Karas Ukrainoje. D.Trumpo planas dėl Grenlandijos gali būti naudingas Kremliui

15min montažas/Donaldas Trumpas

Išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimas, kad jis ketina perimti Grenlandijos salos kontrolę, neatmesdamas karinių būdų, gali būti naudingas Rusijai, rašo žiniasklaidos grupė „Sky News“.

Ketvirtadienį Maskva pasidalijo reakcja į naujausius D.Trumpo pareiškimus dėl Grenlandijos. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pažymėjo, kad Arktis yra Rusijos „nacionalinių interesų“ ir „strateginių interesų“ zona.

„Mes labai atidžiai stebime gana dramatišką situacijos raidą, bet kol kas, ačiū Dievui, tik pareiškimų lygmeniu“, – sakė D.Peskovas.

Pasak straipsnio, Kremliaus susirūpinimas nestebina, turint omenyje ekonominę ir geopolitinę Arkties svarbą Maskvai.

„Rusija turi ilgiausią Arkties pakrantę – daugiau kaip 24 150 kilometrų, o dėl didžiulių naftos ir dujų atsargų šis regionas yra labai svarbus šalies aprūpinimui energija. Dėl klimato kaitos šis regionas tapo dar svarbesnis, nes tirpstant ledui Šiaurės jūrų kelias, kuris juosia Rusijos Arkties pakrantę, tampa vis perspektyvesnis“, – rašo „Sky News“.

Pažymima, kad Rusija yra vienintelė Arkties valstybė, kuri nėra NATO narė, o „tirpstantis ledas reiškia, kad ji vis dažniau mato savo Arkties sieną kaip pažeidžiamą vietą“.

„IMAGO“/„Scanpix“/Vladimiras Putinas ir Dmitrijus Peskovas

„JAV bandymas įgyti daugiau Arkties teritorijos (net jei tai būtų kitos NATO narės teritorija) būtų vertinamas kaip provokacija. Vienas Rusijos įstatymų leidėjas išreiškė susirūpinimą, kad Grenlandija taps namais JAV strateginiams bombonešiams“, – atkreipė dėmesį straipsnio autoriai.

Darant prielaidą, kad Jungtinės Valstijos įgis Grenlandijos kontrolę, tai, pasak „Sky News“, galėtų sukelti NATO skilimą: „Užuot kovojusios kaip viena, jos gali pradėti kovoti tarpusavyje“.

Tačiau, ko gero, svarbiausia, kad tai įkūnytų ir ekspansionistinę politiką, kurią šiuo metu Rusija vykdo Ukrainoje.

„Tai gali padėti Vladimirui Putinui bandyti pateisinti invaziją į savo kaimynę, argumentuojant: „Jei JAV nori pretenduoti į teritoriją vardan nacionalinio saugumo, kodėl mes negalime?“ – rašoma straipsnyje.

Karybos ekspertas Egidijus Papečkys socialiniame tinkle „Facebook“ ketvirtadienį publikuotame įraše taip pat atkreipė dėmesį, kad kurį laiką tylėjęs Kremlius ėmė naudoti D.Trumpo pasisakymus apie Kanadą ir Grenlandiją, „visų pirma savo agresijai prieš Ukrainą pateisinti“.

D.Trumpas užsigeidė Grenlandijos

Respublikonas Mike'as Waltzas, kurį D.Trumpas paskyrė patarėju nacionalinio saugumo klausimais, pritarė būsimojo prezidento pareiškimams apie būtinybę nustatyti Grenlandijos kontrolę. Pasak jo, sala yra svarbi JAV nacionaliniam saugumui.

Skaitykite daugiau: Priežastys, kodėl D.Trumpas užsigeidė Grenlandijos

Kremlius palygino D.Trumpo kėsinimąsi į Grenlandiją su Ukrainos teritorijų okupacija. Rusijos prezidento atstovas spaudai D.Peskovas kalbėjo, kad, jei Grenlandijos likimas priklauso nuo salos gyventojų nuomonės, reikėtų atsižvelgti ir į žmonių iš „naujųjų Rusijos regionų“ nuomonę.

Karo ekspertas Michailas Samusas, komentuodamas D.Trumpo pareiškimus dėl JAV teritorinių pretenzijų, pažymėjo, kad pasaulis yra stadijoje, kai peržiūrima, „kas yra klasikiniai tarptautiniai santykiai, kas yra klasikinė geopolitika“. Tačiau jis netiki Grenlandijos prisijungimu prie JAV, „ypač tokiu agresyviu stiliumi“, nors pripažįsta, kad JAV ir Danijos ekonominis ir karinis bendradarbiavimas galėtų sustiprėti ir kad „šios sritys galėtų būti plačiau panaudotos JAV interesams“.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus, propagandos teorijos eksperto Gintauto Mažeikio vertinimu, kurį jis išsakė naujienų portalui 15min, visi šie pareiškimai pirmiausia yra nerimą keliantys ženklai.

„Ši retorika išties stiprina tarptautinę įtampą ir skatina tokias šalis kaip Rusija ir Kinija galvoti apie tai, kad su D.Trumpu bus galima pasidalinti pasaulį įtakos sferomis. Ne šalimis, pabrėžiu, o įtakomis, pagal ką būtų sutarta, kad vieni tvarkosi viename žemės pusrutulyje, o kiti – kitame. Tai yra labai negeras precedentas“, – kalbėjo profesorius.

„Shutterstock“/Olafas Scholzas ir Borisas Pistorius

Vokietijos federalinis kancleris Olafas Scholzas blokuoja naują 3 mlrd. eurų pagalbos paketą Ukrainai, tačiau šalies užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock ir gynybos ministras Borisas Pistorius šiam planui pritaria, skelbia vokiečių leidinys „Der Spiegel“, atkreipdamas dėmesį, kad federalinė vyriausybė ir toliau ginčijasi dėl tolesnio Vokietijos ginklų tiekimo Ukrainai.

Pasak leidinio, A.Baerbock ir B.Pistorius nori, kad iki vasario 23 d. numatytų Bundestago rinkimų Ukrainai būtų skirtas papildomas maždaug 3 mlrd. eurų biudžetas ginklų tiekimui.

Tačiau O.Scholzo biuras stabdo planus dėl papildomos karinės pagalbos. Pasak leidinio, diskusijos dėl šio projekto kuluaruose vyksta jau kelias savaites.

Ukrainos gynybos ministerijos ekspertai netgi parengė ginklų sąrašą, kuriame yra prašoma trijų papildomų priešlėktuvinės gynybos sistemų „Iris-T“ su šaudmenimis, papildomų raketų sistemoms „Patriot“, dešimt savaeigių haubicų ir papildomos artilerijos amunicijos.

Šių lėšų ketinta prašyti Bundestago biudžeto komiteto prieš naujus rinkimus kaip viršplaninių išlaidų. Anksčiau federalinė vyriausybė jau yra naudojusi tokį manevrą dėl papildomos pagalbos Ukrainai. Užsienio reikalų ir gynybos ministrai mano, kad tai bus svarbus signalas Ukrainai, jog Vokietijos pagalba bus tęsiama.

Leidinyje pabrėžiama, kad Vokietijos užsienio reikalų ir gynybos ministerijos papildomos pagalbos poreikį pagrindė argumentuodamos, kad ankstesniuose planuose nebuvo galima numatyti neatidėliotinų Ukrainos poreikių.

Visų pirma, Rusijos okupacinių pajėgų puolimas paspartėjo, o Ukrainos pajėgos prarado svarbias gynybines pozicijas, todėl Ukrainos karinė padėtis pablogėjo. Be to, tebėra abejotina, ar JAV ir toliau teiks karinę pagalbą Ukrainai po to, kai į Baltuosius rūmus grįš Donaldas Trumpas.

Pasak „Der Spiegel“, sausio pradžioje šio plano įgyvendinimas įstrigo – Federalinio kanclerio biuras neoficialiai leido suprasti, kad nepalaiko idėjos dėl papildomos pagalbos Kyjivui.

Pažymima, kad to priežastis buvo nenoras būsimą federalinę vyriausybę statyti prieš įvykusį faktą. Be to, O.Scholzo biuras nemato skubaus poreikio imtis kokių nors veiksmų, primygtinai tvirtindamas, kad Ukraina turi pakankamai lėšų iš Vokietijos šiems metams.

„Preliminariame 2025 m. biudžete karinei pagalbai numatyta apie 4 mlrd. eurų“, – rašo „Der Spiegel“.

Be to, Ukraina galėtų gauti 50 mlrd. dolerių paskolą iš Didžiojo septyneto (G7) šalių, kurios lėšos būtų gautos iš įšaldyto Rusijos turto.

Be O.Scholzo biuro paramos A.Baerbok ir B.Pistoriaus planas neturi jokių galimybių būti įgyvendintas, pažymima straipsnyje.

Žurnalistų šaltiniai socialdemokratų gretose teigia, kad O.Scholzas nenori skelbti apie tolesnį ginklų tiekimą Ukrainai pačiame rinkimų kampanijos įkarštyje, kad neatstumtų potencialių rinkėjų.

„Shutterstock“/Karas Ukrainoje

Aukšto rango Rusijos saugumo pareigūnai ir kariškiai pasisako už karo veiksmų Ukrainoje eskalavimą ir atmeta derybų galimybę, naujausioje savo ataskaitoje rašo Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai. 

Referuodami į nepriklausomos naujienų svetainės „Meduza“ ketvirtadienį publikuotą straipsnį jie pažymėjo, kad Rusijos saugumo pajėgos mano, jog būtina suintensyvinti karo veiksmus Ukrainoje, užuot ieškojus karo sprendimo derybomis.

Rusai pripažįsta, kad jų kariai nepasiekia reikšmingų teritorinių laimėjimų, kurie būtų proporcingi prarastai gyvajai jėgai ir technikai. Be to, Rusijos karinė vadovybė ir toliau patiria didelius personalo nuostolius mainais į taktinius, bet ne operatyvinius laimėjimus.

O Vladimiro Putino pergalės teorija, pasak analitikų, grindžiama tuo, kad su nuostoliais galima susitaikyti tol, kol Rusijos pajėgos toliau žengia į priekį Ukrainoje.

„2024 m. gruodį, po tris mėnesius trukusių teritorinių laimėjimų ir didelių personalo nuostolių rugsėjį, spalį ir lapkritį, vidutinis kasdienis Rusijos karių judėjimas sulėtėjo iki maždaug devynių kvadratinių kilometrų. Kartu Rusijos karinė vadovybė gali būti mažiau nei Vladimiras Putinas linkusi toleruoti tokius didelius nuostolius, jei žengimo į priekį tempas ir toliau lėtės“, – rašo ISW.

Rusijos saugumo tarnybos ir kariuomenės pareigūnai nėra pasirengę nutraukti karo dėl šių nuostolių. Vietoj to jie ragina V.Putiną sustiprinti karines pastangas ir siūlo vykdyti dalinį šaukimą į dalinį rezervą bei priimti oficialų sprendimą pereiti prie karo padėties, tikriausiai taip tikintis užpildyti mūšio lauką gyvąja jėga ir įranga.

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos kariai

Analitikai atkreipė dėmesį, kad V.Putinas priešinasi dalinio priverstinio rezervo šaukimo vykdymui ar tolesnei Rusijos ekonomikos mobilizacijai, nes tokie sprendimai būtų labai nepopuliarūs tarp rusų ir dar labiau apsunkintų Rusijos darbo jėgos trūkumą ir ekonomiką.

„Lieka neaišku, ar šiai Rusijos saugumo ir kariuomenės pareigūnų grupei, raginančiai toliau mobilizuoti darbo jėgą ir ekonomiką, pavyks įtikinti V.Putiną imtis dramatiškesnių priemonių Rusijos kariuomenės poreikiams Ukrainoje patenkinti, nors didėjantys personalo nuostoliai ir didėjantys sunkumai siekiant savanoriško įdarbinimo tikslų gali paskatinti V.Putiną artimiausiu metu vykdyti dalinį priverstinį rezervo šaukimą“, – rašoma ataskaitoje.

AFP/Scanpix/Stopkadras/Donaldas Trumpas ir Vladimiras Putinas

Ketvirtadienį išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad rengiamas jo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimas, tačiau nepateikė jokių abiejų lyderių derybų terminų, skelbia „Reuters“.

D.Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus sausio 20 d. sužadino viltį, kad pavyks rasti diplomatinį sprendimą, kaip užbaigti 2022 m. vasarį prasidėtą Maskvos invaziją į Ukrainą, tačiau Kyjive taip pat kilo nuogąstavimų, kad greitas taikos susitarimas gali brangiai kainuoti Ukrainai.

D.Trumpo patarėjai pateikė pasiūlymų nutraukti karą, pagal kuriuos artimiausioje ateityje didžioji Ukrainos dalis būtų perduota Rusijai.

„Jis nori susitikti, ir mes rengiame susitikimą“, – sakė D.Trumpas prieš susitikimą su respublikonų gubernatoriais „Mar-a-Lago“ Palm Biče, Floridoje.

„Prezidentas V.Putinas nori susitikti. Jis tai pasakė net viešai, ir mes turime užbaigti šį karą. Tai kruvina netvarka“, – anksčiau sakė D.Trumpas.

Išrinktasis JAV prezidentas, kuris yra kritikavęs didelę JAV karinę pagalbą Kyjivui, yra žadėjęs greitai užbaigti karą, tačiau kol kas nėra pateikęs jokių konkrečių pasiūlymų dėl paliaubų ar taikos susitarimo.

Nuo Rusijos invazijos pradžios JAV, vadovaujamos prezidento Joe Bideno, Ukrainai skyrė daugiau kaip 175 mlrd. dolerių pagalbos.

Tačiau neaišku, ar valdžią perimus D.Trumpui pagalba ir toliau bus teikiama tokiu tempu. 

Jis griežtai kritikavo didžiulę karinę pagalbą, kurią Ukrainai siuntė J.Bidenas, ir išreiškė abejonių dėl tolesnio JAV dalyvavimo Vakarų kariniame aljanse NATO.

D.Trumpas yra ne kartą šaipęsis iš V.Zelenskio, pavadindamas jį pardavėju, o Vašingtoną stebinęs reta kritika Rusijos prezidento Vladimiro Putino atžvilgiu ir netgi žavėjimusi juo.

Dmitrijus Peskovas / GAVRIIL GRIGOROV / AFP

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas anksčiau ketvirtadienį sakė, kad V.Putinas sveikintų D.Trumpo norą užmegzti kontaktus, tačiau kol kas jokių oficialių prašymų negauta. Pirmiausia reikėtų palaukti, kol D.Trumpas pradės eiti pareigas, sakė D.Peskovas.

V.Zelenskis pareiškė, kad D.Trumpas gali būti lemiamas sprendžiant 34 mėnesius trunkantį karą su Rusija.