Karas Ukrainoje. Britų pulkininkas: Kurskas „gali tapti V.Putino pabaiga“

„AP“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Trečiaisiais Rusijos invazijos į Ukrainą metais, prezidentas Vladimiras Putinas aplankė rekordinį skaičių šalių – 11. Jį aplankė ir Europos šalių lyderiai: per antrąjį metų pusmetį Maskvoje lankėsi Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico ir Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas. Ar tai simbolizuoja atšilimą Rusijos adresu?

Antonas Barbašinas, politikos analitikas ir žurnalo „Riddle Russia“ redaktorius straipsnyje „The Insider“ pastebėjo, kad dabar Kremliaus viltys sutelktos į Donaldą Trumpą. Tačiau jei taikos derybos žlugs, V.Putinui, regis, bus lemta likti pasauliniu atstumtuoju.

Kalbos apie Rusijos izoliaciją ir jos pasitraukimą į paribį prasidėjo po 2014 m. neteisėtos Krymo aneksijos. Tų metų lapkritį Australijoje vykusiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) grupės aukščiausiojo lygio susitikime daugelis pasaulio lyderių aktyviai vengė V.Putino, todėl jis buvo priverstas išvykti dar nepasibaigus susitikimui.

Visą tekstą skaitykite čia.

Kurachovė / Anton Shtuka / AP

Ukrainos ginkluotosios pajėgos dalyvauja įnirtinguose mūšiuose su priešu Donecko srities Kurachovės miesto vakarinėje dalyje, todėl kol kas nekalbama apie tai, kad Rusijos okupantai visiškai kontroliuoja miestą.

Apie tai informacinio teletilto eteryje kalbėjo operatyvinės-strateginės pajėgų grupės „Chortica“ atstovas Viktoras Tregubovas. Jis priminė, kad informacija apie mūšius mieste buvo pateikta naujausioje  ataskaitoje. Esant pakeitimų, apie tai bus pranešta atskirai:

„Gynyba mieste tęsiasi. Taip, ji yra sunki. Taip, šiuo metu ji vyksta vakarinėje miesto dalyje. Tačiau mūsų daliniai vis dar ten yra ir vis dar kovoja“.

Visą tekstą skaitykite čia.

„Reuters“/„Scanpix“/NATO karinės pratybos

Europa susiduria su saugumo krize dėl didėjančios Rusijos grėsmės ir naujojo prezidento Donaldo Trumpo vadovaujamų JAV abejingumo. Todėl Europos šalys turi reaguoti dabar, stiprindamos savo gynybą, rašo „Financial Times“ .

Leidinys priminė, kad NATO generalinis sekretorius Markas Rutte praėjusį mėnesį paragino Aljanso nares didinti išlaidas gynybai. Jis teigė, kad Rusijos ekonomika yra beveik visiškai orientuota į karą.

„Rusija nerodo jokių ženklų, kad ketina sustoti. Ji neketina sustoti dėl Ukrainos“, – 2024 m. balandžio mėn. sakė NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas generolas Christopheris Cavoli.

Vakarų analitikai įsitikinę, kad Rusija jau dabar vykdo hibridinį karą prieš Europą, reguliariai vykdydama sabotažo aktus, pabrėžia leidinys.

Europai gresia susidurti su JAV abejingumu. Būsimoji D.Trumpo administracija turi patarėjų, kurie atvirai deklaruoja norą perkelti JAV karines pajėgas iš Europos į Aziją, aiškinama leidinyje.

Žurnalistai taip pat priminė, kad JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojas politikai Elbridge'as Colby pareiškė, kad Jungtinėms Valstijoms Kinija yra daug didesnis prioritetas nei Rusija.

Žurnalistai pasidalijo informacija, kad Karališkojo tarptautinių reikalų instituto saugumo ekspertas Keiras Gilesas savo neseniai išleistoje knygoje teigė, kad JAV karinės paramos NATO nutraukimas būtų patikimiausias būdas Rusijos puolimo už Ukrainos ribų galimybę paversti tikimybe.

Leidinio nuomone, Europos šalims trūksta gyvosios jėgos ir įrangos, kad jos galėtų kariauti tokį išsekimo karą, kokį Rusija vykdo Ukrainoje. 2024 m. pradžioje Didžiosios Britanijos kariuomenėje buvo 73 520 žmonių – mažiausiai nuo 1792 m. Vokietijos kariuomenėje yra tik 64 000 žmonių.

NATO kariniai planuotojai įsitikinę, kad Aljansui trūksta ginkluotės ir personalo veiksmingai atgrasyti Rusiją, pabrėžia leidinys. Pasak jų, NATO ypač reikia oro gynybos sistemų, logistikos, amunicijos ir saugių ryšių.

Šiuo metu Aljanso narės gynybai privalo skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto, priminė žurnalistai. Tačiau kitame NATO viršūnių susitikime jos gali padidinti šį nominalų skaičių iki 3 proc.

Problema ta, kad šis tikslas numato, jog JAV išlaikys savo įsipareigojimus NATO. Priešingu atveju Europos šalys turės padidinti savo išlaidas gynybai iki 4,5 proc. BVP, teigia gynybos planuotojai.

Leidinys atkreipė dėmesį į tai, kad kuo arčiau Rusijos sienos yra Europos šalys, tuo rimčiau jos vertina grėsmę. Pavyzdžiui, Lenkija 2025 m. ketina padidinti savo išlaidas gynybai iki 4,7 proc. BVP. Vokietija ir Prancūzija 2024 m. vos pasieks 2 proc.

Daugeliui Europos šalių bus sunku pasiekti šį tikslą. Žurnalistai pažymėjo, kad Prancūzijos biudžeto deficitas sudaro 6 proc. BVP, o valstybės skola viršija 100 proc. Didžiosios Britanijos vyriausybė taip pat turi didelių įsiskolinimų ir sunkiai generuoja pajamas. Tuo tarpu Vokietija, kurios skolos ir BVP santykis yra šiek tiek didesnis nei 60 proc., turi fiskalinių galimybių gynybai išleisti daug daugiau.

Kandidatas į Vokietijos kanclerius ir Krikščionių demokratų sąjungos lyderis Frydrichas Mercas rimtai vertina Rusijos keliamą grėsmę, pabrėžė žurnalistai. Leidinys mano, kad jei jis laimės, saugumas žemyne gali padidėti.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Karas Ukrainoje

Sekmadienį Rusija ėmė skelbti, kad Ukraina Kursko srityje pradėjo kontrpuolimą. Kol kas neaišku, kiek Ukraina pasistūmėjo šiame regione, bet prokremliški kariniai tinklaraštininkai tikina, kad Kyjivas ėmėsi galingos kovos. Tačiau ne visi ekspertai laikosi tokios pat nuomonės.

„Apie 9 val. ryto Maskvos (8 val. Lietuvos) laiku, siekdamas sustabdyti Rusijos karių judėjimą Kursko kryptimi, priešas pradėjo kontrpuolimą“, – pranešė Rusijos gynybos ministerija.

Ministerija pridūrė, kad naujame puolime, kuris buvo nukreiptas į Berdino kaimą, Ukraina panaudojo du tankus, keliolika šarvuočių ir naikinimo dalinį.

„Ukrainos kariuomenės junginių naikinimo operacija tęsiama“, – pažymėjo ji.

Skelbiama, kad sausio 5 d. į Kursko sritį buvo išsiųstas Rusijos gynybos ministro pavaduotojas Junus-Bekas Jevkurovas. Tai pranešė srities gubernatoriaus pavaduotojas Aleksandras Chinšteinas.

Sunerimę rusų tinklaraštininkai aiškino, kad ukrainiečiai ėmė žygiuoti šiaurės rytų kryptimi nuo Sudžos ir taikosi į Bolšoje Soldatskoje rajoną.

Visą tekstą skaitykite čia.

Teodoro Biliūno / BNS nuotr./Gitanas Nausėda

Prezidentas Gitanas Nausėda mano, jog aktyvūs karo veiksmai Ukrainoje šiemet gali būti sustabdyti.

„Aš manau, kad tai yra įmanoma, tai yra tikėtina ir, galbūt, net pasakyčiau, jog tai yra realu, bet tiktai su išlyga, kad tai nereikš visiškai galutinės karo pabaigos“, – pirmadienį TV3 televizijos „Specialiai diskusijų laidai“ sakė šalies vadovas.

„Manau, kad bet kuriuo scenarijumi, ar būtų paliaubos, ar būtų taikos susitarimas, Rusija tikrai nenusiginkluos, tikrai neatitrauks kariuomenės iš tos Ukrainos dalies, kurioje yra ją jau dislokavusi, ir lauks naujo šanso, naujos galimybės“, – pažymėjo jis.

Visą tekstą skaitykite čia.

Stringer / REUTERS

Po pranešimų apie šimtus karių, perbėgusių iš vieno Ukrainos kariuomenės dalinio, šalies sausumos pajėgų vadas pirmadienį pripažino, kad dėl Prancūzijoje iš dalies apmokyto kariuomenės dalinio yra „problemų“.

„Taip, yra problemų, mes apie jas žinome“, – pažymėjo sausumos pajėgų vadas Mychaila Drapatas žiniasklaidai pateiktuose komentaruose po to, kai Ukrainos tyrėjai pradėjo baudžiamąjį tyrimą dėl dezertyravimo ir piktnaudžiavimo valdžia 155-ojoje mechanizuotoje brigadoje, kuri žinoma pavadinimu „Ana Kyjivietė“.

Ši brigada buvo viena iš kelių praėjusiais metais suformuotų karinių grupių. Jos buvo sukurtos kaip dalis Ukrainos pastangų stiprinti pasirengimą galimoms naujoms Rusijos atakoms.

Šią grupę turėjo sudaryti apie 4,5 tūkst. karių, iš kurių maždaug pusę turėjo apmokyti ir aprūpinti įranga Prancūzija. Tačiau ją formuojant iškilo problemų, įskaitant tai, ką viena įstatymų leidėja pavadino prastu valdymu.

Praėjusį mėnesį žurnalistas Jurijus Butusovas rašė, jog 1,7 tūkst. karių paliko brigadą dar nepradėjus kovinių veiksmų, o dar 50 pasitraukė apmokymų Prancūzijoje metu.

Visą tekstą skaitykite čia.

„Zuma press“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Naujas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimas Rusijos Federacijos Kursko srityje rodo, kad 2025 metai Ukrainai gali būti sėkmingesni nei Rusijai. Pačiam Vladimirui Putinui šie metai gali baigtis valdžios praradimu. Taip rašo į atsargą išėjęs Didžiosios Britanijos kariuomenės pulkininkas Hamishas de Brettonas-Gordonas dienraščio „The Telegraph“ nuomonių skiltyje.

„V.Putinas sakė, kad iki Kalėdų susigrąžins Rusijai šventą Kursko žemę, kurią praėjusią vasarą įspūdingai užėmė ukrainiečių kariai; tačiau panašu, kad tai bus dar vienas psichologinis smūgis jo diktatūrai. Kurskas gali tapti V.Putino pabaigos pradžia 2025 m., kaip ir Adolfui Hitleriui 1943 metai“, – rašo jis.

H.Brettonas-Gordonas spėjo, kad Volodymyras Zelenskis kitų metų sausį vis dar bus valdžioje, o V.Putinas gali atsidurti „viloje Šiaurės Korėjoje“ arba katorgoje kur nors Urale.

Pulkininkas optimistiškai vertina padėtį Kursko srityje, kur pastarosiomis dienomis Ukrainos kariai pradėjo naują Rusijos pajėgų puolimą. Prieš tai beveik visiškai pralaimėjo Rusijos Federacijos 810-oji jūrų pėstininkų brigada ir patyrė didelių nuostolių Rusijos sąjungininkai iš Šiaurės Korėjos.

„Rusijos frontas Kurske atrodo labai susvyravęs, o Ukraina, užuot tiesiog laikiusis, gali pasiekti laimėjimų. Rusija... neturi karinės įrangos, kad galėtų sustabdyti šį naujausią Ukrainos žygį“, – rašo jis.

Britų karininkas taip pat primena platesnį kontekstą V.Putinui: Sirijos praradimą ir galutinį dujų srauto į Europą nutraukimą.

„Gali būti, kad V. Putinas išgyvena (...) Jis žino, kad D. Trumpas vargu ar padarys jam kokią nors paslaugą sausio 20 d. D. Trumpo „nuotaikos“ bus tokios, kad V. Putinui teks sutikti su susitarimu, kuris greičiausiai bus naudingas Ukrainai“, – rašo britų pulkininkas.

H.Brettonas-Gordonas įsitikinęs, kad strateginė situacija Ukrainai atrodo geresnė nei Rusijai. Tačiau Vakarai turėtų susilaikyti nuo spaudimo Kyjivui „atiduoti“ Ukrainą, pažymi buvęs kariškis.

Primename, kad sausio 5 d. Ukrainos kariuomenė pradėjo puolimą keliuose fronto ruožuose Kursko srityje. Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas patvirtino Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimą ir pareiškė, kad Rusija „gauna tai, ko nusipelnė“.

Taip pat pranešėme, kad per šį naująjį puolimą Ukrainos elektroninės kovos sistemos pasirodė esančios itin veiksmingos.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Latvijoje esanti Inčiukalnio požeminė gamtinių dujų saugykla

Europa sparčiau nei bet kada per pastaruosius septynerius metus degina dujų atsargas, nes dėl šaltų orų didėja šildymo poreikis, rašo „Bloomberg“.

Didžiulės Europos regiono požeminės saugyklos, kurios veikia kaip rezervas, apsaugantis nuo sumažėjusių dujų srautų, yra užpildytos tik šiek tiek daugiau nei 70 proc.

Palyginimui, prieš metus užpildymo lygis siekė 86 proc.

Nors nėra pavojaus, kad Europa iš karto pritrūks dujų, dėl spartaus rezervo mažėjimo gali būti sunkiau kaupti atsargas prieš kitą šildymo sezoną. O tai gali turėti įtakos trumpalaikėms kainoms.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Twitter“ nuotr./Ukraina modernizuoja peimtą Rusijos tanką T-90A.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos pristatė dar vieną perimtą rusų tanką T-90A, kuris dabar modifikuotas taip, kad būtų efektyvesnis mūšio lauke, rašo „Defence Blog“.

Iš pradžių 2005 m. modelio tankas buvo patobulintas, atlikus keletą pakeitimų, skirtų atremti šiuolaikines grėsmes, ypač susijusias su bepilotėmis sistemomis ir prieštankine ginkluote.

Perimtame T-90A gale įrengta sulankstoma tinklinė konstrukcija, skirta apsisaugoti nuo atakų iš pirmojo asmens matomų bepiločių orlaivių (angl. FPV) – vis didesnio iššūkio šiuolaikiniame kare. Standartiniai tanko šoniniai ekranai buvo pakeisti sprogstamuoju reaktyviniu šarvu „Kontakt-1“ (ERA), kad būtų pagerinta apsauga nuo įskriejančių sviedinių. Be to, bokštelyje atsirado guminiai „atvartai“, kurie sustiprina apsaugą nuo prieštankinių ginklų, nukreiptų į pažeidžiamas bokštelio dalis.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas

Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas pareiškė, kad reikalauja nubausti Rusijos atstovus, kaltus dėl Azerbaidžano oro linijų lėktuvo katastrofos, per kurią žuvo 38 žmonės, skelbia naujienų svetainė „Azertag“.

Šiuos žodžius prezidentas išsakė per susitikimą su katastrofoje žuvusių įgulos narių šeimomis ir išgyvenusiais skrydžio palydovais.

„Galiu tvirtai pasakyti, kad kaltė dėl to, jog šioje katastrofoje žuvo Azerbaidžano piliečiai, tenka Rusijos Federacijos atstovams. Ir mes reikalaujame teisingumo, reikalaujame nubausti kaltuosius, reikalaujame visiško skaidrumo ir žmogiško elgesio“, – pabrėžė prezidentas.

Plačiau skaitykite ČIA.