“, – pabrėžia jis.

Penktadienį Rusijos Ivanovo srities Šujos gyvenvietėje įvyko sprogimas, kurio epicentre atsidūrė Rusijos ginkluotųjų pajėgų Vakarų karinės apygardos 1-osios tankų armijos 112-osios raketinės brigados diviziono baterijos vadas kapitonas Konstantinas Nagaika.

Kaip pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba (HUR), K.Nagaika patyrė daugybinių fragmentinių beveik visų organų, įskaitant smegenis, pažeidimų. Jam buvo atlikta kaukolės trepanacija.

„Kapitonas Nagaika gimė 1995 m. lapkričio 6 d. Rusijos Amūro srities Svobodno mieste. Jis baigė Sankt Peterburgo aerokosminių prietaisų universitetą ir Karo artilerijos akademiją. Betarpiškai dalyvavo plataus masto kare prieš Ukrainą. Susijęs su smūgiais balistinėmis raketomis „Iskander“ civiliniams ir kariniams objektams Sumų ir Charkivo srityse“, – teigiama pranešime.

Kaip informuojama HUR, K.Nagaikos dalinys įvykdė karo nusikaltimą Kupjansko rajono Hrozos kaime, kai 2023 m. spalio 5 d. per gedulingus pietus raketomis smogė kavinei. Tuomet žuvo penkiasdešimt devyni civiliai ukrainiečiai, tarp jų – aštuonerių metų berniukas.

Ukrainoje dingo latvių karys savanoris, penktadienį pranešė Latvijos televizija (LTV).

Šią informaciją patvirtino ir Užsienio reikalų ministerija.

Televizijos šaltiniai kariuomenėje pripažįsta, kad kovotojas galėjo žūti.

Naujienų agentūros LETA duomenimis, vienas latvių savanoris žuvo Ukrainoje 2023 metų spalį. Užsienio reikalų ministerija tuomet pranešė, kad Latvijos pilietis žuvo per drono smūgį karo zonoje Limane Kramatorsko rajone 2023 metų spalio 1 dieną.

123RF.com nuotr./Kalėjimas

Rusijoje suimti keturi paaugliai, įtariami planavę „teroro išpuolį“ Jekaterinburgo mieste, šeštadienį pranešė Rusijos valstybinės naujienų agentūros.

2007–2008 metais gimę keturi jaunuoliai neįvardytais „teroristiniais“ tikslais esą planavo susprogdinti savadarbius sprogstamuosius užtaisus judriose miesto vietose, pranešė agentūros, remdamosi Rusijos saugumo tarnyba FSB.

Du iš įtariamųjų taip pat kaltinami padegę policijos automobilį, pridūrė agentūros.

Valstybinė naujienų agentūra TASS paskelbė vaizdo įrašą, kuriame vienas iš įtariamųjų esą prisipažįsta padegęs policijos automobilį po to, kai prenumeravo „neonacių kanalus platformoje „Telegram“.

„Tuose pačiuose kanaluose perskaičiau, kad reikia atlikti veiksmus prieš policiją“, – sakė jaunuolis.

Vidaus saugumas Rusijoje, kuris ir taip jau buvo trapus, pastaraisiais metais dar pablogėjo, Kremliui nukreipiant išteklius į asmenų, įtariamų bendradarbiavimu su Ukraina, suėmimą.

Prasidėjus puolimui Ukrainoje, šalį sukrėtė padegimų banga, dėl kurių Maskva kaltina Kyjivą, taip pat būta mirtinų išpuolių, kuriuos įvykdė įtariamos islamistų grupuotės.

Šeštadienio naktį dronai atakavo didelį Rusijos komercinį jūrų uostą Ust Lugoje, Leningrado srityje.

Rusijos „Telegram“ kanalas „Astra“, remdamasis savo šaltiniais, pranešė, kad dauguma Leningrado sritį atakavusių dronų buvo numušti virš UAB „Novatrans“ terminalo, esančio Ust Lugos komercinio jūrų uosto teritorijoje.

Vieno iš uosto teritorijoje esančių pastatų langai buvo preliminariai apgadinti.

Anksčiau Leningrado srities gubernatorius pranešė apie keturis numuštus bepiločius orlaivius ir teigė, kad nukentėjusiųjų ir žalos nėra. 

Ust Lugos komercinis jūrų uostas pradėjo veikti 2001 m. gruodžio mėn. atidarius anglių terminalą.

JAV gynybos departamentas/ATACMS raketų sistema

Maskva šeštadienį pažadėjo imtis atsakomųjų veiksmų po pranešimų apie Ukrainos į Belgorodo pasienio sritį paleistas amerikietiškas raketas ATACMS. 

Praėjusiais metais JAV suteikė Kyjivui galimybę savo ilgojo nuotolio raketomis ATACMS smogti kariniams taikiniams Rusijos teritorijoje. Maskvos teigimu, šis kadenciją baigiančio JAV prezidento Joe Bideno sprendimas esą yra rimtas beveik trejus metus trunkančio konflikto eskalavimas.

„Sausio 3 dieną iš Ukrainos teritorijos buvo bandyta suduoti raketinį smūgį Belgorodo sričiai naudojant JAV pagamintas operatyvines-taktines raketas ATACMS“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos išplatintame pranešime. 

„Į šiuos Vakarų rėmėjų palaikomo Kijevo režimo veiksmus bus atsakyta atsakomaisiais veiksmais“, – teigiama jame. 

Anksčiau šeštadienį ministerija nurodė, kad Rusijos oro gynybos sistema iš viso numušė aštuonias ATACMS, tačiau daugiau informacijos nepateikė. 

Praėjusiais metais Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pagrasino smogti Kyjivo centrui naujausia hipergarsine raketa „Orešnik“, jei Ukraina ir toliau taikysis į jos teritoriją Vakarų tiekiamais tolimojo nuotolio ginklais. 

 JAV išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas gruodį paskelbtame interviu teigė, kad labai griežtai nepritaria tam, kad Ukraina leistų amerikietiškas raketas į Rusijos.

15min fotomontažas/Joe Bidenas ir Volodymyras Zelenskis

JAV prezidento Joe Bideno komandos požiūris į pagalbą Ukrainai kare su Rusija priminė visiems žinomą strategiją – „saliamio pjaustymą“, kai Rusijos „raudonosios linijos“ buvo pažeidinėjamos tokiais mažais žingsneliais, kad bet kokie reikšmingi atsakomieji veiksmai tapo nepagrįsti.

Leidinyje pažymima, kad kritikai, manantys, jog J. Bideno administracija pervertino eskalacijos riziką, klysta, nes neįvertina, kaip sunku valdyti krizines situacijas.

„Vašingtonas taikė strategiją, kad pasipriešintų labai motyvuotam revizionistiškai nusiteikusiam priešininkui. Ir ji pasiteisino, – rašoma leidinyje. – Ironiška tai, kad Vašingtono „saliamio pjaustymo“ strategija dabar tapo savo sėkmės auka. Didelių eskalacijų Ukrainoje nebuvimas paskatino kritikus teigti, kad J.Bideno administracija turėjo būti drąsesnė ir atsisakyti laipsniškumo, kuris tikriausiai padėjo išvengti eskalacijos.“

„Foreign Affairs“ pridūrė, kad J.Bideno kritikai mano, jog V. Putino grasinimai buvo blefas, tačiau jie retai kada atvirai kalba apie tai, kokios gali būti tikrosios Rusijos „raudonosios linijos“, jei tokių yra.

„Vietoj to jie paprasčiausiai daro prielaidą, kad kadangi Jungtinės Valstijos reguliariai peržengia V.Putino nustatytas ribas ir nesukelia rimtos eskalacijos, būtų pateisinama žengti daug toliau ir greičiau“, – pažymima straipsnyje.

Jame taip pat nurodoma, kad viena iš pagrindinių pamokų, kurias reikia išmokti iš J.Bideno administracijos politikos Ukrainoje, yra ta, kad įvertinti sėkmę yra sunkiau, nei atrodo iš pradžių.

„Jei svarbiausias rodiklis yra suteikti Ukrainai priemones, kad ji galėtų susigrąžinti visą savo suverenią teritoriją, tai J.Bideno politika buvo iš dalies nesėkminga. Nors Vakarų pagalba leido Ukrainai stipriai pasipriešinti, rezultatai lieka neaiškūs. Tačiau jei sėkmės rodiklis yra tai, ar Jungtinių Valstijų politika padėjo išvengti naujo pasaulinio karo, tuomet J.Bideno administracijai sekėsi geriau, nors net ir šiuo atveju sunku suprasti, ar būtų buvę galima pasiekti tokį patį rezultatą, jei pagalba būtų teikiama greičiau“, – rašo leidinys.

Kitas būdas įvertinti sėkmę – įvertinti, ar J.Bideno komanda veiksmingai atrėmė V.Putino bandymus iš naujo apibrėžti eskalacijos ribas, galinčias sukurti pavojingą precedentą ateityje.

„Šis konfliktas susijęs ne tik su Ukraina ar taisyklėmis grindžiama tarptautine tvarka. Jis taip pat susijęs su tuo, kaip Jungtinės Valstijos ir Vakarai plačiąja prasme turėtų galvoti apie eskalacijos slenksčius naujoje didžiųjų galių varžymosi eroje, kuri dažnai mažai kuo primena Šaltąjį karą. Nuo pat pradžių V.Putinas stengėsi įtvirtinti „raudonąsias linijas“, kuriomis siekta neleisti Jungtinėms Valstijoms ir NATO sąjungininkėms padėti Ukrainai. Lėtai, atsargiai ir apdairiai J.Bidenui pavyko panaikinti šias „raudonąsias linijas“, – teigiama leidinyje.