Svarbiausios naujienos
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Poltavoje aukų skaičius išaugo iki 11
00:02
Atnaujintais duomenimis, rusų raketai šeštadienio rytą pataikius į daugiabutį Poltavoje centrinėje Ukrainos dalyje žuvo 11 žmonių.
Dar 16 žmonių sužeista. Iš jų - keturi vaikai. Iš po griuvėsių išgelbėti 22 žmonės, gelbėtojai toliau tęsia darbą.
Rusijos raketa į penkiaaukštį namą pataikė šeštadienį ryte, 7.43 val. Tuo metu daugelis jo gyventojų dar miegojo. Per sprogimą beveik iki pirmojo aukšto sugriauta pusė vienos laiptinės.
Sudžoje vyksta gelbėjimo darbai
23:53
Ukrainos pajėgų kontroliuojamoje Kursko srityje toliau ardomos Sudžos internato nuolaužos ir ieškoma aukų bei nukentėjusiųjų. 22 val. jau buvo žinoma apie 4 žuvusiuosius.
Apie tai praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Gelbėjimo darbus Rusijos teritorijoje atlieka ukrainiečių karinės komendantūros kariškiai.
„Vykdant griuvėsių valymo darbus išgelbėti ir medicininė pagalba suteikta 84 civiliams gyventojams, kurių sveikatos būklė patenkinama, 4 – sunkios būklės, o dar 4 žmonės – žuvo“, – teigiama pranešime.
Generalinis štabas pridūrė, kad asmenys, kuriems reikalinga papildoma medicininė pagalba, skubiai evakuojami į medicinos centrus Ukrainoje.
V.Zelenskio reakcija į internato Sudžoje sunaikinimą: „Taip kariauja Rusija“
23:42
Šeštadienį Rusijos pajėgos smogė internatinei mokyklai Ukrainos gynybos pajėgų kontroliuojamame Rusijos Sudžos mieste Kursko srityje, kur buvo apsistoję civiliai vietos gyventojai. Į išpuolį sureagavo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Taip kariauja Rusija. Sudžos miestas, Kursko sritis, Rusijos teritorija. Internatas, kuriame buvo civiliai gyventojai, besiruošiantys evakuotis. Rusijos aviacinė bomba. Jie sugriovė pastatą, nepaisant to, kad jame buvo dešimtys civilių“, – parašė Ukrainos prezidentas socialiniame tinkle „X“.
V.Zelenskis pabrėžė, kad taip Rusija kovojo ir prieš kelis dešimtmečius prieš Čečėniją. Taip pat taip Rusijos kariuomenė žudė žmones Sirijoje.
„Lygiai taip pat Rusijos bombos naikina ukrainiečių namus. Ir net prieš savo civilius gyventojus Rusijos armija naudoja analogiškus metodus. Tai valstybė, kurioje nebėra civilizuotumo. Ir tai yra blogis, kuris savaime nesustos. Tačiau jei veiksime tvirtai ir ryžtingai, net ir Rusiją galima priversti sustoti. Ir tai turi būti padaryta, kad pasaulis būtų apsaugotas nuo rusiškų bombų“, – apibendrino V.Zelenskis.
Jis taip pat paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuoti Rusijos atakos padariniai.
Rusija smogė saviems: Sudžoje po griuvėsiais atsidūrė šimtas žmonių
21:55 Atnaujinta 22:04
Rusijos pajėgos smogė internatinei mokyklai Sudžoje, Kursko srityje, teritorijoje, kurią kontroliuoja Ukraina. Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų komendantūros Sudžos mieste atstovas Oleksijus Dmytraškivskis.
„Šiandien, 2025 m. vasario 1 d., 17.54 val. Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos smogė internatinei mokyklai Sudžos mieste. Po griuvėsiais atsidūrė 95 žmonės. Iš po griuvėsių girdisi žmonių dejonės ir šauksmai“, – pažymėjo jis.
Pasak O.Dmytraškivskio, dauguma šių žmonių yra senyvo amžiaus ir negali savarankiškai judėti.
„Karinės komendantūros pajėgos dabar atlieka paieškos ir gelbėjimo darbus“, – pridūrė pareigūnas.
Kyjivo pajėgos praėjusių metų rugpjūtį pradėjo netikėtą puolimą Kursko srities teritorijoje. Joms pavyko užimti dešimtis kaimų ir mažų miestelių, įskaitant logistikos centrą Sudžą, kur iki kovų gyveno apie 6 tūkst. žmonių.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, Rusija smogė iš savo lėktuvo su valdomąja aviacine bomba.
„Atakos metu patalpose buvo dešimtys vietos gyventojų, kurie ruošėsi evakuotis. Rusijos pusė turėjo informacijos, kad internate buvo tik civiliai asmenys – vietos gyventojai, tarp jų moterys ir vaikai. Dabar daroma viskas, kas įmanoma, kad būtų išgelbėti išgyvenusieji“, – sakoma pranešime.
Generalinis štabas pažymėjo, kad šis smūgis yra dar vienas Rusijos karo nusikaltimas, nukreiptas prieš civilius gyventojus.
„Rusijos armija kasdien terorizuoja Ukrainos miestus raketų ir bepiločių lėktuvų smūgiais, naikindama gyvenamuosius namus, mokyklas, ligonines. Dabar ji pradėjo kryptingai žudyti ir savo pačios civilius gyventojus. Už kiekvieną karo nusikaltimą teroristai tikrai bus patraukti atsakomybėn“, – tikinama pranešime.
Tuo metu Rusijos propagandinė žiniasklaida ir propagandistai „karo korespondentai“ socialiniuose tinkluose mėgina vystyti savo įrodymais nepagrįstą versiją, neva ukrainiečiai kelias dienas į kalėjimu paverstą internatą vežė „nukankintų ir nužudytų“ Rusijos gyventojų kūnus, o po to smogė į pastatą keliomis raketomis, kad „paslėptų savo nusikaltimo pėdsakus“.
D.Trumpas siekia priversti V.Putiną atsisakyti radikaliausių tikslų Ukrainoje
21:10
JAV prezidentas Donaldas Trumpas gali gerokai padidinti ekonominį spaudimą Rusijai, jei Kremlius nesutiks su Ukrainai priimtinu taikiu karo sureguliavimu. Dabar Amerikos vadovas siekia priversti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną atsisakyti savo „radikaliausių tikslų“. Tokią nuomonę išsakė Matthew Bryza, buvęs JAV valstybės sekretoriaus patarėjas ir buvęs Nacionalinės saugumo tarybos Europos ir Eurazijos reikalų direktorius.
Diplomatas išreiškė įsitikinimą, kad D.Trumpas turi rimtų svertų paveikti Rusiją, kartu suprasdamas, kad negali tikėtis pernelyg didelių nuolaidų iš Ukrainos. Atsižvelgdamas į tai, JAV prezidentas davė „aiškų signalą“, kad „Putinas turi sutikti su taika“, pridūrė M.Bryza: „Ir jei Putinas nesutiks su Ukrainai priimtinu taikos susitarimu, Jungtinės Valstijos įves griežtus muitus. Atsižvelgdamas į ir taip sunkią Rusijos ekonomikos būklę, Trumpas mano, kad ji ilgai negalės atlaikyti maksimalaus ekonominio spaudimo iš Jungtinių Valstijų. Trumpas siekia priversti Putiną atsisakyti savo radikaliausių tikslų, visų pirma išlaikyti dalies Ukrainos teritorijos kontrolę arba pretenzijų į jos dalies suverenitetą.“
Diplomatas pareiškė, kad iš esmės tai yra „kova dėl valdžios, kurioje D.Trumpas naudojasi JAV ekonominiais svertais, kad paspaustų Rusiją“.
„Dabar belieka laukti ir stebėti, kaip įvykiai klostysis derybose“, – sakė jis.
D.Trumpas nori, kad Ukrainoje būtų surengti rinkimai, kai tik baigsis kovos
20:32
Naujoji JAV prezidento administracija nori, kad Ukraina surengtų rinkimus iš karto po aktyvių karo veiksmų nutraukimo. Tai interviu agentūrai „Reuters“ pareiškė Donaldo Trumpo specialusis atstovas Ukrainai ir Rusijai Keithas Kelloggas.
„Dauguma demokratinių šalių karo metu rengia rinkimus. Manau, kad tai svarbu. Manau, kad tai naudinga demokratijai. Tai yra tvirtos demokratijos grožis, potencialiai turite daugiau nei vieną asmenį“, – sakė jis.
Neįvardyti informuoti šaltiniai agentūrai „Reuters“ sakė, kad D.Trumpo taikos planas dar tik kuriamas ir dar nepriimti jokie politiniai sprendimai, tačiau K.Kelloggas ir kiti Baltųjų rūmų pareigūnai pastarosiomis dienomis svarstė, kaip pastūmėti Ukrainą sutikti su rinkimais kaip pradinių paliaubų su Rusija dalimi.
Du su diskusijomis D.Trumpo administracijoje susipažinę asmenys sakė, kad Baltieji rūmai taip pat svarstė, ar siekti pradinių paliaubų prieš bandant pasiekti tvaresnį susitarimą. Jei Ukrainoje būtų surengti prezidento rinkimai, jų nugalėtojas galėtų būti atsakingas už derybas dėl ilgalaikio pakto su Maskva, sakė jie.
Aukšto rango „patarėjas“ Kyjive ir šaltinis Ukrainos vyriausybėje sakė, jog D.Trumpo administracija dar oficialiai nepareikalavo, kad Ukraina iki metų pabaigos surengtų prezidento rinkimus.
Tačiau šaltiniai Vašingtone teigia, kad ukrainiečiai savo partneriams amerikiečiams pripažino, jog baiminasi Rusijos kišimosi į Ukrainos rinkimus, jei jie būtų rengiami tokiu nestabiliu metu.
Tuo pat metu Ukrainos vyriausybės šaltinis sakė, kad V.Putinas naudojasi Ukrainos rinkimų klausimu kaip netikru pretekstu sužlugdyti būsimas derybas.
“(Jis) spendžia spąstus sakydamas, kad jei Ukrainoje nebus rinkimų, tuomet jis galės nepaisyti jokių susitarimų“, – sakė šaltinis.
Kai kurie buvę JAV pareigūnai sako esantys skeptiški, kad per artimiausius mėnesius gali būti pasiektas taikos susitarimas arba kad 2025 m. bus surengti rinkimai.
2024 m. pavasarį baigėsi penkerių metų Volodymyro Zelenskio prezidento kadencija. Dabartinės Aukščiausiosios Rados kadencija baigėsi šešiais mėnesiais anksčiau. Tačiau Ukrainos Konstitucijoje aiškiai atmetama galimybė rengti parlamento rinkimus karo padėties sąlygomis. Be to, prezidento rinkimai karo padėties metu taip pat draudžiami įstatymo lygmeniu.
Neseniai V.Putinas, kuris jau penktą kadenciją eina prezidento pareigas, nepaisant konstitucinio dviejų kadencijų limito, suabejojo V.Zelenskio, kaip Ukrainos prezidento, teisėtumu. Pasak V.Putino, Ukrainos vadovas neva neturi įgaliojimų pasirašyti taikos sutartį.
Ukrainos kariuomenės verbavimo centre nugriaudėjus sprogimui žuvo žmogus
19:53
Rivnėje esančiame Ukrainos kariuomenės verbavimo centre šeštadienį nugriaudėjus sprogimui žuvo vienas žmogus ir šeši buvo sužeisti, pranešė policija.
Pareigūnai nenurodė, kas sukėlė sprogimą, ir neatskleidė informacijos apie nukentėjusiuosius.
Centras tvarko ir saugo karinius dokumentus ir yra atsakingas už vyrų šaukimą į kariuomenę, šaliai kovojant su beveik trejus metus trunkančia Rusijos invazija.
„Sprogimas įvyko šiandien 16 val. 15 min. (vietos ir Lietuvos laiku) (...) vienas žmogus žuvo, o dar šeši buvo sužeisti“, – socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos nacionalinė policija, nepateikdama jokių detalių.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
V.Putino tikslai ambicingi: FT įvertino galimybes užbaigti karą Ukrainoje
18:32
Rusijos prezidento Vladimiro Putino tikslai Ukrainoje yra tokie ambicingi, kad nors laikinas karo veiksmų nutraukimas gali būti įmanomas, pasiekti ilgalaikį susitarimą bus itin sunku, rašo „Financial Times“.
„Rusijos karo Ukrainoje nuo 2014 m. tikslai – pakirsti Ukrainos suverenitetą ir perimti visišką šalies politinę kontrolę“, – pareiškė Stokholmo Rytų Europos studijų centro direktorius Fredrikas Löjdquistas.
Kaip pabrėžė FT, V.Putino priešiškumas Ukrainos suverenitetui, o iš tiesų – ukrainiečių nacionaliniam identitetui, yra esminė varomoji jėga.
Pažymima, kad per pastaruosius metus Ukrainos pajėgos iš esmės vykdė gynybinį karą prieš Rusiją. Tačiau net nepaisant laipsniško okupantų veržimosi į priekį Rytų Ukrainoje, nuomonės dėl to, ar Rusija laimi šį karą, išsiskiria.
Pasak buvusios Ukrainos gynybos ministro pavaduotojos Alinos Frolovos, per daug dėmesio skiriama „matomoms operacijoms sausumoje“, kur Rusija, atrodo, turi pranašumą. Tačiau, kaip pabrėžė ji, oro, jūrų, kosmoso ir kibernetinėse operacijose Ukraina bent jau išlaiko savo pozicijas ar net dominuoja.
Vyriausiasis NATO jungtinių pajėgų Europoje vadas generolas Christopheris Cavoli taip pat tiki Ukrainos perspektyvomis: „Nesijaudinu, kad Ukraina gali staiga pralaimėti. Nematau didelio [Rusijos] proveržio potencialo... Juk ne veltui Rusija permetė tūkstančius ir tūkstančius karių iš Šiaurės Korėjos... Manau, kad ir toliau matysime šį atotrūkį tarp noro pulti ir rusų gyvosios jėgos trūkumo.“
Laikraštis „Financial Times“, cituodamas Tarptautinės krizių grupės ataskaitą, pažymėjo, kad gyvosios jėgos praradimas ir sunkumai verbuojant naujus karius taip pat yra ir rimta Ukrainos problema, ir tai patvirtina kariškiai.
Suomija statys TNT gamyklą, kad padidintų šaudmenų gamybą Europoje
18:19
Suomių vyriausybė penktadienį paskelbė apie planus statyti naują trinitrotolueno (TNT) gamyklą, kuri sustiprintų Suomijos ir Europos šaudmenų gamybos sektorių.
Naująją gamyklą, kurios vertė – daugiau kaip 200 mln. eurų, šalies vakarinėje pakrantėje esančiame Poryje pastatys Suomijos sprogmenų gamintoja „Forcit“.
„Šia nauja TNT gamykla mes reaguojame į sprogmenų trūkumą ir jo sukeliamas šaudmenų gamybos problemas visoje Europoje“, – pareiškime sakė gynybos ministras Antti Hakkanenas.
A.Hakkanenas pridūrė, kad šis projektas bus „labai svarbus didinant šaudmenų gamybą Europoje“ ir kad jis „taip pat prisidės prie ilgalaikės paramos Ukrainai tęstinumo“.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
Analitikai: Šalin iliuzijas – Rusija planuoja puolamąsias operacijas iki rudens ir nesieks taikos susitarimo
18:02
Akivaizdu, kad Kremlius artimiausiais mėnesiais neketina baigti karo, nes Rusijos generalinis štabas planuoja operacijas, kurios tęsis visą vasarą ir galbūt iki rudens, teigiama naujoje JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) ataskaitoje.
„Rusijos vadovybė greičiausiai veikia remdamasi prielaida arba tiesioginiu žinojimu, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neketina artimiausiu metu užbaigti karo Ukrainoje“, – tvirtina analitikai.
Tokias išvadas jiems leidžia daryti rusų aktyvumas Kupjansko–Borovos–Lymano linijoje. Bandymai apsupti Kupjanską ir užimti kitas Charkivo srities teritorijas beveik neabejotinai pareikalaus kelių mėnesių agresoriaus pastangų, kad jis galėtų pasistūmėti iki 30 km į priekį ir pakeliui užgrobti daugybę nedidelių gyvenviečių, kartu išlaikant logistiką per Oskilo upę.
Ukrainos ir Rusijos karinių tinklaraščių autoriai spėja, kad Rusijos karo vadai gali planuoti užimti Velykyj Burluko miestą ir taip sukurti ištisinę fronto liniją nuo Vovčansko šiaurėje iki Kupjansko pietuose. Šiuo metu Rusijos pajėgos yra už 30–35 kilometrų nuo Velykyj Burluko, todėl joms prireiktų nuo šešių mėnesių iki metų, kad lėtai ir varginančiai žengtų šio miesto link.
„Rusijos vadai neatrodo susirūpinę dėl savo žengimo į Ukrainą greičio ar nuoseklumo, tikriausiai todėl, kad mano, jog karas tęsis tol, kol Rusija kariniu būdu nugalės Ukrainą“, – teigia analitikai.
Analizuodamas viešus V.Putino pareiškimus, ISW priėjo prie išvados, kad Rusijos valdovas yra suformulavęs pergalės teoriją, kuri remiasi laipsnišku, šliaužiančiu žygiu Ukrainos žeme, galinčiu tęstis neribotą laiką. O derybose jis reikalaus, kad jam būtų atiduota viskas, arba laikui bėgant jis pats viską paims kariniu būdu. Analitikai teigia, kad Rusijos kariniai vadai savo planuose akivaizdžiai vadovaujasi šia pozicija.
