Svarbiausios naujienos
- „Manau, kad padarysime svarbų dalyką“: D.Trumpas apie būsimą pokalbį su V.Putinu
- Italijos užsienio reikalų ministras: D.Trumpas patikino, kad jis neapleis Ukrainos
- Kam šiaurės korėjiečiams prireikė specialių padirbtų pažymų
- „Bloomberg“: viduryje Europos – V.Putino Trojos arklys
- „The New York Times“: Šiaurės Korėjos kariai dingo iš fronto linijos Kurske
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Rusijos raketos smogė viešbučiui Odesos istoriniame centre
22:39 Atnaujinta 23:16

Pasak uostamiesčio mero, penktadienio vakarą Rusijos okupacinės pajėgos raketomis atakavo penkių žvaigždučių viešbutį XIX a. pastate Odesos istoriniame centre, įtrauktame į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, ir sužeidė dvi moteris.
„Mūsų šalies pietuose, Odesoje, vyksta darbai, kad būtų pašalinta Rusijos raketų smūgių padaryta žala“, – sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo vakaro kalboje.
Pasak valstybės vadovo, šiuo metu manoma, kad Rusija per išpuolį panaudojo balistines raketas.
„Rusijos teroristai raketomis atakavo Odesos istorinį centrą“, – „Telegram“ žinutėje teigė meras Henadijus Truchanovas.
Odesos srities gubernatorius Olegas Kiperis pridūrė, kad vidutinio sunkumo būklės moterys buvo nuvežtos į ligoninę.
O.Kiperis socialinėje žiniasklaidoje paskelbė nuotraukas, kuriose matyti, kaip gelbėtojai prie XIX a. pastate įsikūrusio penkių žvaigždučių viešbučio „Bristol“ gelbėtojai ant neštuvų veža moterį.
Nuotraukose taip pat matyti, kaip apgadintas pastato fasadas ir interjeras, įskaitant elegantiškus laiptus.
„UNESCO saugomoje teritorijoje yra daug žalos ir griuvėsių, apgadintas pastatas, kuriam taikoma sustiprinta apsauga“, – sakė meras.
Odesos istorinis centras yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Ukrainos žiniasklaidoje buvo galima pamatyti nuotraukų, kuriose matyti raketos smūgio krateris priešais įėjimą į viešbutį.
Rusijos kariniai tinklaraštininkai teigė, kad viešbutyje šiuo metu yra apsistoję užsienio kariškiai.
Odesa, esanti prie Juodosios jūros , dažnai tampa Rusijos okupantų atakų taikiniu, dažniausiai puolama uosto teritorija.
„Manau, kad padarysime svarbų dalyką“: D.Trumpas apie būsimą pokalbį su V.Putinu
00:52
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sakė, kad su Rusija rengia „labai rimtas“ diskusijas dėl karo Ukrainoje užbaigimo, ir tai pareiškė komentuodamas žurnalistams Baltųjų rūmų Ovaliajame kabinete.
Politikas pažadėjo, kad kalbėsis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
„Mes kalbėsimės, ir manau, kad galime padaryti kažką tikrai svarbaus. Mes norime užbaigti šį karą. Šis karas niekada nebūtų prasidėjęs, jei aš būčiau prezidentas. Norime jį nutraukti, nes tai baisus karas“, – sakė jis.
Pasak jo, „milijonai jaunų žmonių žūsta, daugiausia fronto linijose“.
„Tai daugiausia kariai, bet daugelis miestų taip smarkiai apgadinti, kad atrodo kaip griovimo aikštelės. Tuo tarpu kariai tiesiog šaudo vieni į kitus. Tai labai lygi vietovė, o vienintelis dalykas, galintis sustabdyti kulką, yra žmogaus kūnas. Jei tikėti skaičiais, Rusija tikriausiai prarado apie 800 000 karių, o Ukraina – 600 000 ar 700 000 karių. Tai beprasmiška situacija ir ji turi liautis“, – sakė D.Trumpas.
Amerikos prezidentas pabrėžė ketinąs užbaigti karą Ukrainoje ir pridūrė:
„Todėl esu pasirengęs padaryti viską, kas mano galioje, kad šis karas būtų nutrauktas. Mes jau vedame rimtas derybas. Jos yra suplanuotos ir vyksta. Vedame labai svarbias diskusijas, kuriomis siekiama užbaigti šį karą susitarus su Rusija.“
„Savižudiški polinkiai ir bendražygis vietoj jauko“: paviešino Šiaurės Korėjos karių užrašus
23:06
Sprogdinti granatą po smakru, o ne būti paimtam į nelaisvę. Pasinaudoti bendražygiu kaip jauku, kad išviliotų atakos dronus. Nusimesti šarvus ir šalmus, kad būtų galima greičiau pulti pėsčiomis. Rašyti ištikimybės pasižadėjimus Šiaurės Korėjos aukščiausiajam lyderiui Kim Jong Unui.
Tokia yra žiauri ir beveik savižudiška Šiaurės Korėjos karių, kurie nuo lapkričio mėn. buvo dislokuoti atremti Ukrainos įsiveržimą į pietinį Rusijos pasienio Kursko regioną, taktika.
Vakarų žvalgybos duomenimis, į Rusiją buvo pasiųsta iki 12 tūkst. Šiaurės Korėjos karių, iš kurių apie 4 tūkst. žuvo arba buvo sužeisti.
Prieš bet kokias taikos derybas Maskvai trūksta žmonių, o Pchenjanas, pasak Ukrainos gynybos žvalgybos, dar turėtų atsiųsti pastiprinimą.
CNN gavo retą galimybę susipažinti su Šiaurės Korėjos karių, kovojančių už Rusiją, pasauliu. Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgų kariai interviu CNN pasakojo, kad Šiaurės Korėjos kariai, su kuriais jie susidūrė įtemptoje kovoje, nepasidavė.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Rusijos raketos smogė viešbučiui Odesos istoriniame centre
22:39 Atnaujinta 23:16

Pasak uostamiesčio mero, penktadienio vakarą Rusijos okupacinės pajėgos raketomis atakavo penkių žvaigždučių viešbutį XIX a. pastate Odesos istoriniame centre, įtrauktame į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, ir sužeidė dvi moteris.
„Mūsų šalies pietuose, Odesoje, vyksta darbai, kad būtų pašalinta Rusijos raketų smūgių padaryta žala“, – sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo vakaro kalboje.
Pasak valstybės vadovo, šiuo metu manoma, kad Rusija per išpuolį panaudojo balistines raketas.
„Rusijos teroristai raketomis atakavo Odesos istorinį centrą“, – „Telegram“ žinutėje teigė meras Henadijus Truchanovas.
Odesos srities gubernatorius Olegas Kiperis pridūrė, kad vidutinio sunkumo būklės moterys buvo nuvežtos į ligoninę.
O.Kiperis socialinėje žiniasklaidoje paskelbė nuotraukas, kuriose matyti, kaip gelbėtojai prie XIX a. pastate įsikūrusio penkių žvaigždučių viešbučio „Bristol“ gelbėtojai ant neštuvų veža moterį.
Nuotraukose taip pat matyti, kaip apgadintas pastato fasadas ir interjeras, įskaitant elegantiškus laiptus.
„UNESCO saugomoje teritorijoje yra daug žalos ir griuvėsių, apgadintas pastatas, kuriam taikoma sustiprinta apsauga“, – sakė meras.
Odesos istorinis centras yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Ukrainos žiniasklaidoje buvo galima pamatyti nuotraukų, kuriose matyti raketos smūgio krateris priešais įėjimą į viešbutį.
Rusijos kariniai tinklaraštininkai teigė, kad viešbutyje šiuo metu yra apsistoję užsienio kariškiai.
Odesa, esanti prie Juodosios jūros , dažnai tampa Rusijos okupantų atakų taikiniu, dažniausiai puolama uosto teritorija.
Ukrainos gynybos ministras teigia, kad Nyderlandai 2025 m. atsiųs daugiau naikintuvų F-16
22:12
Sausio 31 d. gynybos ministras Rustemas Umerovas pranešė, kad Nyderlandai 2025 m. Ukrainai pristatys dar vieną F-16 naikintuvų partiją.
Ukraina jau yra gavusi JAV pagamintų naikintuvų F-16 iš Nyderlandų ir Danijos, juos dislokuodama oro gynybai Rusijos raketų smūgių metu. Pirmieji reaktyviniai lėktuvai atvyko 2024 m. rugpjūtį.
F-16 programai buvo skirtas pagrindinis dėmesys R.Umerovo susitikime su Nyderlandų gynybos ministru Rubenu Brekelmansu Hagoje.
Nyderlandai tęs Ukrainos pilotų, inžinierių ir technikų mokymus, sakė R.Umerovas, apsilankęs bazėje, kurioje Ukrainos personalas įgyja praktinės patirties aptarnaujant ir remontuojant orlaivius.
„Tai dar vienas žingsnis kuriant visavertę aviacijos infrastruktūrą Ukrainoje“, – sakė R.Umerovas.
Atnaujintas rusiškų dujų pirkimas taptų politinio šantažo įrankiu, sako Seimo pirmininkas
21:19
Užsienio žiniasklaidai skelbiant apie Europos Sąjungos (ES) pareigūnų svarstymus atnaujinti rusiškų dujų pirkimą kaip galimą veiksnį siekiant baigti karą Ukrainoje, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad toks sprendimas būtų didelė klaida ir taptų politinio šantažo įrankiu.
„Man atrodo, kad visi Europoje suprato, jog yra kitos alternatyvos, ir grįžti prie tų senų alternatyvų būtų didžiulė klaida, žinant, kad tai taptų politinio šantažo įrankiu ir mes tokiu būdu vėlgi stiprintume karo pramonę Rusijoje, kuri šiandien jau dirba maksimaliais pajėgumais“, – LRT laidoje „Dienos tema“ penktadienį sakė Seimo pirmininkas.
Pasak S.Skvernelio, toks scenarijus yra įmanomas dėl besiskiriančio kelių ES šalių požiūrio į Rusiją, tačiau Europa turėtų „išmokti pamokas“.
„Matome bent dvi sostines iš Europos bendrijų, kurios tikrai turi kitokį požiūrį į Rusiją, Putiną ir karą. Tai tokios grėsmės yra, bet, man atrodo, reikia išmokti pamokas, kad Europa negali, kaip buvo, būti priklausoma nuo tokios valstybės iškastinio kuro resursų, kurie naudojami ne tik ekonomikoje, bet ir politikoje, darant įtaką“, – teigė jis.
„Tau bet kada gali užsukti tą vamzdį, atjungti kažkokį jungiklį ir panašius dalykus“, – akcentavo politikas.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad šiuo metu apie tokius scenarijus neturėtų būti kalbama.
Tuo metu prezidento patarėjas aplinkos ir infrastruktūros klausimais Ramūnas Dilba teigia, kad svarstant atnaujinti rusiškų dujų pirkimą ES neturėtų iš naujo „užlipti ant grėblio“, nes Rusija niekada neatsisako energetikos naudoti savo geopolitiniais tikslais ir tą daro siūlydama energetikos produkciją mažomis kainomis.
Apie Briuselyje svarstomą galimybę atnaujinti rusiškų dujų pirkimą ketvirtadienį paskelbė leidinys „Financial Times“. Pasak jo, tokios idėjos šalininkai tvirtina, kad tai sumažintų aukštas energijos kainas Europoje, paskatintų Maskvą sėsti prie derybų stalo ir suteiktų abiem pusėms priežastį įvesti ir palaikyti paliaubas.
Rusiškų dujų importą, išskyrus tranzitą į Kaliningradą, Lietuva visiškai nutraukė 2022-ųjų balandį. Tačiau kai kurios rytinės ES narės, nepaisant Bendrijos pastangų sumažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų, dėl geografinių ir politinių priežasčių ir toliau liko nuo jų priklausomos.
Nuo tada, kai 2022-ųjų rudens pradžioje dėl virtinės povandeninių sprogimų buvo sugadintas dujotiekis „Nord Stream“, kuriuo dujos per Baltijos jūrą buvo pumpuojamos į Šiaurės Vokietiją, Rusija dujas į Europą tiekė tranzitu per Ukrainą, taip pat dujotiekiu „TurkStream“, nutiestu Juodosios jūros dugnu, ir jo žemyninė tąsa „Balkan Stream“.
Ukrainai nepratęsus dujų tranzito susitarimo su Rusija, jis liovėsi galiojęs Naujųjų metų dieną. Taip Kyjivas siekė apriboti Maskvos pajamas savo kariuomenei finansuoti ir tęsti plataus masto karą, kurį rusai pradėjo 2022-ųjų vasarį. Tačiau dėl šio žingsnio nutrūko rusiškų dujų tiekimas į Vengriją ir Slovakiją.
2023 metais rusiškos sudarė mažiau nei 10 proc. visų Europos Sąjungos importuojamų gamtinių dujų, tuo tarpu 2021-aisiais, prieš Rusijos invaziją į Ukrainą, ši dalis viršijo 40 procentų.
Vis dėlto, nors rusiškų dujų importas vamzdynais smarkiai sumažėjo, kelios Europos šalys perka daugiau rusiškų SGD, kurios transportuojamos jūra.
„Po Putino liks griuvėsiai“. 228 atsakymai į klausimus apie Rusiją
21:02
Rusų kalba knygas publikuojanti, už Rusijos ribų veikianti ir jos cenzūrai nepavaldi leidykla „Freedom Letters“ išleido žinomo politikos analitiko iš Sankt Peterburgo Sergejaus Šelino knygą „Įdomioji Rusija.
228 atsakymai“, kurioje jis pabandė išsiaiškinti, kodėl Rusijoje susiformavo toks valdymas, kokį matome šiandien, ir ar yra vilties išsukti iš šimtmečius besitęsiančio „ypatingojo kelio“, kuris neišvengiamai atveda šalį į despotizmą ir represijas, vėžių. Pokalbį su juo publikuoja „Laisvės radijo“ projektas severreal.org.
Knyga „visiškai nepanaši nei į mokslinius, nei į publicistinius veikalus, nagrinėjančius Rusijos ir rusų likimą. Tai itin subjektyvus ir poleminis, tačiau kupinas daugybės faktų pasakojimas apie unikalų Rusijos valstybės kelią ir daugybę nuotykių“, – rašoma anotacijoje.
Pats Sergejus Šelinas pabrėžia, kad jo knyga nėra mokslinė. Ji sudėliota iš atsakymų į 228 klausimus, tačiau visi jie susiveda į kelis pagrindinius: kodėl Rusijoje viskas „ne taip, kaip pas žmones“, iš kur dygsta Rusijos valdžios kojos, kokie pagrindiniai jos bruožai ir ar šalis turi šansų kada nors patekti į „normalių“ tautų šeimą.
Pavadinimas „Įdomioji Rusija“ mena kadaise populiarias Jakovo Perelmano knygas „Įdomioji astronomija“, „Įdomioji matematika“, „Įdomioji fizika“. O knygos idėja gimė po Rusijos invazijos į Ukrainą – Sergejų Šeliną nustebino ne tai, kad Putinas pradėjo karą, o tai, kad „rusai sutiko taikstytis su Ukrainos užpuolimu“.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Italijos užsienio reikalų ministras: D.Trumpas patikino, kad jis neapleis Ukrainos
20:43

Naujasis JAV valstybės sekretorius Marco Rubio patikino Italijos užsienio reikalų ministrą, kad amerikiečiai neapleis Ukrainos.
Antonio Tajani papasakojo „Politico“ apie jų pokalbį. Pasak jo, M.Rubio primygtinai tvirtino, kad Jungtinės Valstijos neapleis Ukrainos. Ministras taip pat bandė sušvelninti riziką, kad naujasis JAV prezidentas griebsis karinio Grenlandijos užėmimo.
A.Tajani pažymėjo, kad Europa turi daugiau pirkti iš Jungtinių Valstijų, taip pat didinti gynybos biudžetą ir stiprinti ekonomiką, kad išvengtų prekybos karo su Donaldu Trumpu.
„Turime paspartinti kelią, kad taptume stipresni ir užbaigtume kurti bankų sąjungą, bendrąją energetikos rinką, mokesčių derinimą, Europos gynybą. Europa turi būti stipri ne tik nustatydama taisykles, bet ir politiškai bei ekonomiškai“, – sakė jis.
Odesoje girdimi sprogimai: dėl balistinių raketų grėsmės paskelbta pavojaus padėtis
20:29

Sausio 31 d. Odesoje girdėti sprogimai. Dėl balistinių raketų grėsmės regione paskelbta pavojaus padėtis.
Apie tai praneša „RBC-Ukraina“, remdamasi Odesos srities srities organizacijos vadovo Olego Kipero „Telegram“ duomenimis.
„Odesoje pasigirdo sprogimas. Prašau visų likti slėptuvėse iki dienos pabaigos“, – sakė jis.
Po pusvalandžio O.Kiperis pranešė apie pakartotinius sprogimus.
„Vėl galingi sprogimai! Nepalikite slėptuvių!“ – perspėjo jis ir paprašė likti saugiose vietose.
Ukraina dislokavo tolimojo nuotolio droną, galintį smogti už 2000 km
20:04 Atnaujinta 23:25
Ukrainos kariai dabar naudoja tolimojo nuotolio droną, galintį nuskrieti iki 2 000 km ir gabenantį 250 kg aviacinę bombą, sausio 31 d. pranešė Bepiločių sistemų pajėgos.
Dronas apibūdinamas kaip „unikalus pasiekimas“ ir potencialus pokytis mūšio lauke. Kariuomenė neatskleidė naudojamų bepiločių orlaivių skaičiaus ar papildomos informacijos apie jų pajėgumus.
„Rusijos propaganda nuolat tvirtina, kad tokius orlaivius „numušė“, tačiau sprogimai karinės pramonės kompleksuose, naftos perdirbimo gamyklose ir šaudmenų sandėliuose rodo ką kita“, – rašoma pareiškime.
Ukraina reguliariai taikosi į Rusijos naftos objektus tolimojo nuotolio bepiločių lėktuvų smūgiais, siekdama sutrikdyti degalų tiekimą Rusijos kariuomenei ir sumažinti Maskvos pajamas iš energijos eksporto. Pelnas iš naftos tebėra svarbus Rusijos karinių pastangų finansavimo šaltinis.
Kam šiaurės korėjiečiams prireikė specialių padirbtų pažymų
18:51
Šiaurės korėjiečiai moka didžiules sumas už suklastotas diagnozes medicininėse pažymose, kad apsaugotų savo artimuosius nuo išsiuntimo į Rusijos karą prieš Ukrainą.
Apie tai rašo leidinys „Newsweek“, remdamasis „Radio Free Asia“.
Tekste pažymima, kad nepaisant skurdo ir išteklių stygiaus, Šiaurės Korėjos diktatorius Kim Jong Unas išlaiko nuolatinę 1,3 mln. žmonių armiją. Šalies karinei galiai stiprinti taip pat pašaukta 7,6 mln. rezervistų. Kad būtų išlaikytas toks karių skaičius, Šiaurės Korėjoje vyrai turi tarnauti 10 metų, o moterys – septynerius.
Dabar vis daugiau šiaurės korėjiečių stengiasi apsaugoti savo giminaičius nuo tarnybos kariuomenėje, nes bijo, kad jie bus išsiųsti į Rusiją.
„Radio Free Asia“ citavo Šiaurės Korėjos šaltinius, teigiančius, kad kyšis už suklastoto tuberkuliozės pažymėjimo išdavimą nuo 100 JAV dolerių pernai padidėjo penkis kartus.
Tai didžiulė suma, nes vidutinis mėnesinis valstybės tarnautojo darbo užmokestis Šiaurės Korėjoje per mėnesį yra 5-10 000 vonų (iki 1-3 JAV dolerių juodojoje rinkoje). Tačiau šeimos yra pasiryžusios mokėti tokius pinigus, bijodamos, kad jų sūnūs bus išsiųsti į Rusijos karą prieš Ukrainą. Kad surinktų reikiamą sumą, šiaurės korėjiečiai pardavinėja turtą ir lenda į skolas.
Pasak vieno Šiaurės Korėjos Rjanggango provincijos gyventojo, bijomasi, kad jei „jų sūnūs pateks į kariuomenę ir bus išsiųsti į Rusiją, jų tėvai daugiau niekada nebematys jų gyvų“.
Pasak „Newsweek“, Kim Jong Uno režimas slapta išduoda mirties liudijimus šeimoms, kurių artimieji žuvo kare, kai buvo išsiųsti į Rusiją. Dokumente neatskleidžiamos mirties aplinkybės ir teigiama, kad ji įvyko per „šventas kovines pratybas tėvynės garbei“.