Svarbiausios naujienos
- „Apie ką jis peza?“: A.Lukašenka piktai sureagavo į V.Zelenskio teiginius
- Slaptas Rusijos ministro gyvenimas: kodėl S.Lavrovas slepia savo tikrąją pavardę, žmoną ir turtus
- „The Washington Post“ dalijasi niūria prognoze: vargu, ar Kyjivas atlaikys
- Lenkija įspėja: Europa netrukus gali būti priversta susitarti su Kremliumi
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Apie ką jis peza?“: A.Lukašenka piktai sureagavo į V.Zelenskio teiginius
17:30
Baltarusijos autoritarinis vadovas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui esą buvo „duota komanda“ įtraukti Baltarusiją į karą. Tai jis pareiškė antradienį, praneša valstybinė naujienų agentūra BELTA.
A.Lukašenka pažymėjo, kad tvyro didelė įtampa dėl situacijos šalyje, ir skundėsi nekentėjais užsienyje.
„Ir žinote, jiems daromas spaudimas. Juos spaudžia. Štai reikia ir mus įtraukti į šitą karužę. Kodėl Volodia Zelenskis taip elgiasi? Mes su juo buvome geruose santykiuose, geruose santykiuose. Ir mano mažoji šeima taip pat. Ko jis peza, ko jam trūksta?“, – sakė A.Lukašenka cerkvėje prieš kalėdines pamaldas.
Baltarusijos vadovas mano, neva V.Zelenskiui „duotas įsakymas“ daryti viską, kad Baltarusija būtų įtraukta į karą.
„Jei mus įtrauks į karą, tai bus sudėtinga situacija. Mes galime neatlaikyti kaip valstybė“, – tvirtino A.Lukašenka, tačiau visgi pridūrė, kad Baltarusijai reikia atlaikyti.
Baltarusijos vadovas taip pat išreiškė įsitikinimą, kad „geriau turėti tokią diktatūrą, kokia yra Baltarusijoje, nei tokią demokratiją, kokia yra Ukrainoje“.
V.Zelenskis pasakojo, kaip A.Lukašenka jo atsiprašinėjo
Ukrainos prezidentas V.Zelenskis sausio 5 d. paskelbtame interviu JAV laidų vedėjui Lexui Fridmanui teigė, kad pirmosiomis plataus masto karo dienomis telefonu bendravo su A.Lukašenka.
Pasak Ukrainos prezidento, A.Lukašenka atsiprašė, kad iš jo šalies teritorijos skraido raketos.
„Pirmosiomis karo dienomis kalbėjau su A.Lukašenka telefonu, jis atsiprašė ir sakė, kad tai ne aš. Raketos buvo paleistos iš mano teritorijos, o jas paleido V.Putinas. Tai jo (Lukašenkos – red.) žodžiai. Turiu liudininkų“, – kalbėjo V.Zelenskis.
Sausio 6 d. A.Lukašenkos atstovė spaudai paneigė, kad šis atsiprašė V.Zelenskio per pokalbį telefonu. Atstovė spaudai Natalija Eismont sakė, kad „A.Lukašenka neatsiprašė V.Zelenskio, nes nebuvo už ką atsiprašyti“.
Karybos ekspertas: juokinga klausyti
Karybos ekspertas Egidijus Papečkys pirmadienį taip pakomentavo A.Lukašenkos teiginius:
„Dieną kiek paįvairino šiek tiek komiškas A.Lukašenkos mėginimas pasiaiškinti, kad jis karo pradžioje „neatsiprašinėjo V.Zelenskio“. Nes tai yra taip lukašenkiška – pamėginti įtikti ir vieniems, ir kitiems, nors pokalbio metu, po iš Baltarusijos teritorijos iššautų rusų raketų ir pradėjusių pulti Rusijos karių, ant jo rankų jau buvo pirmi ukrainiečių kraujo lašai.“
Pasak jo, abi pusės turi šio pokalbio įrašą, ir bet kada gali jį paviešinti. Žinoma, meluojantis kategoriškai paneigs įrašo tikrumą ir sakys, kad jis suklastotas.
„Smagiausia buvo stebėti, kaip sujudo rusiški socialiniai tinklai – čia niekas neabejojo, kad A.Lukašenka atsiprašinėjo, ir tik vakarop pasigirdo protingesni balsai, raginantys jo neužsipuldinėti ir kol kas patylėti“, – atkreipė dėmesį E.Papečkys.
Rusai užgrobė beveik visą Kurachovę
00:04
Analitinis projektas „Deepstate“ pranešė, kad beveik visas Kurachovės miestas Donecko srityje yra užimtas Rusijos karių ir tai suteikia rusams galimybę judėti į vakarus.
Projekto duomenimis, sausio 6 d. dienos pabaigoje Kurachovės mieste, netoli šiluminės elektrinės, vis dar buvo tam tikras skaičius ukrainiečių stebėjimo punktų, tačiau iš esmės tai nebeturi įtakos miesto kontrolei.
Analitikai taip pat teigia, kad rusai perkelia kai kuriuos dalinius į kitą rajoną netoli Myrnohrado, kur, kaip tikimasi, padaugės priešo atakų.
Jų duomenimis, miesto kontrolė suteikia priešui daug pranašumų plėtojant puolimą į vakarus.
Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad sausio 6 d. rytą užėmė Kurachovės miestą Donecko srityje, tačiau ukrainiečių gynėjai tada pranešė apie besitęsiančias kovas miesto ribose.
D.Trumpas padarė pareiškimą dėl karo Ukrainoje užbaigimo ir derybų su Rusija terminų
21:46
Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kurio inauguracija įvyks jau sausio 20 d., pareiškė, kad Rusijos karas prieš Ukrainą gali dar labiau paaštrėti. Tačiau D.Trumpas tikisi, kad jį pavyks užbaigti per šešis mėnesius.
Tokį pareiškimą jis padarė per spaudos konferenciją Mar-a-Lago rezidencijoje. Respublikonas kritikavo dabartinio JAV prezidento Joe Bideno taktiką karo Ukrainoje klausimu.
„Šis karas gali tapti daug blogesnis nei dabar“, – pridūrė jis.
Tuo metu paklaustas, kaip greitai planuoja susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu aptarti karo, D.Trumpas teigė negalįs to pasakyti: „Bet žinau, kad Putinas norėtų susitikti.
Nemanau, kad būtų tinkama susitikti po 20-osios, ko aš nekenčiu, nes žinote, kad kiekvieną dieną žūsta žmonės – daug, daug jaunų žmonių žūsta – kariai.“
Jis pabrėžė, kad Rusijos karas prieš Ukrainą yra karas, kurio neturėjo būti. D.Trumpas taip pat dar kartą pakartojo savo tezę, kad jei jis būtų buvęs prezidentas, šio karo nebūtų buvę.
Kai naujai išrinkto JAV prezidento buvo paklausta, ar jis įsipareigotų remti Ukrainą derybose su Rusija, jis atsakė: „Na, nepasakyčiau jums, jei taip būtų.“
Jis sakė, kad „didelė problemos dalis“ yra ta, jog V.Putinas daugelį metų teigė nenorįs, kad Ukraina būtų įtraukta į NATO. Kartu D.Trumpas sakė, kad „gali suprasti Rusijos jausmus“.
„Galiu suprasti jų jausmus šiuo klausimu (...) Kai išgirdau, kaip Bidenas derasi, pasakiau, kad tai baigsis karu, ir taip ir gavosi. Niekas nežino apie NATO daugiau nei aš. Jei ne aš, NATO dabar neegzistuotų. Aš išgelbėjau NATO, bet NATO naudojasi mumis.“
A.Sybiha: D.Trumpo pasiuntinys Ukrainai atidėjo planuotą kelionę į Kyjivą
19:47
Išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo specialiojo pasiuntinio Ukrainai ir Rusijai kelionė į Kyjivą buvo atšaukta, bet bus perkelta į kitą datą, antradienį pareiškė ukrainiečių užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
Planuoti Keitho Kelloggo – atsargos generolo leitenanto, kuris ilgą laiką buvo pagrindinis D.Trumpo patarėjas gynybos klausimais, – susitikimai su Ukrainos pareigūnais yra „nepaprastai svarbūs“, žurnalistams Ukrainos sostinėje sakė A.Sybiha.
„Esu įsitikinęs, kad šis susitikimas įvyks savo laiku“, – sakė jis per spaudos konferenciją su Kyjive viešinčiu Islandijos diplomatijos vadovu.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
Slaptas Rusijos ministro gyvenimas: kodėl S.Lavrovas slepia savo tikrąją pavardę, žmoną ir turtus
18:51
Leidinio „New Voice“ (NV) redakcija surinko skandalingų faktų apie vieną iš ilgamečių Kremliaus režimo narių, 74 metų Rusijos užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą. Kokia tikroji jo tėvo pavardė? Kokią įtaką Rusijos užsienio reikalų ministerijos veiklai daro S.Lavrovo meilužė? Ir ar tiesa, kad pareigūnas gyvena Rusijos oligarcho Olego Deripaskos sąskaita? – klausia ir atsako žurnalistai.
S.Lavrovas jau 20 metų vadovauja Rusijos užsienio reikalų ministerijai ir tvirtai laikosi savo kėdėje. Jis taip pat atlieka pavyzdingo šeimos vyro vaidmenį. Tačiau iš tikrųjų jis jau daug metų turi meilužę, kurią kruopščiai slepia nuo visuomenės, skelbia NV.
Kalantarianas arba Kalantarovas greičiausiai yra tikroji Rusijos užsienio reikalų ministro pavardė. Jo tėvas yra Sakartvelo armėnas. S.Lavrovas yra patvirtinęs, kad yra kilęs iš Tbilisio. Jo vaikystė prabėgo Ararato gatvėje miesto armėnų rajone. Tačiau būsimasis diplomatas anksti suprato, kad su tėvo pavarde vargu ar pavyks padaryti puikią karjerą ksenofobiškoje SSRS, todėl apdairiai priėmė „gimtąją rusišką“ motinos arba, kitų šaltinių duomenimis, patėvio pavardę.
S.Lavrovo, kaip ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino, asmeninis gyvenimas vargu ar yra valstybinė paslaptis.
Apie oficialią Rusijos užsienio reikalų ministro sutuoktinę žinoma nedaug. Marija Lavrova pagal išsilavinimą yra filologė, rusų kalbos ir literatūros mokytoja. Tačiau ji niekada nedirbo pagal specialybę. Jiedu susipažino dar būdami studentai, susituokė ir vėliau susilaukė dukters Jekaterinos. Tai įvyko Jungtinėse Amerikos Valstijose. Devintojo dešimtmečio pradžioje Niujorke S.Lavrovas dirbo SSRS nuolatinės misijos prie JT pirmuoju sekretoriumi.
1988 m. šeima grįžo į Maskvą. Po 15 metų S.Lavrovas vadovaus Rusijos užsienio reikalų ministerijai, o Marija organizuos specialų „diplomatų žmonų klubą“.
2022 m. S.Lavrovo žmona pateko į Jungtinių Karalystės sankcijas Rusijai sąrašą. Tačiau jokių viešų komentarų šiuo klausimu, kaip ir gandų apie antrąją vyro šeimą, nepateikė. Gali būti, kad už tylaus susitarimo slypi konkreti atlygio suma, skelbia NV.
S.Lavrovo meilužė vardu Svetlana Poliakova. Aleksejaus Navalno fondo žurnalistai tvirtina, kad jie kartu jau beveik 20 metų. Būtent Svetlana Užsienio reikalų ministerijoje laikoma vienintele vadovo žmona. Ji turi didelę įtaką ministerijoje ir dalyvauja daugelyje oficialių renginių bei S.Lavrovo susitikimuose su V.Putinu. S.Poliakovai priklauso 260 kv. m ploto butas Maskvos centre, namas užmiestyje ir įspūdingas automobilių parkas. Ji taip pat turi dukrą Poliną. Kaip Rusijos užsienio reikalų ministro podukra, būdama 21 metų, sugebėjo nusipirkti butą prestižiniame Londono rajone, kurio vertė viršija 4 mln. svarų sterlingų, yra paslaptis.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Apie ką jis peza?“: A.Lukašenka piktai sureagavo į V.Zelenskio teiginius
17:30
Baltarusijos autoritarinis vadovas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui esą buvo „duota komanda“ įtraukti Baltarusiją į karą. Tai jis pareiškė antradienį, praneša valstybinė naujienų agentūra BELTA.
A.Lukašenka pažymėjo, kad tvyro didelė įtampa dėl situacijos šalyje, ir skundėsi nekentėjais užsienyje.
„Ir žinote, jiems daromas spaudimas. Juos spaudžia. Štai reikia ir mus įtraukti į šitą karužę. Kodėl Volodia Zelenskis taip elgiasi? Mes su juo buvome geruose santykiuose, geruose santykiuose. Ir mano mažoji šeima taip pat. Ko jis peza, ko jam trūksta?“, – sakė A.Lukašenka cerkvėje prieš kalėdines pamaldas.
Baltarusijos vadovas mano, neva V.Zelenskiui „duotas įsakymas“ daryti viską, kad Baltarusija būtų įtraukta į karą.
„Jei mus įtrauks į karą, tai bus sudėtinga situacija. Mes galime neatlaikyti kaip valstybė“, – tvirtino A.Lukašenka, tačiau visgi pridūrė, kad Baltarusijai reikia atlaikyti.
Baltarusijos vadovas taip pat išreiškė įsitikinimą, kad „geriau turėti tokią diktatūrą, kokia yra Baltarusijoje, nei tokią demokratiją, kokia yra Ukrainoje“.
V.Zelenskis pasakojo, kaip A.Lukašenka jo atsiprašinėjo
Ukrainos prezidentas V.Zelenskis sausio 5 d. paskelbtame interviu JAV laidų vedėjui Lexui Fridmanui teigė, kad pirmosiomis plataus masto karo dienomis telefonu bendravo su A.Lukašenka.
Pasak Ukrainos prezidento, A.Lukašenka atsiprašė, kad iš jo šalies teritorijos skraido raketos.
„Pirmosiomis karo dienomis kalbėjau su A.Lukašenka telefonu, jis atsiprašė ir sakė, kad tai ne aš. Raketos buvo paleistos iš mano teritorijos, o jas paleido V.Putinas. Tai jo (Lukašenkos – red.) žodžiai. Turiu liudininkų“, – kalbėjo V.Zelenskis.
Sausio 6 d. A.Lukašenkos atstovė spaudai paneigė, kad šis atsiprašė V.Zelenskio per pokalbį telefonu. Atstovė spaudai Natalija Eismont sakė, kad „A.Lukašenka neatsiprašė V.Zelenskio, nes nebuvo už ką atsiprašyti“.
Karybos ekspertas: juokinga klausyti
Karybos ekspertas Egidijus Papečkys pirmadienį taip pakomentavo A.Lukašenkos teiginius:
„Dieną kiek paįvairino šiek tiek komiškas A.Lukašenkos mėginimas pasiaiškinti, kad jis karo pradžioje „neatsiprašinėjo V.Zelenskio“. Nes tai yra taip lukašenkiška – pamėginti įtikti ir vieniems, ir kitiems, nors pokalbio metu, po iš Baltarusijos teritorijos iššautų rusų raketų ir pradėjusių pulti Rusijos karių, ant jo rankų jau buvo pirmi ukrainiečių kraujo lašai.“
Pasak jo, abi pusės turi šio pokalbio įrašą, ir bet kada gali jį paviešinti. Žinoma, meluojantis kategoriškai paneigs įrašo tikrumą ir sakys, kad jis suklastotas.
„Smagiausia buvo stebėti, kaip sujudo rusiški socialiniai tinklai – čia niekas neabejojo, kad A.Lukašenka atsiprašinėjo, ir tik vakarop pasigirdo protingesni balsai, raginantys jo neužsipuldinėti ir kol kas patylėti“, – atkreipė dėmesį E.Papečkys.
V.Putinas savo generolams turi neįprastą Kalėdų dovaną
16:31 Atnaujinta 16:35
Rusijos generolai, vadovaujantys karui prieš Ukrainą, privalės nešioti kryželius su Rusijos autoritarinio prezidento Vladimiro Putino inicialais, skelbia naujienų agentūra „Interfax“.
Pasak Kremliaus atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo, V.Putinas paprašė patriarcho Kirilo palaiminti kryžius ir ikonas, kurie bus perduoti Rusijos kariuomenei. Visų pirma jie bus įteikti karinių grupių, „vykdančių ypač svarbias užduotis“ Ukrainoje, vadams.
„Manau, kad mūsų bendražygiams bus garbė per Kalėdų išvakarių pamaldas gauti šiuos Maskvos ir visos Rusijos patriarcho palaimintus tikėjimo simbolius“, – D.Peskovas citavo V.Putino žodžius.
Oficialioji Rusijos žiniasklaida skelbia, kad prezidentas atvyko į Kristaus Išganytojo katedrą pasveikinti patriarcho Kirilo su stačiatikių Kalėdomis. Po to V.Putinas nuvyko į Didžiojo kankinio Jurgio Nugalėtojo cerkvę ant Poklonnajos kalvos Maskvoje, kur Kalėdas šventė su karo Ukrainoje dalyviais, jų šeimos nariais ir karą remiančiais savanoriais.
Teigiama, kad patriarchas Kirilas palaimino kryžius ir ikonas dalyvaujant Rusijos prezidentui. D.Peskovas taip pat pridūrė, kad V.Putino prašymu „jo inicialai buvo išgraviruoti ant kai kurių grandinėlių prie kryžių grandinių“.
Tai – ne pirmas kartas, kai Kremlius pasitelkia „religinius ginklus“ kare prieš Ukrainą. Pavyzdžiui, 2023 m. balandį į frontą buvo siunčiamas šventintas vanduo ir ikonos, kuriose V.Putinas vaizduojamas kaip šventasis.
Tų pačių metų gegužę, ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimo išvakarėse, Rusijos kariai į fronto liniją gabeno „žmogaus sukurto Išganytojo“ ikoną. Prieš tai V.Putinas ikoną padovanojo Dniepro karinei grupei.
Vokietijos kancleris O.Scholzas grasina teismais dėl teiginių apie vizitą pas V.Putiną
16:10
Vokietijos Bundestago deputatas, Krikščionių demokratų sąjungos CDU politikas Roderichas Kiesewetteris sausio 4 d. paskelbė pranešimą socialiniame tinkle X: „Turime būti pasirengę kampanijos netikėtumams. Daugėja požymių, kad kancleris O.Scholzas vyks į Maskvą arba susitiks su V.Putinu iki vasario 23 d.“
Pasak R.Kiesewetterio, kelionės tikslas – taikos derybos. Deputatas kritikavo Olafą Scholzą ir rekomendavo vietoj tokių kelionių remti Ukrainą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Aukšto rango NATO pareigūnas rėžė: gynybos pramonės vengiantys Vakarų investuotojai – kvailiai
16:00
Aukšto rango NATO pareigūnas Robas Baueris ragina Europos bankus, pensijų fondus ir reitingų agentūras keisti pasenusią politiką šalintis investicijų į gynybos pramonę, rašo „Financial Times“.
NATO karinio komiteto pirmininkas admirolas R.Baueris ragina finansų institucijas prisitaikyti prie didėjančių grėsmių saugumui.
„Kodėl jūsų neįtikina trilijonai dolerių? Kas nutiko jūsų verslo instinktui? Ar jūs esate kvaili? Tai sakau ir pensijų fondams. Per ateinančius 20 metų šiai sričiai reikės išleisti daug pinigų“, – rėžė R.Baueris.
Plačiau skaitykite ČIA.
Švedijos karinis laivynas iškėlė pamestą tanklaivio, galimai pažeidusio kabelius Baltijoje, inkarą
15:24
Švedijos karinis jūrų laivynas antradienį pranešė, kad iš Baltijos jūros iškėlė naftos tanklaivio, tikriausiai priklausančio Rusijos „šešėliniam“ laivynui ir pažeidusio keturis povandeninius telekomunikacijų kabelius bei vieną elektros kabelį, inkarą.
„HMS Belos“ aptiko ir iškėlė inkarą, ir perdavė jį suomių pareigūnams“, – naujienų agentūrai AFP sakė Švedijos karinio jūrų laivyno atstovas Jimmie Adamssonas.
Tanklaivis „Eagle S“, šiuo metu stovintis į rytus nuo Helsinkio, įtariamas sabotažu. Suomijos pareigūnai yra uždraudę aštuoniems jo įgulos nariams išvykti iš Suomijos teritorijos.
Plačiau skaitykite ČIA.
Kyjivas skelbia, kad Kursko srityje buvo užpultas svarbus karinis objektas
14:50
Sekmadienį Rusijos Kursko srityje buvo užpultas svarbus karinis objektas, pranešė Ukrainos Kovos su dezinformacija centro prie Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos vadovas Andrijus Kovalenko.
Jis nepateikė detalių, tačiau pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame užfiksuoti sprogimai Kurske sausio 5 d. vakare apie 20 val. vietos laiku.
Tą vakarą Rusijos kariniai tinklaraštininkai paskelbė apie bepiločio orlaivio ataką Kurske.
Sekmadienį pirmą kartą paskelbta, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos Kursko srityje pradėjo kontrpuolimą.
Vėliau puolimo faktą netiesiogiai patvirtino Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas, o tiesiogiai – Kovos su dezinformacija centro vadovas A.Kovalenka.
Kaip pažymėjo Karo tyrimų instituto analitikai, Ukrainos kariai iš tiesų atnaujino puolamąsias operacijas Rusijos Kursko srityje mažiausiai trijuose rajonuose ir padarė taktinę pažangą.
Savo ruožtu „Der Spiegel“ nurodė, kad Kyjivo pajėgos perėjo į puolimą Kursko regione likus dviem savaitėms iki išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo inauguracijos, o šis netikėtas puolimas gali atskleisti Rusijos silpnąsias vietas.
Ukrainos prezidento kanceliarija, komentuodama puolimą Kursko srityje, pridūrė, kad teritorija turėtų būti traktuojama kaip išteklius.
„Tai mūsų resursas, kad Kursko srities teritorijas iškeistume į Ukrainai reikalingas mūsų žemes, kurias dabar yra okupavusi Rusija“, – sakė prezidento administracijos vadovo patarėjas Serhijus Leščenka.
