Svarbiausios naujienos
- Kodėl D.Trumpas atidėjo savo pažadą: kaip 1 diena tapo 100
- Šaltiniai: pasibaigus karui, Kremlius gali griebtis kaimyninės šalies aneksijos
- V.Zelenskis patvirtino: Maskva mokėjo už NATO karių medžioklę Afganistane
- D.Trumpo sūnus ir E.Muskas dėl gaisrų Los Andžele kaltina Ukrainą
- Rusų propagandininkė M.Simonian prakalbo apie šeimos nelaimę: vyras komoje
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Šaltiniai: pasibaigus karui, Kremlius gali griebtis kaimyninės šalies aneksijos
15:16
Nepriklausomai naujienų svetainei „Meduza“ šaltiniai Rusijos vyriausybėje ir prezidento aplinkoje sakė, kad yra nusivylę, kad karas Ukrainoje nesibaigė 2024-aisiais.
„Pagrindinė emocija – nusivylimas. Laukėme, kad karas baigtųsi, kad baigtųsi kovos. Ir nuovargis ilgą laiką buvo pagrindinis jausmas. Esame pavargę net nuo laukimo. Atrodo, kad kiekvieną dieną klimpstame vis giliau ir giliau. Taip pat laukėme, kad mainais į taiką bus panaikintos kokios nors sankcijos. Dabar jos veikia vis skausmingiau“, – vieną iš pašnekovų cituoja leidinys.
Neįvardintas, prezidento administracijai artimas šaltinis užsiminė, kad, pasibaigus karui, Kremlius gali grįžti prie plano, pagal kurį Baltarusija būtų prijungta prie Rusijos.
Pasak jų, tai galėtų būti pateikta kaip „gilesnė integracija“ abiejų valstybių, kurioje būtų sukurtos bendros valdžios institucijos.
„Jos netgi galėtų būti renkamos, vykdyti rinkimų kampaniją, rodyti naujus įrašus. Devintajame ir dešimtajame dešimtmetyje suskilusių žemių suvienijimas, respublikų sąjunga. Tai įvykis, kuriame galima įžvelgti kažką pozityvaus, rasti, kaip jį parduoti“, – aiškino vienas iš pašnekovų.
Tačiau jis padarė išlygą, kad šio scenarijaus įgyvendinimas „visiškai priklauso nuo Aliaksandro Lukašenkos, o jis aiškiai nori likti visateisiu valdovu“.
Prieš kitus Baltarusijos prezidento rinkimus A.Lukašenka, kuris prezidento pareigas eina nuo 1994 m. ir siekia septintosios prezidento kadencijos, pareiškė esąs pasirengęs artimiausiu metu perduoti valdžią naujai kartai.
„Padarysiu viską, kad tyliai, ramiai perduočiau šią valdžią naujai kartai. Nes tikiuosi, kad gyvensiu prie naujos valdžios“, – kalbėjo autoritarinis Baltarusijos vadovas, bet pridūrė, kad, kol leis sveikata, toliau dirbs valstybės tarnyboje.
Gruodį A.Lukašenka ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė sutartį dėl abipusių saugumo garantijų. Dokumente apibrėžiami šalių įsipareigojimai gynybos, abiejų šalių suvereniteto, nepriklausomybės ir konstitucinės santvarkos apsaugos srityje, taip pat užtikrinamas sąjunginės valstybės teritorijos ir išorinės sienos vientisumas ir neliečiamumas.
Jame taip pat numatytos nuostatos dėl Rusijos taktinių branduolinių ginklų dislokavimo Baltarusijoje.
Dar prieš plataus masto karą Ukrainoje Kremlius parengė Baltarusijos „šliaužiančios aneksijos“ iki 2030 m. planą. Plane buvo numatytas Rusijos ir Baltarusijos įstatymų „suderinimas“, „suderinta užsienio ir gynybos politika“, taip pat Rusijos interesais grindžiamas „prekybinis ir ekonominis bendradarbiavimas“.
Prasidėjus karui Ukrainoje, A.Lukašenka pareiškė, kad Maskva ir Minskas sudarys „dviejų nepriklausomų valstybių vienybę“ ir kartu „įveiks sankcijas“. Kartu autoritaras pažymėjo, kad jis ir V.Putinas „nėra tokie kvaili, kad elgtųsi senais metodais“ ir inkorporuotų Baltarusiją į Rusiją.
Skelbiama, kad V.Zelenskis vyks į Romą susitikti su G.Meloni
18:36
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po susitikimo su sąjungininkais Vokietijoje vėliau ketvirtadienį turėtų atvykti į Romą derybų su Italijos ministre pirmininke Giorgia Meloni, pranešė diplomatinis šaltinis.
G.Meloni tvirtai remia Ukrainą jos kovoje su Rusija.
Tačiau ji taip pat yra politiškai artima išrinktajam JAV prezidentui Donaldui Trumpui, kuris yra kritikavęs Kyjivui siunčiamą didelę JAV pagalbą ir žadėjęs greitai užbaigti karą.
Pareigūnai: Rusija Rytų Ukrainoje kirto fronto liniją žyminčią upę
18:09
Rusijos pajėgos įsirengė placdarmą fronto liniją Rytų Ukrainoje žyminčios upės vakariniame krante, ketvirtadienį pranešė vietos pareigūnas.
Oskilo upė yra de facto fronto linija rytinės Charkivo srities dalyse. Ukrainiečių kariai yra įsitvirtinę daugiausia vakariniame upės krante, o rusų pajėgos – rytiniame.
Kremliaus pajėgos nuolat bando kirsti upę, o ketvirtadienį ukrainiečių pareigūnas Andrijus Besedinas valstybinei televizijai sakė, kad rusams tai pavyko ir kad jie kitoje upės pusėje užėmė pozicijas.
„Priešas bando įsitvirtinti Dvoričnos miestelyje, (...) esančiame dešiniajame Oskilo krante, ir išplėsti visą placdarmą“, – sakė jis.
Kupjansko meras A.Besedinas sakė, kad situacija ypač sunki, ir įspėjo, kad rusų kariai pasinaudodami šiuo placdarmu gali atakuoti ukrainiečių pozicijas iš sparno.
Rusijos pajėgos dabar yra vos už dviejų kilometrų nuo Kupjansko, kuris buvo vienas pagrindinių 2022-ųjų pabaigoje vykdyto ukrainiečių kontrpuolimo trofėjų, sakė meras. „Priešas nuolat bando vykdyti puolamąsias operacijas“, – pridūrė jis.
Jei Rusija užims daugiau teritorijų aplink Kupjanską ar didesniame Charkivo regione, bus panaikinta ukrainiečių pažanga, padaryta per 2022 metų puolimą.
Abi šalys stengiasi kuo labiau sustiprinti savo pozicijas mūšio lauke prieš sausio 20-ąją, kai JAV prezidento pareigas pradės eiti Donaldas Trumpas.
Kodėl D.Trumpas atidėjo savo pažadą: kaip 1 diena tapo 100
17:59
Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas keliems mėnesiams atidėjo savo rinkimų kampanijos pažadą „užbaigti karą Ukrainoje per 24 valandas“. Europos partneriai tai suprato kaip ženklą, kad jo administracija iš karto neatsisakys paramos Kyjivui.
Du Europos pareigūnai sakė laikraščiui „Financial Times“.
Pasak jų, D.Trumpo komanda dar nenusprendė, kaip užbaigti karą Ukrainoje. Jie pabrėžė, kad parama Ukrainai greičiausiai bus tęsiama ir po JAV prezidento inauguracijos sausio 20 d.
„Visa D.Trumpo komanda yra apsėsta stiprybės ir siekio atrodyti stipriai, todėl jie persvarsto savo požiūrį į Ukrainą“, – žurnalistams sakė vienas iš pareigūnų.
Pasak jo, būsimoji D.Trumpo administracija taip pat baiminasi, kad konflikto Ukrainoje išsprendimas gali būti lyginamas su JAV karių išvedimu iš Afganistano 2021 m.
Šiuo metu Europos lyderiai ir pareigūnai bando įrodyti naujai išrinktam JAV prezidentui ir jo komandai, kad tolesnė karinė pagalba Ukrainai yra būtina, kad Kyjivas turėtų tvirtesnę poziciją taikos derybose ir priverstų Rusiją sėsti prie derybų stalo, sakė pareigūnas.
Be to, leidinys priminė, kad 2024 m. gruodį Prancūzijos pareigūnai teigė, jog sustiprinus Ukrainos pozicijas mūšio lauke, būtų sustabdytas Rusijos veržimasis į šalies rytus. Jie pridūrė, kad derybos taip pat mažai tikėtinos, jei Rusija ir toliau užgrobs naujas teritorijas.
Be to, leidinys pabrėžė, kad Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni praėjusią savaitę susitiko su D.Trumpu jo privačioje rezidencijoje Floridoje. Ji kalbėjo apie tai, kad respublikonas neapleis Ukrainos.
„Nenumatau Jungtinių Valstijų atsitraukimo. Taikos klausimu D.Trumpas gali būti tas, kuris judės sprendimo link, bet nemanau, kad tai reiškia Ukrainos apleidimą“, – sakė ji neseniai surengtoje spaudos konferencijoje.
G.Meloni taip pat sakė, kad Ukraina turėtų gauti konkrečias saugumo garantijas kaip bet kokio galimo diplomatinio susitarimo dalį, pažymėjo leidinys.
„Saugumo garantijos yra labai svarbios, jei iš tiesų siekiame taikos Ukrainoje. Visi žinome, kad Rusija pažeidė praeityje pasirašytus susitarimus. Be saugumo garantijų negalime būti tikri, kad tai nepasikartos“, – sakė ji.
Buvęs aukšto rango Kremliaus pareigūnas žurnalistams sakė, kad pagrindinis Rusijos prezidento Vladimiro Putino tikslas derybose buvo sudaryti naujus saugumo susitarimus, kurie užtikrintų, kad Ukraina niekada neįstotų į NATO, o JAV vadovaujamas karinis aljansas atsitrauktų nuo kai kurių savo dislokacijos vietų rytuose.
„Jis nori pakeisti tarptautinės tvarkos taisykles taip, kad Rusijai nekiltų jokių grėsmių. Jam labai rūpi, kaip pasaulis atrodys po karo. D.Trumpas vis tiek nori atšaukti NATO. Pasaulis keičiasi, visko gali nutikti“, – sakė jis.
Kad nebūtų kvietimas Rusijai pulti kitas NATO šalis
Anksčiau naujai išrinktas JAV prezidentas D.Trumpas pareiškė, kad Rusijos karas prieš Ukrainą gali dar labiau paaštrėti. Jis tikisi, kad jis bus baigtas per šešis mėnesius.
Be to, dienraštis „The Telegraph“ rašė, kad D.Trumpas negali nusileisti Rusijos vadovui Vladimirui Putinui, dėl to karas Ukrainoje gali užsitęsti. Pažymima, kad nuolaidžiavimas Rusijos diktatoriui automatiškai susilpnins NATO ir bus „kvietimas“ Rusijai pulti kitas šalis, taip pat ir priklausančias Aljansui.
100 dienų nuo inauguracijos
15min primena, kad D.Trumpo pasirinktas specialusis atstovas Ukrainai ir Rusijai Keithas Kelloggas pareiškė, kad per 100 dienų nuo naujojo prezidento inauguracijos jis sieks rasti sprendimą dėl dabartinio plataus masto karo.
Tai jis pasakė interviu televizijai „Fox News“.
K.Kelloggas pabrėžė, kad ir D.Trumpas, ir jis pats supranta, jog turi „nedaug laiko“ rasti sprendimą dėl Rusijos vykdomo plataus masto karo prieš Ukrainą.
„Žmonės turi suprasti: jis nesistengia kažką duoti Putinui ar rusams, jis iš tikrųjų bando išsaugoti Ukrainos suverenitetą ir jį garantuoti. Ir jis garantuos, kad tai bus teisinga ir sąžininga“, – pabrėžė jis.
D.Trumpo patarėjas mano, kad Joe Bideno „didžiausia klaida“ buvo atsisakymas kalbėtis su V.Putinu po 2022 m., o D.Trumpas yra pasiryžęs tai padaryti.
Pasak K.Kelloggo, D.Trumpas galės pasiūlyti V.Putinui ir Volodymyrui Zelenskiui priimtiną sprendimą „per trumpą laiką“.
„Norėčiau užsibrėžti tikslą tiek asmeniniu, tiek profesiniu lygmeniu, sakyčiau, nustatykime jį 100 dienų“, – sakė jis.
K.Kelloggas anksčiau sakė, kad rengia vizitus, kurių metu išklausys plataus masto karo šalių pozicijas. Taip pat buvo pranešta, kad jis turėjo atvykti į Kyjivą sausio mėnesį, tačiau vizitas buvo atidėtas.
Jis pasirengęs bet kam: R.Fico gąsdina Ukrainą naujais veiksmais dėl sustabdyto dujų tranzito
16:22
Slovakija svarsto galimybę imtis priemonių prieš Ukrainą, įskaitant pagalbos sustabdymą, jei nebus rastas sprendimas dėl sustabdyto rusiškų dujų tranzito per šalį, ketvirtadienį po derybų su ES energetikos komisaru Danu Jorgensenu pareiškė ministras pirmininkas Robertas Fico.
R.Fico apkaltino Kyjivą, kad šis, nepratęsdamas dujų tranzito susitarimo su Rusija, daro žalą Slovakijai.
Jis pagrasino imtis atsakomųjų veiksmų ir nutraukti skubų elektros energijos tiekimą Ukrainai, o ketvirtadienį pareiškė, kad vyriausybė taip pat gali sustabdyti humanitarinės pagalbos teikimą arba pasinaudoti veto teise Europos Sąjungoje, susijusia su Ukrainos klausimais.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusus reikia įspėti dėl Karaliaučiaus, sako V.Ušackas
16:08
Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas ragina Vakarus įspėti Rusiją, kad agresijos prieš Baltijos šalis atveju Karaliaučius būtų nušluotas nuo žemės paviršiaus ir iškiltų klausimas dėl teritorijos priklausomybės.
„Mes nepakankamai įvertiname savo svertus, kuriuos turime Karaliaučiaus atžvilgiu. Pažiūrėkime į žemėlapį – nes mes esame apsupti, bet Karaliaučius, Rusijos teritorija, yra apsupta NATO valstybių dabar su Švedijos įstojimu. Mes realiai kontroliuojame jūros, oro ir antžeminius kelius į Karaliaučių.
Aš manau, kad ir Lietuvos, ir Lenkijos, ir Švedijos, ir NATO generalitetas turi planus, kaip atsakyti ir kaip nušluoti Karaliaučiaus sritį nuo žemės. Manau, kad tai reikia įvardyti kaip mūsų privalumą ir mūsų galimą planą, kad žinotų ne tik Putinas, bet ir rusai tame pačiame Karaliaučiuje, kad jie yra pirmasis taikinys, neduok Dieve, jei jie kažką padarys Lietuvos, Latvijos ir Estijos atžvilgiu“, – interviu 15min sakė V.Ušackas.
Jis sakė asmeniškai matęs, kaip V.Putinas ir užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas jautriai reaguoja į bet kokias užuominas apie Karaliaučiaus sritį.
Tai – ištrauka iš 15min interviu apie V.Ušacko memuarus. Visą interviu galite peržiūrėti portale arba paskyroje jutube.
V.Zelenskis patvirtino: Maskva mokėjo už NATO karių medžioklę Afganistane
15:39
Rusijos žvalgyba samdė kovotojus Afganistane, kad šie užpultų Jungtinių Valstijų ir NATO šalių karius, per 25-ąjį Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikimą Ramšteino oro pajėgų bazėje Vokietijoje pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Vis daugiau sužinome apie tai, kaip Rusijos žvalgyba mokėjo kovotojams Afganistane, kad šie puldinėtų koalicijos karius. Kai ten buvo jūsų kariai, Maskva gaudavo pinigų, kad žudytų jūsų karius. Amerikiečių karius, NATO karius. Kaip tai galima atleisti ar pamiršti?“ - retoriškai klausė prezidentas.
Trečiadienį naujienų svetainės „The Insider“ ir „Der Spiegel“ paskelbė bendrą tyrimą, kuriame teigiama, kad šalies agresorės Rusijos Vyriausioji žvalgybos valdyba (GRU) daugelį metų mokėjo teroristinėms grupuotėms Afganistane, ypač Talibanui, už teroristinių išpuolių organizavimą prieš JAV ir Aljanso karius.
Teigiama, kad Rusijos specialiosios tarnybos naudojosi Afganistano kurjerių tinklu, kad perduotų pinigus kovotojams.
Be to, Rusijos žvalgyba naudojosi brangakmeniais prekiaujančia bendrove kaip priedanga organizuoti Afganistano kurjerių, kurie perduodavo pinigus Talibanui ir kitoms kovotojų grupuotėms, tinklą.
Atlikę užduotis kurjeriai gaudavo Rusijos dokumentus ir prieglobstį Rusijoje.
Šaltiniai: pasibaigus karui, Kremlius gali griebtis kaimyninės šalies aneksijos
15:16
Nepriklausomai naujienų svetainei „Meduza“ šaltiniai Rusijos vyriausybėje ir prezidento aplinkoje sakė, kad yra nusivylę, kad karas Ukrainoje nesibaigė 2024-aisiais.
„Pagrindinė emocija – nusivylimas. Laukėme, kad karas baigtųsi, kad baigtųsi kovos. Ir nuovargis ilgą laiką buvo pagrindinis jausmas. Esame pavargę net nuo laukimo. Atrodo, kad kiekvieną dieną klimpstame vis giliau ir giliau. Taip pat laukėme, kad mainais į taiką bus panaikintos kokios nors sankcijos. Dabar jos veikia vis skausmingiau“, – vieną iš pašnekovų cituoja leidinys.
Neįvardintas, prezidento administracijai artimas šaltinis užsiminė, kad, pasibaigus karui, Kremlius gali grįžti prie plano, pagal kurį Baltarusija būtų prijungta prie Rusijos.
Pasak jų, tai galėtų būti pateikta kaip „gilesnė integracija“ abiejų valstybių, kurioje būtų sukurtos bendros valdžios institucijos.
„Jos netgi galėtų būti renkamos, vykdyti rinkimų kampaniją, rodyti naujus įrašus. Devintajame ir dešimtajame dešimtmetyje suskilusių žemių suvienijimas, respublikų sąjunga. Tai įvykis, kuriame galima įžvelgti kažką pozityvaus, rasti, kaip jį parduoti“, – aiškino vienas iš pašnekovų.
Tačiau jis padarė išlygą, kad šio scenarijaus įgyvendinimas „visiškai priklauso nuo Aliaksandro Lukašenkos, o jis aiškiai nori likti visateisiu valdovu“.
Prieš kitus Baltarusijos prezidento rinkimus A.Lukašenka, kuris prezidento pareigas eina nuo 1994 m. ir siekia septintosios prezidento kadencijos, pareiškė esąs pasirengęs artimiausiu metu perduoti valdžią naujai kartai.
„Padarysiu viską, kad tyliai, ramiai perduočiau šią valdžią naujai kartai. Nes tikiuosi, kad gyvensiu prie naujos valdžios“, – kalbėjo autoritarinis Baltarusijos vadovas, bet pridūrė, kad, kol leis sveikata, toliau dirbs valstybės tarnyboje.
Gruodį A.Lukašenka ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė sutartį dėl abipusių saugumo garantijų. Dokumente apibrėžiami šalių įsipareigojimai gynybos, abiejų šalių suvereniteto, nepriklausomybės ir konstitucinės santvarkos apsaugos srityje, taip pat užtikrinamas sąjunginės valstybės teritorijos ir išorinės sienos vientisumas ir neliečiamumas.
Jame taip pat numatytos nuostatos dėl Rusijos taktinių branduolinių ginklų dislokavimo Baltarusijoje.
Dar prieš plataus masto karą Ukrainoje Kremlius parengė Baltarusijos „šliaužiančios aneksijos“ iki 2030 m. planą. Plane buvo numatytas Rusijos ir Baltarusijos įstatymų „suderinimas“, „suderinta užsienio ir gynybos politika“, taip pat Rusijos interesais grindžiamas „prekybinis ir ekonominis bendradarbiavimas“.
Prasidėjus karui Ukrainoje, A.Lukašenka pareiškė, kad Maskva ir Minskas sudarys „dviejų nepriklausomų valstybių vienybę“ ir kartu „įveiks sankcijas“. Kartu autoritaras pažymėjo, kad jis ir V.Putinas „nėra tokie kvaili, kad elgtųsi senais metodais“ ir inkorporuotų Baltarusiją į Rusiją.
V.Zelenskis žino būdą, kaip priversti V.Putiną derėtis
14:33 Atnaujinta 15:42
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad Vakarų šalių karių dislokavimas Ukrainoje būtų viena iš geriausių priemonių priversti Rusiją siekti taikos.
„Mūsų tikslas – rasti kuo daugiau priemonių, kad priverstume Rusiją siekti taikos. Manau, kad toks partnerių kontingentų dislokavimas yra viena geriausių priemonių“, – Vokietijoje vykstančiame Ukrainos sąjungininkų susitikime sakė V.Zelenskis, turėdamas omenyje diskusijas apie galimą Vakarų karių dislokavimą.
Kalbėdamas apie diskusijas dėl galimybės NATO šalims siųsti karius į Ukrainą, V.Zelenskis pažymėjo, kad toks partnerių pasiūlymas yra viena geriausių priemonių.
„Būkime praktiškesni, kad tai būtų įmanoma“, – pridūrė jis.
Tačiau Ukrainos prezidentas nepatikslino, ar kalbėjo apie karių, ar apie taikdarių dislokavimą pagal bet kokį susitarimą dėl beveik trejus metus trunkančio karo užbaigimo.
Donaldas Trumpas, kuris ne kartą kritikavo JAV paramą Kyjivui, teigė, kad galėtų užtikrinti paliaubas per kelias valandas, kai perims JAV prezidento postą.
Respublikono komentarai sukėlė būgštavimų Ukrainoje ir kitose Europos šalyse dėl JAV pagalbos ateities ir Kyjivo gebėjimo atremti Rusijos puolimą, jei nebebus tolesnės Amerikos paramos.
Nuo 2022 metų vasario, kai Maskva pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Vašingtonas Kyjivui suteikė daugiau kaip 65 mlrd. JAV dolerių (63 mlrd. eurų) karinę pagalbą.
Artėjant respublikono grįžimui į Baltuosius rūmus, JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas ketvirtadienį Ramšteino formato Ukrainos rėmėjų susitikime paskelbė apie naują 500 mln. JAV dolerių (485,41 mln. eurų) karinės pagalbos Kyjivui paketą.
V.Zelenskis taip pat pareiškė, kad Ukrainos sąjungininkės turės daugiau bendradarbiauti, kai JAV prezidentu taps D.Trumpas, ir pridūrė, kad būsimoji administracija atneš naujų galimybių.
„Akivaizdu, kad vos už 11 dienų prasidės naujas Europos ir viso pasaulio etapas, kai turėsime dar labiau bendradarbiauti, dar labiau pasikliauti vieni kitais ir kartu pasiekti dar geresnių rezultatų. Matau tai kaip galimybių metą“, – pažymėjo V.Zelenskis.
Susitikime su Kyjivo sąjungininkais V.Zelenskis paragino juos padėti Ukrainai kuriant dronų arsenalą, kuris būtų naudojamas prieš Rusijos pajėgas fronto linijose ir už jų ribų.
„Dronai jau pakeitė karo pobūdį (...). Dronai atbaido priešą – laiko jį per atstumą“, – nurodė ukrainiečių prezidentas.
Jo raginimai nuskambėjo praėjus dienai po to, kai Kijevas smogė naftos saugyklai, aptarnaujančiai Maskvos oro pajėgas ir esančiai už 500 km nuo abiejų šalių sienos.
Komentuodamas Ukrainos karių puolimą Rusijos vakarinėje Kursko srityje, jis jį pavadino vienu didžiausių ukrainiečių pasiekimų nuo 2022 metų, kai prasidėjo Maskvos plataus masto invazija į Ukrainą.
Sekmadienį Rusija pareiškė, kad Ukraina Kursko srityje pradėjo kontrpuolimą. Tačiau ketvirtadienį paklaustas apie tai, V.Zelenskis atsisakė komentuoti.
Likus mažiau nei dviem savaitėms iki D.Trumpo sugrįžimo, abi konflikto pusės stengiasi užsitikrinti pranašumą mūšio lauke.
JAV paskelbė apie naują 500 mln. dolerių karinės pagalbos Ukrainai paketą
14:32
Kadenciją baigiantis JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas ketvirtadienį Ramšteino formato Ukrainos rėmėjų susitikime paskelbė apie naują 500 mln. JAV dolerių (485,41 eurų) karinės pagalbos Ukrainai paketą.
Jis nurodė, kad į paketą įtrauktos papildomos raketos Ukrainos oro gynybai, daugiau šaudmenų, daugiau amunicijos raketoms „žemė-oras“ ir kita įranga, skirta naikintuvams F-16.
Skelbdamas apie naujausią pagalbos paketą L.Austinas sakė, kad karas Ukrainoje yra „svarbus mums visiems“.
„Visi esame suinteresuoti, kad autokratai negalėtų iškelti savo imperinių ambicijų aukščiau už pagrindines laisvų ir suverenių tautų teises“, – teigė jis.
Europos Sąjunga ruošiasi atsarginį planą, jei D.Trumpas išsižadės Ukrainos
13:49
Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Kaja Kallas ketvirtadienį pareiškė, kad tikisi, jog Donaldui Trumpui pradėjus eiti Jungtinių Valstijų prezidento pareigas Vašingtonas ir toliau tvirtai rems Ukrainą, o jei ne, Bendrija yra pasirengusi imtis iniciatyvos.
„Tikrai esu įsitikinusi, kad visos kitos narės ir, tikiuosi, Jungtinės Valstijos yra pasirengusios toliau remti Ukrainą“, – sakė K.Kallas, vykdama į Ramšteino formato Ukrainos rėmėjų susitikimą.
Ji pridūrė, kad „Europos Sąjunga taip pat yra pasirengusi perimti šią lyderystę, jei Jungtinės Valstijos nenorės to daryti“.
JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas Ramšteino oro pajėgų bazėje Vokietijoje surengs kelių dešimčių Ukrainos rėmėjų susitikimą – tai bus paskutinės tokios derybos prieš sausio 20 dieną, kai JAV prezidento pareigas pradės eiti D.Trumpas, skeptiškai vertinantis pagalbą Kyjivui.
Respublikonas, kuris ne kartą kritikavo JAV paramą Kyjivui ir teigė, kad galėtų užtikrinti paliaubas per kelias valandas, perims prezidento postą.
D.Trumpo komentarai sukėlė būgštavimų Ukrainoje ir kitose Europos šalyse dėl JAV pagalbos ateities ir Kyjivo gebėjimo atremti Rusijos puolimą, jei nebebus tolesnės Amerikos paramos.
Nuo 2022 metų vasario, kai Maskva pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Vašingtonas Kyjivui suteikė daugiau kaip 65 mlrd. JAV dolerių (63 mlrd. eurų) karinę pagalbą.
