Karas Ukrainoje. Grasinimai Jungtinei Karalystei gali įvaryti Putiną į kampą

„Scanpix“ nuotr./Aleksandras Bastrykinas

Pirmadienį, rugpjūčio 24 dieną, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įsaką, kuris už Rusijos ribų beveik nesulaukė dėmesio. Tačiau šis sprendimas itin tiksliai atspindi dabartinio V.Putino valdymo tikrovę, leidinyje „The i Paper“ rašo istorikas Markas Galeotti.

Pasak jo, nesaugumo jausmu ir paranoja grindžiamame Kremliuje šis įsakas atskleidė tai, kas gali tapti viena rimčiausių senstančio diktatoriaus silpnybių.

Įsaku Rusijos Tyrimų komiteto vadovui Aleksandrui Bastrykinui leista dar metus eiti pareigas. Jam, kaip ir V.Putinui, yra 73-eji. A.Bastrykinas priklauso senstančių bendražygių ratui, kuriuo save apsupo Rusijos prezidentas, taip atsiribodamas nuo naujų požiūrių ir jaunesnių pareigūnų, geriau suprantančių šiuolaikinį pasaulį.

Pagal Rusijos įstatymus valstybės pareigūnai sulaukę 70 metų privalo išeiti į pensiją. Norint, kad šio amžiaus sulaukęs pareigūnas toliau eitų pareigas, kasmet būtinas specialus prezidento įsakas.

Straipsnio autorius pažymi, kad pastaruoju metu V.Putinui tokius įsakus tenka leisti dažnai, nes jis laikosi įsikibęs senstančio „silovikų“ rato – politiškai įtakingų saugumo struktūrų pareigūnų, kurių lojalumas jam svarbesnis už jų sveikatą ar net kompetenciją.

„Tyrimų komitetas – viena labiausiai baimę keliančių institucijų dabartinėje Rusijoje. Jis tiria daugybę bylų, kurios baigiasi V.Putino kritikų įkalinimu ir bauginimu“, – rašoma straipsnyje.

Todėl V.Putinui itin svarbu, kad šiai institucijai vadovautų žmogus, kuriuo jis pasitiki. A.Bastrykinas buvo jo bendrakursis Leningrado valstybiniame universitete praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje ir žino, kad aukštas pareigas užima dėl prezidento palankumo. Todėl jis padarys viską, kad šio palankumo neprarastų.

M.Galeotti pažymi, kad kitai pagrindinei vidaus saugumo tarnybai, kuria remiasi V.Putinas, – Federalinei saugumo tarnybai (FSB) – vadovauja 74 metų Aleksandras Bortnikovas.

Turimais duomenimis, A.Bortnikovas ne tik senyvo amžiaus, bet ir serga. Dėl to jam dažnai tenka posėdžiuose dalyvauti nuotoliniu būdu, be to, jis negali visą darbo savaitę dirbti FSB būstinėje Maskvos centre.

Pranešama, kad jis prašė leisti išeiti į pensiją, tačiau V.Putinas jo neišleidžia.

Kitų jėgos struktūrų vadovai taip pat nėra jauni. Užsienio žvalgybos tarnybos vadovui Sergejui Naryškinui – 71 metai. Žinoma, kad jis tikisi vietos Federacijos Taryboje, kuri leistų patogiai iš dalies pasitraukti iš aktyvios veiklos.

„Nacionalinės gvardijos vadui Viktorui Zolotovui – 72-eji. Generalinio štabo viršininkui ir brutalaus V.Putino karo Ukrainoje architektui generolui Valerijui Gerasimovui – 70 metų; tikėtina, kad jis liks poste iki kampanijos pabaigos. Užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui, kuris taip pat jau daugelį metų prašo leidimo išeiti į pensiją, – 76-eri“, – pridūrė straipsnio autorius.

Istoriko teigimu, tai atspindi V.Putino nepasitikėjimą. Per 26 tiesioginio ar netiesioginio Rusijos valdymo metus jis vis labiau tolo ne tik nuo savo šalies gyventojų, bet ir nuo elito.

„Jis iš tiesų nepažįsta jaunesnės pareigūnų kartos, išskyrus savo asmeninius padėjėjus ir apsaugininkus, todėl nebūtinai ja pasitiki“, – mano M.Galeotti.

V.Putinas mėgino kai kuriems iš jų suteikti politinių pareigų, tačiau tik Aleksejui Diuminui pavyko iš „gyvojo skydo“ tapti politiku.

Vis dėlto V.Putinas, regis, nusprendė, kad negali be jo apsieiti. Nors A.Diuminas buvo gynybos ministro pavaduotojas, o vėliau – Tulos srities gubernatorius, dabar jis vėl dirba Kremliuje prezidento padėjėju.

Užkulisiuose savo eilės nekantriai laukia gabūs galimi įpėdiniai. 64 metų A.Bortnikovo pavaduotojas generolas Sergejus Koroliovas apibūdinamas kaip negailestingas, gabus ir ambicingas.

Tačiau V.Putinas A.Bortnikovą pažįsta dar nuo bendros tarnybos KGB praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje, o S.Koroliovo nepažįsta. Be to, šis turi įtakingų priešininkų. Todėl V.Putinas jau ne vienus metus atidėlioja vadovų kaitą, kuri buvo numatyta dar 2022 metais.

V.Gerasimovas taip pat plačiai kritikuojamas dėl netinkamo vadovavimo karui. Pagrindiniu pretendentu jį pakeisti šiuo metu laikomas Sausumos pajėgų vadas generolas pulkininkas Andrejus Mordvičevas.

„Griežtas, kompetentingas ir karių gerbiamas vos 50 metų A.Mordvičevas ne tik gavo Rusijos Federacijos didvyrio vardą, bet ir buvo apdovanotas ordinu „Už karinius nuopelnus“ – tipišku „kovos generolo“ įvertinimu“, – rašo M.Galeotti.

Istoriko nuomone, laikydamasis įsikibęs senstančių bendražygių ir bijodamas perduoti valdžią jaunesnei nepažįstamų saugumo pareigūnų kartai, V.Putinas paradoksaliai didina įtampą.

Šešiasdešimtmečiai, bijodami prarasti galimybę pasiekti valdžios viršūnę, ima jausti jam priešiškumą, o patys tuo metu stengiasi slopinti žemiau jų esančių ambicingų penkiasdešimtmečių siekius.

„Tai taip pat reiškia, kad V.Putinas apsupo save kitais sovietmečio veteranais – žmonėmis, kurių patarimai atkartoja jo išankstines nuostatas, o patirtis vis labiau neatitinka laikmečio. Tai žmonės, persiėmę imperinėmis nuostatomis, kurių šaknys siekia Šaltojo karo laikus, kai Maskva buvo pasaulinės supervalstybės sostinė“, – pažymėjo istorikas.

Palyginimui, 48 metų Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio komandoje dirba 39 metų gynybos ministras, 43 metų kariuomenės vadas, 52 metų saugumo tarnybos vadovas ir 51 metų užsienio reikalų ministras.

„Sparčių geopolitinių pokyčių, dronų ir kibernetinio karo laikais, kai interneto memai ir trumpos skambios frazės gali būti tokie pat paveikūs kaip tradicinė diplomatija, V.Putino pasiryžimas laikytis įsikibus septyniasdešimtmečių „silovikų“ gali tapti viena didžiausių jo silpnybių“, – mano M.Galeotti.

ZumaPress/Scanpix/Vladimiras Putinas

Rusija vis aktyviau grasina Jungtinei Karalystei, mėgindama pakirsti Londono paramą Ukrainai. Vladimiro Putino režimas jau pradėjo informacinę kampaniją ir perspėja apie galimą „atsaką“ britų gamykloms, gaminančioms dronus, kuriuos Ukraina naudoja smūgiams Rusijos taikiniams.

Tačiau, kaip rašo „The i Paper“, tokiais grasinimais V.Putinas rizikuoja pats save įvaryti į kampą ir išprovokuoti pavojingą konflikto su dar viena valstybe eskalaciją. Daugelis Jungtinės Karalystės pareigūnų įsitikinę, kad V.Putinas baiminasi tiesioginės konfrontacijos su NATO.

Buvęs Rusijos užsienio reikalų viceministras Andrejus Fiodorovas interviu britų žiniasklaidai pareiškė, kad Londonas Maskvai yra „blogis numeris vienas“. Pasak jo, Rusija į Jungtinės Karalystės paramą Ukrainai galėtų atsakyti veiksmais prieš gamyklas, kuriose Ukrainai gaminami dronai.

Leidinys priminė, kad Kremliaus grasinimai suintensyvėjo Jungtinės Karalystės premjerui Andy Burnhamui pažadėjus stiprinti paramą Ukrainai ir perduoti jai britiškų sparnuotųjų raketų „Storm Shadow“ / SCALP gamybos brėžinius. Šios raketos gali būti naudojamos smūgiams Rusijos teritorijos gilumoje.

Analitikų teigimu, ryžtinga Jungtinės Karalystės politinė ir karinė parama Ukrainai vis labiau erzina V.Putino režimą, todėl Rusija ieško būdų atsakyti.

„Rusijai Kyjive pasakyta Andy Burnhamo kalba iš tiesų nuskambėjo kaip kovos šūkis“, – žurnalistams sakė Londono karališkojo koledžo Rusijos instituto vyresnioji vizituojanti mokslo darbuotoja Ana Matvejeva.

Pasak jos, A.Burnhamo pareiškimai stiprina Kremliaus nuogąstavimus, kad Jungtinė Karalystė, remdama Ukrainą, siekia padaryti žalos Rusijai. Maskvai susidarė įspūdis, kad Londonas ne tik pasiryžęs tęsti ankstesnę paramą Ukrainai, bet ir yra pasirengęs eskaluoti padėtį.

Jungtinės Karalystės saugumo ir gynybos pareigūnai jau seniai perspėja apie Rusijos ir kitų tarptautinės bendruomenės atstumtų valstybių keliamą hibridinių atakų prieš šalies infrastruktūrą bei ekonominius objektus grėsmę. Praėjusį mėnesį britų vyriausybė paskelbė planuojanti 2027 metais surengti didžiausias per kelis dešimtmečius pratybas, per kurias būtų tikrinama šalies apsauga nuo kibernetinių atakų ir diversijų.

„Tai nėra išgalvotos grėsmės. Nebūtinai bus tiesiogiai užpulta dronų gamykla – smūgis gali būti suduotas kuriai nors jos komponentų tiekimo grandinės daliai“, – sakė Londono universitetinio koledžo tarptautinio saugumo docentė Melanie Garson.

Jos teigimu, Kremlius siekia daryti psichologinį spaudimą Jungtinės Karalystės pramonei ir vyriausybei.

Rugpjūčio 28 dieną per instruktažą Jungtinės Karalystės gynybos ministerijoje pareigūnai pažymėjo, kad Rusijos siekis vykdyti hibridines arba vadinamosios pilkosios zonos operacijas prieš NATO šalis – įskaitant diversijas ir kibernetines atakas – yra „labai akivaizdus“. Vis dėlto kai kurie pareigūnai mano, kad V.Putinas nesiryš pradėti karo su NATO valstybėmis.

Analitikų vertinimu, didėjant įtampai kyla pavojus, kad V.Putinas pats save įvarys į kampą ir, norėdamas išsaugoti autoritetą, galiausiai jausis priverstas surengti kokią nors ataką. Tačiau toks žingsnis jam pačiam keltų realią riziką.

„Jeigu nuolat grasinate, bet iš tiesų nieko nedarote, ilgainiui jūsų grasinimai praranda įtikinamumą. Kol nesiimate realių veiksmų, jūsų nelaiko rimtu priešininku. Todėl manau, kad šiuo požiūriu padėtis yra pavojinga“, – sakė A.Matvejeva.

Rusijos Valstybės Dūmos nuotr./Aleksejus Žuravliovas

Rusija turėtų smogti Ukrainai branduoliniu ginklu ir taip priversti ją pasiduoti, pareiškė Rusijos Valstybės Dūmos deputatas, partijos „Rodina“ lyderis Aleksejus Žuravliovas.

Jo teigimu, „smogti reikia taip, kad priešas suprastų privalantis kapituliuoti“.

„Diskutuojama, ar galime naudoti taktinį branduolinį ginklą, ar negalime. Klausykite, tokios diskusijos apskritai neturėtų būti! Prireikus privalome jį panaudoti. Jei reikės smogti – smogsime. Ir tai nediskutuotina“, – pareiškė jis.

Anksčiau Kremliui artimi „Bloomberg“ šaltiniai pranešė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas rengiasi eskaluoti karą Ukrainoje ir, siekdamas išvengti pralaimėjimo, kraštutiniu atveju gali panaudoti taktinį branduolinį ginklą.

Rugpjūčio 25 dieną į Maskvą netikėtai atvyko JAV Centrinės žvalgybos valdybos direktorius Johnas Ratcliffe'as. „Axios“ šaltinių teigimu, jis mėgino išsiaiškinti, ar įmanoma atkalbėti V.Putiną nuo eskalacijos ir įtikinti jį grįžti prie derybų dėl karo pabaigos.

„The New York Times“ skelbė, kad J.Ratcliffe'as pateikė „niūrų“ Rusijos kariuomenės ir ekonomikos perspektyvų vertinimą bei paragino sudaryti susitarimą, kol dar nevėlu. Po CŽA direktoriaus vizito Rusija išbandė JAV teritoriją galinčią pasiekti branduolinę raketą, kurios pavadinimo Gynybos ministerija neatskleidė.

Vis dėlto ženklų, kad V.Putinas iš tiesų rengtųsi panaudoti branduolinį ginklą, kol kas nėra, pažymėjo „Bloomberg“. Tokiam žingsniui griežtai prieštarauja ir Rusijos partnerės, tarp jų – Kinija, perspėjusi Kremlių to nedaryti.

Apie branduolinio smūgio padarinius V.Putiną buvo perspėjusi ir buvusio JAV prezidento Joe Bideno administracija. Tuomet Baltieji rūmai pareiškė, kad Jungtinės Valstijos atsakytų įprastiniais ginklais smogdamos Rusijai, priminė Brukingso instituto vyresnioji mokslo darbuotoja ir buvusi trijų JAV prezidentų patarėja Fiona Hill.

Pasak jos, V.Putinas tikrina, kaip toli gali nueiti, kol kiti jam nusileis.

IMAGO/ „Scanpix“/Dmitrijus Peskovas

Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Vladimiro Putino, Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir JAV prezidento Donaldo Trumpo viršūnių susitikimas galėtų būti surengtas, tačiau tik jau pasiektiems susitarimams įtvirtinti. Jo žodžius citavo Rusijos žiniasklaida.

D.Peskovas pridūrė, kad susitarimai dėl Ukrainos negali būti „paprastas sandoris“.

„Tai sudėtingas procesas, apimantis daugybę detalių“, – sakė jis.

V.Putino atstovas taip pat tvirtino, esą Ukraina „nenori spręsti karo sureguliavimo klausimų“.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Karas Ukrainoje

Rusijos pajėgos toliau lėtai veržiasi Donbase, o Ukrainos kariuomenė rengiasi sunkiems mūšiams dėl paskutinių didelių regiono gynybos linijų. Ekspertai perspėja, kad kai kuriuose fronto ruožuose Ukrainos ginkluotųjų pajėgų padėtis blogėja, tačiau Rusijos puolimo tempas tebėra itin lėtas.

Kaip rašo „Business Insider“, vienos pagrindinių Europos žvalgybos tarnybų atstovų vertinimu, Rusijos pajėgos Kramatorsko ir Slovjansko prieigas gali pasiekti 2027 metų pradžioje. Šie miestai yra paskutinės didelės Ukrainos gynybos juostos Donbase centras.

Žvalgybos pareigūnai mano, kad didžiąją Donbaso dalį Rusija gali užimti jau kitais metais. Tačiau tokia kampanija Rusijos kariuomenei kainuotų milžiniškus nuostolius.

Vis dėlto ne visi ekspertai šį scenarijų laiko neišvengiamu. Karo analitikas Franzas-Stefanas Gady pažymėjo, kad Rusijos pajėgos šiuo metu juda lėčiausiai nuo žiemos. Jo vertinimu, išlaikydama dabartinį puolimo tempą Maskva visos Donecko srities nepajėgtų užimti iki kito dešimtmečio pradžios.

Tačiau ekspertas perspėjo, kad lėtėjantis puolimas nereiškia fronto stabilizavimosi. Kai kuriomis kryptimis Rusijos pajėgos turi vietinę persvarą, ypač naudodamos FPV dronus. Kai kuriuose ruožuose dronų santykis gali siekti dešimt su vienu Rusijos naudai.

Papildomų problemų Ukrainos kariams kelia Rusijos valdomos aviacinės bombos, darančios didelių nuostolių ukrainiečių pozicijoms.

F.S.Gady neatmetė galimybės, kad Rusijos pajėgos Kramatorską ir Slovjanską gali pasiekti jau 2027 metų pavasarį ar vasarą. Tačiau tam, jo manymu, Kremliui gali prireikti naujos mobilizacijos.

„Rusijai būtina mobilizacija, jeigu ji nori išlaikyti arba padidinti dabartinį tempą“, – sakė ekspertas.

Pasak jo, jeigu mobilizacija būtų paskelbta rudenį, naujai pašaukti kariai padėtį fronte galėtų reikšmingai paveikti maždaug pirmąjį 2027 metų pusmetį.

Gynybos juosta gali žlugti

Austrijos ginkluotųjų pajėgų pulkininkas Markusas Reisneris mano, kad Rusijos vasaros puolimas kol kas nepateisino Kremliaus lūkesčių, tačiau Rusijos kariuomenė ir toliau juda į priekį „lėtai, bet nuosekliai“.

Jo vertinimu, vienu svarbiausių būsimo mūšio dėl Kramatorsko ir Slovjansko veiksnių taps Ukrainos logistika. Jeigu Rusijos pajėgoms pavyktų nutraukti Ukrainos karių aprūpinimo kelius, gynėjai savo pozicijas galėtų išlaikyti tik ribotą laiką.

Jau dabar didelė dalis atsargų Ukrainos pajėgoms pristatoma sunkiaisiais daugiarotoriais dronais ir antžeminėmis bepilotėmis sistemomis. Rusijos kariuomenė sistemingai mėgina naikinti šias priemones, taip pat trukdyti atvykti pastiprinimui ir vykdyti karių rotaciją.

M.Reisneris perspėjo, kad jeigu Ukrainai nepavyks ištrūkti iš šio uždaro rato, Kramatorsko ir Slovjansko gynybos juosta gali žlugti.

Ukrainos vadai rengiasi sunkiems mūšiams

Donbase kovojantys Ukrainos kariai taip pat supranta, kokia sunki gali būti būsima kampanija.

24 metų vadas šaukiniu „Fleška“ ir 26 metų vadas šaukiniu „Saša“ vadovauja padaliniui, kuriame tarnauja daugiau kaip 80 karių. Jame veikia pėstininkai ir bepiločių sistemų operatoriai. Kariai naudoja sunkiuosius smogiamuosius bei žvalgybinius dronus, nuotolinio minavimo sistemas ir antžeminius robotizuotus kompleksus.

Pasak „Sašos“, pagrindinis jų uždavinys – naikinti Rusijos dronų operatorius ir kiek įmanoma apsaugoti Ukrainos pėstininkus.

„Kuo ilgiau išgyvena pėstininkai, tuo ilgiau laikosi miestai“, – paaiškino jis.

Karys taip pat apibūdino Rusijos pajėgų taktiką: puolėjai dažnai siunčiami mažomis grupėmis, taip palaipsniui sekinant Ukrainos gynybą.

F.S.Gady tokį veikimo būdą pavadino vienu pagrindinių Rusijos taktikos elementų. Pasak jo, miestai gali būti užimti ne surengus didelį proveržį, o palaipsniui išsekinus jų gynybą.

Kuriems miestams gali kilti pavojus

Ukrainos kariai baiminasi, kad kitu svarbiu Rusijos taikiniu gali tapti Družkivka.

„Jie sutelkė dėmesį į Slovjanską. Mykolajivkoje jau vyksta kovos“, – pasakojo „Fleška“.

„Saša“ taip pat tikisi itin sunkių mūšių dėl Slovjansko. Tačiau jis pabrėžė, kad vietovė gali suteikti pranašumą Ukrainos pajėgoms.

Pasak jo, ukrainiečiai kontroliuoja vyraujančias aukštumas ir turi priedangą, o Rusijos kariams tektų įveikti sudėtingą vietovę apšaudomiems.

„Tai bus žiauri mėsmalė“, – prognozavo vadas.

Donbasas Rusijai gali būti tik tarpinis tikslas

Ekspertai abejoja, ar net viso Donbaso užėmimas savaime paskatintų Kremlių sutikti su paliaubomis.

M.Reisnerio teigimu, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas koreguos karo tikslus atsižvelgdamas į Ukrainos gynybos būklę.

F.S.Gady pabrėžė, kad, Maskvos požiūriu, Donbasas gali būti tik tarpinis, o ne galutinis tikslas.

Pasak jo, strateginis Rusijos siekis tebėra susigrąžinti Ukrainą į savo įtakos sferą. Ekspertas taip pat pažymėjo, kad tikra deeskalacija Kremliui būtų politiškai sudėtinga, nes Rusijai tektų mažinti karo ekonomikos mastą ir savo gyventojams paaiškinti, kodėl karas baigiamas.

Ukrainos kariai pabrėžia, kad kova dėl Donbaso tęsiasi, o būsimas mūšis dėl Kramatorsko ir Slovjansko gali tapti vienu svarbiausių karo etapų.

Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba/ „Telegram“/Maisto produktai po gaisro sandėlyje Kyjive

Rusijos antskrydžiai prieš civilinius objektus sunaikino prekybos centrų ir maisto produktų paskirstymo sandėlių visoje Ukrainoje. Dėl to kyla produktų stygiaus ir kainų augimo grėsmė, o Kyjivo bei kitų miestų prekybos centrai vos spėja papildyti lentynas, rašo „The Washington Post“.

„Šį mėnesį Maskva pakeitė taktiką ir sutelkė dėmesį į civilinius objektus, pirmiausia prekybos centrus. Tai įvyko po to, kai Ukrainos dronai sunaikino didelius elektroninės prekybos sandėlius Rusijoje. Iš pradžių Rusija bombardavo du stambaus Ukrainos prekybos tinklo „Silpo“ paskirstymo centrus ir pagrindinį kito maisto prekių parduotuvių bei mažųjų prekybos centrų tinklo „Novus“ logistikos centrą Kyjive“, – rašoma straipsnyje.

Po šių atakų iš parduotuvių lentynų dingo dalis šviežių ir pieno produktų – grietinė, jogurtas bei varškė. Smūgių banga sukėlė abejonių, kiek ilgai mažmeninės prekybos tinklai sugebės aprūpinti parduotuves prekėmis.

„Kai kurios parduotuvės tuščias vietas lentynose užpildė kombučia ir kitomis prekėmis, kurių turėjo perteklių, taip mėgindamos sušvelninti stygiaus įspūdį. Vyriausybė, siekdama išvengti gyventojų panikos, jokių įspėjimų nepaskelbė. Tačiau prekybos centrai pirkėjus perspėjo apie laikinus tiekimo sutrikimus. Pavyzdžiui, „Silpo“ pranešė: „Kai kurių prekių pristatymas užtruks ilgiau“, – pažymi leidinys.

Ukrainos žemės ūkio ministras Tarasas Vysockis pareiškė, kad šiuo metu sunaikinta 90 proc. maisto produktų tiekimą užtikrinančių logistikos tinklų. Vis dėlto, anot jo, tai nereiškia, kad ukrainiečiai liks be maisto.

„Bado ar sisteminio maisto produktų stygiaus grėsmės nebus“, – patikino jis.

Pažymima, kad po kelerius metus trunkančios plataus masto invazijos ir atšiaurios žiemos, kai ištisi gyvenamieji rajonai dažnai likdavo be šildymo bei elektros, kai kurie ukrainiečiai į produktų stygių reaguoja ramiai.

„Nesijaudinu, nes, pirma, dabar vasara ir visko, ko reikia, galime nusipirkti ūkininkų turguose. Be to, negalima sakyti, kad nieko nėra. Viename prekybos centre galima rasti vienų, kitame – kitų reikalingų prekių. Tiesiog tenka daugiau pavaikščioti po parduotuves“, – sakė 39 metų Kyjivo gyventoja Tata Verbecka.

Pasak jos, vietinių produktų, kurie paprastai nelaikomi didžiuosiuose sandėliuose, pavyzdžiui, duonos ir mėsos, netrūko. Tačiau konservų ir grūdinių produktų pasiūla sumažėjo.

„Alaus beveik neįmanoma rasti“, – pridūrė moteris.

Pastarosiomis dienomis Rusija taip pat ne kartą smogė dideliems prekybos centrams ir kitiems mažmeninės prekybos objektams visoje Ukrainoje, tarp jų – trims „Epicentr K“ prekybos centrams Zaporižios srityje.

„Smūgių patyrė ir panašios parduotuvės Sumuose bei Kryvyj Rihe. Tai kelia susirūpinimą, kad Rusija vis dažniau taikosi į didelius mažmeninės prekybos centrus ir jų logistikos tinklus, siekdama įbauginti bei išsekinti civilius gyventojus“, – rašo „The Washington Post“.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusija atakavo Kyjivą

Taika įmanoma tik darant spaudimą visiems Rusiją remiančios koalicijos nariams, kol tęsiamas karas privers juos susidurti su rimta dilema, o susitarimas dėl taikos pradės teikti jiems naudą

Taip interviu „Ukrinform“ pareiškė Hudsono instituto vyresnysis bendradarbis ir gynybos analitikas Canas Kasapoglu.

„Tai yra koalicinis karas. Šiaurės Korėja tiekia didelę dalį Rusijos artilerijos šaudmenų, „Geran-Shahed“ dronai turi Irano Islamo revoliucijos gvardijos pėdsakų, Kinijos staklės padeda palaikyti ginklų gamybą, o Baltarusija sudarė sąlygas šiauriniam frontui, atsisakė strateginės autonomijos ir suteikia Maskvai svertų prieš NATO“, – sakė C.Kasapoglu.

Eksperto teigimu, spaudimas turi būti daromas ne tik Rusijai, bet ir visai ją remiančiai koalicijai.

„Taikai pasiekti reikia daryti spaudimą kiekvienam koalicijos nariui, kol karas sukels rimtą padėtį, o taikos susitarimas jiems taps naudingas“, – pabrėžė jis.

Kartu ekspertas perspėjo, kad nuolaidos Rusijai dėl okupuotų teritorijų turėtų pasekmių, gerokai peržengiančių Rusijos ir Ukrainos karo ribas.

„Užkariavimo apdovanojimas vien tam, kad būtų pasiekta taika, reikštų šimtmečius trukusios pažangos atsukimą atgal, JT tvarkos sustabdymą ir naujų aneksijos karų atvėrimą. Ukrainos likimas parodys, ar gali išlikti demokratinė, rinkos ekonomika ir skaitmeniniu ryšiu susieta, technologiškai versli posovietinė valstybė, ar ateinančią epochą nulems autokratinis mėgdžiojimas ir eskalacija“, – apibendrino C.Kasapoglu.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje

Aiškėja naujos penktadienį, rugpjūčio 28 dieną, Mylos kaime Kyjivo srityje įvykusios tragedijos aplinkybės. Rusijai smogus Ukrainos gynybos pajėgų šaudmenų sandėliui ir prasidėjus galingai detonacijai, labiausiai nukentėjo netoliese buvę senelių globos namai „Dobryj dim“ („Geri namai“), praneša „Hromadske“.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio duomenimis, per smūgį ir po jo prasidėjusius sprogimus Myloje žuvo 38 žmonės. Dar 20 žmonių, tarp jų du vaikai, buvo sužeisti. Keturi žmonės tebėra laikomi dingusiais be žinios, jų paieška tęsiama.

Tragedijos vietoje apsilankiusi žurnalistė Diana Bucko pasakojo, kad žuvo visi žmonės, tuo metu buvę globos namų pastate. Iš jo beveik nieko neliko: sienos pajuodo nuo ugnies, langai išdužo, o stogas visiškai įgriuvo.

Liudininkų teigimu, penktadienio vakarą vienas po kito nugriaudėjo du duslūs sprogimai. Po antrojo pradėjo detonuoti šaudmenų arsenalas. Sprogimai tęsėsi visą naktį, metalo skeveldros skriejo į gatves ir kiemus, o kai kurie išsibarstę šaudmenys sproginėjo net kitą dieną.

Kaimo gyventojai įtarė, kad kaimynystėje gali būti laikoma pavojingų medžiagų: pastaraisiais mėnesiais į objektą reguliariai atvykdavo specialusis krovininis transportas, nors gyventojams oficialiai nebuvo paaiškinta, kam jis naudojamas.

Netoliese sugriauto viešbučio „Citadel“ bendraturtis Andrijus pasakojo, kad po antrojo smūgio viską lėmė sekundės. Viešbučio rūsyje tuo metu slėpėsi apie 15 civilių. Jie buvo skubiai išvesti iš pavojingos vietos ir, trumpais perbėgimais judėdami per nesiliaujančius sprogimus, pasiekė saugesnę požeminę perėją.

Per tragediją žuvo ir vietos gyventojų. Mylos gyventoja Žana neteko vyro – jis kartu su pažįstamu žuvo priešais globos namus esančio pastato rūsyje. Pačią moterį išgelbėjo atsitiktinumas: ji ketino apie 20 val. grįžti namo, tačiau užtruko kelyje.

V.Zelenskis anksčiau patvirtino, kad Rusijos smūgis teko Ukrainos gynybos pajėgų šaudmenų sandėliui, kurio, pasak prezidento, šalia gyvenamųjų vietovių apskritai neturėjo būti. Jis tai pavadino „siaubinga situacija ir siaubingu aplaidumu“. Po smūgio dideliu mastu detonavo sviediniai, minos, kiti šaudmenys ir dronai.

Suomijos karinių oro pajėgų nuotr./Rusijos bombonešis TU-95

Neseniai Ukrainos smūgio apgadintas Rusijos strateginis bombonešis Tu-95MS buvo netinkamas kovai ir rengiamas nurašyti, pareiškė aviacijos ekspertas, Valstybinio aviacijos muziejaus vyriausiasis mokslo darbuotojas Valerijus Romanenka.

„Vertindamas šį lėktuvą būčiau itin atsargus. Jis nebuvo tinkamas kovai – tai nurašytas orlaivis. Jame buvo sumontuotas tik vienas iš keturių variklių, o kitos trys variklių vietos buvo tuščios. Vadinasi, lėktuvą rengėsi nurašyti“, – laidoje „Novostei fabrika“ sakė ekspertas.

Vis dėlto, pasak jo, dronas pataikė labai tiksliai: norint suremontuoti lėktuvą, tektų pakeisti visą jo sparną, o ne tik nukritusią dalį.

Tačiau iš orlaivio būklės galima spręsti, kad jis jau buvo rengiamas nurašyti arba išardyti atsarginėms dalims. Kita vertus, V.Romanenkos teigimu, džiugina pats faktas, kad Ukraina gali tiksliai smogti Rusijos aerodromuose stovintiems lėktuvams.

„Kad ir kaip būtų, į jį pataikyta. Tarkime, šio lėktuvo atsarginių dalių vertė prilygsta į jį pataikiusio drono kainai. Nieko nelaimėjome, bet ir nieko nepraradome. Psichologiškai vis tiek malonu, kad pataikyta – juk tai lėktuvas Rusijos aerodrome. Vadinasi, galime tai padaryti, o dronas sugeba atskirti lėktuvą nuo aplinkos fono“, – pridūrė ekspertas.

Gaisras po Rusijos smūgių šalia Kyjivo / Danylo Antoniuk / ZUMAPRESS.com

Po Rusijos pajėgų surengto smūgio šaudmenų sandėliui netoli Kyjivo žuvusiųjų skaičius išaugo iki 38, sekmadienį pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Šis smūgis Ukrainos kariniam sandėliui, kuriame buvo laikomi šaudmenys, dronai ir sprogmenys, sukėlė galingą sprogimą bei gaisrą, o antrinės detonacijos išplatino liepsnas aplinkinėje teritorijoje.

Mylos miestelio gelbėjimo tarnyboms pavyko užgesinti didžiąją dalį gaisrų, o išminuotojų komandos šiuo metu šalina pavojingus objektus teritorijoje, platformoje „Telegram“ rašė V.Zelenskis.

Prezidentas atnaujino duomenis: žuvo 38 žmonės, 20 buvo sužeisti, o keturi asmenys vis dar laikomi dingusiais. Jis taip pat pabrėžė, kad „teritorijos užterštumo mastas yra didelis“.

Tai jau antras kartas per mažiau nei du mėnesius, kai Rusija taikosi į šaudmenų sandėlį netoli Kyjivo. Pareigūnai reiškė pasipiktinimą dėl to, kad ginkluotė vis dar laikoma taip arti gyvenamųjų rajonų.

Ukrainos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl aplaidaus tarnybinių pareigų atlikimo.

Ukrainos oro pajėgų duomenimis, nuo vėlyvo penktadienio iki ankstyvo šeštadienio Rusija paleido į Ukrainą mažiausiai dvi raketas ir 267 dronus.

JAV vadovaujamos diplomatinės pastangos užbaigti šį konfliktą, kuris yra kruviniausias Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo, jau kelis mėnesius stovi vietoje.

Rusija reikalauja iš Ukrainos plataus masto teritorinių ir politinių nuolaidų, tačiau Kyjivas tokius reikalavimus atmeta kaip prilygstančius kapituliacijai.