Svarbiausios naujienos
- V.Zelenskis pasakė, ar Ukraina atsisakytų savo teritorijų mainais į narystę NATO
- Ukrainos ginkluotosios pajėgos pradėjo netikėtą puolimą Kursko srityje
- „The Telegraph“: tik kvailys nori, kad karas tęstųsi, bet D.Trumpas negali pasiduoti V.Putinui
- „Jie nesulauks 2026 m.“: rusai taupo techniką fronte dėl didelių nuostolių
- Rusijoje susprogdintas karininkas, dalyvavęs žudant civilius Hrozos kaime
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
V.Zelenskis pasakė, ar Ukraina atsisakytų savo teritorijų mainais į narystę NATO
22:33
Ukraina gali apsvarstyti galimybę įstoti į NATO mainais į Rusijos okupuotų teritorijų atsisakymą. Tačiau mūsų šalis su tuo galės sutikti tik tuo atveju, jei bus įvykdytos tam tikros sąlygos.
Tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė interviu amerikiečių podkasteriui Lexui Friedmanui.
Žurnalistas paklausė prezidento, ar Ukraina sutiktų atsisakyti Luhansko, Donecko, Zaporižios ir Chersono sričių, taip pat Krymo mainais į kvietimą prisijungti prie NATO.
„Ukrainai teikiamas teisinis kvietimas NATO, mes nepripažįstame visų kitų Ukrainos teritorijų, tačiau NATO gali veikti toje dalyje, kurią kontroliuoja Ukraina – dėl to galima susitarti. Esu tikras“, – sakė V.Zelenskis.
Prezidentas patikslino, kad toks scenarijus įmanomas tik tuo atveju, jei Ukraina matys diplomatinį būdą užbaigti karą.
„Tai yra pirmas dalykas. Antrasis yra ginklų paketas. Nesu pasirengęs viešai pasakyti, kas tai yra, bet prezidentui D.Trumpui tai nėra paslaptis. Tai daugiausia priklauso nuo JAV valios. Nes iš dalies duos ES, o iš dalies – JAV. Šiam paketui reikia vienybės“, – sakė jis.
V.Zelenskis pridūrė, kad naujai išrinktam JAV prezidentui Donaldui Trumpui taip pat reikės įvesti sankcijas Rusijai, kad būtų užkirstas kelias rusiškos energijos patekimui į rinką. Jis pabrėžė, kad tai pirmiausia bus naudinga Vašingtonui.
„Manau, kad jis bus patenkintas (Donaldas Trumpas – red.past.), prezidentas ir Jungtinių Valstijų žmonės bus laimingi. Sprendimas priklauso nuo jūsų (JAV – red.past.). Tada Putinas neturės tiek daug pinigų karui“, – aiškino prezidentas.
V.Zelenskis įvardijo derybų su V.Putinu ir D.Trumpu sąlygą
23:11
Ukraina gali pradėti derybas su Rusija tik susitikusi su naujai išrinktu Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu Donaldu Trumpu ir gavusi saugumo garantijas.
Tai šalies vadovas Volodymyras Zelenskis pareiškė interviu amerikiečių žurnalistui Lexui Friedmanui. Žurnalistas sakė, kad jo svajonė yra Ukrainos ir Rusijos taikos sutarties pasirašymas susitarus dėl paliaubų ir suteikus Kyjivui tvirtas saugumo garantijas. V.Zelenskis atsakė taip:
„Manau, kad sausio 25 d. ar kitą dieną pirmiausia susėsime su D.Trumpu. Su juo susitarsime, kaip galime sustabdyti karą ir Putiną. Ir mums labai svarbu, kad Europa, kurios dalis esame, taip pat turėtų savo balsą“.
Prezidentas pažymėjo, kad pokalbis su Maskva įmanomas tik tada, kai Kyjivui bus pasiūlytos saugumo garantijos. Jo nuomone, D.Trumpas yra pajėgus tai padaryti.
V.Zelenskis pasakė, ar Ukraina atsisakytų savo teritorijų mainais į narystę NATO
22:33
Ukraina gali apsvarstyti galimybę įstoti į NATO mainais į Rusijos okupuotų teritorijų atsisakymą. Tačiau mūsų šalis su tuo galės sutikti tik tuo atveju, jei bus įvykdytos tam tikros sąlygos.
Tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė interviu amerikiečių podkasteriui Lexui Friedmanui.
Žurnalistas paklausė prezidento, ar Ukraina sutiktų atsisakyti Luhansko, Donecko, Zaporižios ir Chersono sričių, taip pat Krymo mainais į kvietimą prisijungti prie NATO.
„Ukrainai teikiamas teisinis kvietimas NATO, mes nepripažįstame visų kitų Ukrainos teritorijų, tačiau NATO gali veikti toje dalyje, kurią kontroliuoja Ukraina – dėl to galima susitarti. Esu tikras“, – sakė V.Zelenskis.
Prezidentas patikslino, kad toks scenarijus įmanomas tik tuo atveju, jei Ukraina matys diplomatinį būdą užbaigti karą.
„Tai yra pirmas dalykas. Antrasis yra ginklų paketas. Nesu pasirengęs viešai pasakyti, kas tai yra, bet prezidentui D.Trumpui tai nėra paslaptis. Tai daugiausia priklauso nuo JAV valios. Nes iš dalies duos ES, o iš dalies – JAV. Šiam paketui reikia vienybės“, – sakė jis.
V.Zelenskis pridūrė, kad naujai išrinktam JAV prezidentui Donaldui Trumpui taip pat reikės įvesti sankcijas Rusijai, kad būtų užkirstas kelias rusiškos energijos patekimui į rinką. Jis pabrėžė, kad tai pirmiausia bus naudinga Vašingtonui.
„Manau, kad jis bus patenkintas (Donaldas Trumpas – red.past.), prezidentas ir Jungtinių Valstijų žmonės bus laimingi. Sprendimas priklauso nuo jūsų (JAV – red.past.). Tada Putinas neturės tiek daug pinigų karui“, – aiškino prezidentas.
V.Zelenskis atsisakė duoti interviu rusų kalba: „Mes nesame viena tauta“
22:05
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atsisakė duoti interviu amerikiečių laidų vedėjui Lexui Friedmanui rusų kalba.
Ukrainiečių-žydų tyrinėtojas pasiūlė pokalbį vesti rusų kalba, tačiau Ukrainos vadovas pareiškė nenorįs suteikti Kremliaus valdovui V.Putinui dar vienos progos pasakyti, kad ukrainiečiai ir rusai yra „viena tauta“:
„Šiandien buvo 73 raketų smūgiai į mus, žuvo žmonės. Šiandien buvo daugiau kaip 100 bepiločių lėktuvų, ir tai yra kasdienė istorija. Nukenčia žmonės, kurie kalba rusiškai. Nukenčia žmonės, kuriems dar neseniai buvo sakoma, kad jie iš tikrųjų saugo rusakalbius.“
Prezidentas pridūrė, kad jis negerbia nei šiandieninės Rusijos vadovo, nei šių žmonių. Jis taip pat priminė, kad visiškos invazijos pradžioje į rusus kreipėsi rusiškai.
V.Zelenskis pažymėjo, kad rusų kalba Ukrainoje nėra uždrausta, nepagarba šiai kalbai atsirado tik dėl rusų veiksmų:
„Žinia yra ta, kad mes nesame viena tauta. Mes nesame viena šalis.“
D.Trumpas įžengs į pavojingesnį pasaulį, kuriame nebeliks vietos arogancijai: kokie iššūkiai ir galimi sprendimai jo laukia?
20:59
Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas antrąją kadenciją pradės daug sudėtingesniame geopolitiniame peizaže nei per pirmąją kadenciją – kokie iššūkiai jo laukia ir ko iš jo tikimasi, apžvelgia JAV leidinys „The Washington Post“.
Nors D.Trumpo užsienio politikos stilius orientuotas į asmeninius susitarimus ir darbą su autokratais, naujoji realybė pareikalaus strategiškesnio požiūrio.
JAV dienraštis pateikia ir pagrindinius geopolitinius iššūkius D.Trumpui.
Karas Ukrainoje
D.Trumpas gali susidurti su spaudimu rasti greitą konflikto sprendimą. Jo pažadai „sudaryti taiką per vieną dieną“ buvo sutikti skeptiškai, ypač atsižvelgiant į maksimalistinius Rusijos reikalavimus.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Rusai „Shahed“ dronais smogė Sumų regiono infrastruktūrai
20:37
Sekmadienio vakarą Rusijos kariai smogė „Shahed“ dronais Sumų bendruomenės infrastruktūrai, pranešė Sumų srities karinė administracija ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos.
18:56 OVA pranešė, kad sausio 5 d. priešas smogė „Shahed“ dronais Sumų bendruomenės infrastruktūrai.
Pirminiais duomenimis, niekas nenukentėjo. Išpuolio pasekmės tikslinamos.
17:46 val. pranešta apie atakos iš nepilotuojamų orlaivių grėsmę Sumų regione.
Vaizdo įrašas: ukrainiečių bepiločiai lėktuvai apsunkina rusų gyvenimą
20:21
Ukrainos žvalgyba rodo, kaip efektyviai veikia „Sych“ atakos dronai.
Iš rusų tanklaivių išsiliejus naftai, aptikta žuvusių jūrų žinduolių
20:14
Praėjusį mėnesį išsiliejus naftai iš Rusijos tanklaivių Juodojoje jūroje rasta dešimtys negyvų jūrų žinduolių, sekmadienį pranešė delfinų gelbėjimo centras.
Išsiliejimas prasidėjo gruodžio 15 dieną, kai du pasenę Rusijos tanklaiviai pateko į audrą prie Kerčės sąsiaurio, jungiančio okupuotą Krymą su pietų Rusija.
Vienas iš jų nuskendo, o kitas užplaukė ant seklumos ir į aplinkinius vandenis ištekėjo, institucijų skaičiavimais, apie 2,4 tūkst. tonų mazuto.
Rusijos centras „Delfa“, gelbstintis ir reabilituojantis delfinus, teigė, kad po incidento užregistravo 61 žuvusį banginį, iš kurių 32 greičiausiai žuvo dėl išsiliejimo.
Banginių infrabūriui priklauso tokie gyvūnai kaip banginiai, delfinai ir jūrų kiaulės.
„Sprendžiant iš kūnų būklės, greičiausiai didžioji dalis šių banginių nugaišo per pirmąsias 10 dienų po nelaimės“, – teigė ji.
Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerija sekmadienį sakė, kad stengiasi likviduoti incidento padarinius, tačiau stiprus vėjas ir bangos atnešė naftą į kai kuriuos paplūdimius.
„Daugiau kaip 68 kilometrai pakrantės buvo išvalyti“, – teigė ji.
Šimtai savanorių buvo pasitelkti surinkti užterštą dirvožemį iš paplūdimių okupuotame Kryme ir palei pietinę Rusijos pakrantę.
Rusijos valdžios institucijos teigia, kad mazutą ypač sunku išvalyti.
Praėjusį mėnesį Rusijos mokslininkai kritikavo valymo darbus, teigdami, kad savanoriai neturi tinkamos įrangos.
Ukraina naftos išsiliejimą pavadino „didžiausiu Juodosios jūros regione XXI amžiuje“ ir apkaltino Maskvą naudojant atšiaurioms žiemos sąlygoms nepritaikytus laivus.
Rusija, siekdama apeiti jai taikomas Vakarų šalių sankcijas, pradėjo naudotis vadinamuoju „šešėliniu laivynu“, kurį sudaro daugiausia seni tanklaiviai, kad galėtų eksportuoti savo naftą visame pasaulyje.
Uzbekistano teismas nuteisė vyrą už dalyvavimą kare prieš Ukrainą Rusijos pusėje
19:30
Uzbekistano teismas nuteisė 39 metų vyrą ketveriems metams ir dviem mėnesiams laisvės apribojimo už dalyvavimą Rusijos kare prieš Ukrainą, sausio 5 d. pranešė gazeta.uz.
Vyras 2023 m. balandį atvyko į Maskvą ieškodamas sezoninio darbo, o vėliau įstojo į Rusijos ginkluotąsias pajėgas ir du mėnesius dalyvavo kariniuose mokymuose karinėje bazėje Maskvoje.
Vėliau jis iki 2023 m. gruodžio mėn. kariavo Donecko ir Luhansko srityse ir prisipažino nužudęs dešimt Ukrainos karių.
Jo teigimu, jam buvo pažadėtas 450 000 rublių mėnesinis kovinis atlyginimas, tačiau jis gavo tik dvi 150 000 rublių išmokas, o vėliau mokėjimai buvo nutraukti.
Kaltinamasis pripažino, kad jį paskatino finansiniai sunkumai, ir grįžęs į Uzbekistaną savanoriškai pasidavė.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į jo kaltės pripažinimą, gailėjimąsi ir neišnykusį teistumą.
Uzbekistane už samdinių veiklą baudžiama iki 10 metų, o kitoje panašioje byloje neseniai buvo skirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Prasidėjus Rusijos plataus masto invazijai į Ukrainą, Uzbekistanas pareiškė, kad nepripažįsta įgaliotosios valdžios Donecko ir Luhansko srityse ir remia Ukrainos teritorinį vientisumą.
Tačiau Taškentas ir toliau aktyviai prekiauja su Maskva, o Uzbekistano vyriausybė palaiko glaudžius ryšius su Rusijos vadovybe.
Čekijos ministras: Rusijos ir Ukrainos taika turi būti pasiekta jėga
18:03
Taika tarp Rusijos ir Ukrainos turi būti pasiekta jėga, kad Kremliaus pajėgų atakos nebūtų veiksmingos, sekmadienį pareiškė Čekijos užsienio reikalų ministras Janas Lipavskis.
Pasak J.Lipavskio, taika tarp Rusijos Federacijos ir Ukrainos gali būti pasiekta tik darant stiprų spaudimą Rusijos pusei, kad autoritarinis lyderis Vladimiras Putinas būtų priverstas pakeisti savo požiūrį į Ukrainos žmones, valstybingumą ir vadovavimą.
„Diktatorius V.Putinas nepripažįsta V.Zelenskio kaip prezidento, nepripažįsta ukrainiečių kaip tautos ir nepripažįsta Ukrainos kaip valstybės. Sako, kad jie nėra jo partneriai, todėl jis ir toliau juos puola. Todėl būtina pasiekti taiką jėgos metodais, kad Rusijos puolimai nebūtų veiksmingi, o Putinas persvarstytų savo poziciją“, – socialiniame tinkle „X“ rašė J.Lipavskis.
Kursko srityje vyko daugiau kaip 40 mūšių, 12 tebevyksta
17:16
Sausio 5 d. 16.00 val. fronte vyko 106 mūšiai. Beveik pusė jų vyko Rusijos Federacijos Kursko srityje.
Tai praneša RBC-Ukraina, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešimu.
Šiuo metu Kursko srityje įvyko 42 kariniai susirėmimai, iš kurių 12 vis dar tęsiasi.
Primename, kad šiandien pasirodė pranešimų, jog Ukrainos gynybos pajėgos keliomis kryptimis puolė Rusijos karius Kursko srityje. Rusijos kariuomenė savo ruožtu skelbia apie naują Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimą, kuriuo esą siekiama užimti Kursko AE.
