Visas naujienas apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Ukraina nustebino: ėmė smūgiuoti iki šiol nematytu būdu
16:10
Ukrainos dronai, naudojami vidutinio nuotolio smūgių kampanijoje prieš Rusijos logistiką okupuotose teritorijose, pradėjo siųsti vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuotos atakos prieš Rusijos pasienio regionus, pastebėjo prancūzų atvirųjų šaltinių analitikas Clementas Molinas ir vadinamasis Rusijos karinis tinklaraštininkas „Vojenyj osvedomitel“.
Juos nustebino tai, kad būtent tokiems smūgiams yra reikalingas labai geras interneto ryšys, kokį gali užtikrinti tokios sistemos, kaip „Starlink“.
Praėjusią savaitę paaiškėjo, kad Ukraina paprašė milijardieriaus, bendrovės „SpaceX" vadovo Elono Musko suteikti Ukrainos pajėgoms leidimą naudotis „Starlink“ technologija smūgiams Rusijos teritorijoje. Kyjivas nurodė, kad smūgiai būtų vykdomi iki 200 km atstumu nuo valstybės sienos su Ukraina.
Tačiau, ekspertų nuomone, kol kas nekalbama apie tai, kad Kyjivas būtų gavęs kokį nors leidimą.
Šeštadienį ir pirmadienį Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas Brovdis paskelbė vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuoti bepiločių orlaivių smūgiai aerodromams, radaro stotims, oro gynybos kompleksams, retransliatoriams, sandėliams ir kitiems objektams Krasnodaro krašte bei Rostovo srityje.
K️aip pastebėjo Kremliui artimas karinis tinklaraštininkas „Vojenyj osvedomitel“, smūgiams buvo panaudoti ukrainiečių „FP-2“ dronai. Tai – pagrindinis Kyjivo vidutinio nuotolio smūgių kampanijos įrankis.
„Starlink“ technologija leidžia šiems dronams pasiekti bet kurią okupuotos Ukrainos vietą, taip pat Juodosios jūros vandenis ir Rusijos pakrančių rajonus, pastebėjo atvirųjų šaltinių analitikas. „Starlink“ taip pat leidžia perduoti smūgių vaizdo įrašus.
J️o teigimu, klausimų kelia tai, kad Ukraina pradėjo dalintis smūgių Rusijoje vaizdo įrašais, kur ji negali naudotis „Starlink“ technologija. Remiantis analitiko analize, prieš oro gynybos sistemas, radarus ir aviaciją Rusijos pietuose jau buvo suduota dešimtys smūgių.
I️šskiriama keletas scenarijų, kuomet tokie smūgiai galėtų būti įmanomi: tam būtų reikalingi, „Mesh“ tinklai (belaidžio ryšio sistemos, kurias sudaro pagrindinis retransliatorius ir papildomi mazgai) su bepiločių orlaivių retransliatoriais ryšiui palaikyti, rašė C.Molinas.
Platformos „Vojenyj osvetomitel“ autorius išreiškė vertinimą, kad tai gali būti ženklas, jog „Starlink“ pradedama naudoti vis giliau Rusijos teritorijoje arba Ukrainos ginkluotosios pajėgos naudoja retransliatorių tinklą, panašų į Rusijos ginkluotųjų pajėgų tinklą“.
Labiausiai tikėtina, kad naudojama retransliatorių sistema, kurioje vienas iš dronų yra virš Ukrainos teritorijos, naujienų portalui „Agentstvo“ pareiškė analitikas Kirilas Michailovas.
„Starlink“ veikimo virš Rusijos požymis man būtų operatoriaus valdomi smūgiai, vykdomi didesniu nei 200 km atstumu nuo sienos ar jūros“, – pridūrė jis.
️„Meš“ tinklai yra labiau tikėtinas spėjimas nei tai, kad „Starlink“ pradėjo veikti Rusijos teritorijoje, sutiko ir „Conflict Intelligence Team“ (CIT) grupės atstovas.
Paslaptinga žinia: Kojala ir Linkevičius įvertino CŽA vadovo vizitą Maskvoje
20:14
JAV žiniasklaida, remdamasi šaltiniais, skelbia, kad Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovas Johnas Ratcliffe'as antradienį atskrido į Maskvą. Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala ir Lietuvos ambasadorius Švedijoje Linas Linkevičius svarstė, kokiu tikslu šis aukštas pareigas einantis JAV pareigūnas atvyko į Rusijos sostinę.
Pasak L.Kojalos, CŽA vadovo vizitas Maskvoje nėra netikėtas, o tai rodo siekį atnaujinti taikos derybas dėl karo Ukrainoje.
„Tai nėra labai netikėta. Mes matėme ir prie Bideno, kai jo CŽA vadovas buvo vienas iš svarbiausių, jeigu ne svarbiausias, tarpininkas diskusijoms su Kremliumi, įskaitant ir su Putinu prieš prasidedant plataus masto invazijai. Ratcliffe'as, akivaizdu, irgi turi savo prezidento pasitikėjimą – didesnį nei kai kurie kiti žvalgybos vadovai“, – 15min kalbėjo L.Kojala.
Tuo metu L.Linkevičius 15min sakė ir pats skridęs lėktuvu, kuriuo į Maskvą atkeliavo CŽA direktorius. Pasak diplomato, greičiausiai niekas ir neatskleis tikslesnių vizito detalių.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
Putino išgirta rusiška „Starlink“ alternatyva stringa: du palydovai krinta Žemės link
19:59
Rusijos mėginimą sukurti savą „Starlink“ alternatyvą lydi vis daugiau techninių problemų. Mažiausiai du liepą paleisti palydovai nepasiekė numatytos orbitos ir, kaip manoma, netrukus pateks į tankiuosius atmosferos sluoksnius bei sudegs, praneša „The Moscow Times“.
Maskvoje įsikūrusi bendrovė „Biuro 1440“ kuria palydovinio ryšio sistemą „Rassvet“. Skelbiama, kad ji turėtų užtikrinti plačiajuostį ryšį bet kurioje pasaulio vietoje, o ateityje būtų naudojama ir karinėms reikmėms.
Tačiau iki šių pažadų įgyvendinimo – dar ilgas kelias.
Du palydovai veikiausiai bus prarasti
Antroji 16 „Rassvet“ palydovų grupė į orbitą buvo iškelta liepos 19-osios vakarą Maskvos laiku. Kitą dieną „Biuro 1440“ paskelbė, kad aparatai sėkmingai atsiskyrė nuo raketos ir užmezgė ryšį su skrydžių valdymo centru.
Bendrovė tuomet nurodė, kad patikrinus sistemas palydovai pradės kelionę į numatytą orbitą. Tačiau tolesni jų skrydžio duomenys rodo, kad ne viskas vyksta pagal planą.
Mažiausiai du antrosios grupės palydovai neatliko nė vieno pastebimo orbitos aukštinimo manevro. Jų skriejimo aukštis jau sumažėjo iki mažiau nei 300 kilometrų, todėl tikėtina, kad abu aparatai pateks į tankesnius atmosferos sluoksnius, suirs ir sudegs.
Dar trys palydovai kurį laiką mėgino kilti aukščiau, tačiau, regis, šiuos manevrus nutraukė. Jų orbitos dabar pamažu žemėja – aparatai skrieja maždaug 310–330 kilometrų aukštyje.
Kiti grupės palydovai taip pat gerokai atsilieka nuo numatyto skrydžio plano. Rugpjūčio pabaigoje nė vienas jų nebuvo pakilęs aukščiau nei 360 kilometrų. Devynių manevrus atlikusių palydovų skriejimo aukštis buvo maždaug 200 kilometrų mažesnis nei pirmosios grupės tokiu pačiu skrydžio etapu.
Kosmonautikos tyrinėtojas Anatolijus Zakas mano, kad du žemiausiai atsidūrę palydovai veikiausiai jau bus prarasti. Apie kelis nesėkmingus „Rassvet-3“ palydovų mėginimus pakilti į aukštesnę orbitą paskelbė ir astronomas Jonathanas McDowellas.
Pirmasis paleidimas taip pat nebuvo sklandus
Problemų kilo ir po pirmojo pagrindinės „Rassvet-3“ grupės paleidimo kovo 23 dieną. Tąkart iš Plesecko kosmodromo buvo iškelta 16 maždaug po 370 kilogramų sveriančių palydovų.
Vienas jų neatliko jokių pastebimų manevrų, nuolat prarado aukštį ir maždaug birželio 6 dieną veikiausiai sudegė atmosferoje. Dar vienas palydovas buvo atsidūręs ties iškritimo iš orbitos riba, tačiau birželio pabaigoje vėl pradėjo kilti.
Didžiąją dalį pirmosios grupės palydovų pavyko pakelti aukščiau, o kai kurie jų pasiekė 500–550 kilometrų aukštį. Vis dėlto nė vienas nepakilo iki 800 kilometrų orbitos, kuri bendrovės Tarptautinei telekomunikacijų sąjungai pateiktuose dokumentuose buvo nurodyta kaip vienas iš planuojamos sistemos variantų.
Tiesa, tai nebūtinai reiškia, kad visi žemiau skriejantys palydovai sugedo. A.Zakas neatmeta galimybės, kad dalį jų „Biuro 1440“ sąmoningai paliko žemesnėje orbitoje įvairiems bandymams atlikti.
Vis dėlto skristi žemiau sudėtingiau. Kuo arčiau Žemės yra palydovas, tuo labiau jį stabdo itin reta viršutinė atmosfera. Dėl šio pasipriešinimo aparatas pamažu netenka aukščio, todėl orbitai palaikyti turi dažniau įjungti variklius ir eikvoti kurą. Tai gali sutrumpinti jo eksploatavimo laiką.
Žadėjo šimtus palydovų
„Rassvet“ pristatomas kaip rusiškas atsakas JAV bendrovės „SpaceX“ sukurtam „Starlink“ tinklui.
2025 metų birželį „Roskosmos“ vadovas Dmitrijus Bakanovas teigė, kad pirmuoju projekto etapu grupuotę turėtų sudaryti 350 palydovų. Jų esą pakaktų visą parą veikiančiam pasauliniam ryšio tinklui sukurti. Vėliau palydovų skaičių planuota padidinti iki 900.
Skelbta, kad projektas kainuos 430 mlrd. rublių, o komercines paslaugas numatoma pradėti teikti 2027 metais.
Sistema turėtų būti naudojama ne tik civiliniam ryšiui. 2026 metų birželį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad per ją būtų galima valdyti ir kovinius dronus.
„Ji niekuo nenusileidžia „Starlink“, o gal kai kuo jį net pranoksta“, – tvirtino V.Putinas.
Kol kas padėtis orbitoje rodo ką kita: vienas pagrindinės grupės palydovas jau prarastas, dar du veikiausiai netrukus sudegs atmosferoje, o nė vienas iš iki šiol paleistų aparatų nepasiekė planuose minimo 800 kilometrų aukščio.
Taigi iki šimtų palydovų sistemos ir pasaulinės ryšio aprėpties Rusijai dar toli. Pirmiausia jos kuriami palydovai turi pasiekti numatytas orbitas – ir sugebėti jose išsilaikyti.
Amerikiečių karinis lėktuvas išskrido iš Maskvos
19:05
JAV karinis transportinis lėktuvas „Boeing C-17A Globemaster III“, anksčiau atskridęs į Maskvą, išskrido priešinga kryptimi. Tokius duomenis pateikia pasaulinio aviacijos eismo internetinio stebėjimo sistemos.
Kaip rodo duomenys, lėktuvas išskrido iš Maskvos ir pasuko Latvijos link, per kurią skrido tranzitu pakeliui iš Andrews karinės bazės Vašingtone, skelbia TASS.
Anksčiau „CBS News“ televizijos kanalo korespondentė Jennifer Jacobs savo paskyroje socialiniame tinkle „X“ pranešė, kad į Rusiją atskrido CŽA direktorius Johnas Ratcliffe'as.
Linas Kojala įvertino CŽA vadovo vizitą Maskvoje
19:00
JAV žiniasklaida, remdamasi šaltiniais, skelbia, kad Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovas Johnas Ratcliffe'as antradienį atskrido į Maskvą. Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala svarstė, kokiu tikslu šis aukštas pareigas einantis JAV pareigūnas atvyko į Rusijos sostinę.
„Tai nėra labai netikėta“
Pasak L.Kojalos, CŽA vadovo vizitas Maskvoje nėra netikėtas, o tai rodo siekį atnaujinti taikos derybas dėl karo Ukrainoje.
„Tai nėra labai netikėta. Mes matėme ir prie Bideno, kai jo CŽA vadovas buvo vienas iš svarbiausių, jeigu ne svarbiausias, tarpininkas diskusijoms su Kremliumi, įskaitant ir su Putinu prieš prasidedant plataus masto invazijai. Ratcliffe'as, akivaizdu, irgi turi savo prezidento pasitikėjimą – didesnį nei kai kurie kiti žvalgybos vadovai“, – kalbėjo L.Kojala.
Plačiau skaitykite ČIA.
CŽA vadovas atsidūrė Maskvoje: Putinas skubiai pakeitė darbotvarkę
18:52 Atnaujinta 18:57
Paaiškėjo, kad į Maskvą JAV kariniu lėktuvu atvyko Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorius Johnas Ratcliffe'as. Jis atskrido dalyvauti susitikimuose Maskvoje – tai socialiniame tinkle „X“ pranešė „CBS News“ korespondentė Jennifer Jacobs, remdamasi šaltiniais. Taip pat skelbiama, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas skubiai pakeitė darbotvarkę.
Amerikiečių karinis transporto lėktuvas „Boeing C-17 Globemaster III“, kaip antradienį parodė „Flightradar24“ duomenys, rytą atskrido iš Rygos į Maskvos Vnukovo oro uostą. Į Latvijos sostinę lėktuvas atvyko iš Merilando valstijos, kur yra įsikūrusi oro bazė, joje bazuojasi, be kita ko, JAV karinių oro pajėgų prezidentiniai lėktuvai.
Po pranešimų apie JAV karinio lėktuvo atskridimą Maskvos gatvėse antradineį pastebėtas kortežas su amerikiečių diplomatų numeriais.
Putinas atšaukė visus renginius dėl CŽA direktoriaus vizito
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas skubiai pakeitė savo antradienio darbotvarkę – tai įvyko paskelbus, kad CŽA vadovas Johnas Ratcliffe'as atvyko į Maskvą.
Antradieniui suplanuotas didelio masto renginys, kurio rengimu užsiėmė šimtai žmonių, buvo perkeltas likus kelioms dienoms iki jo vykdymo, – pranešė Kremliaus darbą nušviečiantis žurnalistas Aleksandras Junaševas.
Jo teigimu, šaltiniai jam patvirtino informaciją apie CŽA direktoriaus Johno Ratcliffe'o atvykimą į Maskvą. Apie J.Ratcliffe'o vizitą Maskvoje anksčiau pranešė „CBS News“ korespondentė Jennifer Jacobs, remdamasi šaltiniais. Jų duomenimis, CŽA vadovas antradienį Rusijos sostinėje turėtų surengti susitikimus su Rusijos valdžios atstovais.
Prašė Ukrainos, kad neatakuotų tuo metu
Prieš J.Ratcliffe'o kelionę JAV pranešė Ukrainai apie aukšto rango amerikiečių delegacijos vizitą į Maskvą ir paprašė laikinai sustabdyti smūgius jos buvimo Rusijos sostinėje metu, – pranešė portalas „Axios“, remdamasis šaltiniu.
Plačiau skaitykite ČIA.
Pranešama, kad CŽA direktorius Ratcliffe'as atsidūrė Maskvoje
17:53 Atnaujinta 18:33
Paaiškėjo, kad į Maskvą JAV kariniu lėktuvu atvyko Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorius Johnas Ratcliffe'as. Jis atskrido dalyvauti susitikimuose Maskvoje – tai socialiniame tinkle „X“ pranešė „CBS News“ korespondentė Jennifer Jacobs, remdamasi šaltiniais.
Amerikiečių karinis transporto lėktuvas „Boeing C-17 Globemaster III“, kaip šiandien paaiškėjo iš „Flightradar24“ paslaugos duomenų, rytą atskrido iš Rygos į Maskvos Vnukovo oro uostą. Į Latvijos sostinę jis atvyko iš Merilando valstijos, kur yra įsikūrusi oro bazė, joje bazuojasi, be kita ko, JAV karinių oro pajėgų prezidentiniai lėktuvai.
Po pranešimų apie JAV karinio lėktuvo atskridimą Maskvos gatvėse antradineį pastebėtas kortežas su amerikiečių diplomatų numeriais.
Dmitrijus Peskovas anksčiau pareiškė, kad Kremlius neturi informacijos apie į Vnukovą atskridusį amerikiečių karinį lėktuvą. JAV gynybos departamento, Baltųjų rūmų, JAV ambasados Maskvoje ir Rusijos ambasados Vašingtone atstovai operatyviai neatsakė į klausimus apie skrydžio tikslus, – pažymi NBC.
Jei į Maskvą iš tiesų atskrido CŽA direktorius, tai būtų pirmas toks vizitas nuo karo Ukrainoje pradžios. Ankstesnis įvyko 2021 metų lapkritį. Tuometinis Amerikos žvalgybos vadovas Williamas Burnsas slapta atvyko su tikslu įspėti Kremlių, kad JAV žino apie Vladimiro Putino rengiamą invaziją, ir perspėti jį nesiryžti šiam žingsniui.
Amerikiečių karinis lėktuvas taip pat atskrido į Rusiją vasarį, kalinių mainų metu, – pažymi britų leidinys „The iPaper“. Tuomet iš Rusijos kalėjimo buvo paleistas ir perduotas JAV amerikiečių mokytojas Markas Fogelis.
Pirmadienį Rygoje nusileido dar vienas amerikiečių lėktuvas – „Boeing C-40 Clipper“, naudojamas aukšto rango pareigūnams gabenti, kuris taip pat atskrido iš oro bazės Merilande. Paprastai tarp jo keleivių gali būti prezidento administracijos nariai, Kongreso nariai ar kariniai vadai.
Plačiau skaitykite ČIA.
Maskva griežtai sureagavo į bendrą Ukrainos, JAV ir Europos planą dėl Donbaso
17:26
Rusija negali leisti, kad trečioji šalis valdytų Donbasą, pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, skelbia naujienų agentūra „Interfax“.
Taip jis sureagavo į Ukrainos, JAV ir Europos Sąjungos pasiūlytą planą, kuris priartintų Maskva ir Kyjivą prie taikos.
„Donbasas yra Rusijos Federacijos teritorija, Rusijos Federacijos subjektas… Ir vargu ar kokia nors trečioji šalis galėtų valdyti Rusijos regionus“, – kalbėjo jis.
Tokiu būdu jis iš esmės pripažino, kad Maskva neketina atsisakyti savo agresyvių tikslų, nepaisant tebevykstančių, nors ir vangokai derybų dėl galimo taikaus sprendimo.
D.Peskovas neapsiėjo ir be dar vienos manipuliacijos: jis bandė tikinti, kad būtent Rusija esą yra „atvira taikai“, o karą tęsia tik dėl alternatyvų stokos.
Pasak jo, Rusija „ne tik tikisi, bet ir yra įsitikinusi, kad pergalė bus“, nors tuo pačiu pridūrė, kad „tai priklausys nuo esamos situacijos“.
Sekmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad buvo parengti nauji pasiūlymai, skirti taikai pasiekti. Kaip sakė Ukrainos lyderis, prie jų buvo dirbama kartu su JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntiniais ir Europos pareigūnais. Toks planas numato ugnies nutraukimą ir abipusį kariuomenių atitraukimą, sukuriant Donbaso teritorijoje „laisvąją ekonominę zoną“, kurią valdytų trečioji šalis.
V.Zelenskis patikslino, kad ši paskutinė iniciatyva buvo Jungtinių Valstijų idėja.
„Trumpai tariant, ten yra viena iš idėjų dėl ugnies nutraukimo – tai ten yra svarbiausia. Antroji dalis – tai, ką siūlė amerikiečiai dėl „laisvosios ekonominės zonos“. Tai reiškia, kad mes su rusais vienodai traukiamės atgal, ir tai sukuria tokį „buferį“, vadinamą „laisvąja ekonomine zona“, kurią valdytų kažkokia vadovybė. Kol kas neaišku, kokia, bet tai būtų kokia nors trečioji šalis“, – paaiškino Ukrainos prezidentas.
Mintis sukurti demilitarizuotą zoną Donbase buvo aptariama ir anksčiau. Laikraštis „The Washington Post“ rašė, kad šis punktas buvo įtrauktas į JAV taikos planą, perduotą Ukrainai praėjusiais metais.
Tuomet D.Trumpas pareiškė, kad toks variantas „gali pasiteisinti“.
Kaip pavyzdys buvo nagrinėjama demilitarizuota zona tarp Šiaurės ir Pietų Korėjos, susiformavusi 1953 m., kai pasibaigė Korėjos karas, kurio pabaigoje taip ir nebuvo pasirašyta taikos sutartis.
Tačiau Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas užsispyrusiai reikalauja, kad Rusijos pajėgos pilnai okupuoti Donbasą.
Praėjusią savaitę jis pareiškė, kad Ukrainos pasiūlymai dėl galimo karo sprendimo yra „egzotiški“ ir „nepriimtini“. Jo teigimu, Rusija neva yra pasirengusi derėtis dėl taikos, bet „tik remiantis realijomis, susiklosčiusiomis vietoje“.
Šiuo metu Rusijos pajėgų kontrolėje yra apie 80 proc. Donecko srities teritorijos, apskaičiavo JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.
Šiais metais Rusijos karių pažanga žymiai sulėtėjo. Kaip rodo „DeepState“ duomenys, liepos mėnesį Rusija savo kontroliuojamą teritoriją padidino tik 88 kv.km, mėnesį prieš tai – 57 kv.km, o gegužę netgi prarado 11 kv.km, nepaisant rekordinio „mėsos šturmų“ skaičiaus, kuris, palyginti su žiemą ir pavasario pradžia, išaugo 60 proc.
Analitikai vertina, kad, atsižvelgiant į dabartinį tempą, Rusijos kariuomenė iki šių metų pabaigos nesugebės užimti viso Donbaso. „Bloomberg“ naujienų tarnybos šaltiniai, artimi Rusijos gynybos ministerijai, taip pat išreiškė nuomonę, kad karas dėl šio regiono tęsis iki 2027 metų.
Prakalbo apie Maskvoje nusileidusį JAV karinį lėktuvą: savo versiją pateikė ir Rusijos generolas
16:51
Antradienį, rugpjūčio 25 d., Maskvos oro uoste Vnukovo nusileido JAV karinis lėktuvas, atskridęs iš Rygos – apie tai pranešė agentūra „RBK-Ukraina“, remdamasi „FlightRadar24“ duomenimis.
„Minėtas skrydis buvo įvykdytas (...) laikantis tarptautinių ir nacionalinių normų“, – Delfi.lv sakė Civilinės aviacijos agentūros Operacijų skyriaus vadovas Aivis Vincevas.
Remiantis „FlightRadar24“ duomenimis, rugpjūčio 25 d. rytą iš Rygos išskrido JAV ginkluotųjų pajėgų lėktuvas „Boeing C-17 Globemaster III“, kuris vėliau nusileido Maskvos oro uoste.
Į Rygą lėktuvas atskrido iš JAV miesto Kemp Springso, kur yra įsikūrusi Andrewso oro bazė – JAV prezidento lėktuvo bazavimosi vieta.
„Minėtas skrydis buvo įvykdytas laikantis Latvijoje galiojančio NOTAM Nr. A4138/26 pranešimo, o tai reiškia, kad jis buvo vykdomas laikantis tarptautinių ir nacionalinių normų“, – sakė A.Vincevas.
Keliama versija, kad atskrido amerikiečio
Plačiau skaitykite ČIA.
Zelenskis: Ukraina gavo nedidelę „Patriot“ raketų partiją
15:29
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina gavo nedidelę raketų partiją „Patriot“ sistemoms, „AIM“ raketų, skirtų „NASAMS“ sistemoms, taip pat patvirtinimą dėl kelių „Crotale“ priešlėktuvinės gynybos sistemų ir joms skirtų raketų.
„Gauta nedaug „Patriot“ raketų. Kiek tiksliai – pasakyti negaliu, bet nedaug. Reikia daugiau“, – antradienį per spaudos konferenciją su Estijos prezidentu Alaru Karisu pareiškė Ukrainos lyderis.
Prezidentas atsisakė įvardyti šalis, kurios perdavė raketas Ukrainai.
Rugpjūčio 5 d. laikraštis „The Washington Post“ pranešė, kad Europos vyriausybės nenoriai perduoda Ukrainai papildomų raketų „Patriot“ priešlėktuvinės gynybos sistemoms, taip bijodamos susilpninti savo gynybinius pajėgumus.
Tą pačią dieną laikraštis „Financial Times“, remdamasis šaltiniais, pranešė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas atmetė V.Zelenskio prašymą perduoti Ukrainai kelis šimtus „Patriot“ raketų-perėmėjų.
Pasak leidinio, JAV prezidentas savo sprendimą motyvavo ribotomis raketų atsargomis, kurių Vašingtonui reikia savo objektams Artimuosiuose Rytuose ir sąjungininkams regione apsaugoti.
Rugpjūčio 22 d. Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis pranešė apie pažangą derybose su sąjungininkais dėl papildomų raketų-perėmėjų paieškos Ukrainos „Patriot“ sistemoms. Jis taip pat nurodė, kad kitą savaitę tęs šio klausimo aptarimą ir planuoja derybas su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio.
Rusija numetė 8 aviacines bombas ant Kramatorsko
15:15
Rusijos pajėgoms aštuoniomis valdomosiomis aviacinėmis bombomis smogus Kramatorskui rytinėje Ukrainos Donecko srityje, antradienį sužeista mažiausiai 11 žmonių, įskaitant dviejų mėnesių kūdikį.
Apie tai praneša portalas „Ukrajinska pravda“, kuris cituoja Kramatorsko miesto karinės administracijos vadovą Oleksandrą Hončarenką.
Apgadinta daug daugiabučių namų ir infrastruktūros objektas.
„Kiekviena diena Donecko srityje reiškia riziką patekti po dar vienu Rusijos smūgiu. Raginu visus, kurie vis dar lieka srityje: saugokite save! Evakuokitės į saugesnius Ukrainos regionus“, – pabrėžė O.Hončarenka.
