Karas Ukrainoje. „The New York Times“: J.Bideno patikėtiniai pagrasino V.Putinui, kad būtų išvengta bręstančios katastrofos

„Scanpix“/AP nuotr./Nikolajus Patruševas

Rusijos prezidento patarėjas Nikolajus Patruševas, kuris, kaip manoma, priklauso artimiausiai Vladimiro Putino aplinkai, davė interviu laikraščiui „Komsomolskaja pravda“, kuriame teigė, kad derybos dėl Ukrainos turėtų vykti tarp Rusijos ir JAV, nedalyvaujant kitoms Vakarų šalims, įskaitant ES šalis ir Jungtinę Karalystę.

„Jei kalbame apie konkrečias tolesnės raidos perspektyvas, atsižvelgdami į Donaldo Trumpo veiksnį, gerbiame jo pareiškimus. Manau, kad derybos dėl Ukrainos turėtų vykti tarp Rusijos ir Jungtinių Valstijų, nedalyvaujant kitoms Vakarų šalims. Su Londonu ir Briuseliu nėra apie ką kalbėti. Pavyzdžiui, ES vadovybei jau seniai neleidžiama kalbėti daugelio jos narių, pavyzdžiui, Vengrijos, Slovakijos, Austrijos, Rumunijos ir kai kurių kitų Europos šalių, suinteresuotų stabilumu Europoje ir užimančių subalansuotą poziciją Rusijos atžvilgiu, vardu“, – sakė jis.

N.Patruševas taip pat atkreipė dėmesį į punktus, kuriuos Rusija primygtinai reikalaus įvykdyti: „Mums svarbu, kad Strateginės gynybos pajėgų užduotys būtų įvykdytos. Jos yra žinomos ir nepasikeitė... Taip pat svarbu, kad pasaulis pripažintų DNR, LNR, Zaporižios ir Chersono sričių, Krymo respublikos ir Sevastopolio, kurie pagal Konstituciją yra neatskiriama mūsų šalies dalis, įjungimą į Rusijos Federaciją“.

Pirmadienį „Euractiv“ pranešė, kad Europos diplomatai baiminasi, jog naujasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas po inauguracijos gali neįtraukti Europos Sąjungos šalių į derybas dėl Ukrainos ir surengti jas tik su Vladimiru Putinu.

Plačiau skaitykite ČIA.

Stopkadras/Šiaurės Korėjos karys

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pasidalino nauju vieno iš sučiuptų šiaurės korėjiečių apklausų vaizdo įrašu. Jame Šiaurės Korėjos karys prabyla savo kalba.

Tai dar vienas įrodymas abejojusiems, ar tikrai sugauti Šiaurės Korėjos piliečiai, o ne rusai iš Tuvos.

Korėjietis tvirtina, kad Rusijos valdžios išduotame kariniame biliete buvo ne jo pavardė, jis jos neprisimena, dokumentas buvo be nuotraukos.

VIDEO: Ukrainiečių sugautas šiaurės korėjietis prabilo savo kalba

Ukrainiečių sugautas šiaurės korėjietis prabilo savo kalba

V.Zelenskio „Telegram“

„Toliau vyksta bendravimas tarp suimtų Šiaurės Korėjos karių ir Ukrainos tyrėjų. Nustatome faktus. Tikriname visas detales. Pasaulis sužinos visą tiesą apie tai, kaip Rusija naudojasi šiais vaikinais, kurie užaugo visiškame informacijos vakuume, nieko nežino apie Ukrainą ir kuriais Rusija naudojasi tik tam, kad tęstų ir plėstų šį karą. Šis karas reikalingas tik Rusijai. Esu dėkingas visiems mūsų kariams, kurie gina Ukrainos pozicijas. Taip pat esu dėkingas visiems pasaulyje, kurie padeda mums ginti žmonių gyvybes ir mūsų nepriklausomybę“, – sakė Ukrainos prezidentas savo pranešime „Telegram“ kanale, pasidalindamas šiaurės korėjiečio kario apklausos vaizdais.

15min primena, kad Ukrainos pajėgos praėjusią savaitę pirmą kartą gyvus sugavo Šiaurės Korėjos karius, kovojančius Rusijos pusėje. Vienas iš jų buvo su padirbtais rusiškais dokumentais.

Ukraina sučiupo du Šiaurės Korėjos karius

+1

„Shutterstock“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Pirmuosius dvejus karo metus atrodė, kad Rusija išlaikys konfliktą Ukrainos ribose. Jos raketos ar dronai niekada nebuvo nuklydusios į NATO teritoriją. Tačiau viskas greitai pasikeitė. Sabotažo ir įtariamo sabotažo atvejų atsirado visur ir visomis formomis: užfiksuoti GPS trikdžiai, paralyžiavę laivybos ir skrydžių navigacines sistemas Europoje, Baltijos jūroje nutraukti povandeniniai kabeliai, liepsnojo sandėliai, kuriuose užsidegė iš Lietuvos siųstos siuntos. Pasak „The New York Times“, tai privertė Jungtines Valstijas įsikišti.

Po to, kai vasarą Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir Lenkijos oro uostuose ir sandėliuose ėmė degti nekaltai atrodžiusios krovinių siuntos, Vašingtone ir Europoje neliko abejonių, kad už šių sabotažo aktų kyšo Kremliaus ausys.

Tačiau, pažymima straipsnyje, rugpjūtį Baltųjų rūmų pareigūnams didesnį nerimą sukėlė gauta slapta žvalgybinė informacija, leidžianti manyti, kad Maskva turi kur kas platesnį planą – „perkelti karą Ukrainoje į Amerikos krantus“.

Nuspręsta, kad į tai būtina sureaguoti ir pasiųsti įspėjimą vieninteliam žmogui, kuris galėtų tai sustabdyti – Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

Kaip pasiekti V.Putiną?

Kadenciją baigiančio JAV vadovo Joe Bideno aukščiausio rango pareigūnai susipažino su Rusijos karinės žvalgybos (GRU) padalinio pareigūnų pokalbių detalėmis, kurios atskleidė, kad buvo vykdomi bandymai: jų metu siųsti užsiliepsnojantys plataus vartojimo daiktai, siekiant suprasti, kaip įveikti oro krovinių patikros sistemas, sužinoti, kiek laiko trunka jų gabenimas.

Kitas numatytas žingsnis buvo lėktuvais siuntas išgabenti į Jungtines Valstijas ir Kanadą.

„Katastrofiškos klaidos rizika buvo aiški, – anksčiau duotame interviu pareiškė Jungtinių Valstijų vidaus saugumo sekretorius Alejandro Mayorkasas, – kad jos gali užsidegti pilnai pakrautame lėktuve“.

Shutterstock nuotr./DHL lėktuvas (asociatyvi nuotr.)

Nors A.Mayorkasas rūpinosi į Jungtines Valstijas gabenamų krovinių patikros apribojimais ir ragino į JAV skraidinančių oro linijų vadovus paspartinti veiksmus, kad būtų išvengta katastrofos ore, Baltųjų rūmų pareigūnai bandė suprasti, ar tai pats V.Putinas davė nurodymą surengti sabotažą, ir ar iš viso žinojo apie minėtus išpuolius.

Tikėtina, kad operacijos galėjo būti vykdomos GRU padalinių, gavusių bendrą nurodymą didinti spaudimą Jungtinėms Valstijoms ir NATO.

Teigiama, kad J.Bidenas, pasitelkęs pirmą kartą 2022 m. spalį – kai Jungtinės Valstijos manė, kad Rusija ketina susprogdinti branduolinį ginklą Ukrainoje – parengtą instrukciją, įpareigojo savo patarėją nacionalinio saugumo klausimais Jake'ą Sullivaną ir Centrinės žvalgybos agentūros vadovą Williamą Burnsą, kad šie išsiųstų perspėjimus aukščiausio rango V.Putino padėjėjams.

Kaip „The New York Times“ pasakojo vienas aukšto rango pareigūnas, reikėjo nueiti ilgą kelią, kad žinia pasiektų V.Putino ausis.

Pagrindinė įspėjimo esmė buvo ta, kad jei dėl sabotažo ore ar ant žemės bus masinių aukų, Jungtinės Valstijos laikys Rusiją atsakinga už „terorizmo įgalinimą“. J.Sullivanas ir W.Burnsas nepatikslino, koks būtų tas atsakas, tačiau aiškiai pasakė, kad „šešėlinis karas“ tarp Vašingtono ir Maskvos pasieks naują lygį.

Praeitais metais Rusijos žengti žingsniai patvirtina, kad toks karas vyksta kasdien, Maskva jį vykdo griebdamasi sabotažo ir taip tikėdamasi palaužti NATO sąjungininkių valią remti Ukrainą, nesukeliant plataus masto karo su Aljansu.

CŽA vadovas W. Burnsas / ANNA MONEYMAKER / Getty Images via AFP

Pasak „The New York Times“ šaltinių, perspėjimas pasiekė V.Putiną.

Penki pareigūnai pasidalijo J.Bideno kadencijos pabaigoje išslaptintomis detalėmis ir pažymėjo, kad jų pastangos užkirsti kelią blogiausiam buvo sėkmingos. Tačiau palikdami postus, jie nerimauja, kad Rusija gali griebtis atsako, įpykdyta mirtinų Ukrainos atakų vakarietiškais ginklais.

Leidinio aptariamoje ataskaitoje pirmą kartą aprašoma, kaip J.Bideno padėjėjai nustatė, kad, jei jie tiesiogiai neįsikiš ir nesusisieks su V.Putinu, įvykiai gali sukelti didelio masto nelaimę.

„Tai buvo puikus pavyzdys, – įvertino A.Mayorkasas, – kad nacionalinis saugumas ir vidaus saugumas susilieja“.

„Toli gražu ne viskas“

Rugpjūtį CŽA ir kitos institucijos padarė išvadą, kad Leipcige (Vokietijoje), Birmingeme (Jungtinėje Karalystėje) ir Lenkijoje sprogę padegamieji įtaisai iš tikrųjų buvo dalis GRU. „lauko testo“, kuriuo bandyta išsiaiškinti, kokiu keliu per Europą keliauja siuntos. Pažymima, kad jos buvo išsiųstos iš Vilniaus, Lietuvos, kur rusai turi nemažai žvalgybos padalinių.

Po incidento liepos mėn. Vokietijos vidaus žvalgybos agentūros vadovas Thomasas Haldenwangas Vokietijos parlamentui sakė, kad šalis vos išvengė lėktuvo katastrofos, tačiau jokių detalių nepateikė.

JAV prezidentas Joe Bidenas / Samuel Corum - Pool via CNP / ZUMAPRESS.com

Nors tiesioginės krizės pavyko išvengti, J.Bideno padėjėjai pripažįsta, kad incidentai atskleidė didesnę problemą: artėjant trečiosioms karo metinėms, pavojai išsiplečia į naujas sritis ir įgauna naują mastą.

„Kad ir kokios didelės būtų paliaubos Ukrainoje, tai toli gražu ne viskas“, – „The New York Times“ pareiškė Richardas Haassas, buvęs Užsienio santykių tarybos pirmininkas.

Jo nuomone, sabotažas „yra didesnio modelio dalis“.

„Rusija tapo revoliucine veikėja, – aiškino R.Haassas. – Rusija tapo šalimi, siekiančia pakenkti tarptautinei tvarkai. Ir tikrasis klausimas yra toks: ar Donaldo Trumpo administracija gali ką nors dėl to padaryti?“

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Vladimiras Putinas

Baigiantis tretiesiems karo metams Vladimiras Putinas susidūrė su skaudžia dilema: ar ir toliau dėl minimalių rezultatų patirti dideles aukas ir galbūt dėl to skelbti naują mobilizaciją, ar pereiti prie rimtų taikos derybų su Ukraina. Taip savo skiltyje laikraštyje „The New York Times“ rašo JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir Pentagono vadovas Lloydas Austinas – pagrindiniai prezidento Joe Bideno administracijos nariai, kurie po kelių dienų paliks Baltuosius rūmus.

Pačioje skiltyje apibendrinama J.Bideno komandos veikla viena iš svarbiausių 46-ojo JAV prezidento temų – parama Ukrainai kare su Rusija.

Kaip rašo A.Blinkenas ir L.Austinas, Rusija dabar patiria didžiulius nuostolius – vidutiniškai 1 500 žuvusiųjų ir sužeistųjų per dieną – ir visa tai dėl to, kad užimtų nedidelius Ukrainos teritorijos gabalėlius. Nuo karo pradžios bendri Rusijos nuostoliai viršijo 700 000. Ir dabar V.Putinas „vis dažniau susiduria su skaudžia dilema: arba ir toliau patirti didelių nuostolių dėl minimalios naudos, galbūt paskelbti [naują] mobilizaciją, kuri sukels vidinį nestabilumą, arba pradėti rimtas derybas su Ukraina dėl taikos ir nutraukti karą“, – sakoma tekste.

Po daugiau nei 1000 dienų karo V.Putinui nepavyko pasiekti nė vieno iš savo strateginių tikslų, tvirtinama skiltyje. „Rusijos galia ir įtaka labai sumažėjo: ji net nesugebėjo paremti tokio vertingo partnerio kaip Basharo al Assado režimo Sirijoje... V.Putino agresija netgi paskatino rezultatą, kurio jis siekė išvengti: NATO dabar yra didesnė, stipresnė ir darnesnė nei bet kada anksčiau“, – rašo A.Blinkenas ir L.Austinas.

Koordinuoti Ukrainos sąjungininkų veiksmai sukėlė problemų Rusijos ekonomikai: infliacija viršijo 9 proc., o palūkanų normos pakilo virš 21 proc. Pasak skilties autorių, Kremlius turėjo išleisti du trečdalius savo likvidžių valiutos atsargų, „atimdamas iš šalies ateitį vardan imperinės praeities tęsimo“.

JAV ir kitų sąjungininkių parama padėjo Ukrainai atsispirti Rusijos agresijai – teksto autoriai mini 126 mlrd. JAV dolerių ginkluotės ir kitos gynybos paramą Kyjivui, leidimą naudoti tolimojo nuotolio raketas smūgiams giliai į Rusijos teritoriją, 50 mlrd. dolerių paskolas Ukrainai, kurių palūkanos bus grąžintos iš 300 mlrd. dolerių įšaldyto Rusijos turto, sankcijas pagrindiniams Rusijos bankams, naftos, dujų ir energetikos pramonei.

Visa tai sukūrė svertus Rusijai, kuriais dabar gali pasinaudoti Ukraina ir kita Baltųjų rūmų administracija, tvirtina A.Blinkenas ir L.Austinas. Jie ragina Donaldo Trumpo komandą neatsisakyti paramos Kyjivui ir spausti Maskvą, kad jėga priverstų Kremlių sudaryti ilgalaikę taiką.

Įspėja D.Trumpo administraciją dėl grėsmės

Pasak jų, nutraukus pagalbą ir privertus nutraukti ugnį per anksti, V.Putinas galėtų vėl apsiginkluoti ir galiausiai vėl pulti. „Tai būtų taika pasiduodant, o tai visai nebūtų taika“, – įspėja autoriai būsimąją administraciją.

Tokiu atveju Ukraina būtų „sutraiškyta po V.Putino botagu“, Europai grėstų „tironas kaimynas, siekiantis atkurti žlugusią sovietų imperiją“, o Amerikai draugiškos šalys galėtų susidurti su agresija kitų autokratinių režimų, kurie V.Putino pergalę laikytų „leidimu savo medžioklėms“. Tokia taika pasiduodant nebūtų naudinga ir Jungtinėms Valstijoms, kurioms tektų skirti daugiau išteklių gintis ne tik nuo drąsesnio Rusijos lyderio, bet ir nuo kitų autokratų ir „chaoso agentų, siekiančių sugriauti taisyklių, teisių ir pareigų sistemą, dėl kurios ištisos amerikiečių kartos tapo saugesnės ir labiau klestinčios“.

Pirmadienį Joe Bidenas, sakydamas kalbą apie prezidento kadencijos rezultatus, pabrėžė, kad bendra kova su Rusijos agresija Ukrainoje sustiprino JAV ir ES aljansą. J.Bidenas taip pat pažymėjo, kad per jo kadenciją Baltuosiuose rūmuose susilpnėjo Rusijos, Irano ir Kinijos pozicijos.

Stopkadras/Moksleivis atsisakė paspausti ranką Slovakijos prezidentui

Slovakas moksleivis, Prezidento rūmuose atsiimantis apdovanojimą už matematikos konkurse užimtą vietą, atsisakė paspausti ranką šalies prezidentui Peteriui Pellegriniui.

Simonui Omanikui švietimo ministras Tomašas Druckeris įteikė Vidurio Europos matematikos olimpiados bronzos medalį.

Kai ministras pasiūlė vaikinui paspausti ranką šalia stovėjusiam prezidentui P.Pellegriniui, moksleivis atsisakė, nors prezidentas jau buvo ištiesęs ranką. Po šios nepatogios akimirkos S.Omanikas, T.Druckeris ir P.Pellegrini kartu pozavo bendrai nuotraukai.

VIDEO: Slovakijos prezidentas ištiesė moksleiviui ranką, šis atsisakė ją paspausti

Slovakijos prezidentas ištiesė moksleiviui ranką, šis atsisakė ją paspausti

Jakub Bajzath/Twitter

Slovakijos žiniasklaida nepateikė jokio išsamaus paaiškinimo, kodėl Bratislavos vidurinėje mokykloje besimokantis S.Omanikas atsisakė paspausti P.Pellegriniui ranką. Tačiau ant moksleivio švarko atlapo matyti didelis Ukrainos vėliavos spalvų kaspinas.

Ministras teigė žmogiškai apgailestaująs, kad moksleivis atsisakė paspausti ranką prezidentui atsiimdamas apdovanojimą. „Manau, kad nesvarbu, kaip mes jaučiamės, ką galvojame, kiek nesutinkame vieni su kitais, turėtume sugebėti bent jau paspausti ranką ir parodyti abipusę pagarbą, ypač valstybės vadovui. Tai irgi yra tautos ir visuomenės branda“, – rašė jis.

19-metis S.Omanikas savo atsisakymą paspausti ranką prezidentui paaiškino tuo, kad jam nederėtų spausti rankos, nes jis su juo grubiai nesutinka ir mano, kad politikas yra sukčius ir melagis, skelbia laikraštis „Dennik N“.

15min primena, kad P.Pellegrinis neseniai atšaukė savo vizitą į Ukrainą dėl nutraukto Rusijos dujų tranzito į Europą pasibaigus sutarčiai.

„Bundeswehr“/ „Facebook“/Vokietijos karinis laivynas

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte antradienį pareiškė, kad Aljansas pradeda Baltijos jūros stebėsenos misiją po įtariamo povandeninių kabelių sabotažo.

M.Rutte NATO priklausančių Baltijos regiono šalių vadovų susitikime sakė, kad misijoje „Baltic Sentry“ dalyvaus „įvairios priemonės, įskaitant fregatas ir jūrų patruliavimo lėktuvus, ir tai sustiprins mūsų budrumą Baltijos jūroje“. 

Helsinkyje antradienį susitikę NATO Baltijos regiono šalių vadovai siekia sustiprinti saugumą po įtariamo povandeninių kabelių Baltijos jūroje sabotažo.

Pastaraisiais mėnesiais Baltijos jūroje buvo nutraukti keli povandeniniai telekomunikacijų ir elektros kabeliai. Tai, ekspertų ir politikų teigimu, yra Rusijos organizuotų hibridinio karo veiksmų dalis.

Dėl sabotažų kaltinamas Rusijos „šešėlinis laivynas“ – laivai, gabenantys naftą ir naftos produktus, kuriems dėl Maskvos invazijos į Ukrainą buvo paskelbtas embargas.