Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Per dvejus metus – šeši pasikėsinimai į Rusijos generolus: atskleidė operacijų detales
19:44
Po Rusijos pilno masto įsiveržimo į Ukrainą Rusijos generolai pradėjo žūti ne tik fronte.
„Meduza“ skaičiuoja, kad per sprogimus Maskvoje ir Maskvos srityje žuvo mažiausiai trys generolai, dar vienas buvo pašautas, bet išgyveno.
Pastaroji tokia auka greičiausiai buvo Aleksandras Čaiko, kuris tik gegužę buvo paskirtas Rusijos kosminių pajėgų vadu.
Pasak leidinio, 2024 m. gruodį Rusijos Federacijos radiacinės, cheminės ir biologinės gynybos pajėgų vadas Igoris Kirilovas tapo pirmuoju generolu, žuvusiu per sabotažo aktą. Jis žuvo išeidamas iš savo namų Maskvoje, kai sprogo prie jo motorolerio pritvirtinta bomba. Taip pat žuvo jo padėjėjas Ilja Polikarpovas.
Kaip pažymėjo leidinys, teroro išpuolio vykdytojas teisme liudijo, kad jį verbavo Ukrainos žvalgybos tarnybos. Už savo veiksmus jis buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos.
Vos po kelių mėnesių, 2025 m. balandžio mėnesį, Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Pagrindinio operacijų direktorato vadovo pavaduotojas generolas leitenantas Jaroslavas Moskalikas žuvo sprogimo metu netoli Maskvos. Bomba buvo padėta automobilyje, pastatytame gyvenamojo namo kieme.
Ignatas Kuzinas, kurį tyrėjai pavadino „Ukrainos slaptųjų tarnybų agentu“, buvo suimtas dėl kaltinimų J.Moskaliko nužudymu. Jam taip pat buvo skirta laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos.
Tų pačių metų gruodį automobilio sprogimo metu žuvo Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo operatyvinio rengimo skyriaus vadovas generolas leitenantas Fanilas Sarvarovas. Sprogimas įvyko automobilių stovėjimo aikštelėje.
Nors Rusijos Tyrimų komitetas nedelsdamas pradėjo baudžiamąjį tyrimą dėl F.Sarvarovo nužudymo, kol kas nėra paskelbta jokios informacijos apie sulaikytuosius ar įtariamuosius.
2026 m. vasario mėnesį Maskvoje buvo nušautas generolas leitenantas Vladimiras Aleksejevas. Jis ėjo Rusijos Federacijos Generalinio štabo Pagrindinio direktorato pirmojo pavaduotojo pareigas.
Šių metų balandį anoniminiai „Telegram“ kanalai pranešė apie pasikėsinimą į generolą majorą Azatbeką Omurbekovą. Pasak kanalo „VChK-OGPU“. Apie šį daug informacijos nežinoma.
Rugpjūčio 1 d. pasirodė žinios apie pasikėsinimą į generolą pulkininką Aleksandrą Čaiko.
Žurnalistų teigimu, rugpjūčio 1 d. sprogimas įvyko netoli „Balzi Rossi“ restorano Maskvos centre, kur A.Čaiko, kaip teigiama, šventė savo gimtadienį.
Iranas prisipažino: ketino smogti trims taikiniams Ukrainoje
23:15
Irano lyderio vyresnysis patarėjas Mohsenas Rezaei pareiškė, kad po išpuolio prieš prekinį laivą Kaspijos jūroje Irano kariuomenė ruošėsi smogti trims taikiniams Ukrainoje, skelbia Irano žiniasklaidos kanalas „PressTV“
„Mes ketinome smogti trims taikiniams Ukrainoje, tačiau atšaukėme ataką, kai Ukraina atsiprašė“, - cituojamas Irano pareigūnas.
Liepos 28 d., Ukrainos laikinasis užsienio reikalų ministras Andrijus Sibiha paskambino Irano užsienio reikalų ministrui Abbasui Araghchiui ir užtikrino jį, kad Ukraina nori išvengti eskalavimo.
Liepos 25 d. Iranas apkaltino Ukrainą užpuolus jo prekinį laivą Kaspijos jūroje. Teheranas šį išpuolį prieš savo laivą pavadino agresijos aktu ir apkaltino Kyjivą bandymu išplėsti karą Ukrainoje.
Komentuodamas Irano grasinimus, V.Zelenskis tuomet sakė, kad Iranas ir Šiaurės Korėja jau užpuolė Ukrainą, tiekiant Rusijai ginklus, karinę techniką ir karius.
Užsienio reikalų ministras neatmeta, kad Rusija taikėsi į diplomatines atstovybes Kyjive
23:08
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys neatmeta versijos, kad Rusija sąmoningai taikėsi į diplomatines atstovybes, Kyjive praėjusį savaitgalį dviem raketoms apgadinus Lietuvos ambasados pastatą.
„Neatmestina taip pat ir ši versija, kol kas teigti negalime“, – kalbėjo K.Budrys LRT laidoje „Dienos tema“, paklaustas, ar Maskva galėjo taikytis į diplomatines atstovybes Ukrainos sostinėje.
„Žinome pagal tyrimo medžiagą, kad tai buvo raketos. Objekto (...) jokio šalia nėra, artimiausias objektas, kurį Rusija vis bando pasiekti, yra elektrinė, esanti už pusantro kilometro“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Bet visa kita ten yra gyvenamieji namai, išskyrus mūsų ambasadą. Galbūt ir taip yra, (siekiama) daryti spaudimą, bauginti, tačiau aš galiu pasakyti – visiškai nesėkmingai. Ryžtas ne sumažėjo, o padidėjo“, – pridėjo jis.
Kaip rašė BNS, per Rusijos smūgius šeštadienio naktį buvo apgadinti ambasados langų rėmai, suskaldyti stiklai, pažeistas stogas ir ant jo esantys saulės kolektoriai. Darbuotojai incidento metu nenukentėjo.
Užsienio reikalų ministerija (URM) skelbė, kad minėta žala padaryta Kyjivo Pečersko rajone penkių ir 150 metrų atstumu nuo ambasados nukritus dviem Rusijos raketoms.
Dėl to į URM iškviestam Rusijos atstovui buvo pareikštas griežtas protestas, pabrėžiant, kad Maskvos veiksmai šiurkščiai pažeidžia 1961 metų Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių.
„Nebuvo atsiprašyta ir atkreipsiu dėmesį, kad tie vaizdai, kurie mane pasiekė iš ambasados kolektyvo šeštadienį ryte, na, atakuota buvo viršgarsinėmis raketomis“, – sakė K.Budrys.
„Tomis, kurios buvo sukurtos atakuoti laivus, „Cirkon“ raketos. (...) Na, tai yra baisūs ginklai, kuo yra atakuojama. Mes supratimo neturime, į ką ten buvo taikytasi, nes tame rajone nieko nėra“, – transliuotojui nurodė ministras.
Jo teigimu, Rusijos atstovas išreiškė poziciją, kad Lietuva buvo įspėta apie visiems Kyjive kylančią grėsmę. Pasak K.Budrio, tokius įspėjimus Lietuva „traktuoja kaip grasinimą“.
Be to, atstovui įteiktoje protesto notoje pabrėžiama, kad atlikusi išsamų vertinimą, Lietuva reikalaus Maskvos kompensuoti apšaudymo metu patirtą žalą bei „pasilieka sau teisę imtis kitų atsakomųjų priemonių prieš Rusijos Federaciją“.
„Mes turime nusimatę priemones, kurių galėtume imtis kaip atsako į Rusijos veiksmus, nukreiptus prieš mus. (...) Nenorėčiau dabar eiti į detales, tačiau (...) mes turime galimybių, įrankių ir valios, jeigu reikia, gintis“, – pabrėžė K.Budrys.
BNS skelbė, kad per šeštadienio nakties Rusijos smūgius Kyjive žuvo mažiausiai devyni civiliai ir bent 27 buvo sužeisti.
Ataką pasmerkė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha. Šis išreiškė visišką solidarumą su Lietuva.
Kremlius svarsto, kaip padėti „Wildberries“: surezgė planą
22:57
Rusijos valdžios institucijos svarsto paramos paketą „Wildberries“ pardavėjams, kurių nuostoliai dėl Ukrainos atakų prieš šios prekybos platformos sandėlius vertinami 280 mlrd. rublių, arba 3,5 mlrd. JAV dolerių. Apie tai praneša „Bloomberg“.
Nukentėjusiems pardavėjams gali būti suteiktos kredito atidėjimo galimybės iki vienerių metų. Bankų prašoma leisti restruktūrizuoti jų skolas.
Taip pat svarstoma galimybė suteikti lengvatines paskolas apyvartiniam kapitalui papildyti, mokesčių atidėjimus arba sumažinti mokesčių normas pagal supaprastintą apmokestinimo sistemą.
Pardavėjams gali būti suteikti „Russian Post“ sandėliai ir kiti logistikos centrai arba leidžiama laikyti prekes užsienyje.
Nuo liepos vidurio Ukrainos dronai užpuolė daugiau nei tuziną „Wildberries“ objektų nuo pietų Rusijos iki Uralo.
Rusijos žiniasklaidos duomenimis, įmonė prarado mažiausiai 17 proc. savo sandėlių talpos. Į 280 mlrd. rublių įvertinta žala neįskaičiuoti pačios prekybos platformos nuostoliai.
Artėjant žiemai – įspėjimas Ukrainai: mes nesame pasirengę
22:46
Ukraina nėra pasirengusi greitai atkurti savo energetikos sistemą, jei šią žiemą Rusija surengtų rimtus išpuolius prieš energetikos sektorių. Tai interviu su parlamento nariu Andrijumi Županinu pareiškė Energetikos tyrimų centro direktorius Oleksandras Charčenko.
„Mes visiškai nesame pasirengę greitam atstatymui, jei šią žiemą energetikos sektoriui būtų surengti rimti išpuoliai, nes mūsų partneriai ir toliau vėluoja pristatyti įrangą – lėšos buvo skirtos kovo mėnesį, o konkursai paskelbti tik birželį, o jų įgyvendinimas užtruks metus“, – sakė jis.
Energetikos tyrimų centro direktorius pažymėjo, kad tokiu tempu didžioji dalis reikalingos įrangos nebus pristatyta iki šildymo sezono pradžios.
Jis pabrėžė, kad tai gali apsunkinti energetikos sistemos pasirengimą galimiems masiniams išpuoliams.
Ekspertas paaiškino, kodėl Trumpas nesuteikia „Patriot“ raketų Ukrainai
22:34
V.Zelenskis paprašė D.Trumpo 300 „Patriot“ raketų, kad Ukraina galėtų išsilaikyti artimiausiais mėnesiais ir žiemą – kol šalis pradės gaminti savo raketas šioms sistemoms. Tačiau D.Trumpas delsia, ir, kaip karinis ekspertas bei Austrijos Generalinio štabo pulkininkas Markusas Reisneris pažymėjo interviu ntv.de, to priežastis glūdi ne tik raketų trūkume.
Remiantis turimais duomenimis, padėtis su Europos oro gynybos sistemomis nėra geresnė.
„Galime daryti prielaidą, kad šioms sistemoms raketų visai nėra arba jų beveik nėra“, – pažymėjo M.Reisneris, komentuodamas prancūzų-italų "SAMP/T" komplekso būklę.
Pasak jo, net penktaisiais pilno karo karo metais šiai sistemai skirtų šaudmenų gamyba žymiai nepadidėjo.
Pasak eksperto, Vašingtonas didelę dalį amerikiečių arsenalo laiko vadinamajame „blokuojančiame rezerve“ – atsargose, kurios sąmoningai neteikiamos sąjungininkams, siekiant užtikrinti galimybę atremti daugkartinius smūgius tuo atveju, jei būtų užpulta pati Amerika ar jos pagrindiniai partneriai.
M.Reisneris apskaičiavo, kad šių raketų skaičius yra bent triženklis, ir būtent šį rezervą, tikėtina, turėjo omenyje V.Zelenskis.
Remiantis CSIS skaičiavimais, nuo vasario JAV „Patriot“ raketų atsargos sumažėjo nuo maždaug 2 300 iki 800 vienetų. Tai lėmė nuolatiniai Irano išpuoliai prieš JAV bazes Persijos įlankoje.
Nepaisant to, teigia M.Reisneris, Vašingtonas techniškai vis dar galėtų skirti Kijevui tam tikrą skaičių raketų.
Pasak eksperto, atsisakydamas tiekti „Patriot“ raketas, D.Trumpas bando daryti spaudimą V.Zelenskiui ir tuo pačiu stumia Kremlių į derybas: JAV toliau teikia Ukrainai žvalgybos informaciją ir taikinius, kuriuos galima pulti Rusijos teritorijoje.
Kęstutis Budrys apie rusų raketos krytį Lenkijoje: NATO turėtų atsakyti „kietai“, pajėgomis
21:45
Lenkijoje praėjusios savaitės pabaigoje nukritus rusiškai raketai, Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys pasigedo griežtesnės NATO politinės pozicijos ir reakcijos pajėgomis.
„Yra noras išlaikyti rimtį, bet atsakyti kietai. Tai rimtį matome, kad sugebėjome išlaikyti. Tas atsakymas kietai turėtų vis tiek, man atrodo, sekti paskui šį incidentą, visų pirma, pajėgomis“, – LRT laidoje „Dienos tema“ pirmadienį kalbėjo užsienio reikalų ministras.
„Taip pat galbūt ir nevieša komunikacija Rusijai, nes tiek „Rytų sargybos“, tiek „Baltijos sargybinio“ operacijos parodė, kad kai padidiname pajėgas regione, kai Rusijai tas yra nepriimtina, imasi atsargumo priemonių ir sustojo incidentai prieš Lenkiją, taip pat sustojo infrastruktūros gadinimas Baltijos jūroje“, – sakė K. Budrys.
„Tai nereiškia, kad kiekvienu atveju tai buvo planuota, daryta su intencija, gadinta. (...) Po šio įvykio turi būti lygiai tas pats“, – pridūrė ministras.
Kaip rašė BNS, Lenkijos pareigūnai praėjusį ketvirtadienį pranešė, jog rytiniame Liublino regione po sprogimo, įvykusio Rusijai surengus naujas raketų atakas prieš kaimyninę Ukrainą, liko maždaug dešimties metrų skersmens krateris.
Lenkijos gynybos ministras tvirtino, kad raketa Ch-101 buvo pagaminta netoli Maskvos, tuo metu Liublino prokuratūros atstovas nurodė, kad ekspertui iš Ukrainos nekilo dvejonių dėl raketos kilmės ir modelio.
Savo ruožtu šalies užsienio reikalų ministerijos atstovas tvirtino, jog tokias raketas naudoja išskirtinai Rusijos strateginė aviacija.
AFP analizė: Rusijos ir Ukrainos fronto linijos liepą beveik nepasislinko
21:33
Ukrainos pajėgoms didžiąja dalimi sustabdžius Rusijos puolimo tempą, fronto linijos Ukrainoje liepos mėnesį beveik nepasislinko, rodo naujienų agentūros AFP atlikta Karo studijų instituto (ISW) duomenų analizė.
Rusijos kariuomenė, birželį užėmusi 30 kv. km grynojo ploto, liepą užėmė iš viso mažiau nei 40 kv. km. Šie laimėjimai yra gerokai mažesni, palyginti su ankstesniais metais, kai rusai pažengdavo į priekį vidutiniškai 405 kv. km per mėnesį.
Balandį ir gegužę Maskva prarado apie 403 kv. km užimtos teritorijos. Rusijos puolimas lėtėja nuo 2025-ųjų pabaigos, tuo metu Kyjivas vykdo veiksmingus smūgius giliai Rusijos teritorijoje ir okupuotose Ukrainos dalyse, net ir tuo metu, kai Rusija toliau tęsia savo smūgius Ukrainai.
Liepos mėnesį nedaugelį savo laimėjimų Rusija pasiekė Donecko srityje rytinėje Ukrainos dalyje, Zaporižios srityje pietuose ir Sumų srityje šiaurės rytuose. Šiaurės rytinėje Charkivo srityje fronto linija nepajudėjo.
Tuo metu Ukrainos kariuomenė atkovojo 29 kv. km Dnipropetrovsko srityje šalies vidurio rytuose, patvirtinusi tendenciją, kuri prasidėjo 2025 metų gruodį.
Į skaičiavimus neįtraukta pažanga, apie kurią skelbia Rusija, tačiau kurios ISW negali nei patvirtinti, nei paneigti.
ISW bendradarbiauja su „Critical Threats Project“, priklausančiu „American Enterprise Institute“ – kitam JAV analitiniam centrui, besispecializuojančiam konfliktų analizėje.
Praėjus daugiau nei ketveriems metams nuo visapusiškos invazijos pradžios, Rusija okupuoja šiek tiek daugiau nei 19 proc. Ukrainos teritorijos, įskaitant aneksuotą Krymo pusiasalį ir pramoninio Donbaso regiono teritorijas, kurias Rusija arba prokremliški separatistai kontroliavo dar prieš 2022 metų vasarį pradėtą invaziją.
Didžiąją dalį savo laimėjimų Rusija pasiekė pirmosiomis konflikto savaitėmis.
Dronų smūgių talžoma „Wildberries“ įvedė naują taisyklę darbuotojams
21:18
Kadangi Ukrainos dronų smūgiai prieš Rusijos internetinę prekybos bendrovę „Wildberries“ vis dažnėja, įmonės darbuotojams uždrausta į sandėlių patalpas atsinešti išmaniuosius telefonus, rašo BBC.
„Telegram“ kanalas „Ostorozhno Novosti“ atkreipė dėmesį į pranešimą, kuris, kaip teigiama, liepos 31 d. buvo išsiųstas „Wildberries“ darbuotojams ir kuriame skelbiami saugos taisyklių „pakeitimai“ darbo vietoje.
„Nuo rugpjūčio 3 d. į sandėlių patalpas leidžiama atsinešti tik mygtukinius mobiliuosius telefonus be kamerų“, – teigiama „Wildberries“ priskiriamo pranešimo ekrano kopijoje.
Vėliau įmonės spaudos tarnyba patvirtino, kad apribojimai darbuotojų išmaniesiems telefonams galioja, tačiau nurodė, kad tai nėra naujiena.
Rusijos žiniasklaida linkusi sumenkinti Ukrainos dronų smūgių poveikį šalyje – valstybinė televizija juos retai mini ir vietoj to nukreipia dėmesį į pačios Rusijos atakas prieš Ukrainą.
Zalužnas: Ukraina niekada neįstos į NATO
20:31
Ukrainos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Valerijus Zalužnas pareiškė, kad netiki Ukrainos narystės NATO perspektyva, ir paragino sutelkti dėmesį į kitų saugumo aljansų plėtrą.
Ukrainos ambasadorius pasisakė per aukščiausių diplomatų diskusiją apie euroatlantinę integraciją. Nors jo buvo paprašyta pakomentuoti Ukrainos dalyvavimą JEF (Jungtinių ekspedicinių pajėgų) koalicijoje, jis pradėjo kalbėti apie NATO.
„Aš labai gerai pažįstu NATO. 12 metų aš pats asmeniškai dirbau, kad užtikrinčiau, jog įsisavintume NATO standartus, ir kasmet klausydavausi pasakojimų, kad netrukus įstosime į NATO. Deja, mes niekada į neįstosime!“, – pabrėžė generolas V.Zalužnas.
Jis mano, kad kliūtis Ukrainos įstojimui į Aljansą yra tai, kad „neįmanoma įstoti į organizaciją, kuri laikosi Antrojo pasaulinio karo doktrinų, esant tokiam Ukrainos ginkluotųjų pajėgų išsivystymo lygiui...“
Nepaisant tokio vertinimo, V.Zalužnas pripažino, kad „Ukrainai reikalingos technologijos, kurios šiandien vis dar yra prieinamos NATO šalyse“, įskaitant priešraketinę gynybą, kosminius pajėgumus ir pan.
Kalbėdamas apie Ukrainos saugumo garantijas, jis mano, kad veiksmingos yra kitos sąjungos, o ne NATO.
„Ukraina bus susieta su blokais ir aljansais, kurie, tikėtina, bus suformuoti. Labiausiai tikėtina, kad kalbėsime apie Europos karinį saugumo bloką“, - kalbėjo V.Zalužnas.
Zelenskis atleido Ukrainos ambasadorę JAV
20:02 Atnaujinta 20:53
Prezidentas Volodymyras Zelenskis atleido Olhą Stefanišyną iš Ukrainos ambasadorės Jungtinėse Valstijose pareigų, parodė rugpjūčio 3-ąją prezidento svetainėje paskelbtas potvarkis, kurį cituoja ukrainiečių portalas „Kyiv Independent“.
Šis žingsnis žengtas vykstant didelei vyriausybės pertvarkai ir numatomai platesnei Ukrainos ambasadorių rotacijai.
Kalbos apie tai, kad O.Stefanišyna gali palikti savo postą, sklandė nuo liepos vidurio, kai prasidėjo netikėta vyriausybės pertvarka.
Vienas O.Stefanišynai artimas asmuo portalui „Kyiv Independent“ sakė, kad ji nusprendė palikti postą „savo noru“.
Tačiau kitas su vyriausybės pertvarka susipažinęs šaltinis teigė, kad planai pertvarkyti vyriausybę buvo parengti prieš tai, kai O. Stefanišyna esą priėmė tokį sprendimą.
V.Zelenskis į Ukrainos ambasadoriaus Jungtinėse Valstijose postą iš pradžių planavo paskirti neseniai atleistą ministrę pirmininkę Juliją Svyrydenko. Tačiau ji atmetė šį pasiūlymą, sudavusi netikėtą smūgį prezidento administracijos planams.
Tuo metu dėl O.Stefanišynos taip pat sklando kalbos, kad jai gali būti pareikšti baudžiamieji kaltinimai, rašo portalas.
Jo duomenimis, ji esą figūruoja Nacionalinio kovos su korupcija biuro tyrime dėl įtariamų pažeidimų, susijusių su Turto susigrąžinimo ir valdymo agentūra, nors oficialiai jai dar nepareikšta jokių kaltinimų.
Ukrainos žiniasklaida anksčiau skelbė, kad su jos buvusiu vyru susijusios įmonės buvo gavusios sutarčių dėl konfiskuoto turto valdymo. Be to, 2019 metais jai buvo pareikšti kaltinimai kitoje pasisavinimo byloje.
V.Zelenskis nenurodė O.Stefanišynos atleidimo priežasties ir dar nepaskelbė, kas ją pakeis.
