Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Ukraina parodė sudužusį naikintuvą MiG-29: rado juodąją dėžę
18:25
Ukrainos valstybinio tyrimų biuro pareigūnai rado rugpjūčio 10 dieną per kovinę užduotį Odesos srityje avariją patyrusio naikintuvo MiG-29 skrydžio duomenų registratorių, vadinamąją juodąją dėžę.
Apie tai ketvirtadienį, rugpjūčio 13 dieną, pranešė Valstybinio tyrimų biuro spaudos tarnyba.
Pranešama, kad juodoji dėžė per gaisrą patyrė terminių pažeidimų. Šiuo metu specialistai dirba ją atkurdami ir nuskaitydami informaciją, kuri gali padėti nustatyti paskutinių skrydžio minučių aplinkybes.
Svarstomos kelios versijos
Tyrimas nagrinėja kelias galimas šio aviacijos incidento priežastis. Tačiau kol kas nė viena versija nėra patvirtinta.
„Dėsime visas būtinas pastangas, kad objektyviai ir kuo išsamiau nustatytume šio aviacijos incidento priežastis. Tyrimas turi aiškiai atsakyti į klausimą, kas tiksliai įvyko vykdant kovinę užduotį ir kokie veiksniai tai lėmė. Nė viena versija nebus atmesta jos kruopščiai nepatikrinus“, – pareiškė Valstybinio tyrimų biuro direktorius Oleksijus Suchačovas.
Atliekant tyrimą, be kita ko, tikrinama raketos, kurią pilotas panaudojo prieš priešo bepilotį orlaivį, techninė būklė, taip pat jos tinkamumas naudoti paleidimo metu.
Be to, tyrėjai aiškinasi, ar buvo laikomasi pasirengimo skrydžiui, jo vykdymo ir orlaivio eksploatavimo taisyklių. Taip pat tiriamos naikintuvo nuolaužos, medžiaga iš katastrofos vietos ir kariškių parodymai.
Kada įvyko aviakatastrofa
Rugpjūčio 10 dieną Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad tą patį vakarą Odesos srityje vykdant kovinę užduotį buvo prarastas ginkluotųjų pajėgų naikintuvas MiG-29. Pilotas sėkmingai katapultavosi ir buvo evakuotas į gydymo įstaigą.
Dėl lėktuvo katastrofos pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 416 straipsnio 2 dalį – skrydžių ar pasirengimo jiems taisyklių, taip pat skraidymo aparatų eksploatavimo taisyklių pažeidimas, sukėlęs katastrofą.
Žiniasklaida: svarbiausias taikinys Rusijoje kol kas Ukrainai neįveikiamas
23:25
Rusijos gamykla Jelabugoje, Tatarstane, tapo vienu svarbiausių smogiamųjų bepiločių orlaivių gamybos centrų, aprūpinančių karą prieš Ukrainą. Nors šis objektas yra vienas prioritetinių Ukrainos ginkluotųjų pajėgų taikinių, šiuo metu Ukraina neturi techninių galimybių padaryti gamybai didelės žalos, rašo „The i Paper“.
Gamykla yra netoli Nižnekamsko – miesto, kuriame šią savaitę Ukraina smogė „Taneco“ naftos perdirbimo gamyklai. Leidinys pažymi, kad Tatarstanas Rusijai turi strateginę reikšmę: regionas yra svarbus naftos gavybos ir perdirbimo centras, o jo įmonės aprūpina ištekliais Rusijos karo mašiną.
Maždaug už valandos kelio nuo Nižnekamsko yra specialioji ekonominė zona „Alabuga“, kur Rusija kartu su Iranu pradėjo gaminti smogiamuosius dronus „Shahed-131“ ir „Shahed-136“. Vėliau gamykloje pereita prie „Geran“ – modernizuotų rusiškų „Shahed“ versijų – ir klaidinančių dronų „Gerbera“ gamybos. Skaičiuojama, kad gamykla per dieną gali pagaminti nuo 170 iki 190 bepiločių orlaivių.
„Jei Tatarstano dronų gamyklai bus leista veikti toliau, ji pagamins tūkstančius bepiločių orlaivių, kurie ir toliau perkraus Ukrainos oro gynybą“, – teigė Hudsono instituto vyresnieji mokslo darbuotojai Luke'as Coffey ir Canas Kasapoglu.
Pastaraisiais metais gamyklos mastas smarkiai išaugo. Vašingtone įsikūrusio Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) tyrimas parodė sparčią gamybos infrastruktūros plėtrą. Analitikų duomenimis, nuo dviejų pastatų 2021 metais kompleksas išaugo iki maždaug 116 pastatų šiuo metu. Be to, jame yra 67 gyvenamieji objektai, skirti maždaug 20 tūkst. darbuotojų. Pranešama, kad tarp jų yra nepilnamečių ir priverstinai dirbti pasitelktų žmonių.
CSIS šią plėtrą apibūdina kaip sistemingą bepiločių orlaivių gamybos pajėgumų didinimą.
Ukraina jau mėgino smogti šiai gamyklai 2024 ir 2025 metais. Tačiau, pasak L.Coffey, šios atakos padarė tik ribotos žalos. Ekspertas tai aiškina stipria objekto apsaugos sistema ir tuo, kad nauji statiniai buvo projektuojami atsižvelgiant į galimų antskrydžių grėsmę.
Kitas ekspertas, Markas DeVore'as iš Sent Endriuso universiteto ir „Chatham House“, atkreipia dėmesį į gamybos specifiką. Pasak jo, dronai surenkami naudojant daugybę atskirų stiklo pluošto formų, todėl gamykloje nėra daug kritiškai svarbios įrangos, kurią sunaikinus gamyba iš karto sustotų.
„Norint iš tiesų sutrikdyti gamybą, smūgius reikėtų rengti pakankamai reguliariai“, – aiškino M.DeVore'as.
Ekspertų nuomone, alternatyva tiesioginiam gamyklos sunaikinimui galėtų būti poveikis jos energetikos infrastruktūrai ir tiekimo grandinėms. Į „Alabugą“ geležinkeliais iš Kinijos, be kita ko, gabenamos mikroschemos, metalų lydiniai, varikliai ir kiti komponentai. M.DeVore'o teigimu, papildomas ekonominis ir diplomatinis spaudimas Kinijai galėtų apsunkinti šių komponentų tiekimą.
Leidinys taip pat atkreipia dėmesį į politinį galimų smūgių Tatarstanui aspektą. Regione daugumą gyventojų sudaro tiurkų tautų ir musulmonų atstovai, o XX amžiaus paskutiniame dešimtmetyje Tatarstanas buvo paskelbęs nepriklausomybę nuo Rusijos. Ekspertų vertinimu, rimti Jelabugos įmonių veiklos sutrikimai galėtų turėti ne tik karinių, bet ir vidaus politinių pasekmių Kremliui.
Putinas keliauja šarvuotu traukiniu, po Maskvą važinėja tušti kortežai
22:04
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, stiprėjant Ukrainos dronų keliamai grėsmei, vis daugiau dėmesio skiria savo buvimo vietos slėpimui. Apie tai, remdamasis „The New York Times“ (NYT), rašo „The Moscow Times“.
Žurnalistė Farida Rustamova NYT sakė, kad melagingi oficialūs pranešimai apie V.Putino buvimo vietą Rusijoje nėra retenybė. Pasak jos, tarp tikrojo prezidento susitikimo ir jo parodymo per televiziją kaip tos dienos įvykio gali praeiti pusantro ar net du mėnesiai.
F.Rustamovos teigimu, Maskvoje taip pat sklando kalbos, kad sostinės gatvėmis važiuojantis prezidentinis kortežas kartais tėra klaidinantis manevras, o paties V.Putino jame nebūna. Tą patį NYT teigė ir su Kremliumi ryšių turintis šaltinis.
Dar 2023 metais iš Rusijos Federalinės apsaugos tarnybos pasitraukęs pareigūnas pasakojo, kad V.Putinas pradėjo vengti kelionių lėktuvu ir pirmenybę teikia traukiniui. Pasak „The Moscow Times“, tai šarvuotas traukinys, išoriškai panašus į įprastą Rusijos geležinkelių keleivinį sąstatą. Jame įrengta sporto salė, SPA ir speciali ryšio įranga.
V.Putino traukiniui taip pat įrengiama speciali geležinkelių infrastruktūra. NYT žurnalistui dar 2021 metais apsilankius Valdajuje, kur yra viena Rusijos prezidento rezidencijų, vietos gyventojai pasakojo apie iki jos nutiestą naują geležinkelio atšaką. Palydovinėse nuotraukose taip pat buvo matyti nauja stotis su sraigtasparnių aikštele, kurios nebuvo nei tvarkaraščiuose, nei geležinkelių žemėlapiuose.
„The Moscow Times“ rašo, kad V.Putino apsaugos priemonės dar labiau sugriežtintos Ukrainos dronams vis giliau prasiskverbiant į Rusijos teritoriją. Leidinio teigimu, Kremliuje papildomo nerimo sukėlė ir Izraelio įvykdyta Irano aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei likvidavimo operacija. Po jos Rusijos specialiosios tarnybos ėmėsi papildomų priemonių V.Putino buvimo vietai slėpti.
Straipsnyje taip pat minima, kad „Radio Svoboda“ nustatė atvejų, kai V.Putino susitikimai buvo nufilmuoti iš anksto, nors vėliau pateikti kaip tuo metu vykstantys.
Dar prieš karą leidinio „Projekt“ atstovas Michailas Rubinas buvo nustatęs, kad skirtingose V.Putino rezidencijose įrengti vienodi darbo kabinetai, todėl iš televizijos vaizdo sunku suprasti, kur tuo metu iš tikrųjų yra Rusijos prezidentas.
Zelenskis prieš Zalužną ir Budanovą: ką mano ukrainiečiai
19:06
Antrajame Ukrainos prezidento rinkimų ture, jei būtų skaičiuojama tik apsisprendusių rinkėjų nuomonė, buvęs kariuomenės vadas Valerijus Zalužnas įveiktų Volodymyrą Zelenskį 66 proc. prieš 33 proc., o Kyryla Budanovas – 60 proc. prieš 40 proc., tai rodo naujausia SOCIS apklausa.
Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala atkreipė dėmesį į dviejų neseniai Ukrainoje atliktų apklausų rezultatus ir pateikia įdomiausius faktus iš jų.
Ką rodo apklausos
Ką mano ukrainiečiai? Naujos įdomios apklausos, kurias atlikto KIIS (liepos 16-31 d.) ir SOCIS (liepos 28 – rugpjūčio 2 d.):
Strateginis optimizmas. 82 proc. ukrainiečių tiki galutine Ukrainos pergale, o 63 proc. mato šalį po dešimties metų kaip klestinčią ES narę (KIIS). Tačiau 56 proc. teigė, kad valstybė juda netinkama kryptimi. (SOCIS)
Pergalė ukrainiečiams nebūtinai reiškia greitą visų teritorijų išlaisvinimą. 35 proc. labiausiai tikėtinu scenarijumi laiko kovų sustabdymą ties fronto linija ir ilgą diplomatinį procesą, 21 proc. – karo tęsimąsi iki politinių permainų Rusijoje. 1991 m. sienų atkūrimą pasirinko 15 proc., taikos sutartį pripažįstant Donbaso ir Krymo praradimą – 12 proc., o 2022 m. pradžios sienų atkūrimą – 9 proc. (SOCIS)
Greitos karo pabaigos tikisi mažuma. Apie penktadalis mano, kad karas gali baigtis iki 2026 m. pabaigos, dar 13 proc. – pirmąjį 2027 m. pusmetį. 39 proc. karo pabaigos laukia tik 2027 m. antroje pusėje arba vėliau. (KIIS)
Europinė ir euroatlantinė kryptis išlieka tvirta. Referendume už narystę ES balsuotų 69 proc., už narystę NATO – 61 proc.
Kuo pasitiki
Abu tyrimai beveik identiškai nurodo didžiausią pasitikėjimą turinčius veikėjus. Buvusiu kariuomenės vadu Valerijumi Zalužnu pasitiki 66 proc., buvusiu gynybos ministru Mychaila Fedorovu – 63 proc., Prezidento administracijos vadovu Kyryla Budanovu – 61 proc. Kontroversiškai liepą atleisto M.Fedorovo populiarumo šuolis: pasitikėjimas juo nuo 50 proc. gegužę išaugo iki 68 proc. (KIIS)
Prezidentu V.Zelenskiu pasitiki 56 proc., nepasitiki 38 proc. Hipotetiniame pirmajame prezidento rinkimų ture tarp apsisprendusių rinkėjų V.Zelenskis vis dar nestipriai pirmautų – 22 proc. (V.Zalužnas 21 proc., M.Fedorovas – 13 proc., K.Budanovas – 8 proc.). Antrajame ture V.Zelenskio padėtis būtų sudėtingesnė. Tarp apsisprendusių rinkėjų V.Zalužnas jį įveiktų 66 proc. prieš 33 proc., M.Fedorovas – 64 proc. prieš 36 proc., K.Budanovas – 60 proc. prieš 40 proc. Tačiau V.Zelenskis įveiktų Petro Porošenką. (SOCIS)
Svarbiausias vidaus nepasitenkinimo šaltinis – korupcija. 90 proc. korupcijos lygį laiko aukštu arba labai aukštu. 60 proc. išlikusią korupciją įvardijo kaip vieną didžiausių valdžios problemų. (SOCIS)
Rinkimai, kurie karo metu nevyksta dėl konstitucinio draudimo, siejamas su karo padėties pabaiga. Jei būtų pasiektos laikinos paliaubos ir atšaukta karo padėtis, 62 proc. norėtų surengti rinkimus, 26 proc. siūlytų juos dar kuriam laikui atidėti. (SOCIS)
Ukrainos gynybos gamintojos DEMZ gamykla turėtų iškilti šalia Balbieriškio
18:00
Ukrainos gynybos pramonės įmonės Dnipro elektromechanikos gamyklos (DEMZ) amunicijos gamykla turėtų iškilti Prienų rajone, netoli Balbieriškio miestelio, Ąžuolų kaime, maždaug 130 km nuo sostinės Vilniaus.
30,6 hektaro ploto sklypas – vienintelis Prienų rajone – įrašytas Nacionalinės žemės tarnybos rezervuotų investicinių valstybės sklypų sąraše. Ekonomikos ir inovacijų ministerija anksčiau ketvirtadienį BNS patvirtino, kad DEMZ gamyklą ketina statyti Prienų rajone.
Šioje teritorijoje anksčiau planuota įrengti Šiaulių sąjungos dronų treniruočių bazę.
Balbieriškio bendruomenės „Balbieriškis juda“ pirmininkas ir savivaldybės tarybos narys Algis Marcinkevičius BNS teigė apie planuojamą gamyklą iki ketvirtadienio nieko nežinojęs, o apie tai išgirdęs iš vietos žurnalistų.
„Neturėjau informacijos, kad kažkas vyks, – ketvirtadienį BNS sakė A.Marcinkevičius. – Rajono taryba irgi nežino šito reikalo, (...) oficialų kalbų, kažkokių susitikimų nebuvo.“
Plačiau skaitykite ČIA.
Prie Romos esančioje šaudmenų gamykloje – galingas sprogimas
17:55
Netoli Kolefero, maždaug už 40 km į pietryčius nuo Romos esančio miestelio, esančioje šaudmenų gamykloje ketvirtadienį nugriaudėjo sprogimas, pranešė Italijos karabinieriai.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija sureagavo į Ukrainos žodžius Amerikai
17:29
Rusijos užsienio reikalų ministerijos viceministras Sergejus Riabkovas tvirtina, kad Maskvai šiuo metu nežinoma apie naujus pasiūlymus dėl taikos proceso, kuriuos Kyjivas perdavė Vašingtonui.
Apie tai ketvirtadienį, rugpjūčio 13 dieną, rašo Rusijos naujienų agentūra „Interfax“.
Į klausimą, ar Rusija diplomatiniais kanalais gavo iš JAV Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pasiūlymus, S.Riabkovas atsakė neigiamai.
Analogiškas buvo S.Riabkovo atsakymas ir į klausimą, ar Maskvai žinoma apie šiuos pasiūlymus.
Ką kalbėjo Zelenskis
Rugpjūčio 11 dieną Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad šalies derybų grupė perdavė JAV pasiūlymus dėl tolesnių veiksmų, skirtų sustiprinti spaudimą Rusijai ir priartinti karo pabaigą.
Ukrainos prezidentas pareiškė gavęs derybų grupės pranešimą apie derybų su amerikiečių puse eigą.
„Mes perdavėme amerikiečių pusei savo pasiūlymus“, – sakė V.Zelenskis.
Jis pažymėjo, kad JAV gali padėti Ukrainai sustiprinti apsaugą, ypač oro gynybos srityje. Kartu Kyjivas tikisi, kad Vašingtonas panaudos savo įtaką, kad padarytų spaudimą Maskvai, siekiant pakeisti jos požiūrį ir neleisti toliau vilkinti karo.
Interviu CNN, paskelbtame rugpjūčio 12 dieną, V.Zelenskis neatskleidė detalių apie naujus pasiūlymus dėl taikos proceso, tačiau pažymėjo: „Mums reikia aktyvesnio amerikiečių pusės įsitraukimo į taikos planą“.
„Esu dėkingas [JAV prezidento Donaldo] Trumpo komandai už tai, kad jie nori tęsti. [Rusijos vadovas Vladimiras] Putinas dabar nenori sustabdyti šio karo, ir jam šiuo metu daromas nepakankamas spaudimas“, – sakė jis.
Liepos 23 dieną JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, po susitikimo su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu Filipinuose, pareiškė, kad taikos deryboms dėl Ukrainos prireiks „naujų idėjų“, norint išeiti iš aklavietės.
Po Ukrainos dronų smūgių – kainų šuolis
17:27
Ukrainos vykdomos dronų atakos Rusijoje didina krovinių vežimo sunkvežimiais išlaidas ir dar labiau skatina infliaciją, o didėjančios išlaidos verčia vežėjus riboti savo veiklą.
Logistikos bendrovės „Logistic Performance“ komercijos direktorė Valerija Savenkova sakė, kad didėjančios kuro kainos privertė jos įmonę sumažinti veiklos geografinę aprėptį, skelbia Lenkijos visuomeninis transliuotojas TVP.
Anksčiau šiais metais jos įmonė vežė krovinius visoje šalyje, tačiau per pastarąjį mėnesį dėl Ukrainos dronų smūgių Rusijos naftos perdirbimo gamykloms degalų kainos pakilo 16–18 proc., dėl to įmonės transporto išlaidos padidėjo 4,5–5,5 proc.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos dronų vadas siūlo Baltijos šalims sukurti „žudymo zoną“ prie Rusijos
17:16
Estija ir kitos Baltijos šalys vis dar klaidingai vertina Rusijos keliamą karinę grėsmę ir jai tinkamai nesiruošia, interviu estų leidiniui „Postimees“ pareiškė Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų vadas majoras Robertas Brovdis, žinomas šaukiniu Madjaras.
Vaizdinga retorika ir taikliomis operacijomis pagarsėjęs vadas Estijai, Latvijai ir Lietuvai pateikė veiksmų planą, kaip naudojant dronus greitai sukurti tvirtą gynybos skydą nuo galimo Rusijos puolimo.
„Vaikinai, nesiblaškykite. Štai jums penki pirmieji žingsniai, kuriuos turite žengti 2026 metais“, – rugpjūčio pradžioje duotame interviu rėžė R.Brovdis.
„Tai nėra sudėtingi dalykai. Tiesiog reikia priimti sprendimus ir juos įgyvendinti“, – pridūrė jis.
Penkių žingsnių rekomendaciją Baltijos šalių gynybai įtvirtinti bepiločių pajėgų vadas sugalvojo ne spontaniškai. Žurnalistui tariantis dėl interviu, duota suprasti, kad R.Brovdis pageidauja kalbėti apie tai, kaip sėkmingai apginti Baltijos šalis.
Pasak jo, siūlomas planas yra pagrįstas užmoju iš viso neleisti priešo pajėgoms įžengti į Baltijos valstybių teritoriją.
„Jei iš anksto žinote, kad prieš jus planuojamas puolimas, tuomet galite suduoti atsakomąjį smūgį ir neleisti priešui įkelti kojos į savo teritoriją“, – pabrėžė R.Brovdis.
Vaizdinga retorika ir taikliomis operacijomis pagarsėjęs vadas Estijai, Latvijai ir Lietuvai pateikė veiksmų planą, kaip naudojant dronus greitai sukurti tvirtą gynybos skydą nuo galimo Rusijos puolimo.
„Vaikinai, nesiblaškykite. Štai jums penki pirmieji žingsniai, kuriuos turite žengti 2026 metais“, – rugpjūčio pradžioje duotame interviu rėžė R.Brovdis.
„Tai nėra sudėtingi dalykai. Tiesiog reikia priimti sprendimus ir juos įgyvendinti“, – pridūrė jis.
Penkių žingsnių rekomendaciją Baltijos šalių gynybai įtvirtinti bepiločių pajėgų vadas sugalvojo ne spontaniškai. Žurnalistui tariantis dėl interviu, duota suprasti, kad R.Brovdis pageidauja kalbėti apie tai, kaip sėkmingai apginti Baltijos šalis.
Pasak jo, siūlomas planas yra pagrįstas užmoju iš viso neleisti priešo pajėgoms įžengti į Baltijos valstybių teritoriją.
„Jei iš anksto žinote, kad prieš jus planuojamas puolimas, tuomet galite suduoti atsakomąjį smūgį ir neleisti priešui įkelti kojos į savo teritoriją“, – pabrėžė R.Brovdis.
Penkių punktų planas Baltijos šalims
Žingsnis Nr. 1: „Sukurkite „žudymo zoną“
Kaip siūlo Ukrainos bepiločių pajėgų vadas, galima palei sieną su Rusija (Lietuvos atveju – su Baltarusija) sukurti sąlyginę „žudymo zoną“. Tai zona, kurioje laisvai galėtų skraidyti ir pulti dronai. Kuo ji platesnė, tuo geriau. Estijos, Latvijos ir Lietuvos plotai nedideli, todėl ši „žudymo zona“ galėtų būti nuo 2 iki 5 kilometrų pločio.
„Ten sunaikinkite absoliučiai viską, – rėžė R.Brovdis. – Tai turi būti visiškai atvira teritorija, kurioje dronai turi naikinti absoliučiai viską, kas juda. Reikia nesukurti galimybės pasislėpti už medžių ar pastatų. Viskas turi būti matoma. Tai jūsų, taip sakant, buferinė zona.“
Plačiau skaitykite ČIA.
Tuskas: sulaikėme rusą, kuris bandė įvykdyti egzekuciją Varšuvoje
17:05 Atnaujinta 18:33
Lenkijoje sulaikytas Rusijos pilietis, kurį Varšuva kaltina planavus Lenkijos sostinėje nužudyti Ukrainos ir JAV pilietybę turintį asmenį, ketvirtadienį pranešė ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.
„Jis buvo nepatogus (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino režimo požiūriu ir paskutinę akimirką (...) mums pavyko užkirsti kelią šiai egzekucijai“, – žurnalistams sakė D.Tuskas.
Jis nurodė, kad įtariamasis buvo sulaikytas rugpjūčio 7 dieną.
„Tai pirmoji tokia situacija, kai kas nors, veikdamas pagal Rusijos nurodymus, nusprendė įvykdyti išpuolį prieš amerikietį kitos NATO šalies teritorijoje“, – sakė jis.
Pasak D.Tusko, Lenkijos vidaus saugumo agentūros (ABW) ir policijos pareigūnai sulaikė įtariamąjį bendradarbiaudami su JAV tarnybomis.
„Turime susitaikyti su prielaida, kad Vladimiro Putino režimas bandys pašalinti žmones, kurie dėl įvairių priežasčių yra nepatogūs“, – sakė ministras pirmininkas.
Varšuva, pasak jo, „tikriausiai vėl patirs panašų spaudimą“.
Lenkija, esanti NATO rytiniame flange, nuo 2022 metų, kai Maskva pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, ne kartą kaltino Rusiją diversijomis.
Birželį Rytų Lenkijoje buvo nušautas rusų karikatūristas ir V.Putino kritikas Semionas Skrepeckis, kurio tikrasis vardas buvo Robertas Kuzovkovas. D.Tuskas vėliau šį nužudymą pavadino politine žmogžudyste.
Keli Rusijos valdžios oponentai tapo išpuolių aukomis užsienyje, įskaitant Jungtinę Karalystę (JK), Vokietiją ir Lietuvą.
Maskva visada neigė bet kokias sąsajas su šiais išpuoliais.
WSJ: Ukrainos dronai „sunaikino“ visą JAV brigadą per pratybas Vokietijoje
16:11
Pavasarį Vokietijoje buvo surengtos karinės pratybos, kurių metu JAV kariai mokomajame mūšyje susidūrė su Ukrainos dronų operatoriais. Kaip rašo laikraštis „The Wall Street Journal“, ukrainiečių bepiločių padaliniai lengvai aptikdavo ir sunaikindavo Amerikos karius ir šarvuotą techniką.
Pasak leidinio šaltinių, įvykusios pratybos ir naujausi JAV praradimai Irane išduoda tai, kokios pažeidžiamos dronų atžvilgiu yra Jungtinės Valstijos, nors ir praėjo keleri metai po to, kai Amerika dronų sistemas pavertė neatsiejama karvedystės dalimi.
Nesėkminga JAV karių patirtis Vokietijoje atskleidė amerikiečių klaidas ir parodė, kokias Ukrainos karo pamokas gali išmokti viena galiausių pasaulyje kariuomenių.
Balandžio ir gegužės mėnesiais vykusių pratybų „Combined Resolve“ (liet. „Kombinuotas ryžtas“) metu buvo tikrinamas ginkluotųjų pajėgų pajėgumas valdyti dronus ir apsiginti nuo masinio mažų bepiločių orlaivių, tapusių dominuojančiu elementu Rusijos kare prieš Ukrainą, panaudojimo.
Kaip pažymima straipsnyje, tokios pratybos rengiamos būtent tam, kad kariai galėtų veikti realistiškos kovos sąlygomis.
Anot laikraščio šaltinių, minimose pratybose dalyvavo apie 3 500 JAV karių. Jų užduotis buvo pulti pozicijas, kurias kariniame poligone gynė priešo pajėgos, sustiprintos Ukrainos karių iš 412-osios „Nemesis“ bepiločių sistemų pajėgų brigados.
Amerikiečių pareigūnai, kalbėję su žurnalistais, nurodė, kad per šiuos manevrus Ukrainos dronų operatoriai "sunaikino" JAV šarvuotųjų pajėgų brigadą.
Vieno iš dalyvių teigimu, pratybose dalyvavusios pajėgos į mūšį išsiuntė sunkiąją šarvuotąją techniką, kuri kėlė dulkių debesis ir buvo gerai matoma Ukrainos žvalgybiniams dronams. Po žvalgybinių dronų į kovą įsitraukė dronai, galintys mėtyti sprogmenis, taip pat pirmojo asmens vaizdo (FPV) dronai, kurie kovos sąlygomis „tiesiogiai rėžiasi į taikinius“, rašo „The Wall Street Journal“.
Ukrainiečių dronai su JAV karine technika tvarkėsi taip žaibiškai, kad šią tekdavo grąžinti į pratybas kaip naujus vienetus – tarsi „atgimusius“ – kad tik manevrai nesustotų, pasakojo apie pratybų eigą informuotas amerikiečių pareigūnas.
Pratybų metu taikinys laikomas „nukautu“, jei dronas pakimba virš transporto priemonės arba praskrenda pakankamai arti jos.
Straipsnyje išskirta, kad nebūtų galima tvirtinti, jog JAV kariai nebuvo pasirengę dronų atakoms. Pasak JAV kariuomenės atstovo, į Vokietiją rotacijai atvykusi Teksaso brigada buvo aprūpinta standartinėmis elektroninės kovos ir priešdroninėmis sistemomis. Tačiau, panašu, kad tai nepadėjo.
„The Wall Street Journal“ šaltinis atkreipė dėmesį, kad naujosios mobiliosios brigados, aprūpintos naujausia įranga ir taikančios šiuolaikines taktikas, pratybose pasirodė gerokai geriau.
Pastaraisiais metais JAV sausumos pajėgų vadovybė Europoje pasinaudojo galimybe į pratybas įtraukti Ukrainos kariškius ir sudaryti galimybes sąjungininkų pajėgoms perimti jų įgūdžius panaudojant imitacinius kovos veiksmus.
Kaip teigiama straipsnyje, JAV kariuomenė nėra pirmoji, kuri nesugebėjo pasipriešinti Ukrainos dronams. Šaltinis priminė, kad praėjusių metų gegužę Ukrainos dronų operatoriai lengvai „nugalėjo“ britų, estų ir kitas NATO pajėgas – tuo pačiu ir JAV kontingentą – per pratybas Baltijos jūros regione.
Strateginių ir tarptautinių studijų centro ekspertas Eliotas Cohenas laikraščiui pabrėžė, kad naujausia karinių veiksmų patirtis rodo, kokie svarbūs šiuolaikiniame kare yra visų tipų dronai.
„Labai svarbu, kad JAV kariai tai įsisavintų, tačiau, deja, kol kas tai nevyksta“, – pažymėjo jis.
„Combined Resolve“ – tai kas pusmetį rengiamos karines pratybos, skirtos imituoti didelio masto sausumos kovines operacijas, kurių metu rotacinės JAV pajėgos naudoja šarvuotų transporto priemonių, remiamų sausumos pajėgų, sraigtasparnių, dronų ir kitų priemonių, junginius.
„JAV nerasi tokio pobūdžio mokymų“, – pareiškė NATO vyriausiasis karinis vadas Europoje, oro pajėgų generolas Alexusas Grynkewichas. Jis teigė, kad po to, kai NATO pajėgos atlieka pratybas kartu su Ukrainos pajėgomis, „pokyčiai yra stebėtini“.
