Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Rusija netikėtai pradėjo puolimą pietų Ukrainoje
15:50
Rusijos gynybos ministerija pirmadienį paskelbė užėmusi Stepovojės kaimą Zaporižios srityje Pietų Ukrainoje, už 40 km nuo Zaporižios miesto.
Gyvenvietės užėmimo faktas vizualiai dar nepatvirtintas, tačiau apie suintensyvėjusį Rusijos karių aktyvumą regione pranešė Ukrainos ginkluotosios pajėgos, stebėsenos projekto „DeepState“ analitikai ir trečiųjų šalių stebėtojai.
Paskutinį kartą Rusijos kariuomenė šiame rajone žengė į priekį 2024 m. gegužės mėn., atkreipė dėmesį naujienų portalas „Agentstvo“.
Prorusiškas karinis tinklaraštis „Dnevnik desantnika“ ir rusų karinis korespondentas Jurijus Kotionokas dar šeštadienį pareiškė, kad Rusijos daliniams pavyko pralaužti Ukrainos pajėgų gynybą Zaporižios kryptimi.
Jo teigimu, Rusijos ginkluotosios pajėgos užėmė Piatychatkų kaimą, atliko Stepovojės išžvalgymą, priartėjo prie Mažųjų Ščerbakų ir kovoja Ščerbakuose.
Su Rusija siejamas „Telegram“ kanalas „Dva majora“ pirmadienio rytą taip pat pranešė apie Piatychatkų užėmimą ir kovas Stepovojėje, netoli Ščerbakų ir Mažųjų Ščerbakų.
Rusijos visuomeninių rūmų narys Vladimiras Rogovas valstybinei naujienų agentūrai TASS sakė, kad Rusijai pavyko užimti apie 8 kvadratinius kilometrus šia kryptimi ir perimti rytinės Stepovojės dalies kontrolę.
Po valandos Gynybos ministerija pranešė apie visos Stepovojės užėmimą, pažymėjo „Agentstvo“.
Šeštadienį ukrainiečių stebėsenos projektas „DeepState“ patvirtino suintensyvėjusius Rusijos karių veiksmus prie Stepovojės kaimo. Jų duomenimis, Rusijos ginkluotosioms pajėgoms pavyko išplėsti pilkąją zoną netoli Piatychatkų, sumažinant ukrainiečių kontroliuojamą teritoriją 7 kvadratiniais kilometrais.
Apie Rusijos karių suaktyvėjimą Pietų Ukrainoje šeštadienį taip pat pranešė Pietų Ukrainos gynybos pajėgų pirmininkas Vladyslavas Vološynas. Anot jo, Rusijos ginkluotosios pajėgos padidino atakų ir apšaudymų skaičių Zaporižios ir Chersono srityse. V.Vološynas tikina, kad taip yra dėl pagerėjusių oro sąlygų.
Karybos ekspertai „Agentstvo“ žurnalistams sakė, kad vizualinių patvirtinimų apie Rusijos kariuomenės priartėjimą prie Stepovojės kol kas nėra.
Tačiau, pasak Jano Matvejevo, yra patvirtinimas apie Rusijos kariškių pasirodymą gretimame Mažųjų Ščerbakų kaime, kurį kontroliavo Ukraina.
Pažymėtina, kad fronto linija šiame rajone nejudėjo nuo 2023 m. rudens iki 2025 m. vasario pabaigos, kai Rusijos ginkluotosios pajėgos pradėjo judėti Piatychatkų link, įvertino Konfliktų žvalgybos grupės (CIT) analitikas.
Pasak „DeepState“, paskutiniai nedideli pokyčiai fronto linijoje čia įvyko 2024 m. gegužę, kai Rusijos pajėgoms pavyko užimti Robotynę, ir spalį, kai jos pasistūmėjo už to paties kaimo.
Konfliktų žvalgybos grupės išsakė prielaidą, kad jei Stepovojė bus užimta, Rusijos kariuomenė iš ten galėtų pradėti puolimą link Orichivo.
D.Trumpas: derybos dėl Ukrainos pereina į „kritinį etapą“
00:26
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad būsimas pokalbis su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu bus labai svarbus ir kad derybos dėl Ukrainos įžengia į „kritinį etapą“.
Jis sakė, kad Kyjivas ir kiti proceso dalyviai pritaria, jog reikia užbaigti karą.
Kartu D.Trumpas atmetė teiginius, kad JAV karinės pagalbos pristabdymas paskatino ukrainiečių atsitraukimą iš Kursko srities. Jo teigimu, priešingai, jis pasirūpino Ukrainos kariuomenės saugumu.
„Rytoj kalbėsiu su prezidentu Putinu, kad būtų išgelbėti kariai, atsidūrę labai sunkioje padėtyje. Jie yra apsupti Rusijos karių. Jei ne aš, jų jau nebebūtų. Man pavyko įtikinti juos kol kas nieko nedaryti“, - sakė jis, atsakydamas į žurnalistų klausimą.
Verta priminti, kad Ukrainos karinė ir politinė vadovybė ne kartą neigė, kad ukrainiečių pajėgos Kursko srityje yra apsuptos.
D.Trumpas pažymėjo, kad „tai, kas vyksta Ukrainoje, nėra gerai“, ir pridūrė: „Bet mes ketiname pažiūrėti, ar galime pasiekti taikos susitarimą, paliaubas ir taiką, ir manau, kad galime tai padaryti. Rytoj ryte kalbėsiuosi su prezidentu Putinu“.
Amerikos vadovas, kalbėdamas apie galimybę pakviesti V.Putiną į Baltuosius rūmus, sakė, kad pirmiausia turi būti pasiektas susitarimas dėl Ukrainos.
V.Zelenskis pasakė, kada įsigalios 30 dienų paliaubos
23:46
Ukraina yra pasirengusi 30 dienų paliauboms plataus masto kare, kurį Rusija prieš ją vykdo jau daugiau nei trejus metus. Tokį pareiškimą padarė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po pokalbio su Prancūzijos vadovu Emmanueliu Macronu.
„Ukraina yra pasirengusi besąlygiškoms 30 dienų paliauboms. Tačiau tam, kad būtų pereita prie jų įgyvendinimo, Rusija turi nustoti kelti sąlygas“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Jis pažymėjo, kad kartu su Prezidentu E.Macronu aptarė komandų darbą formuojant aiškias saugumo garantijas.
„Prancūzijos pozicija šiuo klausimu yra labai konkreti, ir mes ją visiškai palaikome. Toliau dirbame ir koordinuojame tolesnius veiksmus bei ryšius su partneriais“, – pridūrė prezidentas.
Šalys taip pat aptarė šeštadienį įvykusį kelių šalių vadovų internetinį susitikimą dėl Ukrainos. Šalių, pasirengusių dirbti kartu su Ukraina, kad būtų priartėta prie teisingos ir ilgalaikės taikos, koalicija didėja, sakė V.Zelenskis.
Baltieji rūmai: JAV ir Rusija yra „per dešimt jardų“ nuo taikos Ukrainoje
23:15
Baltieji rūmai teigia, kad JAV ir Rusija yra „dešimties jardų“ atstumu nuo taikos Ukrainoje ir kad šis tikslas dar niekada nebuvo toks artimas.
Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt pareiškė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra pasirengęs panaudoti „svertus“ prieš Rusiją, jei būsimas pokalbis su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu dėl Ukrainos nepateisins lūkesčių.
„Prezidentas jau kalbėjo apie tai ir, žinoma, yra pasirengęs tai padaryti, jei prireiks. Nenorėčiau užbėgti prezidentui už akių priimant tokį svarbų sprendimą. JAV paskelbs būsimo D.Trumpo pokalbio su V.Putinu rezultatus, kai tik jis bus baigtas“, – sakė ji.
Pasak jos, JAV ir Ukraina aptarė teritorinių nuolaidų klausimą. Ji taip pat sakė, kad Zaporižios atominės elektrinės likimas bus aptartas per D.Trumpo pokalbį telefonu su V.Putinu.
K.Leavitt išreiškė įsitikinimą, kad būtent ankstesnė Joe Bideno administracija tapo karo Ukrainoje priežastimi: „Ir, kaip dažnai sako prezidentas Trumpas, šis karas niekada nebūtų prasidėjęs, jei jis tebebūtų valdžioje. Jis prasidėjo tik dėl ankstesnės administracijos nekompetencijos ir silpnumo. Ir prezidentas Trumpas labai didžiuojasi pažanga, kurią jis ir jo komanda padarė per tokį trumpą laiką. Ir mes tikimės, kad ši pažanga tęsis ir rytoj.“
Ji atskleidė, kad JAV prezidentas ir visa jo nacionalinio saugumo komanda tiesiogiai bendravo su prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Ukrainos komanda.
„Tai buvo prezidento komandos ir ukrainiečių diskusijų dalis. Apie tai, kur būtų nubrėžtos tos linijos, ar apie kokias nors konkrečias detales iš šios tribūnos neketinu diskutuoti. Būtų neprotinga iš mano pusės užbėgti už akių rytojaus prezidento pokalbiui su prezidentu Putinu“, – pridūrė atstovė spaudai.
JAV administracijoje pradėta kalbėti apie Krymo pripažinimą Rusijai
22:56
JAV administracija svarsto galimybę pripažinti Ukrainos Krymą Rusijos teritorija kaip būsimo susitarimo, kuriuo siekiama užbaigti karą Ukrainoje, dalį. Tai pranešė leidinys semafor.com, remdamasis dviem su šiuo klausimu susipažinusiais asmenimis.
Pasak jų, Valstijų administracijos atstovai taip pat aptarė galimybę, kad Jungtinės Valstijos ragintų ir JT pripažinti Krymą Rusijos teritorija.
„Toks prašymas suderintų Donaldo Trumpo administracijos poziciją su Rusijos prezidento Vladimiro Putino, kuris Krymą jau seniai laiko savo šalies teritorija, pozicija“, – rašoma leidinyje.
Pažymima, kad apie tai tapo žinoma ruošiantis Jungtinių Valstijų ir Rusijos prezidentų telefoniniam pokalbiui, kuris įvyks antradienį.
Baltieji rūmai, kaip teigiama, atsisakė komentuoti šį klausimą.
Leidinys priminė, kad D.Trumpo administracijos atstovai ne kartą atvirai kalbėjo apie būtinybę, kad Ukraina padarytų teritorinių nuolaidų Rusijai, ir taip padėtų užbaigti karą.
Pats D.Trumpas dar 2016 m., kandidatuodamas į prezidentus, pirmą kartą prabilo apie Krymo pripažinimą Rusijos teritorija. Be to, semafor.com primena, kad 2018 m. D.Trumpas, duodamas interviu televizijai „ABC News“, pasakė: „Kiek girdėjau, Krymo gyventojai mieliau būtų su Rusija, nei ten, kur jie buvo.“
Pasak leidinio, JAV bandymas oficialiai pripažinti Krymą Rusijai tikriausiai sukels didžiulę Europos, taip pat Kyjivo reakciją.
Aukščiausioji Rada įvardijo tris Ukrainos „raudonas linijas“ taikos derybose su Rusija
20:35
Ukraina nesutiks su savo suvereniteto apribojimu pagal taikos sutartį su Rusija. Tai interviu BBC pareiškė Aukščiausiosios Rados tarptautinės politikos komiteto vadovas Oleksandras Merežka.
Jis pažymėjo, kad Kyjivas turi ribas, kiek toli yra pasirengęs eiti, kad užbaigtų karą su Rusija. Pasak O.Merežkos, yra „trys labai griežtos raudonos linijos“.
- Teritorinis vientisumas. Ukraina niekada nesutiks su jokiomis teritorinėmis nuolaidomis, ir „tai yra nediskutuotina“.
- Ukrainos narystė NATO ir kitose tarptautinėse organizacijose. Vladimiras Putinas neturėtų spręsti šio klausimo už Ukrainą.
- Gynybinis pajėgumas. Kyjivas negali sutikti su V.Putino reikalavimais sumažinti Ukrainos kariuomenę.
K.Budrys: žodžiai neatgrasys Rusijos, tai padaryti gali tik NATO karinė galia
20:21
Su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte pirmadienį susitikęs užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pabrėžia, jog žodžiais atgrasyti Rusijos nėra įmanoma, tai padaryti galima tik pasitelkus NATO karinę galią.
Kaip rašoma pirmadienį Lietuvos užsienio reikalų ministerijos išplatintame pranešime, ministras akcentavo, kad NATO viršūnių susitikime Hagoje būtina sutarti dėl 3–3.5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) išlaidų gynybai ribos, nes tai „adekvačiau atlieptų Aljanso poreikius nei dabartinis 2 proc. įsipareigojimas“.
„Žodžiai neatgrasys imperialistinių ambicijų vedamos Rusijos, tik NATO karinė galia gali tai padaryti“, – pranešime cituojamas K.Budrys.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
A.Pugačiova patyrė ilgiausią rusų propagandos ataką nuo karo pradžios
18:58
Sekmadienį Rusijos kanalas NTV parodė trečią iš eilės propagandinės laidos „Naujosios Rusijos sensacijos“ epizodą, skirtą Alai Pugačiovai. Dar du filmai apie dainininkę buvo parodyti kovo mėnesį kaip dalis laidos „Nepaprastoji padėtis. Tyrimai“. Taigi informacinės kampanijos prieš A.Pugačiovą trukmė jau pasiekė tris savaites ir tai yra ilgiausias puolimas prieš dainininkę Rusijos televizijoje nuo karo pradžios, skelbia nepriklausomas portalas „Agentstvo“.
Kovo 16 d. pasirodžiusi laida „Naujosios Rusijos sensacijos“ buvo dviejų ankstesnių laidų tęsinys, paremtas interviu su FSB ryšininku Andrejumi Matusu (jis perdavė Kovos su korupcija fondui Leonido Nevzlino susirašinėjimą su išpuolių prieš Rusijos opozicionierius dalyviais).
Pirmajame kovo 2 d. epizode jis pranešė apie A.Pugačiovos ir Maksimo Galkino bandymą, padedant L.Nevzlinui, išvežti jų asmeninę paveikslų kolekciją iš dvaro Griazės kaime; antrajame kovo 9 d. epizode jis pranešė apie tariamą L.Nevzlino organizuotą pasikėsinimą į „Pugačiovos skriaudiką“, demaskuotoją Vitalijų Borodiną. Naujoje laidoje, pavadintoje „Papikas, Alkinas, Pugačiova!“, be kita ko, buvo pasakojama apie kreipimąsi, kurį V.Borodinas po ankstesnio paskvilio apie dainininkę nusprendė nusiųsti teisėsaugos institucijoms.
Naujame epizode taip pat buvo išpuolių prieš Andrejų Makarevičių, Jurijų Ševčiuką, „Bi-2“, Vladimirą Karą-Murzą ir kitus.
Naujoje laidos „Nepaprastoji padėtis. Tyrimai“ kovo 15 d. A.Pugačiova buvo apibūdinta kaip viena iš atlikėjų, kuri išvyko iš Rusijos prasidėjus karui ir dabar „bando atsikratyti turto Rusijoje“.
A.Pugačiova yra bene pagrindinė vėlyvosios sovietinės popmuzikos žvaigždė. Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, ji pasisakė prieš ir kartu su vyru Maksimu Galkinu išvažiavo iš Rusijos.
Rusijos valdžios institucijos atvirai nepersekiojo jos baudžiamąja tvarka arba nesuteikė „užsienio agento“ statuso, o pasirinko lėto reputacijos naikinimo kelią. Nuo karo pradžios ji daugiau nei 20 kartų tapo pagrindine arba viena iš NTV laidų „demaskavimo“ herojų.
Plačiau skaitykite ČIA.
Britanijos vyriausybė: daug šalių yra pasirengusios siųsti savo taikdarius į Ukrainą
18:30
Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybė pirmadienį pareiškė, kad nemažai vadinamajai norinčiųjų koalicijai priklausančių valstybių skirs karius taikos palaikymui Ukrainoje, jei būtų sudarytos paliaubos.
Londonas tikisi, kad daugiau nei 30 šalių kokiu nors būdu prisidės prie šios grupės, žurnalistams sakė ministro pirmininko Keiro Starmerio atstovas spaudai.
„Savaitgalį premjeras sakė, kad bus įvairių pajėgumų iš įvairių šalių, tačiau dabar vyksta operatyvinės diskusijos dėl to, ką galės suteikti norinčiųjų koalicija“, – sakė atstovas spaudai.
„Tikimės, kad dalyvaus daugiau nei 30 šalių. Akivaizdu, kad jų indėlis bus skirtingas, tačiau tai bus reikšmingos pajėgos, nemažai šalių skirs karius, o dar daugiau prisidės kitais būdais“, – pridūrė jis.
K.Starmeris ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas vadovavo pastangoms sukurti koaliciją nuo tada, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas praėjusį mėnesį pradėjo tiesiogines derybas su Rusija dėl karo užbaigimo.
Jų teigimu, ši grupė kartu su JAV parama yra būtina norint suteikti Ukrainai saugumo garantijas ir atgrasyti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną nuo bet kokių paliaubų pažeidimų.
K.Starmeris ir E.Macronas teigė esantys pasirengę pasiųsti britų ir prancūzų karius į Ukrainą taikai palaikyti, tačiau neaišku, kiek kitų šalių būtų pasirengusios tai padaryti.
Šeštadienį JK premjeras daugelio Europos Sąjungos bei NATO vadovų virtualiame pokalbyje pasakė, kad dabar planas pereis į „operatyvinį etapą“.
Ketvirtadienį Britanijoje turi susitikti dešimtys kariuomenių vadų ir šias diskusijas pratęsti.
K.Starmeris teigė, kad džiaugiasi bet kokiu pasiūlymu paremti koaliciją, nes yra tikimybė, kad kai kurios šalys galėtų prisidėti prie logistikos ar žvalgybos.
Jo atstovas spaudai pirmadienį pabrėžė, kad būtų galima prisidėti teikiant inžinerinę paramą, prisidedant prie aerodromų priežiūros ir kitais būdais.
Rusijos karinio laivyno flagmano ateitis miglota: nustos eksploatuoti?
18:14
Viešai paskelbta nuotrauka, kurioje užfiksuotas Rusijos karinio jūrų laivyno flagmanas „Petras Didysis“, suteikia naujausių žinių apie šio didžiausio karo laivo būklę ir galimybes. Gandai, kad jis nebebus eksploatuojamas sklido jau dvejus metus, tačiau šiuo metu, pagal naujausią informaciją, laivas vis dar stovi Severomorsko krantinėje, rašo defence-ua.com.
Viešai paskelbta Rusijos karinio jūrų laivyno Severomorsko karinės bazės akvatorijos palydovinė 2025 m. kovo 11 d. nuotrauka. Joje – „Orlan“ kreiseris „Petras Didysis“, kuris oficialiai laikomas didžiausiu karo laivu ir laivyno flagmanu. Gandai apie galimą šio laivo eksploatacijos nutraukimą pasklido prieš dvejus metus, tačiau ar jie pasitvirtino, paaiškės tik dabar, mano defence-ua.com.
Ši atvirųjų šaltinių žvalgybos (OSINT) analitiko MT_Anderson nuotrauka vertinga jau vien dėl to, kad prieš dvejus metus sklandė gandai apie Rusijos karinio jūrų laivyno vadovybės ketinimus šio laivo atsisakyti dėl fizinio resurso nusidėvėjimo, o apie šio laivo išvykimą nuo 2023 m. vasaros nebuvo jokių žinių.
Plačiau skaitykite ČIA.
Kremliaus atstovas spaudai: skambutis V.Putinui – svarbus žingsnis siekiant atgaivinti JAV ir Rusijos santykius
17:59
Antradienį įvyksiantis Rusijos ir JAV prezidentų pokalbis telefonu yra „svarbus žingsnis, kuris duoda toną abiejų šalių santykių atgaivinimui“, – Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“ citavo Kremliaus atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo žodžius.
Jis pridūrė, kad nėra jokių duomenų, kada jie gali susitikti asmeniškai.
