Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Putino partijai – skaudus smūgis užsienyje: nustebino Vilnius
14:39
Partija „Vieningoji Rusija“ pralaimėjo Dūmos rinkimus Vilniuje, Paryžiuje, Prahoje ir kituose emigracijos centruose, skelbia Rusijos žiniasklaida.
„Vieningajai Rusijai“ nepavyko iškovoti pirmosios vietos daugelyje miestų, kurie po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios tapo rusų migracijos centrais. Pirmadienį Centrinės rinkimų komisijos (CRK) paskelbti duomenys rodo, kad dalyje užsienio apylinkių „vieningieji rusai“ liko tik treti, nusileidę partijoms „Naujieji žmonės“ (rus. „Novyje liudi“) ir Rusijos komunistų partijai (RFKP).
Portalas „Agentstvo“ išanalizavo duomenis iš 20 rinkimų apylinkių valstybėse, į kurias po plataus masto karo pradžios pasitraukė daug Rusijos piliečių. Net 12-oje iš jų „Vieningoji Rusija“ surinko mažiau balsų nei viena ar abi kitos minėtos partijos.
- Vilnius: „Naujieji žmonės“ – 33,94 proc., Komunistų partija – 30,28 proc., „Vieningoji Rusija“ – 17,43 proc.;
- Praha: „Naujieji žmonės“ – 54,35 proc., Komunistų partija – 21,52 proc., „Vieningoji Rusija“ – 7,72 proc.;
- Paryžius: „Naujieji žmonės“ – 42,88 proc., „Vieningoji Rusija“ – 21,59 proc., Komunistų partija – 18,68 proc.;
- Helsinkis: „Naujieji žmonės“ – 48,29 proc., Komunistų partija – 20,50 proc., „Vieningoji Rusija“ – 14,21 proc.;
- Viena: „Naujieji žmonės“ – 47,22 proc., Komunistų partija – 19,23 proc., „Vieningoji Rusija“ – 15,67 proc..
Panašūs rezultatai užfiksuoti ir Almatoje, Bankoke, Danange, Zalcburge, Pukete, Strasbūre bei Hošimine, kur „Vieningoji Rusija“ taip pat patyrė pralaimėjimą.
Visgi aštuoniuose užsienio miestuose valdančioji partija sugebėjo užimti pirmąją vietą. Tarp jų – Ryga (37,15 proc.), Baku (34,63 proc.), Biškekas (35,96 proc.), Marselis (35,59 proc.) bei Sidnėjus (31,66 proc.), rašo „Agentstvo“.
Bendrais duomenimis, pirmadienio popietę užsienio apylinkėse „Vieningoji Rusija“ vidutiniškai rinko 39,58 proc. balsų, „Naujieji žmonės“ – 24,49 proc., o komunistai – 16,99 proc..
Portalas primena, kad paskutinės emigracijos bangos įtaka rinkimų rezultatams užsienyje buvo juntama dar 2024 m. prezidento rinkimų metu. Tuomet dešimtyje miestų, kuriuose anksčiau buvo palaikomas Vladimiras Putinas, balsų už jį buvo atiduota kelis kartus mažiau.
ES atmeta Rusijos „vadinamuosius“ rinkimus
15min primena, kad Europos Sąjungos (ES) vyriausioji diplomatė Kaja Kallas (Kaja Kalas) pirmadienį pasmerkė Rusijos parlamento rinkimus kaip demokratijos „fasadą“ ir pareiškė, kad siūlo įvesti sankcijas tiems, kurie padėjo juos surengti okupuotose Ukrainos dalyse.
Prezidento Vladimiro Putino valdančioji „Vieningoji Rusija“ „laimėjo“ tvirtą daugumą prieš simboline laikomą opoziciją; partijoms, nepritariančioms Maskvos karui prieš Ukrainą, nebuvo leista dalyvauti.
„Vadinamieji Dūmos rinkimai žymi dar vieną didelį žingsnį atgal Rusijos demokratijai. Jų baigtis niekada nekėlė abejonių“, – socialiniame tinkle „X“ rašė K. Kallas.
„Kremlius nutildė nepritariančiuosius, uždraudė vienintelę įregistruotą partiją, kuri prieštaravo jo karui Ukrainoje, ir neįsileido tarptautinių rinkimų stebėtojų. Rusijoje liko tik demokratijos fasadas“, – teigė ji.
K. Kallas teigė „pasiūliusi priemones prieš tuos, kurie padeda rengti šiuos fiktyvius rinkimus okupuotose Ukrainos teritorijose“.
ES dėl karo Ukrainoje jau yra pritaikiusi sankcijas maždaug 3 tūkst. pareigūnų ir subjektų, įskaitant V. Putiną.
Kuo baigėsi skandalingas prokuroro Kravčenkos išvykimas iš Ukrainos
16:19
Ukrainos generalinės prokuratūros biuras pranešė, kad Ruslano Kravčenkos komandiruotė jau baigėsi, tačiau darbe jis iki šiol nepasirodė.
Buvęs generalinis prokuroras Ruslanas Kravčenka, kuris iki rugsėjo 18 d. turėjo būti tarnybinėje komandiruotėje užsienyje, rugsėjo 21 d. 14:00 val. duomenimis, į darbą negrįžo. Tai portalui „Ukrajinska pravda“ patvirtino Generalinės prokuratūros biuro atstovė spaudai Mariana Hajovska.
„Oficiali Ruslano Kravčenkos tarnybinės komandiruotės pabaigos data – rugsėjo 18 d. Rugsėjo 21 d. 14:00 val. duomenimis, jis į darbą Generalinės prokuratūros biure neatvyko“, – sakė M. Hajovska.
Neteko tik generalinio prokuroro pareigų
Ji paaiškino, kad R. Kravčenka neteko tik administracinių generalinio prokuroro pareigų, tačiau išlieka Generalinės prokuratūros biuro prokuroru. Paklausta, ar R. Kravčenka grįžo į Ukrainą ir kur jis yra šiuo metu, atstovė nurodė tokios informacijos neturinti.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis rugsėjo 17 d. dekretu laikinai eiti generalinio prokuroro pareigas pavedė Chmelnyckio srities prokuratūros vadovui Antonui Kovalskiui.
Koks kilo skandalas
Plačiau skaitykite ČIA.
Xi Jinpingas neatvyko į vakarienę su Putinu ir kitais vadovais: kilo tikra sumaištis
14:22
Kinijos lyderis Xi Jinpingas praleido Indijoje vykusią vakarienę su Vladimiru Putinu ir kitais pasaulio šalių vadovais dėl prastos savijautos, teigia su situacija susipažinę šaltiniai. Tai dar labiau pakurstė spėliones apie jo sveikatą likus vos kelioms dienoms iki planuoto vizito į JAV, skelbia dienraštis „The Wall Street Journal“ (WSJ). Socialiniuose tinkluose pasklido gandai apie tariamą insultą.
Šaltinių teigimu, Xi Jinpingas paskutinę minutę atsisakė dalyvauti praėjusį šeštadienį Naujajame Delyje surengtame iškilmingame priėmime BRICS viršūnių susitikimo paraštėse. Vietoj jo renginyje dalyvavo užsienio reikalų ministras Wang Yi, bendravęs su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir kitais užsienio šalių vadovais.
Xi Jinpingo nebuvimas šiame svarbiame socialiniame renginyje buvo itin pastebimas. Tai buvo pirmasis jo vizitas Indijoje per septynerius metus – šalyje, kuri po ilgų sudėtingų santykių su Kinija rado bendrą kalbą su Pekinu, abiem pusėms susidūrus su dideliais JAV muitais. Teigiama, kad Xi Jinpingas buvo priėmęs Indijos ministro pirmininko Narendros Modi kvietimą į šią vakarienę.
Socialiniuose tinkluose – gandai apie insultą
Kinijos vadovo nebuvimas dar labiau paaštrino jau kelis mėnesius keliamus klausimus: ar 73-ejų metų lyderis yra pakankamai sveikas, kad galėtų valdyti šalį neribotą laiką, ir ką Pekinas yra pasirengęs atskleisti apie jo būklę prieš šią savaitę vyksiančią kelionę į JAV. Nėra jokių įrodymų, kad Xi Jinpingas sunkiai sirgtų, būtų patyręs insultą ar apalpęs, kaip buvo gandų socialiniuose tinkluose, skelbia WSJ.
Indijos užsienio reikalų ministerija šiuos teiginius atmetė kaip „melagienas“. Pagrindinė šalies naujienų agentūra „Press Trust of India“, remdamasi savo šaltiniais, pranešė, kad Xi Jinpingas „grįžo į savo viešbučio kambarį pailsėti“, o vaizdo įrašuose matyti, kaip jis be pagalbos lipa laiptais į savo lėktuvą.
Visgi su situacija susipažinę asmenys patvirtino, kad jis jautėsi prastai.
Plačiau skaitykite ČIA.
Per Rusijos atakas Ukrainoje žuvo mažiausiai šeši, sužeisti 38 žmonės
13:54
Praėjusią parą per Rusijos atakas visoje Ukrainoje žuvo mažiausiai šeši žmonės, dar 38 buvo sužeisti, pirmadienį pranešė vietos pareigūnai.
Apie tai rašo ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.
Oro pajėgų teigimu, naktį Rusijos pajėgos Ukrainą atakavo 172 dronais, iš kurių 148 buvo perimti. Priduriama, kad taip pat numuštas hibridinis ginklas „S8000 Banderol“, turintis sparnuotosios raketos ir reaktyvinio drono savybių.
Naktį surengto Rusijos smūgio Zaporižiai – pietryčiuose esančiam pafrontės miestui – metu pataikyta į prekybos centrą ir švietimo įstaigą.
Zaporižioje ir jos apylinkėse per praėjusią parą Rusijos atakų metu sužeisti aštuoni žmonės, tarp jų – 52 metų vyras ir senyva moteris, kurie po naktinio smūgio buvo evakuoti iš savo daugiabučių, pranešė srities gubernatorius Ivanas Fedorovas.
Rytinėje Donecko srityje per pastarąją parą dėl Rusijos atakų žuvo trys žmonės, o dar 12 buvo sužeisti, sakė srities gubernatorius Vadymas Filaškinas.
Šiaurės rytinėje Charkivo srityje praėjusią parą žuvo vienas žmogus, dar penki sužeisti, pranešė srities gubernatorius Olehas Synjehubovas. Pasak jo, pirmadienio rytą per Rusijos drono smūgį kaime netoli Lozovos žuvo moteris, o 13 metų berniukas patyrė sunkius nudegimus.
Šiaurės rytinėje Sumų srityje praėjusią parą per Rusijos atakas žuvo 38-erių moteris ir 54-erių vyras, teigė srities karinė administracija. Vietos pareigūnų duomenimis, dar trys žmonės, tarp jų – 14-metė mergaitė, buvo sužeisti.
Pietinėje Chersono srityje tuo metu sužeisti devyni žmonės, sakė srities gubernatorius Oleksandras Prokudinas.
Pietiniame Odesos mieste Rusija smūgiavo į prekybos centrų tinklo sandėlius, tačiau aukų išvengta, teigė srities gubernatorius Olehas Kiperis.
Šiaurinėje Černihivo srityje Rusijos kariai atakavo žemės ūkio įmonę Semenivkos kaime pasienyje su Rusija, sunaikindami angarą su šiaudais ir apgadindami techniką bei saugyklas, sakė srities gubernatorius Viačeslavas Čausas. Jis pridūrė, kad nukentėjo ir galvijai.
Vidurio Rytų Dnipropetrovsko srityje per pastarąją parą sužeista 20 metų mergina, teigė srities gubernatorius Oleksandras Hanža.
Pasak jo, ligoninėje mirė 20-metis vaikinas, kuris buvo sunkiai sužeistas per rugsėjo 3 dienos Rusijos ataką Dnipre.
Rinkimų komisija: prezidento „Vieningoji Rusija“ parlamente iškovojo rekordiškai daug – 355 vietas
13:22
Rusijos prezidento Vladimiro Putino partija „Vieningoji Rusija“ 450 vietų Valstybės Dūmoje iškovojo rekordinį skaičių – 355 mandatus, pirmadienį skelbdama preliminarius rezultatus pranešė rinkimų komisijos vadovė Ela Pamfilova.
Suskaičiavus beveik visus balsus po tris dienas trukusių rinkimų, kuriuose nedalyvavo jokios V.Putino atžvilgiu kritiškos partijos, rezultatai parodė, kad prezidento partija žemuosiuose parlamento rūmuose turės didesnę superdaugumą nei 2016 metais, kai taip pat buvo pasiektas rekordas ir iškovotos 343 vietos.
Tai buvo pirmieji Rusijos parlamento rinkimai nuo 2022 metų, kai Maskva pradėjo plataus masto puolimą Ukrainoje.
Kremlius griežtai kontroliuoja rinkimus, o Maskva yra uždraudusi kritikuoti savo karą Ukrainoje.
Vakarai sako, kad Rusijos rinkimai nėra nei laisvi, nei sąžiningi.
E.Pamfilova nurodė, kad rinkėjų aktyvumas viršijo 59 proc., ir padėkojo Rusijos gyventojams už balsavimą, nepaisant to, ką ji pavadino „psichologiniu spaudimu“ šaliai.
Antroje vietoje liko Rusijos komunistų partija, iškovojusi 40 vietų.
Nacionalistinė LDPR partija gavo 25 vietas, o partija „Nauji žmonės“ – 20 vietų.
„Vieningoji Rusija“ politikoje dominuoja nuo šio amžiaus pradžios, o V.Putinas valdžioje yra nuo 1999 metų Naujųjų metų išvakarių.
E.Pamfilova teigė, kad suskaičiuota daugiau kaip 95 proc. balsų, o galutiniai rezultatai bus paskelbti vėliau šią savaitę.
Kremlius savo ruožtu pareiškė, kad triuškinama „Vieningosios Rusijos“ pergalė parlamento rinkimuose parodė, jog rusai palaiko V.Putiną.
„Šie rodikliai, žinoma, rodo aukščiausio lygio Rusijos visuomenės susitelkimą aplink valstybės vadovą“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
V.Putinas Rusijai vadovauja jau 26 metus.
Zelenskis pranešė apie pirmąjį Ukrainos smūgį Rusijai balistine raketa
12:54
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino gynybos pajėgų smūgį taikiniams Maskvos srityje ir pirmąjį balistinės raketos panaudojimą, apie tai pranešė savo „Telegram“ kanale.
Apie tai pirmadienį rašo ukrainiečių naujienų agentūra UNIAN.
Pasak V. Zelenskio, smūgiuota į vieną svarbiausių Rusijos naftos pramonės įmonių, taip pat į rusų logistikos objektą.
Tai buvo pirmasis oficialus balistinės raketos „Pelican“, žinomos kaip FP-7, panaudojimas.
„Tai milijardai dolerių, remiančių karo mašiną (...). Sankcijos taip pat buvo pritaikytos įmonei Voronežo srityje. Maskva neturėtų kurti daugiasluoksnių oro gynybos žiedų kitų regionų sąskaita, o baigti savo brutalų karą ir pasirinkti taiką. (...) Ačiū visiems, kurie didina ukrainiečių tolimojo nuotolio ugnį“, – pabrėžė prezidentas.
Remiantis „Telegram“ kanalais, ukrainiečių pajėgos atakavo Kapotino naftos perdirbimo gamyklą ir Sofjino logistikos technologijų parką. Naftos perdirbimo gamykloje pranešta apie didelį gaisrą. Maskvos srities gubernatorius Andrejus Vorobjovas pareiškė, kad per smūgį žuvo du žmonės, o dar šeši buvo sužeisti.
„Konkrečiai turime 3 planus rytiniam flangui“: NATO admirolas prakalbo apie detales
12:35
NATO parengė 4 tūkst. puslapių planus rytinio flango gynybai galimos eskalacijos atveju, savaitgalį spaudos konferencijoje po NATO karinio komiteto posėdžio Kopenhagoje pranešė NATO karinio komiteto pirmininkas admirolas Giuseppe Cavo Dragone.
Atsakydamas į žurnalisto klausimą apie galimą žemo intensyvumo provokaciją ir papildomų pajėgų bei pajėgumų dislokavimą rytiniame NATO flange, G. C. Dragone teigė, kad tai yra vienas iš daugelio Aljanso planų.
Planai apima veiksmus, judėjimą ir atsaką
„Mes turime planų rytiniam flangui – konkrečiai tris planus – kad būtume pasirengę bet kokios eskalacijos ten atveju“, – sakė jis šeštadienį, pažymėdamas, kad planai apima veiksmus, judėjimą ir atsaką.
Jis paaiškino, kad sprendimų priėmimo procesas buvo standartizuotas siekiant užtikrinti, kad jis būtų kuo greitesnis, ir šis darbas jau prasidėjo.
NATO turi parengtus planus, apimančius viską nuo nedidelės krizės ar įsikišimo Aljanso teritorijoje iki 5-ojo straipsnio aktyvavimo ir daugiau.
„Užpuolimo atveju žinome, ką daryti“
„Planai paruošti, struktūra paruošta, o kariai, sistemos ir ginkluotė yra parengtyje“, – kalbėjo G. C. Dragone.
„Užpuolimo atveju žinome, ką daryti“, – sakė G. C. Dragone, pridurdamas, kad atakos atveju nuostolių rizika gerokai viršytų bet kokią potencialią naudą.
Atsakydamas į žurnalisto klausimą apie galimą Rusijos išpuolį pasienio perėjose tarp Lenkijos ir Ukrainos, G. C. Dragone teigė, kad NATO jau yra pripratusi prie hibridinių atakų ir, jo nuomone, sėkmingai su jomis tvarkosi.
Jis pažymėjo, kad NATO yra gynybinis aljansas, o eskalacijos galimybė yra jos mąstymo ir požiūrio dalis.
Tuo pat metu G. C. Dragone pabrėžė, kad tiesioginis išpuolis Lenkijos ir Ukrainos pasienio teritorijoje nebuvo aptariamas kaip realus scenarijus.
„Privalome demonstruoti jėgą ir siųsti signalą, kad jokia mūsų teritorijos dalis, nė vienas jos centimetras, negali tapti atakos taikiniu“, – sakė jis.
G. C. Dragone paaiškino, kad hibridinės operacijos automatiškai neaktyvuoja NATO sutarties 5-ojo straipsnio, nes jos paprastai neperžengia šios ribos.
„Tiesioginis užpuolimas nėra mūsų darbotvarkėje ta prasme, kad mes jam ruoštumėmės, tačiau tiesioginio užpuolimo atveju būtų nedelsiant reikalaujama aktyvuoti 5-ąjį straipsnį“, – teigė jis.
Amunicijos atsargos ir dronai
Plačiau skaitykite ČIA.
Europos specialiosios tarnybos perspėja, ko Rusija imsis prieš NATO
12:19
Trijų Europos specialiųjų tarnybų vadovai leidiniui „The Guardian“ pareiškė, kad Rusijos vykdoma diversijų kampanija Europoje artimiausiais mėnesiais tikriausiai suaktyvės. Čekijos saugumo ir informacijos tarnybos (BIS) vadovas Michalas Koudelka neatmetė galimybės, kad Maskva jau artimiausiu metu gali ryžtis ribotam įsiveržimui ar kitai provokacijai NATO teritorijoje. Neatmetama ir antžeminės operacijos tikimybė.
„The Guardian“ kalbėjosi su M. Koudelka, Latvijos valstybės saugumo tarnybos (VDD) generaliniu direktoriumi Normundu Mežvietu bei Švedijos karinės žvalgybos ir saugumo tarnybos vadovu Thomasu Nilssonu.
Visi trys pareigūnai sutarė, kad Rusijos diversinė veikla Europoje stiprės. T. Nilssonas neseniai įvykusį incidentą su bepiločiu orlaiviu Leipcigo oro uoste, dėl kurio Vokietijos valdžia apkaltino Rusiją, pavadino „lūžio tašku“.
N. Mežvietas pažymėjo, kad Maskva pereina nuo atsitiktinių taikinių, skirtų sukelti paniką, prie konkrečių objektų, susijusių su parama Ukrainai. „Matome pastangas pulti geležinkelių infrastruktūrą, taip pat objektus, susijusius su pagalba Ukrainai. Dabar stebime perėjimą prie gynybos pramonės taikinių“, – „The Guardian“ sakė VDD vadovas.
Provokacijos prisidengus svetima vėliava
M. Koudelka mano, kad Kremliaus planuose gali būti nedidelis įsiveržimas į su Rusija besiribojančias NATO teritorijas. Tai gali apimti „provokacijas po svetima vėliava“ bei plataus masto įtakos kampanijas. Pasak jo, toks scenarijus gali tapti realybe per kelis mėnesius, o ne metus, tačiau jis pridūrė, kad „daugybė žmonių daro viską, kad tai neįvyktų“.
Latvijos žvalgyba taip pat mato ženklų, kad Maskva ruošiasi ryžtingesniems veiksmams, nors tiesioginio užpuolimo požymių kol kas nefiksuojama. „Vis dar lieka atviras klausimas, ar jie turi tiesioginių ir konkrečių planų, ar visa tai yra tik dalis bendrų pastangų sėti baimę ir netikrumą Vakarų visuomenėje“, – teigė N. Mežvietas.
Dabartinė Rusijos taktika įvardijama kaip „eskalacija vardan deeskalacijos“. M. Koudelkos teigimu, Kremlius spaudžia jautriausias Vakarų visuomenių vietas tikėdamasis, kad pakankamai pakėlus statymus, Europos šalys nuspręs nutraukti paramą Ukrainai, rašo „The Guardian“.
Be kita ko, diversijų kampanija siekiama padidinti krūvį Vakarų žvalgybos tarnyboms. Dabar kiekvienas gaisras ar techninis gedimas turi būti tiriamas kaip potencialus teroro aktas, o tai Kremliui yra naudingas rezultatas.
Ką kalbėjo Tuskas
Šie perspėjimai nuskambėjo praėjus trims dienoms po Lenkijos premjero Donaldo Tusko pasisakymo parlamente. Jis informavo, kad žvalgybos duomenys rodo Rusiją artimiausiais mėnesiais ruošiant „hibridinius smūgius“ bepiločiais orlaiviais ir raketomis prieš Ukrainą remiančias NATO šalis, įskaitant Lenkiją.
Pasak D. Tusko, Maskva gali bandyti tokius incidentus pateikti kaip atsitiktinius, siekdama įtikinti sąjungininkus, kad 5-asis straipsnis yra „labiau teorinis nei praktinis“.
Sudalyvavo rinkimuose Rusijoje ir sulaukė kirčio: apie tai nebuvo pagalvojęs
11:58
Vienas Maskvos gyventojas, sudalyvavęs Valstybės Dūmos rinkimuose per nuotolinio elektroninio balsavimo sistemą (DEB), gavo pranešimą apie įtraukimą į karinę įskaitą, praneša portalas „Agentstvo“. Kiek anksčiau partijos „Jabloko“ spaudos tarnyba informavo, kad šaukimus į karinius komisariatus gavo ir du stebėtojai, rinkimuose dirbę partijos federalinio politinio komiteto nario Sergejaus Mitrochino pavedimu.
Pranešimą gavęs maskvietis elektroniniu būdu balsavo penktadienį. Netrukus po to per valstybinių paslaugų portalą „Gosuslugi“ jis sulaukė pranešimo, informuojančio apie jo įtraukimą į karinę įskaitą. Žinutėje taip pat buvo siūloma užsisakyti išrašą iš karinės įskaitos registro papildomai informacijai gauti.
Penktadienį pranešimus iš „Gosuslugi“ portalo gavo ir S. Mitrochino Maskvoje. Juose buvo informuojama, kad karinės įskaitos registre jiems suformuoti šaukimai į karinį komisariatą. Partija „Jabloko“ tai vertina kaip spaudimą jų stebėtojams.
Organizacijos „Dviženije soznatelnich otkaznikov“ teisinio skyriaus vadovas Artiomas Klyga portalui „Agentstvo“ teigė, kad anksčiau nebuvo susidūręs su atvejais, kai kariniai komisariatai siųstų pranešimus iškart po dalyvavimo elektroniniame balsavime.
Novosibirske vietos aktyvistas Romanas Malozemovas pranešė, kad sekmadienio rytą prie vienos iš rinkimų apylinkių karinio komisariato darbuotojai dalijo šaukimus ir įkalbinėjo pasirašyti kontraktus dėl dalyvavimo kare. Apie šaukimų dalijimą prie rinkimų apylinkių pranešta ir Jakutske, tačiau vietos visuomeniniai rūmai šią informaciją pavadino „melagiena“.
ES atmeta Rusijos „vadinamuosius“ rinkimus
11:38
Europos Sąjungos (ES) vyriausioji diplomatė Kaja Kallas pirmadienį pasmerkė Rusijos parlamento rinkimus kaip demokratijos „fasadą“ ir pareiškė, kad siūlo įvesti sankcijas tiems, kurie padėjo juos surengti okupuotose Ukrainos dalyse.
Prezidento Vladimiro Putino valdančioji „Vieningoji Rusija“ laimėjo tvirtą daugumą prieš simboline laikomą opoziciją; partijoms, nepritariančioms Maskvos karui prieš Ukrainą, nebuvo leista dalyvauti.
„Vadinamieji Dūmos rinkimai žymi dar vieną didelį žingsnį atgal Rusijos demokratijai. Jų baigtis niekada nekėlė abejonių“, – socialiniame tinkle „X“ rašė K. Kallas.
„Kremlius nutildė nepritariančiuosius, uždraudė vienintelę įregistruotą partiją, kuri prieštaravo jo karui Ukrainoje, ir neįsileido tarptautinių rinkimų stebėtojų. Rusijoje liko tik demokratijos fasadas“, – teigė ji.
K. Kallas teigė „pasiūliusi priemones prieš tuos, kurie padeda rengti šiuos fiktyvius rinkimus okupuotose Ukrainos teritorijose“.
ES dėl karo Ukrainoje jau yra pritaikiusi sankcijas maždaug 3 tūkst. pareigūnų ir subjektų, įskaitant V. Putiną.
Planavo rinkimus Ukrainoje: viskas sugriuvo po generolų žodžių
11:27
Ukrainos žiniasklaida atskleidė detales, kaip buvo planuojami rinkimai šį rudenį. Visgi rudens rinkimų idėją atmetė, kai Valerijus Zalužnas ir Kyryla Budanovas negarantavo, jog nedalyvaus.
Mychaila Fedorovas – jau buvęs gynybos ministras – buvo tarp šešių žmonių, kurie kartu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu uždaroje valstybinėje rezidencijoje netoli Kyjivo aptarinėjo galimus rudens rinkimus.
Apie tai rašoma pirmadienį, rugsėjo 21 d., paskelbtame „Ukrajinska pravda“ straipsnyje.
Kaip pažymima, formaliai M. Fedorovas išliko artimiausioje V. Zelenskio aplinkoje iki šių metų vasaros.
Reikėjo įkalbėti generolus nedalyvauti
Birželio viduryje vykusio pasitarimo valstybinėje rezidencijoje metu taip pat buvo aptariama, kuriuos generolus reikėtų įkalbėti nedalyvauti rinkimuose.
„Pats M. Fedorovas atkreipė V. Zelenskio dėmesį į galimybę būti perrinktam masinių smūgių Maskvai ir teigiamų naujienų iš Krymo bei Donbaso fone“, – rašo „Ukrajinska pravda“.
Tačiau, kaip nurodoma publikacijoje, nuo idėjos surengti rinkimus rudenį atsisakyta, kai Ukrainos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje ir buvęs Ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Valerijus Zalužnas, taip pat Prezidento biuro vadovas generolas leitenantas Kyryla Budanovas atsisakė nedalyvauti rinkimuose.
Tuo pat metu M. Fedorovas mano, kad rinkimus surengti dar nesibaigus karui yra įmanoma. Pirmiausia – prezidento, vėliau – parlamento rinkimus.
Kaip M. Fedorovas papasakojo „Ukrajinska pravda“, jis pasiūlė juos surengti dar birželį.
„V. Zelenskis buvo pasiruošęs, tačiau, kadangi į rinkimus būtų ėjęs V. Zalužnas, jis atsisakė“, – leidinys cituoja buvusį gynybos ministrą.
Plačiau skaitykite ČIA.
