Karas Ukrainoje. „The Independent“: taikos susitarimas gali būti nepasiekiamas

Donaldas Trumpas ir Vladimiras Putinas / „AFP“/„Scanpix“

Naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo rinkimų kampanijos metu duoti pažadai užbaigti Rusijos karą Ukrainoje greičiau nei per 24 valandas pasirodė esą tušti. Jo specialusis pasiuntinys Ukrainai ir Rusijai pareiškė, kad jo tikslas – sustabdyti karą per 100 dienų.

Tiksliai nežinoma, kaip tai bus pasiekta, rašo „The Independent“. D.Trumpas sakė, kad taip yra todėl, kad atviras kalbėjimas apie jo planus pakenktų jo derybinėms pozicijoms. Jo oponentai sako, kad tokie pareiškimai yra „plano nebuvimo priedanga“.

Nors tiek Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, tiek Rusijos lyderis Vladimiras Putinas yra sakę, kad yra pasirengę dialogui su D.Trumpu, abi šalys turi savo vizijas, kaip pasiekti taiką. Ir taikos susitarimas gali būti nepasiekiamas, rašo leidinys. Autoriai išanalizavo pagrindinius veiksnius, darančius įtaką situacijai.

Rusijos ekonomikos būklė

Autoriai priminė, kaip D.Trumpas pagrasino Rusijai: jei ji nesirengs užbaigti karo, Valstijos įves sankcijas ir muitus viskam, ką Rusijos Federacija parduoda Jungtinėms Valstijoms ir kitoms šalims partnerėms. Tai, kad Amerikos prezidentas, garsėjantis polinkiu sudaryti sandorius, daugiausia dėmesio skiria JAV finansinės galios panaudojimui karui užbaigti, nestebina. Tačiau neaišku, ar jam pavyks tai padaryti.

„Atrodo, kad Rusijos ekonomika per karą atlaikė didžiausią Vakarų sankcijų naštą, nors ilgalaikės pasekmės, kai ekonomika persiorientuoja prie karinių sąlygų, gali pasirodyti pavojingos. Tačiau papildomas D.Trumpo spaudimas, paskutinėmis Joe Bideno kadencijos dienomis jau priėmus itin agresyvų sankcijų paketą, gali priversti V.Putiną mąstyti atsargiau“, – teigiama straipsnyje.

Kiekviena pusė turi savų reikalavimų

Maskva yra sakiusi, kad nenori matyti NATO pajėgų Ukrainos teritorijoje. V. Putinas teigė, kad jo invaziją į Ukrainą „sukėlė“ NATO bandymas plėstis Rusijos link.

Tuo pat metu Ukrainos lyderis „gali būti pasirengęs sutikti su tam tikros teritorijos praradimu, tačiau vargu ar atsisakys žemių, kurių dabar nekontroliuoja Rusija“. Tai apima didžiąją dalį iš keturių regionų, į kuriuos „pretenduoja“ V.Putinas. Taip pat Kremliaus šeimininkas nenorės matyti Ukrainos karių Rusijos Kursko srityje.

Be to, Rusijos kariai pamažu žengia į priekį Ukrainos fronte, nors ir patiria daug nuostolių. Kai kas gali paklausti: tai kodėl V.Putinas turėtų atitraukti savo pajėgas, jei jos sėkmingai veržiasi į priekį. Tikėtina, kad tai bus labiausiai ginčytinas klausimas, rašo leidinys.

Ankstesnė „taikos“ su Rusija sudarymo patirtis

Ankstesni susitarimai dėl karo veiksmų nutraukimo 2014 ir 2015 m., kai Rusija pirmą kartą įsiveržė į Ukrainą, žlugo, kaip ir daugelis kitų bandymų.

„Plačiai paplitusi nuomonė, kad negalima pasitikėti V.Putinu, jog jis laikysis paliaubų. Visai įmanoma, jog jis tiesiog pasinaudos karo veiksmų pertrauka, kad pailsėtų prieš naują invaziją“, – rašo „The Independent“.

Ukraina teigia, kad tik jos prisijungimas prie NATO galėtų atgrasyti Rusiją nuo naujo puolimo. Tačiau tokį kelią D.Trumpas atmeta. Kyjivas taip pat siekia saugumo garantijų iš JAV, teigdamas, kad vien Europos garantijų nepakanka.

V.Zelenskis taip pat paragino D.Trumpą suteikti Ukrainai daugiau ginklų, tačiau paskolų forma. Kai kas spėja, kad naujasis JAV prezidentas pritars maždaug 300 mlrd. dolerių įšaldyto Rusijos turto atblokavimui, kad Ukraina būtų apginkluota šiomis lėšomis.

Rusijos aljansas su Kinija, Iranu ir Šiaurės Korėja

Svarbiausias skirtumas tarp pirmosios ir antrosios D.Trumpo kadencijos, kalbant apie užsienio politikos lauką, yra JAV priešiškų šalių santykiai. Kinija, Rusija, Iranas ir Šiaurės Korėja yra kaip niekada vieningos.

Šios šalys padeda viena kitai išvengti sankcijų. Jos taip pat remia viena kitos karus ir siekia ištraukti kitas šalis iš JAV vadovaujamų Vakarų įtakos.

„D.Trumpas gali bandyti nutraukti šiuos aljansus, kad pristabdytų paramą Rusijos karui, arba jis gali spausti šias sąjungininkes, kad šios nustotų finansuoti V.Putiną“, – teigia autoriai.

Gabenamos raketos rusų oro gynybos kompleksui S-300 / „Ateš“

Ukrainai dabar nenaudinga griauti tiltą per Kerčės sąsiaurį, nes jis veikia kaip Rusijos priešlėktuvinės gynybos, kurią Ukrainos gynybos pajėgos palaipsniui naikina, viliojimo priemonė. Tai pareiškė karo veteranas Jevhenas Dykyjus.

Pasak jo, rusai neturi pakankamai oro gynybos įrangos, kad padengtų visus savo karinius objektus, kurių yra daug ir kurie išsibarstę dideliais atstumais. Todėl nuo Ukrainos oro atakų jie gali visiškai apsaugoti tik Maskvą, Krymą ir fronto liniją.

Kalbėdamas apie Krymo tiltą, J.Dykyjus pažymėjo, kad Ukraina jo dar nesunaikino, nes naudoja šį objektą kaip jauką.

SNA / Krymo tiltas / IMAGO/Konstantin Mihalchevskiy / IMAGO

„Mes šalia jo naikiname jų brangias oro gynybos sistemas. Ir mes tikrai žinome, kad štai čia jie tikrai vėl jų atveš“, – pažymėjo jis.

Pasak eksperto, šioje vietoje jau kelis kartus buvo sunaikinti kompleksai S-300, pirmą kartą istorijoje buvo sunaikintas S-400, o dabar rusai paskelbė apie S-500 dislokavimą šioje vietoje.

Jevhenas Dykyjus / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

J.Dykyjus sako, kad okupantams netgi teko perkelti į ten paskutinę S-300 bateriją iš Kurilų salų, palikus visus Tolimuosius Rytus be priedangos.

Volodymyras Zelenskis / ZUMAPRESS / Scanpix nuotr.

Ukraina neturėjo atsisakyti branduolinių ginklų, bet jei jau buvo priversta tai padaryti, turėjo iškeisti juos į realias saugumo garantijas, t. y. narystę NATO. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tai sakė interviu italų laikraščiui „Il Foglio“, kalbėdamas apie susitikimus su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, kuriuose buvo diskutuojama apie tai, kaip turėtų būti užtikrinta, kad Rusijos karas Ukrainoje niekada neatsinaujintų.

„Kalbėjome apie Budapešto memorandumą. Ir jis išgirdo mano poziciją – mano pozicija tikrai skiriasi nuo lojalumo tam tikriems žingsniams. Atvirai kalbant, manau, kad taip nederėjo elgtis nei su Ukraina, nei su Europa. Nes Ukraina atidavė branduolinius ginklus“, – sakė V.Zelenskis.

Ukrainos lyderis pažymėjo, kad, jo nuomone, branduolinių ginklų atiduoti nereikėjo.

„Bet net jei jie nusprendė, o Amerikos ir Rusijos politika tuo metu buvo vieninga, ir privertė Ukrainą atsisakyti branduolinių ginklų, manau, kad tiesiog mažų mažiausia buvo pavojinga ginklus keisti į nieką. Juos reikėjo iškeisti į realias saugumo garantijas. O tuo metu tai buvo tik NATO. Tiesą sakant, net ir šiandien tai tik NATO. Taigi, jei aš keisčiau branduolinius ginklus, keisčiau juos į kažką labai stipraus, į kažką, kas tikrai gali sustabdyti bet kokį užpuoliką, nepaisant jo didumo, teritorijos, kariuomenės ir pan. O tai yra stipri kariuomenė ir saugumo blokas (NATO). Todėl manau, kad tai buvo kvaila. Visiškai kvaila, nelogiška ir labai neatsakinga taip keisti“, – sakė V.Zelenskis.

Pasak jo, tuo metu Ukrainai tikrai darė įtaką didžiosios šalys, didžiosios ekonomikos ir buvo nelengva pasakyti „ne“.

„Bet reikia mokėti atsakyti. Beje, ypač jei esi tokioje pozicijoje kaip tos ar kitos šalies prezidentas“, – pabrėžė Ukrainos vadovas.

Pasak V.Zelenskio, apie visa tai jis kalbėjo susitikime su D.Trumpu.

„Aš jam sakiau, kad mes iškeitėme į nieką, iškeitėme branduolinius ginklus į karą. Jis prasidėjo vėliau, bet realiai į karą. Ir jis pasakė, kad supranta, apie ką aš kalbu. Aš atnešiau tai, ką laikiau alternatyva, t. y. Ukrainos stiprinimo planą, atitinkamų ginklų, atitinkamų raketų paketą, kuris galėtų prevenciškai veikti karo su Rusija atsinaujinimą, jei mes sustabdytume šį karą. Štai stipri pozicija Ukrainai – tai ginklų paketas. Paklausiau, kokia dar yra alternatyva stipriai kariuomenei ir NATO. Tiesiog nežinau tokios“, – kalbėjo V.Zelenskis.

Jis įsitikinęs, kad D.Trumpas savo įtaka gali užtikrinti stiprią poziciją Ukrainai.

„Dėl sankcijų, Jungtinių Valstijų stiprybės, ekonomikos – jis gali tai paspartinti, gali tai padaryti greičiau nei bet kas kitas pasaulyje, mano nuomone. Kalbant apie kariuomenę, ekonomiką, Amerikos įtaką pasaulio ekonomikai ir jo asmenines savybes, manau, kad jis tikrai gali tam daryti įtaką greičiau nei bet kas kitas. Tiesą sakant, manau, kad Kinija taip pat turi didelę įtaką, bet Jungtinės Valstijos turi daugiau“, – sakė V.Zelenskis.

Karas Ukrainoje / Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“

Europoje didėja nuogąstavimai, kad JAV parengs Kyjivui nenaudingą susitarimą dėl karo Ukrainoje užbaigimo, kuriame ES šalys būtų pasitelktos tik pokario finansavimui ir kaip garantas. ES siekia sustiprinti savo geopolitinį vaidmenį, tačiau praranda pozicijas JAV ir Kinijos atžvilgiu, rašo „El Pais“.

„ES galėtų užtikrinti savo dalyvavimą būsimo susitarimo saugumo garantijų sistemoje, pavyzdžiui, dislokuodama savo karius vietoje. Tačiau, kaip pabrėžia diplomatiniai šaltiniai ir analitikai, bus labai sunku įgyvendinti šią schemą, jei JAV aktyviai nedalyvaus“, – rašoma publikacijoje.

Tuo pat metu Europos Sąjungos šalys turi nedaug svertų užtikrinti, kad joms tektų svarus vaidmuo bendradarbiaujant su JAV.

„Toks scenarijus būtų katastrofa Europos saugumui, jau nekalbant apie didelį geopolitinį pralaimėjimą“, – pažymi šaltinis, pageidavęs likti anonimu.

„Derybos dėl Ukrainos turėtų vykti tarp Rusijos ir JAV, nedalyvaujant kitoms Vakarų šalims. Mes neturime apie ką diskutuoti su Londonu ar Briuseliu“, – anksčiau pareiškė Nikolajus Patruševas, Vladimiro Putino padėjėjas.

Tuo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžia, kad derybos turėtų vykti dalyvaujant JAV, Ukrainai, Rusijai ir ES.

Sulaikytas asmuo / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Ukraina pirmadienį pranešė, kad nuteisė du rytinės Charkivo srities gyventojus ilgomis laisvės atėmimo bausmėmis už bendradarbiavimą su Rusijos pajėgomis.

Tiek Maskva, tiek Kyjivas nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metais įkalino šimtus žmonių už sabotažą ar šnipinėjimą kitos pusės naudai. 

Ukrainos generalinė prokuratūra pranešė, kad moteris buvo įkalinta 11 metų už pagalbą Rusijai ir socialiniuose tinkluose išreikštą palaikymą jos pradėtai invazijai. 

Prokuratūros pareiškime teigiama, kad tas asmuo, kurio tapatybė neatskleidžiama, nuo praėjusių metų sausio iki balandžio perdavė rusų žurnalistui informaciją apie oro gynybos sistemas šioje srityje. 

Dar vienas Rusijos pilietis buvo nuteistas 10 metų kalėjimo už tariamą šnipinėjimą Ukrainos kariuomenei Charkive. 

Prokurorai ir Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) teigė, kad šis asmuo buvo vietos banko darbuotojas.

Jų pareiškime sakoma, kad jis buvo pripažintas kaltu dėl įslaptintos informacijos apie Ukrainos karių judėjimą ir buvimo vietą rinkimo ir platinimo.

Pareiškime nurodoma, kad asmuo nufilmavo karinius objektus Charkive ir internetu nusiuntė vaizdus vienam iš Rusijos žvalgybos tarnybų kontaktinių asmenų, siekdamas koordinuoti oro smūgius.

Jis taip pat buvo apkaltintas neteisėtu sprogstamojo įtaiso įsigijimu, nešiojimu ir laikymu.

Generalinė prokuratūra pranešė, kad vyras buvo sulaikytas pernai liepą ir per teismo posėdį pripažino savo kaltę.

REUTERS / Iliustracija rodo Sputnik programėlę ir logotipą. / DADO RUVIC

Talino Harju apygardos teismas pirmadienį skyrė lygtinę trejų metų laisvės atėmimo bausmę vienam iš buvusių Rusijos propagandinio portalo „Sputnik“ Estijoje vadovų Mati Dmitrijui Terestalui už sąmoningą sankcijų pažeidimą. 

Bausmės vykdymas atidedamas trejiems su puse metų. M.D.Terestalui neteks atlikti laisvės atėmimo bausmės, jei per tą laiką jis nepadarys naujų nusikaltimų.

Kaltinamajame akte nurodoma, kad M.D.Terestalas per nevyriausybinę organizaciją „SprutMedia“ teikė finansinius ir ekonominius išteklius Rusijos valstybiniam leidiniui „Rossija Segodnia“ generaliniam direktoriui Dmitrijui Kiseliovui. 

Tiek „Rossija Segodnia“, tiek D.Kiseliovas yra įtraukti į Europos Sąjungos (ES) sankcionuotų žiniasklaidos priemonių ir asmenų sąrašą. 

Teismo teigimu, M.D.Terestalas veikė sąmoningai. 

„Jis žinojo, kad originalus „Sputnik“ portalas buvo uždarytas dėl sankcijų, ne kartą su sutuoktine aptarinėjo sankcijų pažeidimą ir pėdsakų slėpimą ir net analizavo, kaip pažeidžia sankcijas. Todėl jis puikiai suprato, kad pelno nesiekiančios organizacijos veikla faktiškai tęsė Estijoje uždrausto leidinio veiklą ir kad veikla su „Sputnik“ prekės ženklu gali būti laikoma sankcijų pažeidimu“, – nurodė teismas. 

„Sputnik“ yra Rusijos valstybinė žiniasklaidos organizacija, veikianti keliose valstybėse. Ji kaltinama Kremliaus dezinformacijos skleidimu.

„Sputnik“ veikla Estijoje buvo uždrausta 2019-ųjų pabaigoje. 

Komentuodamas teismo sprendimą, vyriausiasis prokuroras Taavi Pernas pažymėjo, kad M.D.Terestalas iš esmės yra D.Kiseliovo agentas Estijoje.

„Rossija Segodnia“ buvo uždrausta Europoje už Rusijos dezinformacijos skleidimą ir galėjo tęsti savo veiklą Estijoje tik todėl, kad kaltinamasis sąmoningai nusprendė nepaisyti tarptautinių sankcijų. Neturėdamas darbuotojų, įrangos, biuro patalpų ir kitų būtinų dalykų, uždraustas propagandinis portalas nebūtų galėjęs tęsti savo veiklos Estijoje“, – pareiškė T.Pernas. 

Estijos vidaus saugumo tarnybos (ISS) biuro vadovas Harrys Puuseppas nurodė, kad Rusija vykdo kryptingą propagandą ir įtakos operacijas.

„Rusijos valstybinė propaganda siekia priešiškai paveikti ne tik savo šalies auditoriją, bet ir Vakarų visuomenėse gyvenančius žmones. Tarptautinės sankcijos gali mus apsaugoti tik tuo atveju, jei jas taikysime ir pažeidėjus patrauksime baudžiamojon atsakomybėn“, – pareiškė jis. 

Pūga Moldovoje / „NewsMaker“/ „Telegram“

Šiaurės ir Baltijos šalys, Airija ragina Europos Sąjungą (ES) remti su Rusijos energetiniu šantažu susiduriančią Moldovą, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Minėtų valstybių vardu į Bendrijos užsienio reikalų ministrus Briuselyje pirmadienį kreipėsi Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys.

Jis išreiškė pasirengimą bendradarbiauti su Europos Komisija ir kitais svarbiais partneriais siekiant stiprinti tarptautinę pagalbą Moldovai ir pabrėžė, kad artėjant parlamento rinkimams Moldovoje būtina didinti paramą šaliai kovojant su hibridinėmis grėsmėmis, dezinformacija ir užsienio šalių kišimusi į rinkimus.

Įgarsindamas bendrą Šiaurės ir Baltijos šalių, Airijos poziciją dėl situacijos Moldovoje, K. Budrys atkreipė dėmesį į tai, kad Rusija naudoja dujas kaip ginklą, siekdama destabilizuoti Moldovą prieš šių metų parlamento rinkimus.

„Siekiama diskredituoti Moldovos proeuropietišką vyriausybę, paveikti rinkimų rezultatus ir sustabdyti Moldovos integraciją į ES“, – kalbėjo ministras.

„Smerkiame Rusijos kenkėjiškus veiksmus ir raginame ES remti Moldovą Rusijos spaudimo akivaizdoje. Turėtume pasinaudoti šia energetikos krize kaip galimybe padidinti Moldovos, įskaitant Uždniestrę, energetinę nepriklausomybę“, – pabrėžė jis. 

ES pirmadienį pasiūlė 30 mln. eurų skubios pagalbos Moldovos separatistiniam Uždniestrės regionui paketą, skirtą padėti įsigyti dujų po to, kai Rusija nutraukė jų tiekimą. Minėtas lėšas Moldova galėtų panaudoti dujoms pirkti „iš tiekėjų Ukrainoje ir Europos rinkoje“.

Rusijos valstybinė energetikos bendrovė „Gazprom“ sausio 1 dieną sustabdė dujų tiekimą Moldovai neva dėl jos didelių įsiskolinimų. Po to 400 tūkst. Uždniestrės gyventojų liko be šildymo ir karšto vandens.

Uždniestrė, tarptautiniu mastu pripažįstama kaip Moldovos dalis, byrant Sovietų Sąjungai paskelbė nepriklausomybę ir nuo to laiko buvo priklausoma nuo Maskvos finansinės paramos, tačiau rusiškos dujos regionui buvo tiekiamos per Moldovą.

Šis skubios pagalbos paketas – tai „pirmas žingsnis siekiant padėti Moldovai įveikti „Gazprom“ sukeltą sunkią energetikos krizę“, nurodoma pareiškime. ES taip pat įsipareigojo per ateinančias savaites pateikti didesnį finansinės paramos paketą.

Moldova ir ją remiančios ES šalys dėl krizės kaltina Maskvą, sakydamos, kad ji dujas naudoja kaip ginklą.

Ukrainoje karinio padalinio vado pavaduotojas bandė pavogti naktinio matymo prietaisų už 90 tūkst. e / VTB nuotr.

Ukrainos Dnipropetrovsko srityje Valstybinio tyrimų biuro darbuotojai sulaikė karinio dalinio vado pavaduotoją, kuris, pasak tyrėjų, pavogė naktinio matymo prietaisų už beveik 4 mln. grivinų (90 tūkst.) eurų.

Pranešama, kad operacijos metu atskleista, jog vado pavaduotojas, kuris buvo atsakingas už padalinio logistiką, nusprendė pasisavinti brangią įrangą. Jo parengtuose dokumentuose buvo nurodyta, kad 24 naktinio matymo prietaisai buvo prarasti kovinėmis sąlygomis. Įrangos kaina siekia beveik 4 mln. grivinų.

Pranešama, kad iš tiesų jis liepė savo pavaldiniams paslėpti turtą viename iš sandėlių esančioje šiukšlių krūvoje.

Plačiau skaitykite ČIA.

Atnaujintas „Leopard 1A5“ atlaikė ne vieną dronų smūgį. / „X“ nuotr.

Ukrainiečių tankas „Leopard 1A5“, neseniai patobulintas papildomomis apsaugos priemonėmis, mūšio fronto linijoje metu atlaikė kelias rusų FPV (First Person View – angl.) dronų atakas, rašo „Defence Blog“.

„Militarnyj“ pranešė, kad tankas, stovėjęs miškingoje vietovėje, tapo Rusijos smogiamųjų dronų taikiniu. Jis patyrė tris tiesioginius smūgius į priekinį šarvą ir dar du smūgius į kairįjį šoną bei užpakalinę dalį. Nepaisant puolimo, „Leopard 1A5“ pajudėjo iš pradinės pozicijos, kad išvengtų pavojaus zonos.

Tačiau pasiekęs kelią tankas dėl nežinomų priežasčių trumpam sustojo. Tuo metu į variklio skyriaus stogą jis sulaukė dar trijų smūgių.

Plačiau skaitykite ČIA.