- Sankcijų Rusijai įstatymo projektas įstrigo: įvardijo pagrindinę kliūtį, kuri Trumpui nepatiks
- „Migracijos bomba“ po Europa: kaip migrantų proveržis Seutoje suskaldė ES ir pasitarnavo Kremliui
- 18-mečio dūris peiliu sukėlė naują skandalą Lenkijoje
- 2 karai virsta megakonfliktu: kodėl atakuoti šie tanklaiviai
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Sankcijų Rusijai įstatymo projektas įstrigo: įvardijo pagrindinę kliūtį, kuri Trumpui nepatiks
22:28
JAV Senate tęsiasi diskusijos dėl velionio Lindsey Grahamo parengto naujų sankcijų Rusijai įstatymo projekto, kuriuo siekiama padidinti spaudimą Maskvai dėl jos karo prieš Ukrainą.
Kaip rašo „The Washington Times“, pagrindine kliūtimi beveik vieningam dokumento palaikymui tapo ne pačios sankcijos, o nuostatos, suteikiančios prezidentui Donaldui Trumpui papildomus įgaliojimus nustatyti prekybos muitus.
Leidinys pažymi, kad liepos pabaigoje senatoriai, pagerbdami velionio kolegos L. Grahamo atminimą, pradėjo svarstyti įstatymo projektą, prie kurio jis dirbo daugiau nei metus. Per du procedūrinius balsavimus dokumentą palaikė daugiau kaip 80 senatorių, o prieš balsavo tik 12.
Pasak straipsnio autoriaus, toks rezultatas buvo svarbus signalas Ukrainai, jog Jungtinės Valstijos yra pasirengusios ir toliau ją remti kare, kurį Rusija pradėjo prieš daugiau nei ketverius metus.
Tačiau leidinys praneša, kad dalis demokratų pasisakė prieš nuostatas, leidžiančias JAV prezidentui taikyti didelius muitus pagrindinėms Rusijos naftos ir dujų pirkėjoms. Senatorės Elizabeth Warren teigimu, šios nuostatos gali tapti politinių manipuliacijų įrankiu.
„Suteikus jam teisę nustatyti muitus, atsiveria kelias tam pačiam principui – „pakelti, sumažinti, įvesti, panaikinti, nubausti draugus ir apdovanoti priešus“, kurį Donaldas Trumpas ne kartą taikė muitų politikoje. Tai prastai apgalvotas būdas didinti spaudimą Vladimirui Putinui“, – sakė ji.
Respublikonų senatorius Randas Paulas taip pat balsavo prieš įstatymo projektą, nors palaiko sankcijas Rusijai. Savo poziciją jis argumentavo galimu naujų muitų poveikiu ekonomikai.
„Manau, kad šie muitai būtų pražūtingi pasaulio ekonomikai“, – pabrėžė politikas, įvertinęs galimą įstatymo projekto poveikį kaip maždaug 500 mlrd. JAV dolerių dydžio mokesčių padidinimą.
Leidinio duomenimis, senatoriai Randas Paulas ir Ronas Wydenas pasiūlė pataisą, kuria iš įstatymo projekto būtų išbraukta nuostata dėl muitų Rusijos energetikos išteklių pirkėjams.
Tačiau vienas projekto autorių, senatorius Richardas Blumenthalis, tvirtina, kad galutinėje projekto versijoje, dėl kurios buvo sutarta dar L. Grahamui esant gyvam, muitų taikymo sritis jau gerokai susiaurinta.
Visų pirma numatytos išimtys valstybėms, mažinančioms rusiškų gamtinių dujų importą, taip pat šalims, kurioms tenka mažiau nei 15 proc. metinio Rusijos dujų eksporto. Pasak jo, tai daroma siekiant apsaugoti JAV sąjungininkes Europoje.
Dėl nesutarimų dėl muitų nuostatų Senatas kol kas negali greitai pateikti įstatymo projekto galutiniam balsavimui. Tuo metu rūmų vadovybė ieško kompromiso, kad dokumentas būtų priimtas iki rugpjūčio mėnesio parlamentinių atostogų.
Nepaisant ginčų dėl muitų politikos, dauguma demokratų pabrėžia, kad parama Ukrainai išlieka prioritetu. Senatorius Chrisas Murphy pažymėjo, kad nors jam kelia nerimą prezidento įgaliojimų muitų srityje išplėtimas, tai neturėtų sužlugdyti bendros iniciatyvos didinti spaudimą Kremliui.
Savo ruožtu demokratų mažumos lyderis Chuckas Schumeris pareiškė, kad didžioji dauguma amerikiečių nori Rusijos pralaimėjimo ir Ukrainos pergalės kare, o bet koks piktnaudžiavimas šiais naujais įgaliojimais tik susilpnins Jungtinių Valstijų pozicijas.
Jungtinių Valstijų konfliktas su Iranu tęsiasi jau šešis mėnesius ir vis labiau primena strateginį Vašingtono pralaimėjimą. Amerikos sąjungininkai pradeda abejoti jos gebėjimu vykdyti savo įsipareigojimus.
Tai rodo ne tik plačiai aptarinėjamas JAV nenoras didinti priešlėktuvinių raketų tiekimo Ukrainai, bet ir slaptas vieno Pentagono generolo perspėjimas, kad JAV pajėgos Europoje nebepajėgios apginti Izraelio.
„DeepState“: liepą rusai užėmė daugiau teritorijos, nei Ukrainai pavyko susigrąžinti
21:23
Liepos mėnesį Rusijos okupantai užėmė daugiau teritorijos, nei Ukrainos gynybos pajėgoms pavyko susigrąžinti, skelbia „DeepState“ analitikai.
Blogiausia padėtis tebėra ties Rodynske, Kostiantynivka, palei Ukrainos valstybės sieną, taip pat Slovjansko ir Kramatorsko kryptimis. Analitikų teigimu, šiuose ruožuose rusai nežymiai juda pirmyn.
Analitikai taip pat pabrėžė, kad rusams iki 2026 metų pabaigos nepavyks pasiekti vieno pagrindinių savo tikslų – užimti visos Donecko srities. Jie pažymėjo, kad tai mažai tikėtina ir 2027 metais.
Be to, analitikai pridūrė, kad kol kas nežinoma, ar Rusija rudenį vykdys plataus masto mobilizaciją ir kokia ji galėtų būti. Taip pat neaišku, ar bus pasitelkti Šiaurės Korėjos kariai.
Analitikai pažymėjo, kad Gynybos pajėgų laimėjimai fronte išryškėja pavėluotai. Liepos mėnesį Ukrainos kariuomenė sumažino okupuotos teritorijos plotą 52 kvadratiniais kilometrais. Gegužę šis rodiklis siekė 25 kvadratinius kilometrus, o birželį – 27 kvadratinius kilometrus.
„Taigi grynasis priešo teritorinis prieaugis liepos mėnesį galėjo siekti 88 kvadratinius kilometrus. Tačiau liepą Gynybos pajėgos taip pat pasiekė papildomų laimėjimų – gerokai mažesnių nei ankstesnieji, tačiau jų buvo“, – pabrėžė analitikai.
„DeepState“ paaiškino, kad toks matematinis modelis taikomas dėl operacinio saugumo. Apie Gynybos pajėgų laimėjimus pranešama pavėluotai, nes tam reikia laiko, kad operacijos būtų sėkmingai užbaigtos.
„Apskritai dar dviejuose ruožuose užfiksuoti atitinkamai ne mažesni kaip 49 ir 83 kvadratinių kilometrų laimėjimai, todėl, kai tik apie Gynybos pajėgų sėkmę bus oficialiai paskelbta, atskleisime detales ir perskaičiuosime statistiką“, – pridūrė analitikai.
Rusijos puolimas žlugo
Anksčiau JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai pareiškė, kad Rusijos pavasario ir vasaros puolimas nedavė reikšmingų operacinių rezultatų ir iš esmės žlugo.
Analitikų teigimu, Rusijos kariuomenės judėjimo pirmyn tempas išlieka lėtas, o liepą rusai užėmė keturis kartus mažiau teritorijos nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
ISW duomenimis, 2026 metų liepą Rusijos pajėgos pasistūmėjo 37,85 kvadratinio kilometro, arba vidutiniškai po 1,22 kvadratinio kilometro per dieną. Tačiau analitikai atkreipia dėmesį, kad Rusijos puolimo tempas nuo 2026 metų vasario reikšmingai nepasikeitė.
„Migracijos bomba“ po Europa: kaip migrantų proveržis Seutoje suskaldė ES ir pasitarnavo Kremliui
19:24
Migrantų krizė Seutoje baigėsi taip pat greitai, kaip ir prasidėjo. Tačiau ji buvo tik dalis gerokai didesnės problemos.
Apžvalgininkas ir istorikas Victoras Olifirovas „RBC-Ukraina“ straipsnyje aiškina, kaip įvykiai Ispanijos eksklave atskleidė problemų mastą Europos Sąjungoje ir kaip šiomis silpnybėmis naudojasi Europos priešininkai.
Kelias dienas nedidelis Ispanijos miestas Seuta, esantis Afrikos pakrantėje, buvo atsidūręs svarbiausių pasaulio ir Europos sostinių dėmesio centre.
Ir nors dabartinė krizė, kaip ir ankstesnės, de facto buvo išspręsta, ji dar kartą parodė Europos Sąjungos – bloko, kuris pagal savo idėją turėtų būti vieningas – silpnybes ir vidinius nesutarimus.
Baltarusija prie sienos su Ukraina dislokuoja naują desanto šturmo brigadą
18:38
Baltarusija pradėjo formuoti naują desanto šturmo brigadą netoli sienos su Ukraina. Dalinys bus dislokuotas maždaug už 40 kilometrų nuo sienos. Apie tai Baltarusijos gynybos ministerijos televizijos kanalui „VoenTV“ pranešė Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų Specialiųjų operacijų pajėgų vadas Aliaksandras Iliukevičius.
Pasak A. Iliukevičiaus, naujojo dalinio formavimas jau pradėtas. Kol kas suformuotas vienas batalionas, o iki metų pabaigos planuojama suformuoti dar vieną. Vadas pažymėjo, kad taip pat tęsiamas kovinės paramos, artilerijos, oro gynybos ir žvalgybos padalinių formavimas.
Jis pridūrė, kad jau suformuota nemažai naujosios brigados karinių vienetų ir padalinių, paskirti karininkai bei sukomplektuotas personalas.
Žinoma, kad brigada bus dislokuota netoli Gomelio – miesto, esančio maždaug už 40 kilometrų nuo Baltarusijos ir Ukrainos sienos.
Grėsmė iš Baltarusijos
Primename, kad buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis dar birželį kalbėjo apie galimą puolimą iš Baltarusijos teritorijos. Pasak jo, Vladimiras Putinas pavedė Rusijos generaliniam štabui įvertinti įvairius puolimo scenarijus, įskaitant galimybę pulti iš Baltarusijos teritorijos. Kartu O. Syrskis pažymėjo, kad Baltarusijos vadovybė greičiausiai neleis savo teritorijos panaudoti kaip placdarmo agresijai, nors toks scenarijus ir yra svarstomas.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat pranešė apie neįprastą aktyvumą prie sienos iš Baltarusijos pusės. Jis teigė, kad Ukrainos gynybos pajėgos atidžiai stebi situaciją ir prireikus yra pasirengusios reaguoti. V. Zelenskis pabrėžė, kad Ukraina yra pasirengusi ginti savo žmones ir savo suverenitetą, taip pat paragino visus, kurie yra įtraukiami į agresiją prieš Ukrainą, tai suprasti.
Taip pat verta priminti, kad Ukrainos prezidento kanceliarija paprašė generalinio prokuroro apsvarstyti galimybę iškelti baudžiamąją bylą Aliaksandrui Lukašenkai. Kaip pranešė „Reuters“, tokia iniciatyva buvo atsakas į Baltarusijos opozicinės organizacijos „Baltarusijos demokratinis forumas“ kreipimąsi, kuriame diktatorius kaltinamas bendrininkavimu Rusijos kare prieš Ukrainą ir mažiausiai 2 442 Ukrainos vaikų priverstiniu išvežimu į Baltarusiją.
Griežtas istoriko verdiktas: Rusija suka stalinizmo link
18:35
Dėl sėkmingų Ukrainos dronų atakų Rusijoje pradėjo byrėti vakarietiška vartojimo ir patogumų kultūra, kuri iki šiol buvo įprasta turtingesnės Rusijos visuomenės kasdienybėje. Bent jau šiuo požiūriu padėtis iš tiesų ima grįžti į laikus, kurie buvo prieš pat įvykį, 2005 m. Vladimiro Putino pavadintą viena didžiausių geopolitinių katastrofų – Sovietų Sąjungos žlugimą, leidinio „Postimees“ komentare rašo istorikas Martas Kuldkeppas.
Pirmą kartą per šį karą Ukrainai pavyko tiesiogiai paveikti Rusijos viduriniąją klasę.
Pasikartojantys dronų išpuoliai prieš „Wildberries“ sandėlius verčia tiek pardavėjus, tiek pirkėjus įtariau žiūrėti į elektroninę prekybą ir labiau pasikliauti fiziniais prekybos tinklais.
18-mečio dūris peiliu sukėlė naują skandalą Lenkijoje
17:08
Lenkijos vidaus reikalų ministras pasmerkė peiliu įvykdytą išpuolį, dėl kurio moteris atsidūrė tarp gyvybės ir mirties. Ministras pareiškė, kad vadovaujamasi „nuline tolerancija nusikaltėliams ir neapykantai“.
Marcino Kierwinskio komentaras pasirodė po to, kai Lenkijos pietvakariuose esančio Žemutinės Silezijos regiono policija sekmadienį pranešė, kad 30-metė lenkė buvo paguldyta į ligoninę su pavojingomis gyvybei traumomis po peiliu įvykdyto išpuolio Vroclave.
18-metis ukrainietis
Valdžios institucijos nurodė, kad maždaug 21 val. šeštadienį įvykdyto užpuolimo kaltininkas – 18-metis Ukrainos pilietis – buvo sulaikytas „labai greitai“.
Nors išpuolio priežastys neaiškios, jis įvyko esant padidėjusiai įtampai tarp Varšuvos ir Kyjivo bei sustiprėjus incidentų, nukreiptų prieš ukrainiečius, bangai. Kai kurių teigimu, juos kurstė kraštutinių dešiniųjų atstovų antiukrainietiška retorika Lenkijoje.
Policija pranešė, kad Vroclave įvykęs atvejis traktuojamas kaip pasikėsinimas nužudyti, tačiau detalių apie išpuolio motyvą nepateikė.
M.Kierwinskis socialiniuose tinkluose rašė: „Kaltininkas sulaikytas. Šauniai padirbėjo [Žemutinės Silezijos policija]... Nulinė tolerancija nusikaltėliams ir neapykantai.“
Kaip viskas vyko
Lenkijos visuomeninis transliuotojas „TVP Info“, remdamasis liudininkais, pranešė, kad išpuolis prasidėjo gatvėje, po kurio įtariamasis nusekė auką į daugiabučio namą ir ataką įvykdė laiptinėje.
TVP taip pat nurodė, kad aukos kaimynė išgirdo riksmus.
Lenkijos ir Ukrainos santykiai pablogėjo po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis gegužę nusprendė specialiųjų pajėgų daliniui suteikti nacionalistinės organizacijos, II pasaulinio karo metais vaidinusios pagrindinį vaidmenį žudynėse, nusinešusiose iki 100 000 lenkų gyvybių, pavadinimą.
Nors Varšuva išlieka viena ištikimiausių Kyjivo rėmėjų ginantis nuo Rusijos karo, pastaraisiais metais Lenkijoje blėsta parama valstybinei pagalbai ukrainiečių pabėgėliams.
Izraelis ruošiasi gaminti kovos lėktuvą, galintį konkuruoti su F-35
16:48
Izraelis svarsto galimybę sukurti bepilotį kovos lėktuvą, kurio savybės galėtų būti artimos amerikietiškam vadinamąja „stealth“ (liet. sunkiai radarais užfiksuojama) technologija pagrįstam naikintuvui F-35. Šis projektas yra platesnės strategijos, skirtos stiprinti šalies gynybos pramonės kompleksą, dalis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Mirtiną sprogdinimą restorane Maskvos meras vadina teroro aktu
15:17
Maskvos meras Sergejus Sobianinas sprogdinimą sostinės restorane pavadino „žiauriu teroro aktu“, tačiau nenurodė, kas už jį atsakingas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Zelenskis: Rusija nori pasigaminti daugiau balistinių raketų
14:48
Rusija bando didinti balistinių raketų gamybą, o Vakarų šalys dar nepritaikė sankcijų daugeliui įmonių, gaminančių komponentus jos ginklams, sekmadienį pareiškė ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Jį cituoja portalas „The Kyiv Independent“.
Pasak prezidento, per pastarąją savaitę Rusija atakavo Ukrainą beveik 1,9 tūkst. dronų, beveik 1,6 tūkst. valdomų aviacinių bombų ir 144 įvairių tipų raketomis.
„Nemažai daliai Rusijos įmonių, kurios palaiko šias atakas gamindamos komponentus dronams, raketoms ir valdomoms aviacinėms bomboms, vis dar netaikomos sankcijos“, – socialiniuose tinkluose paskelbtame pranešime teigė V. Zelenskis.
„Būtent todėl agresorė vis daugiau investuoja į savo balistinių ginklų pajėgumus ir bando didinti gamybą“, – pridūrė jis.
2 karai virsta megakonfliktu: kodėl atakuoti šie tanklaiviai
14:24
Karai Irane ir Ukrainoje vis labiau susipina ir tuo pat metu plečiasi, apimdami vis daugiau šalių – net ir tas, kurios skelbia neutralumą. Taip rašo leidinys „Fortune“, analizuodamas „megakonflikto“ padarinius.
Kas nutiko Egipte
Neseniai Ukraina atakavo Irano krovininį laivą, gabenusį karinius krovinius tarp Irano ir Rusijos Kaspijos jūra. Po kelių dienų Irano bepiločiai atakavo suskystintų gamtinių dujų tanklaivius Egipto Viduržemio jūros pakrantės uoste – tai buvo pirmasis atakos prieš šią šalį atvejis karo su Iranu metu.
Kaip pažymi „Alpine Macro“ vyriausiasis geopolitikos strategas Danas Alamariu, Viduržemio jūroje įvykdyta ataka gali paveikti dujų kainas Europoje, laivybos tarifus ir draudimo išlaidas. Tai įvyko Iranui reikalaujant, kad Europos šalys priverstų Ukrainą atsakyti už išpuolį prieš laivą Kaspijos jūroje.
„Irano ir Ukrainos karai gali būti tarpusavyje susiję. Po Ukrainos smūgio Kaspijos jūroje po kelių dienų užsidegė dujovežiai Viduržemio jūroje. Galbūt tai ne sutapimas – kyla rizika, kad du konfliktai suartės“, – perspėjo ekspertas.
Kodėl Ukraina smūgiavo Irano laivui?
Irano ekspertas Hamidrezas Azizi išdėstė keletą galimų Ukrainos smūgio į Irano laivą priežasčių.
Viena jų – Ukraina nori parodyti savo vertę kaip partnerė JAV.
Kitas požiūris – Izraelis ir JAV paprašė Ukrainos jų vardu daryti spaudimą Iranui, bijodami, kad bet kokie smūgiai į Irano infrastruktūrą sukels atsakomuosius veiksmus prieš jų regioninius ekonominius objektus.
Trečiasis variantas – Ukrainos ataka buvo atsakas į husių sukilėlių grasinimus laivams Bab el Mandebo sąsiauryje.
„Financial Times“ taip pat mano, kad Ukrainos smūgis galėjo būti įspėjimas, jog Irano Kaspijos jūros pakrantė yra pažeidžiama ir gali būti panaudota kaip derybų su JAV svertas.
Buvęs JAV gynybos sekretorius Markas Esperis, dirbęs pirmojoje Donaldo Trumpo administracijoje, anksčiau teigė, kad karą su Iranu reikėtų internacionalizuoti, įtraukiant Amerikos sąjungininkus Azijoje ir Europoje, taip pat šalis, besiribojančias su Iranu, – Turkiją, Armėniją ir Azerbaidžaną.
Energetikos ekspertas Danielis Yerginas, „S&P Global“ pirmininko pavaduotojas, taip pat pareiškė, kad karas su Iranu plečiasi geografiškai ir geopolitiškai.
„Pagalvokite apie visas jūras – Persijos įlanką, Raudonąją jūrą, Viduržemio jūrą, Juodąją jūrą, Baltijos jūrą, Kaspijos jūrą – visos jos tapo naftos karo arenomis“, – sakė jis.
Rusija eskaluoja konfliktą
Savo ruožtu Rusija taip pat siekia plėsti savo įtakos geografiją. Pastarųjų savaičių metu įvyko keli incidentai su dronais, nukritusiais Rumunijoje, Rusijos raketa taip pat nukrito Lenkijoje, pažeisdama NATO oro erdvę.
Europos politikos analizės centras pareiškė, kad šie incidentai liudija, jog Rusijos „šešėlinis karas“ prieš NATO slenka į pietus.
Irano ir Ukrainos karai
Anksčiau žiniasklaida rašė, kad Iranas svarstė galimybę smogti raketomis Ukrainos jūrų uostui atsakydamas į Ukrainos smūgį į Irano laivą Kaspijos jūroje, tačiau aktyvios diplomatinės pastangos kol kas leido stabilizuoti situaciją.
Tuo tarpu leidinys „Zeit“ rašo, kad Rusijos ir Ukrainos karas įgauna pagreitį ir įžengė į maksimalios eskalacijos fazę. Šio konflikto paaštrėjimo padarinius pajus net ir šalys, bandančios išlaikyti neutralumą.
Pašinianas paskelbė apie vyriausybės atsistatydinimą: kodėl tai vyksta
12:30
Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas paskelbė apie vyriausybės atsistatydinimą.
Plačiau skaitykite ČIA.
