Visas naujienas apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Rusijos štabą okupuotame Donbase su žeme sulygino 6 Ukrainos raketos: aidėjo rusų klyksmai
10:55
Trečiadienį Rusijos okupuotame Donecke šešios raketos pataikė į dviejų aukštų požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, kuri, tikėtina, buvo naudojama kaip Rusijos karinės grupuotės vadavietė, rašo „Telegram“ kanalas „Exilenova+“ ir atvirųjų šaltinių analitikai.
Nurodoma, kad sparnuotosios raketos buvo nukreiptos į nebaigto statyti gyvenamojo komplekso požeminę automobilių stovėjimo aikštelę.
Remiantis viešai prieinama informacija, anksčiau šiuo adresu buvo įsikūrusios mokslo tyrimų ir pramonės įstaigos, tarp kurių „Ukrgosniiplastmass“ bei Sprogimui atsparių ir kasykloms skirtos elektros įrangos institutas su bandomąja ir eksperimentine gamyba. Pažymima, kad tuo metu pastatai buvo apleisti.
Analitikų teigimu, raketos pataikė tiesiai į požeminę aikštelę.
Po smūgio aplink teritoriją buvo uždarytos gretimos gatvės, vietos gyventojai pasakojo, kad girdėjo klyksmus.
Jų teigimu, iš smūgio vietos Donecke kurį laiką buvo išnešinėjami sužeisti Rusijos kariai.
„Gretimos gatvės uždarytos, iš įvykio vietos ilgą laiką buvo išvežami išgyvenusieji. Tęsiamas skubus kraujo surinkimas 300-ajai ligoninei“, – pranešė „Exilenova+“.
Kompleksą sudaro trys 21 aukšto pastatai, jame taip pat įrengta dviejų lygių požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, skirta maždaug 600 automobilių. Būtent ją, kaip spėjo atvirųjų šaltinių analitikai, Rusijos kariai galėjo panaudoti kaip vadavietę.
Rusijos pajėgos dažnai naudoja panašius objektus savo reikmėms dėl didelio jų dydžio ir apsaugotų požeminių patalpų.
Remiantis kanalo „Exilenova+“ duomenimis, viename iš bombarduotų objektų galėjo būti įsikūręs Rusijos 51-osios jungtinės ginkluotųjų pajėgų armijos štabas. Šis dalinys buvo suformuotas 2024 m. vasarą, vykdant didelio masto okupacinių pajėgų reorganizavimą ir integravimą Rusijos invazijos į Ukrainą metu.
Internete taip pat pasirodė nuotraukos iš raketų smūgio vietos. Kaip matyti iš kadrų, pastatas, kuriame buvo įsikūręs Rusijos pajėgų štabas, virto griuvėsiais.
Paleido „Flamingus“?
Rugpjūčio 26 d. Rusijos okupuotame Donecke nugriaudėjo serija galingų sprogimų serija. Pasirodė pranešimų, kad Ukrainos pajėgos paleido raketas „Flamingo“.
Tačiau kol kas nėra oficialių patvirtinimų, kad Doneckas buvo užpultas „Flamingo“ raketomis, taip pat nėra informacijos apie smūgių pasekmes.
Vietos socialinių tinklų kanalai iš pradžių pranešė apie penkis ar šešis smūgius miesto šiaurinėje dalyje. Po to, kaip teigiama, buvo suduotas pakartotinis smūgis.
„Ką tik Donbaso sostinė patyrė raketų apšaudymą. Pranešama apie šešis pataikymus miesto šiaurinėje dalyje. Detalės tikslinamos“, – buvo rašoma vietos socialinių tinklų puslapiuose.
„Na, jūs juk suprantate, kad 5 raketų, kurių labai trūksta, į paprastus taikinius nenaudos“, – pastebėjo „Exilenova+“ kanalo analitikai.
Varšuva skuba įsirengti dronų aptikimo sistemą: ką saugos
11:49
Lenkija skelbia apie planus įsigyti 1 milijono zlotų (232 tūkst. eurų) vertės sistemą, skirtą virš Varšuvos centro skraidančių dronų aptikimui ir identifikavimui, teigė pareigūnai.
Šis žingsnis žengiamas tuo metu, kai Lenkija stiprina savo gynybą po serijos oro erdvės pažeidimų, susijusių su Rusijos karu prieš Ukrainą.
Varšuvos sistema stebės oro erdvę ir registruos dronų veiklą, leisdama valdžios institucijoms anksčiau pastebėti galimas grėsmes ir reaguoti greičiau nei tai įmanoma dabar, laikraščiui „Gazeta Wyborcza“ paaiškino miesto atstovė spaudai Monika Beuth.
Šiuo metu, pasak jos, valdžios institucijos dažnai sužino apie dronus tik tada, kai juos pastebi ir apie juos praneša liudininkai.
2025 m. rugsėjo mėn., kai Rusija vykdė plataus masto ataką prieš Ukrainą, 19 Rusijos dronų įskriejo į Lenkijos oro erdvę, o keletą iš jų numušė Lenkijos ir NATO orlaiviai.
Liepos mėn. Rusijos sparnuotoji raketa įskriejo į Lenkijos teritoriją ir sudužo netoli rytinio Tarnavos Kolonijos kaimo.
Jautrios vietos
Tikimasi, kad Varšuvos sistema apims keletą vietų sostinės centre, nors pareigūnai neatskleidžia, kokias būtent.
Kaip pranešė „Gazeta Wyborcza“, Varšuvos saugumo centro – miesto krizių valdymo ir saugumo agentūros – vadovas Jaroslawas Misztalas teigė, kad valdžios institucijos svarsto galimybę apsaugoti vyriausybės ir parlamento objektus.
„Mes laikomės politikos nesigirti viskuo, ką darome saugumo labui“, – pažymėjo jis.
Įrangą planuojama įsigyti šiais metais. Varšuvos miesto savivaldybė padengs 20 proc. išlaidų, o likusius 80 proc. finansuos vyriausybės Civilinės saugos ir civilinės gynybos programa.
Kiti Europos miestai taip pat sustiprino apsaugą nuo dronų. Paryžius 2024 m. olimpinėms žaidynėms įdiegė radarus, kameras ir trukdžių siųstuvus, o Danija ir Vokietija išplėtė apsaugos nuo dronų pajėgumus po to, kai padaugėjo incidentų aplink oro uostus ir jautrius objektus.
Rusija prakalbo apie kolonijas Mėnulyje ir Marse
10:59
„Roskosmos“ vadovas Dmitrijus Bakanovas interviu laidai „Junašev Live“ pažadėjo, kad žmonija artimiausiu metu kolonizuos Mėnulį ir Marsą. „Kolonijos bus 100 proc. Pirmiausia – Mėnulyje, paskui – Marse“, – sakė D.Bakanovas.
Anot jo, dabartinė karta sulauks pirmųjų ilgalaikių misijų, kai žmonės, turėdami tam tikrą infrastruktūrą, atsidurs Mėnulyje ir galbūt kituose dangaus kūnuose.
Atsarginė vieta žmonijai
Plačiau skaitykite ČIA.
Viduryje nakties Rusija paleido balistines raketas į Kyjivą: per minutę – 6 sprogimai
10:00
Kyjive ketvirtadienį apie 3 val. vietos (ir Lietuvos) laiku pasigirdo keli iš eilės sprogimai, pranešė vietoje esantys žurnalistai, o oro pavojus paskelbtas didžiojoje Ukrainos dalyje, išskyrus vakarinius regionus.
Apie tai rašo ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.
Per maždaug minutę sostinėje buvo girdėti mažiausiai šeši sprogimai. Du nuskambėjo toli, o kiti buvo garsūs Kyjivo centre, pranešė žurnalistas Chrisas Yorkas. Vėliau miesto Podolės ir Ševčenkos rajonuose rasta nuolaužų.
Apie sprogimus taip pat pranešta pietiniame Odesos mieste ir Zaporižioje. Per ataką Zaporižioje ir aplinkiniuose rajonuose sužeisti mažiausiai septyni žmonės, įskaitant tris vaikus, platformoje „Telegram“ pranešė srities gubernatorius Ivanas Fedorovas.
Odesos miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas sakė, kad per naktinę ataką mieste nukentėjo infrastruktūra, švietimo įstaiga ir daugiaaukštis gyvenamasis namas. Iki 7 val. vietos (ir Lietuvos) laiku pranešimų apie aukas nebuvo.
Ramūnas Vilpišauskas. Kaip Maskva reaguos į CŽA vado įspėjimą?
09:55
CŽA direktoriaus Johno Ratcliffe‘o apsilankymas antradienį Maskvoje sukėlė viešų spėlionių bangą apie jo priežastis ir tikslus. Versijų yra įvairių, tačiau labiausiai tikėtina – siekis tiesiogiai perspėti Maskvą nesiimti išbandyti NATO solidarumo. Tik ar Kremliuje į tai bus įsiklausyta?
Jei Rusijos atakos prieš Ukrainą ir buvo aptartos, veikiausiai tai nebuvo pagrindinis vizito tikslas. Tikėtina, kad CŽA vadovas norėjo asmeniškai perspėti Kremlių, kad neintensyvintų provokacijų prieš NATO šalis ir nebandytų tikrinti NATO sutarties 5 straipsnio tvirtumo.
Tokią versiją galima pagrįsti keliomis aplinkybėmis. Anksčiau šią vasarą JAV laikraštyje „Wall Street Journal“ buvo paviešinta informacija apie tai, jog CŽA turi duomenų, kad stringant Rusijos puolimui prieš Ukrainą ir pastarajai plečiant dronų atakas prieš Rusijos kritinę infrastruktūrą, Kremlius rudenį gali imtis agresyvių veiksmų prieš Baltijos šalis ar Lenkiją.
Plačiau skaitykite ČIA.
Įtakingas JAV senatorius apkaltino Rusiją: Putinas tai daro tyčia
09:40
Rusija tikslingai ir sąmoningai atakuoja JAV įmones Ukrainoje. Net pusė jų patyrė galingus rusų raketų ar dronų smūgius, spaudos konferencijoje Kyjive pareiškė JAV demokratų partijos senatorius Richardas Blumenthalis, kurį cituoja „Laisvės radijas“.
„Amerikiečiai turėtų būti pasipiktinę tuo, kad Vladimiras Putinas tikslingai ir sąmoningai puola JAV verslą. Nereikia klysti: tai ne raketos ar dronai, kurie atsitiktinai nukrypo nuo kurso. Šie išpuoliai yra tyčiniai ir pasikartojantys. Jie padarė nuostolių už milijonus dolerių ir yra grubus tarptautinės teisės pažeidimas, jau nekalbant apie elementarias moralines normas“, – rėžė jis.
Senatorius išreiškė viltį, kad JAV verslo atstovai ryžtingiau kreipsis į prezidentą Donaldą Trumpą ir Kongresą, ragindami parodyti JAV galią, kad priverstų V.Putiną sėsti už derybų stalo ir užbaigti šį karą.
„Kūjis Putinui“
Jo teigimu, tikimasi, kad kitą mėnesį Atstovų rūmai svarstys įstatymo projektą dėl vadinamųjų „pragariškų“ sankcijų Rusijai. Vienas iš jo autorių, R.Blumenthalis, šį dokumentą pavadino priemone, kuri turėtų žymiai sustiprinti spaudimą Maskvai.
Kaip rašo „Reuters“, demokratas nurodė, kad Atstovų rūmuose dokumentas sulaukia ir didelio respublikonų palaikymo.
R.Blumenthalis pabrėžė, kad šis įstatymo projektas turėtų tapti „kūju“ Kremliaus šeimininkui, kuris supranta tik jėgos kalbą.
„Putinas supranta tik jėgą. O įstatymo projektas dėl sankcijų prieš Rusiją – tai kūjis, kuris gali turėti tokią jėgą, kurią supranta Putinas“, – dėstė jis.
Minimame dokumente numatytos sankcijos prieš aukšto rango Rusijos pareigūnus. Be to, jis suteiks JAV prezidentui D.Trumpui galią nustatyti iki 100 proc. siekiančius muitus didžiausiems Rusijos naftos ir dujų pirkėjams.
Turima omenyje, Kinija ir Indija. Tikėtina, kad toks mechanizmas galėtų sumažinti pajamas, kurias Maskva gauna iš energijos išteklių eksporto ir naudoja karui prieš Ukrainą finansuoti.
Dingo kaip į vandenį: Ukrainos kariai prakalbo, kas nutiko su milijonus kainavusiais Vakarų tankais
09:08
Karinės vadavietės sieną dengiantys ekranai transliavo tiesioginius vaizdo įrašus iš sprogmenis nešančių dronų, purvu riedančio antžeminio roboto ir aplink degantį namą zvimbiančių žvalgybinių bepiločių orlaivių – tai tikras modernaus karo atspindys.
Vienintelis dalykas, kurio trūko šiame paveiksle – tai tankai, suteikę vardą 33-iosios atskirosios mechanizuotosios brigados batalionui.
Šie šarvuočiai, dar visai neseniai buvę geidžiamiausiais vakarietiškais ginklais, dabar stovi beveik nenaudojami, paslėpti kažkur miškuose ir apraizgyti voratinklių.
Pasirodė, kad šios per didelius vargus įsigytos 10 milijonų dolerių vertės kovos mašinos neprilygsta pigiems dronams, kurie dabar dominuoja mūšio lauke.
Nepaisant to, Ukraina vis tiek juos tausoja ir moko karius jais naudotis, tuo pačiu bandydama atrasti naujų būdų, kaip juos pritaikyti fronto linijoje.
„Visi juokėsi iš rusų“
Plačiau skaitykite ČIA.
Atskleidė CŽA direktoriaus vizito tikslą Maskvoje: įspėjo Rusiją dėl Baltijos šalių
07:15
CŽA direktorius Johnas Ratcliffe'as Maskvoje perspėjo Rusijos pareigūnus neeskaluoti konflikto su JAV NATO sąjungininkėmis, ypač Estija, Latvija ir Lietuva, rašo leidinys „Politico“.
Tuo tarpu laikraštis „The Wall Street Journal“ pridūrė, kad JAV pareigūnai nerimauja, jog Vladimiras Putinas, atsidūręs aklavietėje fronte Ukrainoje ir patiriantis spaudimą savo šalyje, gali surengti puolimą – nuo kibernetinės atakos iki nedidelio masto sausumos įsiveržimo, greičiausiai prieš vieną iš Baltijos valstybių.
Teigiama, kad „Ratcliffe'o pagrindinis tikslas buvo perspėti Rusiją dėl bet kokių eskalacinių veiksmų Baltijos šalių atžvilgiu“.
Anot „Politico“ straipsnio, JAV žvalgybos vadovas taip pat pasinaudojo reta ir iš anksto neskelbta kelione į Rusijos sostinę, kad paragintų Maskvą sumažinti karinę ir ekonominę paramą Iranui.
Žinia apie J. Ratcliffe'o kelionę į Rusiją, kurios administracija iki visai neseniai oficialiai nebuvo patvirtinusi, Vašingtone ir Europoje sukėlė daug spėlionių, nes tai buvo pirmoji žinoma tokia CŽA direktoriaus kelionė į Rusijos sostinę Donaldo Trumpo prezidentavimo laikotarpiu.
2021 metų pabaigoje tuometinio prezidento Joe Bideno žvalgybos vadovas Williamas Burnsas perspėjo Kremliaus diktatorių Vladimirą Putiną nepradėti invazijos į Ukrainą. Po trijų mėnesių Rusijos kariuomenė kirto sieną.
Šie įvykiai vyksta tuo metu, kai Rusija ir Ukraina vis intensyviau keičiasi dronų ir raketų smūgiais toli už tiesioginės fronto linijos ribų. Pastarosiomis savaitėmis Rusija taip pat paskelbė virtinę grasinimų Ukrainą remiančioms NATO šalims, todėl didėja nuogąstavimai, kad Maskva gali imtis naujų agresyvių hibridinio karo priemonių arba ribotų karinių veiksmų prieš NATO sąjungininkes, įskaitant Jungtinę Karalystę.
Neseniai duotame interviu radijui D.Trumpas paneigė, kad J.Ratcliffe'as vyko į Maskvą siekdamas įtikinti V.Putiną nebandyti NATO ryžto puolant Jungtinę Karalystę, kuri šią savaitę pažadėjo padvigubinti paramą Ukrainai. D.Trumpas vizitą pavadino „pusiau rutininiu“, tačiau pripažino, kad jis susijęs su artėjančia karo pabaiga.
„Nenoriu nuvilti žmonių. Norėtume, kad karas Ukrainoje baigtųsi“, – sakė jis.
JAV, Rusija ir NATO
Pagal NATO sutartis ginkluotas išpuolis prieš vieną Aljanso narę laikomas išpuoliu prieš visas nares. Tačiau Rusija jau daug metų naudoja įvairius metodus „žemiau karo slenksčio“, įskaitant sabotažo operacijas ir kibernetines atakas, siekdama silpninti JAV sąjungininkių pozicijas Europoje, bet nesukelti platesnio atsako.
Viešai prieinamų skrydžių sekimo duomenų duomenimis, karinis lėktuvas C-17, kuriuo J.Ratcliffe'as buvo nuskraidintas į Maskvą, išskrido iš Latvijos.
Taip pat pranešama, kad JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas neseniai pagrasino gerokai išplėsti sankcijas šalims, kurios atsisako nutraukti ekonominius ryšius su Iranu. J.Ratcliffe'as šį klausimą taip pat iškėlė pokalbiuose su Rusijos pareigūnais.
CŽA direktorius perdavė Maskvai JAV pageidavimą, kad Rusija nustotų dalytis ginklais ir gynybos technologijomis su Iranu, ir patarė Maskvai „neperdėtai reaguoti“, jei ji nukentėtų nuo sankcijų. Žiniasklaidos duomenimis, Rusija tiekė Iranui medžiagas, padedančias stiprinti jo dronų arsenalą, ir gali padėti Teheranui tiksliau atakuoti JAV taikinius Artimuosiuose Rytuose.
Trumpas ir Putinas
Nuo pirmosios savo kadencijos D. Trumpas ne kartą konfliktavo su JAV žvalgybos bendruomene klausimais, susijusiais su Rusija. Kartais atrodė, kad jis atkartoja Kremliaus teiginius apie NATO arba pateikia optimistiškesnius V.Putino vertinimus, nei tai pagrįstų jo paties žvalgybos tarnybų informacija.
Tačiau, kaip rašoma straipsnyje, susidūręs su sunkumais bandant užbaigti karą, D.Trumpas V.Putinu kiek nusivylė. Tuo metu J.Ratcliffe'as paprastai laikomas „vanagu“ Rusijos atžvilgiu.
Vizitas Maskvoje yra naujausias atvejis, kai D.Trumpas pasitelkė savo CŽA direktorių sudėtingoms diplomatinėms deryboms su svarbiu JAV priešininku. Šių metų gegužę J.Ratcliffe'as taip pat slapta vyko į Kubą, kur perspėjo šalies komunistinį režimą, kad šis turi imtis esminių reformų, antraip susidurs su JAV spaudimo kampanija.
„Padėtis nepagerės, jeigu nesikalbėsime“, – netrukus po savo kelionės į Ukrainą sakė senatorius Jamesas Lankfordas. „Šiuo metu neatrodo, kad Rusija būtų susitelkusi į kokių nors problemų sprendimą. Tačiau turime išsiaiškinti, koks yra jų galutinis tikslas.“
D. Trumpas prasitarė, jog CŽA direktorius į Rusiją skrido „ne be priežasties“. Tačiau jis taip pat atmetė laidos vedėjo prielaidą, kad J. Ratcliffe'o kelionė galėjo būti susijusi su V. Putino siekiu išbandyti NATO ryžtą, sankcijomis Iranui arba galimu išpuoliu prieš Jungtinę Karalystę.
Rusijos pajėgos artėja prie paskutinių Ukrainos atramos punktų Donbase: įvertino Ukrainos galimybes
06:53
Jeigu Ukrainos ginkluotosios pajėgos neatsiųs pastiprinimo ginti greta esančių Kramatorsko ir Slovjansko miestų, Rusijos kariuomenė iki metų pabaigos gali priartėti prie šių miestų pakraščių. Taip Latvijos leidiniui „Baltic Sentinel“ teigė kelių šiame rajone kovojančių dalinių vadai.
„Kai kuriose vietose frontas jau pradeda pamažu byrėti. Tiesiog nepakanka pajėgų jiems sustabdyti“, – sakė vienos Ukrainos brigados, daug metų kovojančios Kramatorsko ir Slovjansko rajone, karininkas.
Jo nuomone, egzistuoja reali rizika, kad Rusijos pajėgos iki metų pabaigos gali pasiekti šiuos miestus.
„Jeigu taip nebus padaryta, tai nutiks dar anksčiau“, – pridūrė jis.
Tokiam vertinimui pritarė ir Slovjansko kryptimi kovojančios brigados bataliono vadas.
„Jų atakos seka viena po kitos. Todėl jie ir juda į priekį – anksčiau jų puolimas nebuvo toks intensyvus“, – sakė jis.
Aukšto rango Ukrainos štabo karininkas taip pat pripažino, kad Rusijos kariuomenė iki metų pabaigos gali priartėti prie Kramatorsko ir Slovjansko:
„Rusija ten telkia savo pajėgas. Jeigu tinkamai organizuosime savo veiksmus ir aprūpinsime karius viskuo, ko reikia, galėsime juos sustabdyti. Kramatorsko ir Slovjansko likimas dar nenulemtas.“
Pilkoji zona
Ukrainos kariuomenės žemėlapiuose, kuriuose realiuoju laiku vaizduojama situacija mūšio lauke, pilkoji zona prasideda vos už keturių kilometrų į rytus nuo Kramatorsko. Tai rodo, kad Rusijos kariai jau prasiskverbė į šią teritoriją. Jeigu Ukrainos pajėgoms nepavyks jų aptikti ir sunaikinti, Rusijos kariuomenė galėtų palaipsniui sutelkti ten daugiau pajėgų ir priartėti prie miestų.
Pažymima, kad tai nereiškia, jog mūšis dėl Kramatorsko neišvengiamas. Tačiau kuo daugiau Rusijos pajėgų sugebės prasiveržti pro Ukrainos pozicijas ir įsitvirtinti netoli Kramatorsko bei Slovjansko, tuo sunkiau bus jas iš ten išstumti.
Reljefas rytinėje fronto dalyje ir toliau palankesnis besiginančiai pusei, nors būtent čia Rusijos pajėgos pastaruoju metu pasistūmėjo labiausiai. Didelės aukštumos už miestų tebėra kontroliuojamos Ukrainos, todėl Ukrainos dronų operatoriai turi didesnį veikimo nuotolį ir palankesnes pozicijas. Tačiau jeigu Rusija užimtų šias aukštumas, ji įgytų palankias pozicijas dronų smūgiams prieš Kramatorską ir Slovjanską.
Ukraina taip pat patiria didžiulį spaudimą į pietus nuo Kramatorsko, kur Rusijos pajėgos faktiškai perėmė didžiosios dalies Kostiantynivkos kontrolę. Miestas tiesia linija yra maždaug už 20 kilometrų nuo Kramatorsko.
37 metų Khottabychas, Ukrainos 28-osios mechanizuotosios brigados dronų bataliono vadas, kurio dalinys dėl Kostiantynivkos kovoja jau daugiau kaip metus, padėtį ten apibūdino kaip „nuolat blogą“. Tačiau, jo vertinimu, Rusijos pajėgoms visam miestui užimti dar prireiks kelių mėnesių.
„Šiuo metu neatrodo, kad jie galėtų greitai pasistūmėti iš Kostiantynivkos“, – sakė 37 metų Grekas, 28-osios brigados dronų bataliono vyresnysis seržantas.
Tuo metu Rusijos pajėgoms pavyko perkelti dronų operatorius į Kostiantynivką ir taip palaipsniui pastūmėti dronų „mirties zoną“ – teritoriją, kurioje dėl dronų grėsmės judėti faktiškai neįmanoma – Kramatorsko link. Pasak Khottabycho, ši zona dabar driekiasi iki Družkivkos, esančios tarp Kostiantynivkos ir Kramatorsko. Už Družkivkos faktiškai jau prasideda Kramatorsko prieigos.
Žurnalistų teigimu, negalima atmesti, kad naujojo Ukrainos kariuomenės vado Mykhailo Drapatyj iniciatyva Ukrainos pajėgos galėtų surengti sėkmingą kontrataką ir sustiprinti Kramatorsko gynybą, kaip jau buvo padaryta toliau į pietus, ties Zaporižios ir Donecko sričių riba, taip pat prie Lymano, į šiaurę nuo Slovjansko, kitapus Siverskio Doneco upės.
Vasaros pradžioje Rusijos pajėgos pavojingai priartėjo prie Lymano ir Siverskio Doneco, grasindamos Slovjanskui iš šiaurės. Vėliau jos buvo atstumtos. 45 metų Nesma, Ukrainos 66-osios mechanizuotosios brigados dronų bataliono, ginančio Lymano sektorių, vadas, sakė:
„Įprastinė fronto linija dabar praktiškai tokia pati, kaip ir prieš metus. Keičiasi tik paveikta teritorija, kurioje viskas sunaikinama. Jie ateina, mes juos sunaikiname, tada ateina nauji.“
Trūksta aiškaus fronto vaizdo
Svarbu tai, kad nustatyti tikrąją fronto linijos vietą Ukrainoje tampa vis sudėtingiau. Viešai prieinami fronto žemėlapiai, pavyzdžiui, Ukrainos „DeepState“, nebeatspindi visos realios padėties vietoje ir pirmiausia yra naudingi bendram vaizdui suprasti.
Priežastis – besikeičianti abiejų pusių taktika dronų kare, ypač pastaraisiais mėnesiais. Dronai jau seniai pavertė ištisines apkasų linijas pasenusia kovos forma. Rusijos daliniai jau kurį laiką remiasi infiltracija – mažos pėstininkų grupės prasiskverbia pro tarpus tarp priešo pozicijų, tačiau pastaraisiais mėnesiais abi pusės šią taktiką pakėlė į naują lygį.
Nedidelės Rusijos ir Ukrainos šturmo grupės išmoko prasiskverbti daugiau kaip dešimt kilometrų į priešo užnugarį. Grupės, kurias sudaro nuo kelių karių iki 10–15 žmonių, tokiame gylyje dažnai gali ilgą laiką veikti savarankiškai. Jų tikslas nebūtinai yra prasiveržti per frontą – jos siekia trikdyti priešo gynybą ir aptikti dronų operatorius.
Leidinys rašo, kad šiuo metu pagrindinė jėga, stabdanti priešo judėjimą į priekį, yra dronus naudojančios grupės. Jeigu šturmo grupė aptinka priešo dronų grupę ir priverčia ją palikti poziciją arba ją sunaikina, tame sektoriuje iškart susidaro laikina „dronų spraga“. Kitos šturmo grupės gali ja pasinaudoti, pasistūmėti pirmyn ir galiausiai sutelkti didesnes pajėgas.
Netoli Kramatorsko vieno Ukrainos šturmo dalinio vadas parodė savo karių pozicijas kaime, kuris „DeepState“ žemėlapiuose pažymėtas giliai Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje. Iš tikrųjų Ukrainos kariai ten tebėra, o Rusijos pajėgoms jau kelis mėnesius nepavyksta jų išstumti. Pozicija vis dar gali būti aprūpinama, o prireikus ten galima perdislokuoti karius.
„Prasiskverbimams vis gilėjant į priešo užnugarį, keičiasi ir apkasų karo pobūdis. Fronto nebegalima suvokti kaip fiksuotos linijos ar net kaip vos kelių kilometrų pločio zonos, kaip dažnai buvo pernai. Vietoj to jis tampa vis platesne ir vis labiau kintančia juosta – kai kuriose vietose, ypač atvirose Rytų Ukrainos teritorijose, jau maždaug dešimties kilometrų gylio – ir tikėtina, kad ji toliau plėsis“, – rašoma straipsnyje.
Įdomu tai, kad vienas Ukrainos karininkas pasiūlė terminą „fronto linija“ pakeisti į „aktyvų mūšio lauką“ – teritoriją, kurioje abiejų pusių dronai seka taikinius, o nedidelės pėstininkų grupės kaunasi tarpusavyje. Šioje kovos zonoje esantys kaimai per trumpą laiką gali ne kartą pereiti iš vienų rankų į kitas, priklausomai nuo to, kurios pusės pėstininkai tuo metu ten yra. Būtent todėl viešai prieinami fronto linijos žemėlapiai tampa vis labiau klaidinantys.
Iki metų pabaigos ši „aktyvi kovos zona“ kai kuriuose sektoriuose gali išsiplėsti iki 15–20 kilometrų pločio. Jos nereikėtų painioti su dronų „mirties zona“ – teritorija, kurioje priešo dronai gali smogti praktiškai bet kuriam judančiam taikiniui. Pastaroji gali būti maždaug dvigubai platesnė.
