Visas naujienas apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Tuskas: Rusija rimtai ruošiasi eskalacijai – artėja kritiniai 7–8 mėnesiai
18:17
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad yra ženklų, jog Rusija rimtai ruošiasi eskalacijai, o artimiausi septyni–aštuoni mėnesiai gali būti kritiški Ukrainos, Lenkijos ir viso regiono saugumui, praneša „Ukrinform“.
Jis pažymėjo, kad kalbant apie saugumo klausimus dalis informacijos turi likti konfidenciali, tačiau tai nereiškia, kad visuomenė neturėtų būti informuojama apie svarbiausias grėsmes.
D.Tuskas pabrėžė, kad dabar klausimas jau neapsiriboja vien CŽV direktoriaus vizitu Maskvoje.
Pasak D.Tusko, pastarosiomis savaitėmis atsirado daug viešų požymių, kad Rusija ruošiasi eskalacijai. Jis teigė, kad Rusija labai rimtai ruošiasi didinti įtampą tiek kare prieš Ukrainą, tiek visame regione.
D.Tuskas taip pat pabrėžė, kad ruduo ir žiema Rusijai bus itin svarbūs.
Budanovas: Ukraina turi užkariauti pasaulio ginklų rinkas, kitaip tai padarys Rusija
23:37
Ukrainai teks užkariauti pasaulio ginklų rinkas, kitaip tai padarys Rusija. Tai tarptautiniame forume „Ukraina rytoj“ pareiškė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Kyryla Budanovas, praneša „Novini.LIVE“.
„Manėme, kad esame vieninteliai pasaulyje, gaminantys dronus, tačiau taip nėra. Dabar daugelyje Afrikos šalių yra rinkų, kurias užėmė Kinija, o Rusija ir Ukraina jas prarado, nes iš esmės kariauja tarpusavio naikinimo karą. Tai nieko nestebina. Tačiau kai ten atsiranda dronų iš pačių egzotiškiausių šalių, tai jau yra rodiklis“, – sakė jis.
Pasak Budanovo, kuo greičiau Ukraina pradės plėtrą į užsienio rinkas, tuo geriau bus valstybei ir tuo daugiau galimybių Ukrainos įmonės turės išlikti bei vystytis.
„Esu įsitikinęs, kad gana ilgą laiką galėsime tapti saugumo eksportuotojais, tačiau nepamirškite, kad panašias sąlygas ir pasiūlymus šioje srityje dabar teikia ir Rusija. Nereikėtų pamiršti, kad nesame vieninteliai pasaulyje, galintys tai pasiūlyti. Jei nepasiūlysime mes, pasiūlys mūsų priešas“, – pabrėžė K.Budanovas.
Ginklai Ukrainai – naujausios žinios
Anksčiau šalies prezidentas Alexanderis Stubbas pareiškė, kad jo šalis perduos Ukrainai kritiškai svarbių oro gynybos priemonių. Pasak jo, nors Ukraina dabar yra gerokai geresnėje padėtyje nei anksčiau, tai nereiškia, kad Vakarai turėtų atsipalaiduoti.
„Žinome, kad „Patriot“ sistemos yra įvairiose pasaulio vietose – ne tik Europoje, bet ir Artimuosiuose Rytuose bei Jungtinėse Valstijose. Taip pat yra daug kitų sričių, kuriose turime dirbti“, – pridūrė politikas.
Taip pat leidinys „La Repubblica“ skelbė, kad Ukrainos oro gynyba bus sustiprinta keturiais SAMP/T kompleksais. Žurnalistų teigimu, šis naujausios kartos ginklas taps skydu nuo Rusijos raketų.
Estijos prezidentas perspėja dėl Rusijos: „Visko gali nutikti“
21:29
Artimiausiu metu Rusija veikiausiai nepradės agresijos prieš Estiją, tačiau neįmanoma nuspėti, kokia situacija bus po 5, 10 ar 15 metų. Apie tai pareiškė Estijos prezidentas Alaras Karisas, skelbia UNIAN.
Jo teigimu, Estija turi būti pasirengusi bet kokiam scenarijui, nes viena silpniausių šalies vietų išlieka civilių gyventojų pasirengimas.
A.Karisas pabrėžė, kad Estija jau turi parengtą karinį rezervą ir gynybos sąjungą.
„Visko gali nutikti, tačiau turime būti pasirengę bet kokiai įvykių raidai. Šis pasirengimas yra itin svarbus. Šioje srityje daug nuveikėme: turime gerai parengtą karinį rezervą ir gynybos sąjungą. Tačiau, ko gero, viena iš mūsų silpnųjų vietų yra civilių gyventojų pasirengimas. Mums trūksta slėptuvių ir kitų būtinų dalykų. Šiuo klausimu galėtume pasimokyti iš Ukrainos“, – sakė politikas.
Jis pažymėjo, kad šiuo metu Rusija yra labai silpnoje pozicijoje.
„Tačiau niekas nežino, kas nutiks po 5, 10 ar 15 metų. Visada pateikiu laikotarpio prieš Antrąjį pasaulinį karą pavyzdį. Tuo metu turėjome puikią kariuomenę, tačiau buvome vieni, be sąjungininkų“, – teigė A.Karisas.
Estijos vadovas pabrėžė, kad šiandien šalis yra NATO narė, todėl jos padėtis gerokai skiriasi nuo tos, kuri buvo prieš Antrąjį pasaulinį karą.
Jis taip pat kalbėjo apie Rusijos keliamas hibridines grėsmes, kurios, pasak jo, egzistuoja jau seniai.
„Hibridinės grėsmės egzistuoja jau gana seniai. Todėl Estijoje įkūrėme atitinkamus centrus. Kibernetinis saugumas buvo viena iš tokių problemų dar 2007 metais. Tuomet pradėjome įtikinėti kitus, kad tai taip pat yra karo dalis. Dabar Estijoje veikia NATO kibernetinės gynybos centras, kurio veikloje dalyvauja ir Ukraina. Taigi šioje srityje taip pat esame pasirengę, tačiau kalbame ne tik apie kibernetinį saugumą. Yra šešėlinis laivynas ir daugybė kitų grėsmių. Prie jų galima priskirti ir melagingas naujienas“, – apibendrino A.Karisas.
Rusijos keliama grėsmė NATO – naujausios žinios
Anksčiau BBC skelbė, kad Vladimiras Putinas stiprina grasinimus Vakarams, tačiau nenori karo su NATO. Leidinio šaltiniai teigia, kad naujausi Maskvos perspėjimai, esą ateityje taikiniais gali tapti britų kariai ar jų gynybos pramonės objektai, nėra kažkas naujo.
Tuo metu Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad Rusija ruošiasi eskalacijai ir kad ateinantys 7–8 mėnesiai gali būti kritiniai. Pasak jo, ypač svarbūs gali būti rudens ir žiemos mėnesiai, o artimiausi septyni–aštuoni mėnesiai bus itin reikšmingi Ukrainos, Lenkijos ir kitų Europos šalių saugumui.
„Žinoma, kad Rusija labai rimtai ruošiasi įtampos eskalacijai – tiek kare su Ukraina, tiek visame regione, ir kad Rusijai šis ruduo bei žiema turėtų tapti lemiami“, – pridūrė politikas.
Rusija į Ukrainą paleido virš 224 dronų: daugiausia jų skrido Kyjivo link
20:29
Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad rugpjūčio 29 d. Rusija Ukrainą atakavo 224 smogiamaisiais bepiločiais orlaiviais, kurių dauguma buvo reaktyviniai. Didžioji dalis dronų buvo nukreipta į Ukrainos sostinę Kyjivą.
„Per dieną, rugpjūčio 29-ąją (nuo 6.30 iki 18.00 val.), priešas atakavo Ukrainą 224 smogiamaisiais BpLA, kurių dauguma buvo reaktyviniai. Didžiąją dalį dronų priešas nukreipė sostinės link“, – pranešė Ukrainos oro pajėgos.
Skelbiama, kad Ukrainos oro gynybos pajėgos sunaikino arba nuslopino 199 smogiamuosius dronus.
18.20 val. duomenimis, Ukrainos oro erdvėje dar buvo stebima iki 10 priešo smogiamųjų bepiločių.
Naujausia Rusijos ataka prieš Ukrainą
Kaip anksčiau pranešė UNIAN, rugpjūčio 28-osios vakarą per Rusijos ataką vienos įmonės teritorijoje Myloje, Kyjivo srities Bučos rajone, nukrito arba pataikė dronas. Po to kilo didžiulis gaisras ir prasidėjo amunicijos detonacija.
Per Rusijos smūgį Bučos rajone žuvusiųjų skaičius išaugo iki 37 žmonių. Rugpjūčio 30-oji Kyjivo srityje paskelbta gedulo diena dėl per vakarykštę Rusijos ataką žuvusių žmonių.
Ukrainos gynybos ministerija, komentuodama tragediją, pabrėžė, kad sprogstamųjų medžiagų sandėlių laikymas šalia gyvenamųjų namų yra neleistinas.
Zelenskis apie sprogimus prie Kyjivo: amunicija buvo laikoma šalia žmonių, tai – „siaubingas aplaidumas“
18:09
Amunicijos detonacija Kyjivo srityje esančiame Myloje – jau antras toks incidentas po įvykio Vyšneve. Tyrėjai turės nustatyti, kokiomis aplinkybėmis sprogmenys buvo laikomi netoli gyvenamųjų teritorijų, teigė prezidentas Volodymyras Zelenskis, skelbia „RBC-Ukraine“.
Detonacija Myloje, Bučos rajone, prasidėjo po Rusijos smūgio. Prezidentas šią situaciją pavadino „siaubingu aplaidumu“ tų, kurie sprogmenis laikė šalia žmonių.
„Siaubinga situacija, siaubingas aplaidumas tų, kurie sprogmenis laikė tiesiai šalia žmonių“, – sakė V.Zelenskis.
Jis pabrėžė, kad po incidento Vyšneve tai yra antras toks atvejis, ir pavadino situaciją visiškai nepriimtina. Prezidentas teigė tikintis, kad visa informacija visuomenei bus pateikta nedelsiant.
V.Zelenskis pažymėjo, kad pirmasis Rusijos smūgis pataikė į amunicijos saugyklą – Ukrainos gynybos pajėgoms priklausiusį objektą, kurio ten apskritai neturėjo būti. Po smūgio kilo didelio masto sviedinių, minų, kitos amunicijos ir dronų detonacija.
Prezidentas taip pat sakė, kad situaciją aptarė su generaliniu prokuroru, Vidaus reikalų ministerija, Ukrainos saugumo tarnyba ir vyriausiuoju kariuomenės vadu. Pasak jo, institucijos turi viską, ko reikia incidentui ištirti.
Jis atskirai padėkojo visiems, dirbantiems įvykio vietoje ir kitose Rusijos smūgių paveiktose teritorijose bei padedantiems gelbėti žmones.
Kaip buvo pranešta anksčiau, rugpjūčio 28-osios vakarą Rusijos pajėgos dronais atakavo sandėlius Kyjivo srities Bučos rajone. Po smūgio kilo gaisras, kurį lydėjo sprogimai ir vėlesnės detonacijos.
Rugpjūčio 29 d. duomenimis, žuvusiųjų skaičius išaugo iki 37, tarp jų – Dmytrivkos bendruomenės vadovas Tarasas Didyčius. Prokurorai jau pradėjo tyrimą dėl sprogstamųjų medžiagų laikymo šioje vietoje teisėtumo.
Po Rusijos drono smūgio Kyjive žuvo dvejų metų mergaitė
18:06
Dvejų metų mergaitė, kuri buvo sužeista Kyjivo Obolonės rajone po Rusijos drono sudužimo, mirė, rašo „Ukrinform“.
Apie tai pranešė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko.
Pasak jo, nuo šio ryto sostinėje buvo sužeisti penki žmonės. Keturiems medikų pagalba suteikta įvykio vietoje. Viena sužeistoji – 18-metė mergina – buvo išvežta į ligoninę.
Kyjivo miesto prokuratūra nurodė, kad dvejų metų mergaitė buvo lauke, kai dėl parke nukritusių Rusijos drono nuolaužų patyrė mirtinus skeveldrų sužalojimus. Taip pat buvo sužeistos 18-metė mergina ir 91 metų moteris.
Ryte Kyjivo Sviatošyno rajone dviem pagyvenusiems žmonėms medikų pagalba suteikta įvykio vietoje.
Dėl naujausio Rusijos pajėgų įvykdyto karo nusikaltimo, per kurį žuvo vaikas, pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnio 2 dalį.
Kaip pranešė „Ukrinform“, rugpjūčio 29-osios rytą per Rusijos drono ataką Kyjivo srities Boryspilio rajone taip pat žuvo 14-metė mergaitė. Buvo ir kitų nukentėjusiųjų.
Po smūgio netoli Kyjivo – jau 37 žuvusieji: bus paskelbta gedulo diena
14:41
Aukų skaičius po Rusijos smūgio Bučos rajonui ir po jo kilusios detonacijos smarkiai išaugo. Kaip pranešė Kyjivo srities karinės administracijos vadovas Tymuras Tkačenka, šiuo metu jau žinoma apie 37 žuvusiuosius. Vos prieš pusantros valandos jis buvo pranešęs apie 27 aukas, praneša UNIAN.
„Baisi ir nepataisoma netektis. Reiškiu nuoširdžią užuojautą žuvusiųjų artimiesiems ir šeimoms.
Darbai įvykio vietoje tęsiami. Gelbėtojai ir visos atitinkamos tarnybos toliau dirba tragedijos vietoje“, – rašė Tkačenka.
Jis taip pat pranešė, kad rytoj, rugpjūčio 30 dieną, Kyjivo srityje bus paskelbta gedulo diena, skirta vakarykštės Rusijos atakos aukoms atminti.
„Kaip gedulo ir atminimo ženklas Kyjivo srityje bus nuleistos Ukrainos valstybinės vėliavos. Pramogų įstaigų veikla bus ribojama. Prašau į tai žiūrėti pagarbiai ir supratingai, taip pat visoje srityje apriboti garsų muzikos leidimą“, – pabrėžė srities administracijos vadovas.
Tragedija netoli Kyjivo: per ataką žuvo bendruomenės vadas, Zelenskis žada atsakomybę
12:47
Kyjivo srityje esančiame Milos kaime nuo vakar vakaro likviduojami Rusijos smūgio dronais padariniai. Per ataką buvo smarkiai apgadinta infrastruktūra, skelbia UNIAN.
Apie tai pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jis teigė, kad įvykio vietoje įrengtos pagalbos žmonėms teikimo būstinės.
„Buvo smogta sandėliui, po smūgio įvyko detonacija. Deja, aplinkinei infrastruktūrai padaryta didelė žala: apgadinti gyvenamieji namai, pagyvenusių žmonių ir žmonių su negalia pensionas. Šiuo metu žinoma, kad žuvo 27 žmonės. Vienas iš žuvusiųjų – Dmitrivkos bendruomenės vadovas Tarasas Didičius. Jis gelbėjo žmones“, – patikslino V.Zelenskis.
Valstybės vadovas pridūrė, kad šiuo metu žinoma apie dešimtis sužeistųjų.
„Jau daugiau kaip 370 žmonių evakuota, evakuacija tęsiama“, – pabrėžė prezidentas.
V.Zelenskis taip pat teigė jau išklausęs ministro pirmininko Serhijaus Koreckio ir vidaus reikalų ministro Ivano Vyhovskio ataskaitas.
„Tie, kurie dėl to priėmė sprendimus, būtinai turi prisiimti atsakomybę. <...> Iškelta baudžiamoji byla dėl tarnybinio aplaidumo. Galioja taisyklės: šalia gyvenamųjų namų ir kitos gyvenamosios paskirties infrastruktūros negali būti laikomi šaudmenys. Būtinai bus padarytos atitinkamos išvados“, – pažadėjo Ukrainos prezidentas.
Rusija planuoja naują puolimą Kyjivo kryptimi: generolas atskleidė, ką ruošia okupantai
11:24
Rusijos okupantai planuoja naują puolimą Kyjivo ir Černihivo kryptimis, tačiau Ukrainos gynybos pajėgos kol kas nefiksuoja, kad šiose kryptyse būtų formuojamos atitinkamos puolamosios grupuotės. Apie tai pranešė Ukrainos prezidento biuro vadovo pavaduotojas, brigados generolas Pavlo Palisa, skelbia UNIAN.
„Mes iš tiesų gavome žvalgybos tarnybų informacijos, be to, ji buvo patikrinta iš kelių šaltinių, kad Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų karinė vadovybė iš politinės vadovybės gavo užduotį suplanuoti tokios operacijos vykdymą keliais variantais Kyjivo ir Černihivo kryptimis. Noriu atkreipti dėmesį: suplanuoti ir pasirengti. Taigi iš tiesų ten buvo svarstomi keli variantai“, – sakė P.Palisa.
Kartu Ukrainos gynybos pajėgos yra pasirengusios bet kokiai įvykių eigai, o priešo planai kol kas lieka tik planais.
„Atitinkamai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas parengė galimus atsako, gynybos, apsaugos ir pasipriešinimo šiems veiksmams variantus. Šiuo metu nematome, kad šiose kryptyse būtų formuojama puolamoji grupuotė. Mūsų prioritetinė užduotis – neleisti susidaryti sąlygoms, kuriomis rusai apskritai galėtų pradėti bet kokius puolamuosius veiksmus“, – aiškino P.Palisa.
Rusija nori sukurti „buferinę zoną“
Maskva taip pat nori sukurti „buferinę zoną“ Ukrainos šiaurėje.
„Lieka tie patys planai sukurti buferinę zoną Charkivo ir Sumų srityse, iš dalies – Černihivo srityje, iki 20 kilometrų gylio ir su galimybe ją toliau plėsti. Šios buferinės zonos didinimas visų pirma susijęs su bepiločių orlaivių techninių ir taktinių bei techninių charakteristikų pokyčiais. Kitaip tariant, zona plečiasi, o bepiločių orlaivių galimybės didėja“, – sakė P.Palisa.
Rusija nustatė Donbaso okupacijos terminą
Visiška Donbaso okupacija taip pat nuo pat karo pradžios yra įtraukta į Rusijos planus. Tačiau brigados generolas šių planų nelaiko realistiškais.
„Rusijos Federacijos politinė vadovybė iškelia karinei vadovybei užduotį išspręsti Donbaso klausimą, tai yra pasiekti Luhansko ir Donecko sričių administracines ribas, iki šių metų gruodžio 31 dienos. Savo ruožtu karinė vadovybė įtikinėja politinę, kad šios užduoties įvykdymas per nurodytą laiką yra nerealus. Priešingai, jie prašo atidėti terminą iki kovo 31 dienos. Mano subjektyvia nuomone, net ir iki kovo 31-osios tai nėra realistiška“, – konstatavo P.Palisa.
Rusijos okupantų planai išlieka nepakitę, tačiau jų įgyvendinimo terminai nuolat nukeliami. Dar žiemos pabaigoje Rusija, pasak P.Palisos, „svajojo“ iki balandžio pradžios pasiekti Donecko srities administracines ribas.
Neseniai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat pranešė apie Rusijos planus didinti balistinių raketų gamybą, remdamasis atnaujintais žvalgybos duomenimis.
„The Telegraph“ įvardijo šešis Putino scenarijus, galinčius sužlugdyti NATO
09:47
Vakarų vyriausybės jau ilgą laiką perspėja apie Rusijos puolimo prieš NATO grėsmę. Nors žvalgybos atstovai pastaruoju metu mano, kad Vladimiras Putinas nenori tiesioginio karinio susidūrimo su Aljansu, kartu jis planuoja „hibridines operacijas“ prieš NATO valstybes nares, kurios galiausiai galėtų netyčia išprovokuoti konfrontaciją.
„The Telegraph“ analizuoja, kokius agresijos prieš NATO scenarijus Rusija galėtų svarstyti ir kur galėtų būti smogta.
1 variantas. „Krymo scenarijus“ puolant kaimynines NATO šalis
Tai – labiausiai aptarinėjamas galimas Putino veiksmų scenarijus.
Galima būtų įsivaizduoti, kad „aktyvistai“, iš tikrųjų – po priedanga veikiantys Rusijos agentai, pradėtų protestus dėl dirbtinai sukeltos tariamos etninės rusų mažumos diskriminacijos, pavyzdžiui, Estijos Narvos ar Latvijos Daugpilio miestuose. Prisidengdami protestais, Rusijos kariai, iš pradžių be skiriamųjų ženklų ir apsirengę civiliais drabužiais, kirstų sieną ir perimtų svarbiausių miestų kontrolę.
Teoriškai NATO atsidurtų keblioje padėtyje: ar tai Rusijos puolimas, ar tiesiog gatvės protestai? Kol Aljansas delstų, Rusija galėtų įvesti karius neva „taikai palaikyti“. Per kelias dienas Rusija galėtų faktiškai perimti dalies NATO teritorijos kontrolę.
Tačiau šį scenarijų pakartoti būtų sunku. Po Krymo aneksijos Estijos, Latvijos ir Lietuvos vyriausybės būtent tokiam scenarijui ruošėsi.
2 variantas. Įprastas puolimas prieš kaimynines valstybes
Tai būtų blogiausias, tačiau mažiausiai tikėtinas scenarijus – tiesioginis konvencinis puolimas.
Vienu metu iš Kaliningrado ir Baltarusijos pradėtas puolimas galėtų atkirsti Suvalkų koridorių – siaurą pasienio ruožą tarp Lenkijos ir Lietuvos. Tuo metu Rusijos desantininkai ar jūrų pėstininkai galėtų išsilaipinti Gotlando saloje Švedijoje ir taip sutrikdyti tiekimą oru.
Trys Baltijos valstybės būtų atkirstos nuo likusios NATO dalies. Rusijos kariuomenė galėtų veržtis Talino, Rygos ir Vilniaus kryptimis.
Tačiau, kaip ir „Krymo scenarijaus“ atveju, tokia operacija jau yra plačiai išanalizuota ir jai ruošiamasi.
3 variantas. Invazija
Vienas iš galimų scenarijų – Rusijos sraigtasparnis dėl variklio problemų „avariniu režimu nusileidžia“ ties Kaliningrado siena. Siekiant užtikrinti objekto saugumą kaimyninės Lenkijos ar Lietuvos teritorijoje ir sugrąžinti įgulą, būtų pasiųsta „gelbėjimo grupė“.
Galimi įvairūs vadinamojo „dingusio sraigtasparnio“ scenarijaus variantai, įskaitant raketas ir dronus, kurie „netyčia“ perskristų Ukrainą ir nukristų Lenkijoje, Rumunijoje ar Moldovoje.
Tokiu būdu Rusija galėtų signalizuoti, kad ateityje gali būti padaryta kur kas didesnė žala, mėginti įbauginti Vakarų politikus ir taip paveikti jų paramą Ukrainai.
4 variantas. Operacija „po svetima vėliava“
Vis dažniau pasirodo pranešimų, kad Kremlius kaupia užgrobtus ar numuštus Ukrainos dronus, kuriuos galėtų panaudoti provokacijai.
Tokiu atveju būtų siekiama suskaldyti NATO vienybę ir susilpninti paramą Ukrainai, sukuriant įspūdį, kad masinis oro smūgis Rusijai tragiškai nepavyko ir dalis ginklų nukrito NATO teritorijoje.
Lenkija, kurioje jau pastebimas antipatijos Ukrainai augimas, galėtų tapti patraukliu tokio smūgio taikiniu.
5 variantas. Sabotažas Europoje
Rusija jau parodė galinti vykdyti diversines operacijas visoje Europoje, dažnai rinkdamasi valstybes, kurios yra mažiau pasirengusios tokioms grėsmėms nei tiesioginės jos kaimynės.
Jeigu Putinas ieškotų būdo išbandyti NATO, logišku kitu žingsniu galėtų tapti operacija, sukelianti aukų, pavyzdžiui, traukinio nuvažiavimas nuo bėgių ar gamyklos susprogdinimas.
Tačiau Rusija negali tiksliai žinoti, kokio masto eskalacija pakeistų Vakarų politiką taip, kaip ji norėtų. Todėl tokios operacijos kelia riziką, kad vietoje norimo politinio efekto bus išprovokuotas karinis atsakas.
6 variantas. Kibernetinė ataka
Sistemingos kibernetinės atakos teoriškai gali būti pagrindas aktyvuoti NATO kolektyvinės gynybos principą. Tačiau dėl jų pobūdžio dažnai sunku nustatyti, kas yra atsakingas, ir neaišku, kokių atsakomųjų veiksmų reikėtų imtis.
Tokia ataka nebūtinai turėtų būti pražūtinga. Pavyzdžiui, vertybinių popierių biržos veiklos sutrikdymas ir panikos sukėlimas rinkoje ar svarbaus oro uosto uždarymas galėtų sukelti didžiulių nepatogumų ir paveikti politinių sprendimų priėmimą.
Kremlius tikisi, kad tokios atakos nesukels reikšmingo atsako. Būtent tai, leidinio teigimu, yra pagrindinis tokių veiksmų atgrasymo klausimas.
Putino puolimas prieš NATO
ISW vertinimu, CŽV direktoriaus Johno Ratcliffe'o vizitas Maskvoje rodo, kad Rusija gali ruoštis puolimui prieš NATO artimiausioje perspektyvoje.
Tuo metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir toliau atmeta tokią galimybę. Jis taip pat pareiškė, kad CŽV vadovo vizitas Maskvoje yra „įprastas dalykas“.
Rusijos dronas smogė sandėliui netoli Kyjivo: evakuota šimtai žmonių
08:39
Rusijos drono smūgis Kyjivo pakraštyje esančiame sandėlyje sukėlė galingą gaisrą ir sprogimų seriją, o dėl incidento iš regiono evakuoti šimtai žmonių, pranešė pareigūnai šeštadienio rytą.
Rusija ir Ukraina jau kelis mėnesius intensyvina tolimojo nuotolio smūgius. Vis dažniau taikomasi į civilinę infrastruktūrą, įskaitant logistikos sandėlius, naftos bei uostų objektus.
Šios atakos lemia vis didėjantį civilių aukų skaičių.
Po Mylos kaime, Bučos rajone, įvykusio išpuolio prokuratūra pradėjo tyrimą dėl aplaidumo užtikrinant sandėliavimo sąlygas.
Gaisrą lydėjo sprogimai, pranešė regiono karinės administracijos vadovas Tymuras Tkačenka socialiniame tinkle „Telegram“.
„Iš įvykio vietos jau evakuota daugiau nei 200 žmonių, tarp jų – vaikų“, – sakė jis, pridurdamas, kad mažiausiai šeši asmenys buvo sužeisti.
Prokuratūra patikslino, kad tyrimas bus sutelktas į sprogstamųjų objektų bei medžiagų laikymo įmonės teritorijoje teisėtumą. Taip pat aiškinamasi, ar neįvardyta įmonė turėjo visus būtinus leidimus bei patvirtinimus.
Ministras pirmininkas Serhijus Koreckis išreiškė apgailestavimą, kad nebuvo pasimokyta po ankstesnio mirtino išpuolio liepos mėnesį Vyšneve, netoli Kyjivo, kai buvo smogta šaudmenų sandėliui.
Tada atliktas tyrimas atskleidė rimtų valstybės valdomos įmonės klaidų, mat ši nesilaikė standartų, nepaisant šalia buvusių gyvenamųjų pastatų.
„Penktaisiais plataus masto invazijos metais kartoti tas pačias klaidas yra nusikalstamas aplaidumas“, – rašė jis „Telegram“ platformoje.
„Visi atsakingi asmenys, be išimties, privalo sulaukti griežtų bausmių, kad tokios situacijos niekada nepasikartotų“, – teigė ukrainietis.
