Karas Ukrainoje. V.Zelenskis atsakė į naujausią V.Putino pareiškimą dėl derybų: jis gali sugriauti pasaulį, bet bijo stiprių lyderių

AFP / V. Zelenskis / SERGEI GAPON

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pataria pasaulio lyderiams nekartoti praeities klaidų ir pastūmėti Rusiją į tikrą taiką.

V.Zelenskis socialiniame tinkle X rašė, kad Kremliaus valdovas V.Putinas dar kartą patvirtino, jog bijo derybų ir stiprių lyderių. Pasak V.Zelenskio, kiekvienas Kremliaus vadovo žingsnis ir visi ciniški triukai nukreipti į tai, kad karas nesibaigtų:

„Dabar matome, kad yra galimybė pasiekti tikrą taiką, tačiau būtent Putinas daro viską, kad vietoj taikos būtų toliau žudoma dideliu mastu arba būtų padaryta pauzė, kad vėliau, vykdant hibridinius smūgius, būtų parengta nauja didelio masto invazija.“

Ukrainos prezidentas paragino visus, kurie pasirengę jėga priartinti taiką, veikti koordinuotai ir ryžtingai. „Pasaulio lyderiai turėtų atsižvelgti į ankstesnių metų klaidas ir į tuos lyderius, kurie jau paliko sceną, būtent V.Putinas turi dideles galimybes sugriauti pasaulį, bet per mažą ir bailią širdį, kad atsilaikytų prieš realų lyderių spaudimą“, – pridūrė jis.

Antradienį V.Putinas pareiškė, kad Volodymyras Zelenskis nėra teisėtas prezidentas, todėl negali pasirašyti dokumentų dėl karo su Rusija nutraukimo.

Kremliaus valdovas taip pat sakė, kad karas galėjo baigtis 2022 m., jei Ukraina būtų tiesiog „palikusi“ Donbasą.

Šie pareiškimai nuskambėjo naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo pažadų nutraukti karą fone. Kaip rašo „Politico“, Kyjivas šiuo metu netiki, kad jam pavyks sudaryti palankų susitarimą dėl karo pabaigos.

Oro gynybos sistema „Patriot“ / Socialinių tinklų nuotrauka

JAV kariuomenė iš sandėlio Izraelyje į Lenkiją pervežė apie 90 priešlėktuvinės gynybos raketų „Patriot“, kurios bus pristatytos Ukrainai.

Apie tai praneša „Axios“, remdamasi trimis informuotais šaltiniais. Leidinys praneša, kad JAV karinių oro pajėgų lėktuvai C-17 neseniai atvyko į oro pajėgų bazę Izraelio pietuose ir išskrido į Lenkijos miestą Žešuvą, kuris yra Vakarų karinės pagalbos Ukrainai pristatymo centras.

„Šaltinių teigimu, lėktuvu buvo gabenama apie 90 „Patriot“ perėmėjų, kuriuos Ukraina galėtų naudoti su savo turimomis „Patriot“ baterijomis. Papildoma įranga, pavyzdžiui, radarai ir kita įranga, pirmiausia būtų perduota remontuoti į Jungtines Valstijas“, – sakoma pranešime.

Leidinio šaltiniai teigė, kad Izraelio gynybos pajėgoms paskelbus apie šių raketų išėmimą iš ginkluotės, Ukraina kreipėsi į Jungtines Valstijas ir Izraelį su pasiūlymu, kad Izraelis išsiųstų šias raketas į Jungtines Valstijas remontui, o po to jos būtų perduotos Ukrainos kariuomenei.

„Izraelis kelis mėnesius delsė, baimindamasis, kad Rusija gali imtis atsakomųjų veiksmų, galbūt tiekdama pažangius ginklus Iranui“, – rašoma straipsnyje.

Neįvardytas Ukrainos pareigūnas sakė „Axios“, kad Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu kelias savaites atsisakė atsiliepti į jo skambučius šiuo klausimu. Tačiau B.Netanyahu galiausiai rugsėjį uždegė žalią šviesą šiai idėjai.

Aukšto rango Izraelio pareigūnas pabrėžė, kad Izraelis iš anksto informavo Rusiją apie raketų perdavimą, ir pabrėžė, kad „tik grąžina „Patriot“ sistemą JAV“, o ne tiekia ginklus Ukrainai. Izraelio Ministro Pirmininko tarnybos atstovas patvirtino, kad „Patriot“ sistema buvo grąžinta JAV, tačiau nežinojo, ar Ukraina galiausiai ją gavo.

2024 m. balandį Izraelis paskelbė, kad visiškai atsisako oro gynybos sistemų „Patriot“. Tuomet buvo pažymėta, kad jas pakeis pažangesnės oro gynybos sistemos. Jau tada žiniasklaida rašė apie Ukrainą Izraelio sistemų atsisakymo kontekste.

Šiaurės Korėjos kariai / V.Zelenskio „Telegram“ nuotr.

Šiaurės Korėjos karių rengiamos operacijos primena Antrojo pasaulinio karo laikų puolimo taktiką, sako Ukrainos kariuomenės 225-ojo atskirojo šturmo bataliono, kovojusio su Kim Jong Uno kariais Kursko srityje, vadas Olehas Širiajevas.

„Tiesą sakant, niekada neturėjau tokios patirties kovojant su tokiomis masinėmis priešo atakomis“, – atvirai pasakoja O.Širiajevas leidiniui „Postimees“.

Su žurnalistais batalionio vadas kalbėjosi Ukrainos Sumų srityje, kuri ribojasi su Rusijos Kursko sritimi.

Jis papasakojo, kokią taktiką naudoja Šiaurės Korėjos kariai ir kaip nuo jų netikėtų atakų ginasi Ukrainos gynėjai. O.Širiajevas taip pat atkreipė dėmesį, kodėl Kim Jong Uno atsiųsti kariai pasižymi žiauriais sprendimais.

O.Širiajevas pabrėžia, kad Šiaurės Korėjos kariai yra labai stiprūs priešininkai.

Visą tekstą skaitykite čia.

Rusijos bombonešiai TU-22 / Suomijos karinių oro pajėgų nuotr.

Siekdama ir toliau naudotis kariniais aerodromais, esančiais netoli sienos su Ukraina, Rusijos Federacija juose įrengia naujas oro gynybos sistemas. Be to, ten atsirado naujų angarų lėktuvams.

Apie tai pranešė Rusijos radijo tarnyba, remdamasi išanalizuotomis objektų palydovinėmis nuotraukomis. Naujos pozicijos Rusijos oro gynybos sistemoms S-300/S-400 atsirado Rusijos Federacijos Rostovo srityje esančiame Milerovo aerodrome. 

Pažymima, kad šių pozicijų oro bazėje nebuvo dar 2024 m. spalio mėn. Tuo pat metu atviros orlaivių stovėjimo aikštelės vietoje statomi arba jau pastatyti angarai. 

Angarų statyba užfiksuota, visų pirma, Belbeko aviacijos bazėje okupuotame Kryme ir Primorsko-Achtarsko aerodrome Krasnodaro krašte, pridūrė žurnalistai. 

AP / karas Ukrainoje /

Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga (ES) sutarė, kad tarptautinė bendruomenė turi „daryti maksimalų spaudimą“ Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kad būtų nutrauktas karas Ukrainoje, antradienį sakė europiečių pareigūnas.

Susitarimas dėl „maksimalaus spaudimo Maskvai, kad ji siektų teisingos ir tvarios taikos Ukrainoje“, pasiektas po pirmojo ES užsienio politikos vadovės Kajos Kallas ir naujojo JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio pokalbio telefonu, teigė šaltinis.

AFP / Vladimiras Putinas / RAMIL SITDIKOV

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė, kad beveik trejus metus trunkantis plataus masto karas Ukrainoje baigtųsi per du mėnesius arba greičiau, jei Vakarų šalys nustotų remti Kyjivą.

„Jie nebeegzistuotų jau po mėnesio, jei baigtųsi pinigai ir, plačiąja prasme, kulkos. Viskas baigtųsi per pusantro ar du mėnesius“, – Rusijos valstybinės televizijos žurnalistui sakė V.Putinas.

V.Putinas taip pat teigė, kad derybos su Ukraina įmanomos, bet ne su jos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kurį jis laiko neteisėtu.

„Jei jis norės dalyvauti derybose, aš paskirsiu žmones, kurie dalyvaus derybose“, – kalbėjo V.Putinas, pabrėždamas, kad V.Zelenskis neva yra neteisėtas Ukrainos vadovas, nes, jeigu nebūtų įvesta karo padėtis, jo prezidento kadencija jau būtų pasibaigusi.

Pasak V.Putino, Volodymyras Zelenskis esą išvis neturi teisės pasirašyti dokumentų dėl galimų derybų su Maskva rezultatų. Tai Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas pareiškė interviu propagandistui Pavelui Zarubinui.

„Jūs galite derėtis su bet kuo. Tik kadangi jis yra neteisėtas, jis neturi teisės nieko pasirašyti“, – sakė V.Putinas.

Pasak jo, Ukrainos prezidento įgaliojimai jau pasibaigė, nes Ukrainos Konstitucija nenumato galimybės jos pratęsti karo padėties galiojimo laikotarpiui.

AFP / V. Zelenskis / SERGEI GAPON

„Mums reikia teisininkų, kurie patvirtintų tų žmonių, kurie bus įgalioti Ukrainos valstybės pasirašyti šiuos susitarimus, teisėtumą“, – sakė jis.

Diktatoriui, kuris Rusijos prezidento postą užima jau penktą kartą, nors konstitucija draudžia daugiau nei dvi kadencijas, taip pat rūpi problema dėl galimo kitų Ukrainos atstovų, be V.Zelenskio, parašų neteisėtumo. Pasak jo, kai Ukrainos prezidentas pasirašė dekretą, draudžiantį derybas su agresoriumi, jis dar buvo teisėtas, todėl dekretas, jo nuomone, turės būti atšauktas prieš derybas.

V.Putinas taip pat teigė,  kad karas galėjo baigtis 2022 m., jei Kyjivas būtų tiesiog atsisakęs Donbaso. Pasak jo, tuomet Ukrainos vadovybei buvo pasakyta, kad tie žmonės nenori būti Ukrainos dalimi.

„Pasitraukite iš ten, ir viskas. Tuo viskas ir baigsis, daugiau jokių karinių veiksmų nebus“, – prisimena V.Putinas, aiškiai pamiršdamas tuometinius reikalavimus dėl „demilitarizacijos“, „denacifikacijos“ ir neutralaus Ukrainos statuso.

Primename, kad V.Putinas neseniai pareiškė, jog Rusija yra pasirengusi deryboms dėl Ukrainos, tačiau be Kyjivo dalyvavimo. Rusijos diktatorius pareiškė, kad jei D.Trumpui nebūtų buvusi „išplėšta pergalė“ per ankstesnius JAV rinkimus, kuriuos laimėjo Joe Bidenas, karo Ukrainoje būtų buvę galima išvengti.

Karas Ukrainoje / „AP“/„Scanpix“

Nėra pagrindo tikėtis, kad Rusijos Federacijos karas prieš Ukrainą baigsis artimiausiais mėnesiais. Tokį pareiškimą padarė liaudies deputatas, Ukrainos Aukščiausiosios Rados Nacionalinio saugumo, gynybos ir žvalgybos komiteto narys Fediras Venislavskis.

„Žmonės, kurie tiki visagale JAV prezidento Donaldo Trumpo galia, kuris ateis ir vienu rankos mostelėjimu sustabdys Rusijos ir Ukrainos karą, nesupranta, kodėl apskritai vyksta mobilizacija, jei kovos bus nutrauktos? Šiandien nėra prasmės kalbėti apie kovų nutraukimą“, – pabrėžė jis interviu UNIAN.

F.Venislavskis pridūrė, kad tokios mintys ir vieši pareiškimai kenkia Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybinio pajėgumo interesams, nes sukelia „tam tikrą nervingumą ir netikrumą“.

„Kaip žmogus, turintis šiek tiek daugiau informacijos iš uždarų šaltinių, neturiu pagrindo tikėtis, kad karas baigsis artimiausiais mėnesiais. Karas tikrai nesibaigs per kelis mėnesius. Mobilizacija vyksta pagal planą ir šiuose reikaluose nebus jokio atsipalaidavimo. Iniciatyvos verbuoti 18–25 metų amžiaus asmenis tik patvirtina, kad mums reikia papildyti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas“, – tęsė deputatas.

Kartu jis pažymėjo, kad yra pagrindo tikėtis, jog karą pavyks užbaigti „per nelabai ilgą laiką“.

„Politico“ rašo, kad Ukraina netiki geru susitarimu dėl karo užbaigimo ir tikisi, kad V.Putinas supykdys D.Trumpą. Leidinio straipsnyje teigiama, kad D.Trumpo ir Kyjivo požiūriai į karo pabaigą skiriasi, tačiau jie gali būti vienodai klaidingi.

Kalbant apie padėtį fronte, Donecko srityje esančiuose Časiv Jare ir Toretske intensyvėja mūšiai miestuose. Kaip pažymi operatyvinė-strateginė pajėgų grupė „Chortica“, Pokrovsko kryptis išlieka viena karščiausių. Ten rusai atgaivino puolimus, pasitelkdami šarvuotąją techniką.

REUTERS / Rusijos ambasados Stokholme vartai / STAFF

Policija pranešė, kad Stokholme už tai, kad automobiliu taranavo Rusijos ambasados vartus, antradienį buvo sulaikytas 45 metų vyras.

Ambasados apsauginis apie 7 val. ryto vietos (8 val. Lietuvos) laiku iškvietė policiją.

„Vyras bandė pravažiuoti pro vartus. Jam nepavyko ir jis vis dar buvo automobilyje, kai jį sulaikė policija“, – teigiama pranešime policijos interneto svetainėje.

Vyras įtariamas neteisėtu įsibrovimu sunkinančiomis aplinkybėmis, sakoma pranešime.

Rusijos užsienio reikalų ministerija socialiniame tinkle „Telegram“ teigė, jog įtariamasis yra Ukrainos pilietis, turintis leidimą gyventi Švedijoje bei „gerai žinomas ambasadai ir vietinei policijai“.

„2015 ir 2018 metais jis užpuolė ambasadą ir Rusijos prekybos misiją Švedijoje“, – rašė ministerija.

„Jis pripažintas nepakaltinamu ir Švedijos pareigūnų išsiųstas gydytis“, – teigė jie.

„Pastaruoju metu jis vėl pradėjo vykdyti provokacinius veiksmus prieš Rusijos užsienio institucijas Stokholme“, – teigiama pranešime, tačiau „policija nesiėmė jokių rimtų veiksmų“.

Švedijos policija atsisakė komentuoti šį Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškimą.