- Zelenskis apie smūgį Rusijos gilumoje: sunaikintas „Su-24M“ ir keturi įrenginiai
- Vokietija siunčia aiškų signalą Rusijai: ruošiamas beveik 12 mlrd. eurų raketų arsenalas
- Naktį Rusiją sudrebino smūgiai: liepsnos apėmė naftos gamyklą ir „Ozon“ logistikos centrą
- Naujas šūvis prekybos kare su Rusija: Armėnija griebėsi neplanuotų veiksmų
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Putinas Ukrainos pasiūlymus dėl taikos pavadino „egzotiškais“
20:33
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Ukrainos siūlymus dėl taikaus susitarimo pavadino „egzotiškais“ ir teigė, kad jie Maskvai yra nepriimtini, skelbia „Ukrainska pravda“.
„Mes visada pasirengę dialogui dėl taikos, tačiau tik remiantis realybe vietoje“, – sakė V.Putinas.
Jis nepatikslino, kokius konkrečiai Ukrainos pasiūlymus vadina „egzotiškais“. Rusijos vadovas teigė, kad tai esą yra galimų susitarimų sričių išbandymas, o panašūs pasiūlymai buvo teikiami ir anksčiau.
„Tačiau dar per anksti kalbėti apie tai, kas galėtų tapti galimų susitarimų pagrindu“, – pridūrė jis.
V.Putinas taip pat pareiškė, kad Ukraina, pradėjusi smūgiuoti į civilius objektus Rusijoje, esą „atidariusi Pandoros skrynią“, ir teigė, kad Maskva į tai atsako.
Kremlius taip pat tvirtino, kad Rusijos kariuomenės veiksmai esą yra „gerokai reikšmingesni ir destruktyvesni“.
Ukraina smogė 36 Rusijos šešėlinio laivyno laivams: operacijos metu paveikti 242 laivai
23:51
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų bepiločių sistemų pajėgos (USF) rugpjūčio 1–22 dienomis Juodojoje ir Azovo jūrose smogė 36 Rusijos vadinamajam šešėliniam laivynui priklausantiems laivams.
Kaip skelbia „Ukrinform“, tai pranešė USF vadas Robertas „Madiar“ Brovdi.
„USF operacijos „MoLoChKa“ statusas: blokuoti bet kokį Rusijos šešėlinio laivyno judėjimą Azovo jūroje ir per Kerčės sąsiaurį, taip pat riboti laivybą šiaurinėje ir šiaurės rytinėje Juodosios jūros dalyse“, – teigė Brovdi.
Pasak jo, vien rugpjūčio mėnesį buvo smogta 36 šešėlinio laivyno laivams.
Iš viso nuo operacijos pradžios liepos 6 dieną iki rugpjūčio 22-osios Ukrainos USF pajėgos sėkmingai paveikė 242 laivus – 134 iš jų Azovo jūroje ir 108 Juodojoje jūroje.
Anksčiau „Ukrinform“ skelbė, kad rugpjūčio 1–8 dienomis Ukrainos USF Juodojoje ir Azovo jūrose smogė dar 12 Rusijos šešėlinio laivyno laivų.
Ukraina ruošiasi naikintuvų gamybą perkelti į savo teritoriją: planai jau numatyti sutartyse
20:47
Ukrainos sutartyse dėl užsienyje pagamintų kovinių orlaivių tiekimo numatyta galimybė dalį jų gamybos ir aptarnavimo darbų perkelti į Ukrainą. Apie tai pranešė Ukrainos karinių oro pajėgų aviacijos vadas pulkininkas Oleksandras Djakivas.
„Kalbant apie gamybos lokalizaciją, didieji koncernai, pasirengę tiekti mums orlaivius, yra pasirengę lokalizuoti gamybą Ukrainoje ir mums padėti“, – sakė vadas.
Kartu jis pabrėžė, kad šių planų įgyvendinimas tiesiogiai priklauso nuo saugumo situacijos.
„Jūs suprantate, kad egzistuoja tam tikra saugumo situacija, kurioje galime tai padaryti. Nėra prasmės čia sutelkti pajėgumų orlaiviams remontuoti tokiomis sąlygomis, kai priešo oro atakų priemonės pasiekia Užhorodą, Černivcius ir Lvovą“, – paaiškino Djakivas.
Vis dėlto, pasak jo, partneriai jau yra pasirengę lokalizuoti gamybą ir techninę priežiūrą Ukrainoje. Tokia galimybė numatyta ir jau sudarytose sutartyse dėl užsienio gamybos naikintuvų tiekimo.
„Tai įrašyta į mūsų jau turimas užsienyje pagamintų orlaivių tiekimo sutartis ir mes tai darysime Ukrainoje“, – patikino jis.
„Gripen“ ir „Rafale“ Ukrainai
Kaip pranešė UNIAN, gegužę Švedija paskelbė apie pirmųjų naikintuvų „Gripen“ pardavimą Ukrainai. Planuojama, kad 2027 metų pradžioje Ukrainos karinės oro pajėgos gaus pirmuosius 16 C/D modifikacijos orlaivių, o iki 2030 metų – dar 22 naujausios E serijos naikintuvus, kuriuos Ukraina įsigis.
Iš viso Ukraina planuoja gauti 150 naikintuvų „Gripen“. „Defense Express“ ekspertai pažymėjo, kad visi šie orlaiviai nebus užsakomi iš karto – juos planuojama įsigyti mažesnėmis partijomis. Ekspertų skaičiavimais, vienas JAS 39 E/F „Gripen“ naikintuvas Ukrainai kainuotų apie 125 mln. eurų.
Liepos mėnesį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbė apie planus perduoti Ukrainai „Rafale“ naikintuvų ir prancūziškų raketų gamybos licencijas. Pasak jo, pirmieji šie orlaiviai Ukrainos padangėje turėtų pasirodyti 2028–2029 metais.
Rusija dukart smogė „Aurora“ logistikos centrui: antrą kartą – atvykus gelbėtojams
19:58
Rusijos pajėgos šeštadienį dukart smogė „Aurora“ mažmeninės prekybos tinklo logistikos centrui Ukrainoje. Apie ataką pranešė prekybos tinklo vienas iš įkūrėjų Tarasas Panasenko.
Pasak jo, po pirmojo smūgio Rusijos pajėgos surengė pakartotinę ataką tuo metu, kai į įvykio vietą buvo atvykusios avarinės tarnybos, taip siekdamos padaryti kuo daugiau žalos.
Per smūgius buvo sunaikinti sandėliai ir apgadintos Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos ugniagesių bei gelbėtojų transporto priemonės.
Vis dėlto aukų pavyko išvengti. T.Panasenko teigimu, darbuotojams griežtai laikantis saugumo taisyklių per abu smūgius žmonės nenukentėjo.
Pastarosiomis dienomis Rusijos pajėgos jau ne kartą atakavo Ukrainos mažmeninės prekybos ir logistikos infrastruktūrą. Rugpjūčio 20-ąją Kyjivo regione per Rusijos smūgius buvo apgadintas „Fora“ prekybos tinklo logistikos centras ir „Varus“ prekybos tinklui skirtų prekių sandėlis. Tą pačią dieną Kyjive taip pat buvo sunaikintas ledų bendrovės „Faini Liody“ logistikos sandėlis, tiekęs produkciją Kyjivui ir dar 12 Ukrainos miestų.
„The Telegraph“: Ukrainos planas paralyžiuoti Maskvos oro uostus žlugo dėl dviejų priežasčių
19:50
Ukrainos planą, pagal kurį buvo ketinama pasitelkti dirbtiniu intelektu valdomus dronus masinėms atakoms prieš Maskvos oro uostus, sustabdė dvi pagrindinės priežastys, skelbia „The Telegraph“.
Pirmiausia buvo baiminamasi, kad per atakas gali būti apgadintas keleivinis lėktuvas. Antra, tokiam planui nepritarė Europos šalys.
Pasak leidinio, siekiant sutrikdyti Rusijos oro susisiekimą būtų reikėję kiekvieną naktį Maskvos oro uostų kryptimi paleisti iki 1 000 dronų.
Pranešama, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išreiškė susirūpinimą dėl galimybės, jog vienas iš dronų galėtų pataikyti į civilinį keleivinį lėktuvą.
Taip pat neatmetama, kad planas nebuvo įgyvendintas dėl Europos šalių neapsisprendimo dėl smūgių civiliniams objektams.
„Jei tai būtų įvykę Rusijoje su Europos parama, Putinas greičiausiai būtų pasielgęs taip pat su Europos oro uostais“, – leidinys cituoja analitinio centro „The D Group“ vyresnįjį patarėją Edą Arnoldą.
Siekiant sumažinti riziką civilinei aviacijai, buvo svarstoma iš anksto perspėti oro bendroves ir paraginti jas išgabenti lėktuvus prieš paleidžiant dronų spiečius.
Vis dėlto Ukrainos prezidento administracija paneigė, kad egzistavo koks nors planas dronais su dirbtiniu intelektu smogti Rusijos oro uostams.
Operacija „M&Ms“
Anksčiau „The Atlantic“ skelbė, kad Ukrainos prezidentui V. Zelenskiui buvo pristatytas operacijos kodiniu pavadinimu „M&Ms“ planas. Jo tikslas galėjo būti sumažinti arba visiškai sustabdyti komercinius skrydžius Rusijos oro uostuose, įskaitant Maskvos oro uostus, visos vasaros laikotarpiui.
Tarp galėjusių būti sutrikdytų skrydžių būtų ir Rusijos oligarchų kelionės. Pasak žurnalistų, jei operacija būtų įgyvendinta, jos nutraukimas galėjo tapti viena iš sąlygų pradėti derybas dėl paliaubų.
Operacijos planavimas buvo sustabdytas liepą, kai Ukrainos prezidentas atleido buvusį gynybos ministrą Mychailą Fiodorovą.
Teigiama, kad būtent jis buvo Ukrainos dirbtiniu intelektu valdomų dronų programos architektas – subūrė programuotojų komandą ir pritraukė Europos sąjungininkų finansavimą autonominėms sistemoms, kurioms nebūtų daromas elektroninės kovos sistemų poveikis.
Prancūzija stiprina Ukrainos oro gynybą: Macronas pažadėjo naujų perėmimo raketų
17:32
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šeštadienį paskelbė, kad Paryžius Ukrainai perduos naujų perėmimo raketų.
Kyjivo oro gynybos sistemoms trūksta amunicijos po naujausių mirtinų Rusijos atakų.
„Labai svarbu suteikti Ukrainai visas būtinas priemones, kad ji galėtų apsaugoti savo dangų ir atremti šią agresiją“, – socialiniame tinkle „X“ rašė E. Macronas.
Jis pridūrė telefonu informavęs Ukrainos vadovą Volodymyrą Zelenskį apie „mūsų paramos stiprinimą perduodant perėmimo raketas ir tęsiant mūsų bendradarbiavimą“.
Berlynas siunčia griežtą žinią Putinui: Ukraina sulauks daugiau Vokietijos paramos
16:03
Vokietijos užsienio reikalų ministras šeštadienį griežtai sukritikavo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną dėl suintensyvėjusio „brutalaus agresijos karo“ Ukrainoje ir pažadėjo Kyjivui daugiau paramos.
Johanno Wadephulio komentarai per vizitą Ukrainos sostinėje pasirodė praėjus dienai po Rusijos drono atakos prekybos centre Rytų Ukrainoje, per kurią žuvo mažiausiai 16 žmonių.
„Brutalūs Rusijos agresijos karo veiksmai (...) niekaip neslūgsta“, – spaudos konferencijoje su Ukrainos užsienio reikalų ministru Andrijumi Sybiha sakė J.Wadephulis.
„Priešingai, V.Putinas netgi padidino karo intensyvumą. Jis sąmoningai terorizuoja civilius gyventojus, raketomis ir dronų spiečiais puldamas civilinę infrastruktūrą“, – teigė vokietis.
Rusija suintensyvino Ukrainos miestų bombardavimą, o Jungtinės Tautos (JT) praneša, kad 2026 metais civilių aukų skaičius pasiekė didžiausią lygį nuo karo pradžios.
„Noriu dar kartą pabrėžti: Ukrainos žmonės turi mūsų visišką palaikymą. Vokietija stovi už Ukrainos nugaros“, – teigė J.Wadephulis.
Jis paskelbė apie papildomus 50 mln. eurų humanitarinę pagalbą Ukrainai, kuri bus skirta Jungtinių Tautų (JT) agentūroms ir nevyriausybinėms organizacijoms, orientuotoms į paramą žmonėms fronto linijų zonose.
Vokietija taip pat skirs dar 10 mln. eurų į NATO fondą, finansuojantį Ukrainos energetikos tinklų stiprinimą ir oro gynybos nuo dronų sistemas, sakė J.Wadephulis.
Ukraina ragina sąjungininkus padėti stiprinti oro gynybą. Šalis ypač jaučia „Patriot“ perėmiklių trūkumą, nes Jungtinėms Valstijoms vasarį pradėjus karą su Iranu, šios sistemos buvo nukreiptos kitur.
J.Wadephulis sakė aptaręs šį klausimą su Europos šalimis ir planuojantis kitą savaitę jį aptarti su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio.
Per derybas su JAV kolega jis taip pat ketina paliesti įstrigusias pastangas užbaigti 2022 metais prasidėjusį karą.
J.Wadephulis teigė tikintis, kad „Jungtinės Valstijos išliks pasirengusios čia atlikti aktyvų vaidmenį“.
A.Sybiha nurodė, kad taikos pastangos šiuo metu yra „įšaldytos“, pridurdamas: „Mums reikia aktyvesnio amerikiečių įsitraukimo.“
„Be JAV nerealu pasiekti pažangos ar teisingos taikos šioje situacijoje“, – teigė jis.
Rusija pradėjo naują dronų karo etapą: Ukrainai teks vytis pavojingą tempą
15:57
Ukraina ir Rusija įžengė į naują dronų karo etapą – abi šalys vis daugiau dėmesio skiria didelio greičio bepiločiams ir jų perėmimo technologijoms. Apie tai rašo „The Kyiv Independent“.
Rusija vis aktyviau naudoja reaktyvinius smogiamuosius dronus, todėl Ukraina priversta spartinti naujų jų perėmimo priemonių kūrimą. Pasak Ukrainos karinių oro pajėgų atstovo Jurijaus Ihnato, tokių dronų skaičius sparčiai auga – liepą jų buvo penkis kartus daugiau nei birželį.
Kai kuriais atvejais reaktyviniai dronai gali sudaryti net du trečdalius per parą paleidžiamų bepiločių orlaivių.
Iki šiol Ukraina sėkmingai kovojo su lėtesniais „Shahed“ dronais, naudodama FPV dronus-perėmėjus. Tačiau naujosios reaktyvinės versijos gerokai greitesnės. Įprastas „Shahed“ gali pasiekti maždaug 185 km/val., o reaktyviniai „Geran-4“ ir „Geran-5“ – atitinkamai apie 500 ir 600 km/val.
Dėl tokio greičio juos gerokai sunkiau numušti FPV dronais-perėmėjais ar mobiliosiomis ugnies grupėmis.
Ukrainos žvalgybos vertinimu, Rusija per mėnesį pagamina apie 3 tūkst. reaktyvinių smogiamųjų dronų. Rugpjūtį, GUR vertinimu, jų gamyba jau viršijo įprastų, stūmoklinius variklius naudojančių versijų gamybą.
Tuo metu Ukraina taip pat kuria naujos kartos perėmėjus. Vienas su programa dirbantis ukrainiečių inžinierius teigė, kad jau sukurti prototipai, galintys pasivyti reaktyvinius taikinius.
„Tai inžinerinė problema, kuriai egzistuoja inžinerinis sprendimas“, – sakė jis.
Atskira kryptis – nuosavų reaktyvinių perėmėjų kūrimas. Rugpjūčio 14 dieną buvęs Ukrainos gynybos ministras Michailas Fiodorovas paskelbė apie bandymus su aparatais, galinčiais pasiekti iki 600 km/val. greitį.
O rugpjūčio 21-ąją Ukrainos gynybos ministerija paskelbė, kad pirmasis ukrainietiškas reaktyvinis dronas-perėmėjas „Alexa Spatium“ oficialiai priimtas į ginkluotę.
Kaip rašo leidinys, šis aparatas gali pasiekti didelį greitį, o neaptikęs taikinio gali būti panaudotas pakartotinai. Be kovos su bepiločiais, jis taip pat gali atakuoti antžeminius taikinius ir sraigtasparnius.
Taigi danguje virš Ukrainos formuojasi nauja technologinė lenktynė – Rusija kuria vis greitesnius smogiamuosius dronus, o Ukraina ieško būdų juos pasivyti ir perimti dar ore.
Ukrainos smūgis Rusijoje: Jeisko naftos terminalo teritorijoje kilo gaisras
14:49
Rugpjūčio 22-osios naktį Ukrainos gynybos pajėgų daliniai smogė Jeisko naftos produktų terminalo kuro ir tepalų rezervuarams. Dėl smūgio objekto teritorijoje kilo gaisras, pranešė Ukrainos kariuomenės Generalinis štabas.
„Padarytos žalos mastas tikslinamas“, – teigiama pranešime.
Generalinis štabas patikslino, kad Jeisko naftos produktų terminalas yra Jeisko jūrų uosto infrastruktūros dalis. Uostas įsikūręs Rusijos Krasnodaro krašte, Taganrogo įlankoje, Azovo jūroje.
Terminalas skirtas naftos produktams priimti, saugoti ir perkrauti į jūrų transportą. Uosto krovinių terminalų pralaidumas siekia apie 6,8 mln. tonų krovinių per metus. Iš jų daugiau nei 1 mln. tonų sudaro skystieji kroviniai, įskaitant naftos produktus.
Ukrainos Generalinis štabas pabrėžė, kad šis objektas naudojamas Rusijos kariuomenės aprūpinimui.
Zelenskis apie smūgį Rusijos gilumoje: sunaikintas „Su-24M“ ir keturi įrenginiai
14:17
Ukrainos gynybos pajėgos sunaikino Rusijos lėktuvą „Su-24M“ ir keturis aerodromo įrenginius Saki aerodrome.
Kaip praneša „Ukrinform“, apie tai „Facebook“ paskyroje paskelbė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Pasak prezidento, Ukrainos tolimojo nuotolio smūgiai ir toliau riboja Rusijos karinį bei ekonominį potencialą, todėl agresorė vis labiau tiesiogiai pajunta karo poveikį.
V.Zelenskis teigė, kad per pastarąsias 24 valandas Ukrainos pajėgos smogė Novokujbyševsko naftos perdirbimo gamyklai, esančiai maždaug už 1 tūkst. kilometrų nuo fronto linijos. Dėl smūgio Rusijos karo mašinai esą buvo atimta milijonų dolerių eksporto pajamų.
Taip pat buvo smogta logistikos centrui Samaros srityje ir taikiniams Juodojoje jūroje.
Prezidentas pabrėžė, kad dabar patvirtinti ir ankstesnių smūgių rezultatai. Saki aerodrome buvo sunaikintas „Su-24M“ lėktuvas ir keturi aerodromo įrenginiai.
Be to, Briansko srityje sunaikintos bepiločių orlaivių valdymo retransliavimo stotys. Jos naudojamos Rusijos pajėgų, siekiant nukreipti dronus į Ukrainos miestus ir kaimus.
Kaip jau skelbta, rugpjūčio 22-osios naktį Ukrainos gynybos pajėgos smogė Novokujbyševsko naftos perdirbimo gamyklos objektams Rusijos Samaros srityje.
Sybiha: taikos derybose negali būti jokių pertraukų – vienintelė kliūtis yra Putinas
13:33
Užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha paragino naujajame politiniame sezone maksimaliai suaktyvinti pastangas siekiant taikos ir vengti pertraukų derybų procese, daugiausia dėmesio skiriant kuo greitesnei karo pabaigai.
A.Sybiha tai pareiškė bendroje spaudos konferencijoje su Vokietijos užsienio reikalų ministru Johannu Wadephulu Kyjive, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
„Dabar esame tokiame etape, kai pastangas priartinti taiką galima paspartinti. Diplomatija čia atlieka itin svarbų vaidmenį. Principinė Ukrainos pozicija yra ta, kad tikra taika gali būti pasiekta tik aktyviai Europai dalyvaujant prie derybų stalo“, – sakė A.Sybiha.
Jis taip pat pabrėžė, kad šiame kontekste svarbu ruoštis naujoms sankcijoms.
„Tai susiję tiek su Grahamo įstatymo projektu Jungtinėse Valstijose, tiek su 22-uoju ES sankcijų paketu, kuris turi būti kuo griežtesnis. Šiandien su Johannu ypatingą dėmesį skyrėme dar vienam klausimui – specialių antibalistinių sankcijų paketui. Šie ribojimai turėtų smarkiai susilpninti Rusijos galimybes gaminti balistines raketas. Šiandien aptarėme šio paketo elementus ir veiksmus, reikalingus jam įgyvendinti“, – sakė ministras.
Sybiha pabrėžė, kad būtina suaktyvinti šiuo metu įstrigusias taikos pastangas, taip pat užtikrinti aktyvesnį JAV įsitraukimą.
„Negali būti jokių pertraukų. Naujojo aktyvaus politinio ir diplomatinio sezono pagrindinis tikslas turi būti tai, kaip kuo greičiau užbaigti šį karą. Tam praktiškai yra viena, beveik vienintelė kliūtis – Putinas“, – pabrėžė Ukrainos užsienio reikalų ministras.
Kaip skelbta anksčiau, Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas šeštadienio rytą atvyko į Kyjivą.