Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Rubio atsakė į įžūlius Rusijos raginimus
20:52
Rusija nuolat smogia Kyjivui ir ragina užsienio diplomatus palikti Ukrainos sostinę. Tačiau Jungtinės Valstijos pačios spręs, kada tai padaryti. Tai pareiškė JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, praneša „RBC-Ukraine“, remdamasi jo spaudos konferencija.
„Rusija jau kelis mėnesius ragina užsienio diplomatus palikti Kyjivą. Mes ten turime ambasadą ir patys spręsime, ar jiems saugu ten būti“, – pabrėžė M. Rubio.
JAV valstybės sekretorius teigė, kad Vašingtonas savo sprendimą peržiūrėtų, jei situacija pasikeistų ir diplomatams kiltų reali grėsmė
„Kasdien vertiname kiekvienos diplomatinės atstovybės saugumą visame pasaulyje. Jei kils grėsmė, kuri, mūsų manymu, reikalaus pakeisti poziciją, tai ir padarysime“, – sakė jis.
Kas vyko anksčiau
Anksčiau „The Guardian“ skelbė, kad Vakarų ambasados rengia planus, kaip prireikus iškelti savo atstovybes iš Kyjivo į Lvivo miestą arba Lenkiją. Tokia relokacija būtų svarstoma, jei Rusija pradėtų kryptingai atakuoti užsienio diplomatines atstovybes.
Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Georgijus Tychijus teigė, kad užsienio diplomatinės atstovybės nepateikė jokių prašymų ar pranešimų apie planus persikelti kitur. Pasak jo, tokiems sprendimams yra nustatyta aiški procedūra, o apie planuojamus veiksmus diplomatinės atstovybės iš anksto informuoja Ukrainos institucijas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat yra pareiškęs, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė stiprinti Kyjivo puolimą, siekdamas priversti ukrainiečius palikti sostinę. Pasak V. Zelenskio, būtent tokio tikslo Kremlius siekė dar pačioje plataus masto invazijos pradžioje.
Zelenskis: Ukraina rengia naujas sutartis dėl oro gynybos, partnerių prašo daugiau sistemų
22:46
Ukraina rengia naujas sutartis dėl oro gynybos sistemų ir raketų savo oro gynybos pajėgoms, taip pat ragina partnerius suteikti daugiau priešbalistinės gynybos sistemų, kurios padėtų apsaugoti šalies infrastruktūrą.
Kaip praneša „Ukrinform“, apie tai vakaro vaizdo kreipimesi pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Šiandien kalbėjausi su Ukrainos ministru pirmininku Serhijumi Koreckiu dėl papildomų saugumo priemonių. Gynybos ministras, infrastruktūros ministras ir Ukrainos kariuomenė šiandien pateikė svarbius pranešimus. Kasdien stipriname savo apsaugą. Tai taikoma ir bokšteliams, ir specialiesiems daliniams, kurių užduotis – numušti „Šahedus“, – sakė V. Zelenskis.
Pasak prezidento, Ukraina rengia naujas sutartis dėl oro gynybos sistemų ir raketų. Nors konkrečios susitarimų detalės kol kas neskelbiamos, V. Zelenskis užsiminė apie galimus „teigiamus pokyčius“ ir pabrėžė, kad būtina kuo greičiau įdiegti reikiamus sprendimus.
„Mums svarbu, kad šie sprendimai būtų priimti. Taip pat kreipiuosi į mūsų partnerius: mums reikia daugiau priešbalistinės gynybos sistemų infrastruktūrai apsaugoti – tai pagrindinis iššūkis šiuo metu“, – pabrėžė Ukrainos prezidentas.
V. Zelenskis taip pat paragino Ukrainos vadovybę bei Europos ir JAV partnerius spalį sutelkti visas pastangas siekiant sustiprinti apsaugą nuo Rusijos smūgių ir išnaudoti visas diplomatines galimybes. Jis tai pareiškė po Rusijos išpuolio prieš Charkivą, per kurį buvo sužeista daugiau nei 50 žmonių, o gelbėtojai ieškojo po griuvėsiais likusių gyventojų. Prezidentas taip pat pranešė apie žuvusiuosius.
Spalio 5-oji – išskirtinė diena Ramzanui Kadyrovui
18:36
Ramzanas Kadyrovas pirmadienį, paskutinis iš dešimties rugsėjį išrinktų ar perrinktų Rusijos regionų vadovų, pradėjo eiti pareigas. Čečėnijos vadovo inauguracija jau trečią kartą iš eilės surengta spalio 5 dieną – per jo gimtadienį. Pirmadienį R. Kadyrovui sukako 50 metų.
Tą pačią dieną Grozne švenčiama miesto diena, kurios data prieš beveik 20 metų buvo perkelta į respublikos vadovo gimtadienį.
Su R. Kadyrovo gimtadieniu inauguracijos taip pat sutapo 2016 ir 2021 metais, rašo portalas „Agentstvo“. Kai 2016-aisiais į šį sutapimą atkreipė dėmesį žurnalistai, Čečėnijos vadovo aplinka tai pavadino atsitiktinumu. Pirmosios dvi R. Kadyrovo inauguracijos vyko kitomis datomis – 2007 ir 2011 metų balandžio 5 dieną.
Skirtingai nei 2021 metais, kai ceremonijos vaizdo įrašas pasirodė R. Kadyrovo „Instagram“ paskyroje ir TASS naujienų juostoje, šįkart straipsnio publikavimo metu viso inauguracijos vaizdo įrašo Čečėnijos valdžia ir Rusijos valstybinė žiniasklaida nerodė. 2021 metais būtent ceremonijos įraše vartotojai pastebėjo už R. Kadyrovo pastatytą pasaulio žemėlapį su daugybe geografinių klaidų.
Lydėjo sūnus Adamas, sveikino Nikolajus Baskovas
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija ieško naujų draugų: štai ką pasiūlė Talibanui
17:59
Rusija reguliariai teiks humanitarinę pagalbą Afganistaną valdančiai Talibano grupuotei, kurią daugelis šalių pripažįsta teroristine. Tai pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
Jo teigimu, kita Rusijos humanitarinės pagalbos siunta netrukus turėtų pasiekti Afganistano sostinę.
„Rusija iš savo pusės ir toliau vykdys reguliarius humanitarinius tiekimus. Kita šių tiekimų siunta per artimiausią mėnesį-du turėtų pasiekti Kabulą“, – pranešė Rusijos ministras, atidarydamas Maskvos formato konsultacijų dėl Afganistano susitikimą.
Humanitarinė padėtis šalyje išlieka sudėtinga, remdamasis JT duomenimis teigė S. Lavrovas.
Pasak jo, žiemą su maisto trūkumu gali susidurti beveik pusė šalies gyventojų (daugiau nei 17 mln. afganų), o bendras žmonių skaičius, kuriems reikalinga humanitarinė pagalba, siekia apie 22 mln.
Nuo praėjusių metų pradžios iš Pakistano ir Irano į šalį grįžo apie 4 mln. afganų, tai sukėlė papildomą naštą ekonomikai, rašo „The Moscow Times“.
Perka ginkluotę per Baltarusiją
„Situacijai suvaldyti reikalingos tiek specializuotų tarptautinių struktūrų, tiek dvišalio bendradarbiavimo pastangos, – sakė S. Lavrovas.
Nepaisant to, kaip nustatė agentūra „Afghanistan International“, talibai, Maskvai pritarus ir tarpininkaujant Indijai, perka Baltarusijoje ginkluotės ir dronų siuntas.
Buvusių aukšto rango Afganistano pareigūnų teigimu, Minsko ir Kabulo kontaktai suaktyvėjo po to, kai gegužės pabaigoje – birželio pradžioje Afganistano gynybos ministras Mohammadas Yaqoobas lankėsi Maskvoje. Vizito metu Rusija ir Afganistanas pasirašė karinio-techninio bendradarbiavimo susitarimą. Paprastai tokie susitarimai apima ginklų, licencijų, karinių technologijų mainus ir bendrų kūrinių vystymą.
Rusijos pusė tvirtino, kad susitarimas numato sovietinės karinės technikos, likusios Afganistane, remontą.
Išmokti rašyti ir skaityti – ne taip svarbu: Kremliaus planai vaikams šokiruoja
17:21
Rusijos valdžios institucijos vis daugiau dėmesio skiria propagandos skleidimui tarp darželinukų. Rusijos švietimo ministras Sergejus Kravcovas pareiškė, kad „moralinių gairių“ mokymui darželiuose turėtų būti skiriama daugiau dėmesio nei skaitymo ir rašymo pagrindų mokymuisi.
„Gimtosios kultūros, literatūros, papročių ir moralinių gairių pristatymas darželyje yra svarbesnis nei raidžių ir skaičių mokymasis“, – ministras sakė Rusijos propagandinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“.
Leidinys TVNET paaiškino, ką reiškia toks Kremliaus režimo žingsnis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Sikorskis paaiškino, kada NATO taikytų 5-ąjį straipsnį prieš Rusiją
17:15
Lenkijoje vyrauja įsitikinimas, kad reikiamu metu bus aktyvuotas NATO kolektyvinės gynybos 5-asis straipsnis, jeigu Rusija įvykdys agresijos aktą, rašo naujienų portalo „RBC-Ukraina“ korespondentas, remdamasis pareiškimais, išsakytais šalies užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio spaudos konferencijoje.
Žurnalistai paklausė R.Sikorskio, ar Lenkija pasitiki NATO sutarties 5-uoju straipsniu dėl kolektyvinės gynybos, ir ar šalis turi planų ateiti į pagalbą savo sąjungininkams.
Ministras taip pat sulaukė klausimo apie tai, kiek kartų Rusijos dronai ar raketos turi praskristi virš Lenkijos teritorijos ar kitos šalies, kad NATO pripažintų tiesioginę Rusijos agresiją.
„Atsakymas į abu klausimus, tiesą sakant, yra tas pats: kaip žinote, 5-asis straipsnis nėra toks vienareikšmis, kaip kai kam atrodo. Ir tai neatsitiktinai, nes jis sąmoningai paliktas neapibrėžtas – būtent tokia formuluotė buvo riba, su kuria šeštajame dešimtmetyje galėjo sutikti JAV Kongresas“, – paaiškino R.Sikorskis.
Anot jo, tuomet Kongresas nesutiko su automatiniu įsitraukimu į karą. Jis tik davė pritarimą, kad politinis sprendimas dėl NATO reakcijos būtų priimamas jau po to, kai įvykdomas užpuolimas.
„Ir jūs esate teisūs: čia kyla įvairių nuomonių, nes tai bus vertinimo klausimas, o potencialius agresoriaus veiksmus sunku numatyti“, – pažymėjo R.Sikorskis.
Lenkijos užsienio reikalų ministras priminė, kad 5-asis straipsnis iki šiol buvo taikytas tik vieną kartą.
„Tačiau sprendimo priėmimo požiūriu tai buvo paprasta, nes dėl akivaizdaus užpuolimo žuvo 3,5 tūkstančio žmonių (kalbama apie teroristinį išpuolį 2001 m. rugsėjo 11 d. – red.past.)“, – patikslino jis.
Jo teigimu, jei įvyktų kažkas panašaus, Lenkija ir kitos šalys, be abejo, į tai sureaguotų.
„Putinas to nenumatė“
„Jūs taip pat esate teisūs, kad dabartinis agresorius yra klastingas ir, vykdydamas veiksmus, gali tyčia mus pastatyti prieš tokias dilemas, kurių atsakomybė yra neaiški, o mastas – neapibrėžtas. Tačiau mes su tuo susidorosime“, – įsitikinęs R.Sikorskis.
Jo nuomone, Vladimiras Putinas daro klaidą, vedamas hibridinį karą prieš visą Europą. Tačiau, kaip teigė ministras, taip jis tik palengvina visuomenės nuomonės mobilizavimą, siekiant sustabdyti tokią agresiją.
„Jis iš esmės nesupranta demokratinių šalių psichologijos ir laiko mus žymiai menkesniais, nei esame iš tikrųjų. O paaiškėjo, kad jau penktus metus remiame Ukrainą. To jis tikrai nenumatė“, – pabrėžė R.Sikorskis.
Macronas: nenusileisime nei gąsdinimams, nei Rusijos eskalacijai
16:48 Atnaujinta 17:05
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį neatsakingu elgesiu pavadino padažnėjusias Rusijos atakas prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą.
Jis pridūrė su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu aptaręs būdus, kaip sustiprinti paramą šaliai.
Rusija „priėmė neatsakingą sprendimą suintensyvinti smūgius civilinei infrastruktūrai ir taikiniams“, socialiniame tinkle „X“ pareiškė E.Macronas.
„Su prezidentu Zelenskiu taip pat aptarėme konkrečią paramą, kurią galime suteikti, kad padėtume Ukrainai perimti dronus ir atremti Rusijos agresiją“, – pridūrė jis.
„Nenusileisime nei gąsdinimams, nei Rusijos eskalacijai“, – teigė E.Macronas, kaltindamas Maskvą „atkakliu atsisakymu reaguoti į visus raginimus nutraukti ugnį“.
Artėjant žiemai, savaitgalį Maskva paskelbė suintensyvinsianti smūgius Ukrainos energetikos infrastruktūrai.
V.Zelenskis ne kartą ragino Vakarų sąjungininkus suteikti geresnės oro gynybos ginkluotės, kad Ukraina galėtų atremti dronų ir raketų smūgių krušą.
Kyjivas taip pat išreiškė susidomėjimą ateityje gaminti „Patriot“ raketų sistemas pagal JAV licenciją, nors tokio susitarimo statusas tebėra neaiškus.
Rusija savaitgalį vėl perspėjo užsieniečius ir diplomatus išvykti iš Kyjivo, grasindama sostinei suduoti naujų masinių oro smūgių.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas sekmadienį atvyko į Kyjivą, kad pademonstruotų paramą ir pažadėtų papildomą finansinę pagalbą Ukrainai.
Rusija į kaimyninę šalį įsiveržė prieš puspenktų metų, ir jokių konkrečių taikaus susitarimo ženklų kol kas nematyti.
Rusija numetė 3 aviacines bombas ant Charkivo: 35 sužeisti, 3 negyvi
15:49 Atnaujinta 16:12
Pirmadienį Rusijos pajėgos atakavo Charkivą mažiausiai trimis aviacinėmis bombomis (KAB).
Naujausiais duomenimis buvo sužeisti mažiausiai 35 žmonės, iš kurių trys vaikai. Kaip pranešė miesto meras Ihoris Terechovas, Rusijos smūgis pražudė 3 žmones.
Apšaudytame rajone dega sandėlių patalpos, apgadinti gyvenamieji namai. Gelbėtojai vertina smūgių pažeistas vietas. Tikėtina, kad po apšaudyto gyvenamojo namo griuvėsiais gali būti žmonių.
Sekmadienio vakarą Rusijos pajįgos atakavo Charkivą „Banderol“ raketomis. I.Terechovas pranešė apie dvigubą smūgį ir pataikymą į daugiabutį namą. Per šį smūgį žuvo vienas žmogus, šeši buvo sužeisti. Sugadinti gyvenamieji ir administraciniai-gamybiniai pastatai, taip pat automobiliai.
„Kraupus Rusijos smūgis“: 2 dronai nuskandino Turkijos komercinį laivą
15:11 Atnaujinta 16:24
Grūdus iš Ukrainos į Italiją gabenusį Turkijos laivą netoli Rumunijos krantų, Juodojoje jūroje, užpuolė dronas. Šiuo metu vykdoma gelbėjimo operacija, ieškoma tų, kurie dingo be žinios, skelbia rumunų naujienų portalas „Digi 24“.
Pasak pranešimų, dronas pataikė į su Turkijos vėliava plaukiojantį laivą „Royad Mammadov“, kuriuo buvo gabenami ukrainietiški grūdai.
Bepilotis orlaivis užpuolė Turkijos laivą netoli dujų platformos „Pescăruș“, taip pat žinomos kaip „Platforma 7“, rašo naujienų portalas „Ziua de Constanța“.
Incidentas įvyko už Rumunijos teritorinių vandenų ribų, nurodė šalies Jūrų administracija. Kas paleido droną, kol kas nežinoma.
Duomenys apie atakos vietą skiriasi. Remiantis leidinio informacija, laivas buvo maždaug 20 jūrmylių (37 km) nuo kranto. Pakrančių apsauga, savo ruožtu, teigia, kad ataka įvyko maždaug 9 jūrmylių (16 km) į pietryčius nuo platformos.
Į pagalbą buvo išsiųsti Rumunijos karinių jūrų pajėgų laivai „SAR Apollo“ ir „SAR Ares“.
Informacija apie nukentėjusiuosius taip pat kol kas nėra tiksli. Iš pradžių Rumunijos jūrų administracija pranešė, kad laivo kapitonas sužeistas, o 13 įgulos narių laikomi dingusiais be žinios. Vėliau paaiškėjo, kad laive iš viso buvo 13 žmonių.
„Kraupus Rusijos smūgis“
Juodojoje jūroje rusų dronai pirmadienį surengė mirtiną ataką prieš grūdus gabenusį laivą, pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Kraupus dviejų Rusijos dronų smūgis kukurūzus gabenusiam civiliniam laivui neutraliuose vandenyse“, – socialiniame tinkle „X“ parašė V. Zelenskis ir pridūrė, kad laive buvo Azerbaidžano ir Indijos piliečių.
Jo duomenimis, kapitonas žuvo, 11 įgulos narių pavyko išgelbėti (tarp jų – vienas sužeistas), o dar vieno žmogaus likimas šiuo metu kabo ant plauko.
V.Zelenskis priminė, kad Ukraina jau ne kartą siūlė priemones įtampai Juodojoje jūroje sumažinti. Panašūs pasiūlymai buvo gauti ir iš trečiųjų šalių.
„Tačiau Rusija nuosekliai renkasi teroro aktus ir civilinių laivų skandinimą vietoje normalios laivybos“, – pabrėžė jis.
Sužeistieji evakuoti sraigtasparniu
Gynybos ministerija neatsakė į naujienų agentūros AFP paklausimą, ar laivas galėjo būti atakuotas dronu.
Pastaraisiais mėnesiais Rytų Europos šalyse dronų aktyvumas pastebimai išaugo, su Rumunija besiribojančiai Ukrainai atremiant 2022 metais Rusijos pradėtą invaziją, o abiem šalims vis dažniau pasitelkiant dronų karą.
Rumunijos pareigūnai pranešė, kad laivas vėliau nuskendo.
Sužeistieji iš laivo buvo evakuoti sraigtasparniu.
Ukraina paralyžiavo daugiau kaip pusę Rusijos naftos perdirbimo pajėgumų
14:21
Ukraina paskelbė, kad jos tolimojo nuotolio smūgiai neutralizavo daugiau nei pusę Rusijos naftos perdirbimo pajėgumų ir tai mažina Maskvos galimybes aprūpinti savo pajėgas jau puspenktų metų trunkančiame kare.
Ukrainos gynybos ministerija sekmadienį pranešė, kad pastarojo meto smūgiai naftos perdirbimo gamykloms tokiuose miestuose kaip Maskva, Jaroslavlis, Ust Luga, Permė, Saratovas ir Syzranė išvedė iš rikiuotės 51 proc. Rusijos naftos perdirbimo pajėgumų. Nepriklausomai to patikrinti neįmanoma.
Ukrainos pajėgos ne kartą atakavo naftos perdirbimo gamyklas Rusijoje, nuo Maskvos iki Sibiro. Tai šiais metais Rusijoje sukėlė didelę degalų krizę, privertusią institucijas riboti benzino pardavimą.
Rusijos pareigūnai viešai nepateikė jokių duomenų apie šalies naftos infrastruktūrai padarytą žalą. Vis dėlto prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį žengė neįprastą žingsnį ir pripažino, kad dėl šių smūgių Rusija prarado apytiksliai 1 proc. bendrojo vidaus produkto.
„Jie pradėjo atakuoti naftos perdirbimo gamyklas ir atvirai deklaravo tikslą pakenkti mūsų ekonomikai. Ar jie pasiekė savo tikslą? Iš dalies“, – užsienio politikos ekspertų Valdajaus forume sakė V.Putinas.
Ukrainos gynybos ministras Jevhenijus Chmara teigė, kad smūgių padarinius įvertino Ukrainos žvalgybos tarnybų, Generalinio štabo ir pačios Gynybos ministerijos analitikai.
„Penkiasdešimt vienas procentas pažeistų perdirbimo pajėgumų yra reikšmingas smūgis priešo ekonomikai, jo gebėjimui vykdyti agresiją ir aprūpinti savo kariuomenės grupuotes. Mūsų tolimieji smūgiai ir toliau perkelia karą į Rusijos teritoriją“, – sakė jis.
Vokietijos žvalgybos vadovas griežtai įspėjo dėl Rusijos: paminėjo ir Baltijos šalis
14:12
Vokietijos užsienio žvalgybos vadovas pirmadienį įspėjo, kad šaliai kyla pavojus būti įtrauktai į konfliktą su Rusija, daugėjant Maskvos nurodymu vykdomų hibridinių atakų.
Vokietijos federalinės žvalgybos tarnybos (BND) vadovas Martinas Jaegeris parlamentarams pareiškė, kad nepaskelbtas Rusijos „šešėlinis karas“ prieš Vokietiją bei jos sąjungininkes toliau aštrėja ir „įgijo naują, pavojingesnį pobūdį“.
„Vokietijai gresia pavojus būti įtrauktai į smurtinį konfliktą su Rusija“, – per parlamento žvalgybos priežiūros komiteto posėdį Berlyne pareiškė jis.
„Jokia kita šalis šiuo metu nekelia tokios tiesioginės, visapusiškos ir konkrečios grėsmės Vokietijai“, – pabrėžė jis.
Vokietija tapo „didele kliūtimi Rusijai“
Be kitų incidentų M.Jaegeris paminėjo rugpjūtį Leipcigo oro uoste įvykdytą bandymą surengti išpuolį sprogmenų prikrautu dronu. Pagrindiniais įtariamaisiais dėl to laikomi Rusijos agentai.
Vokietija ne kartą kaltino Rusiją vykdant hibridinę šnipinėjimo, diversijų ir kitų trikdžių kampaniją. Maskva šiuos kaltinimus griežtai neigia.
Siekdamas atgrasyti Rusiją, Berlynas investavo rekordines sumas į savo kariuomenės atkūrimą ir yra vienas didžiausių Ukrainos rėmėjų jos besitęsiančiame kare su Maskva.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas sekmadienį apsilankė Kyjive su iš anksto neskelbtu vizitu ir pasiūlė tolesnę karinę pagalbą Ukrainai bei pažadėjo toliau remti šią šalį.
Pasak M.Jaegerio, Vokietija tapo „didele kliūtimi Rusijai demonstruoti hegemonišką galią Europoje ir dėl to – Rusijos veiksmų taikiniu“.
Mini ir Baltijos šalis
Žvalgybos vadovo teigimu, jo institucija šiuo metu nemato jokių požymių, kad Rusija planuotų surengti didelį karinį puolimą prieš kurią nors NATO narę, tačiau perspėjo, jog „galimi žemo lygio Rusijos kariniai veiksmai, ypač Baltijos šalyse“.
Žvalgybos tarnybos šiame „šešėliniame kare“ atlieka esminį vaidmenį, sakė M.Jaegeris ir akcentavo anksčiau šiais metais priimtą svarbią Vokietijos žvalgybos tarnybų reformą, numatančią galimybes vokiečių žvalgybininkams imtis agresyvesnių slaptų operacijų, neapsiribojant vien informacijos rinkimu.
Vokietijos vidaus žvalgybos agentūros BfV vadovas Sinanas Selenas pabrėžė, kad Rusijos operacijos smarkiai peržengia klasikinio šnipinėjimo ribas ir apima „diversijas bei nužudymus“.
„Gynybos pramonė ir karinė infrastruktūra yra atsidūrusios taikiklyje“, – pareiškė S.Selenas ir pridūrė, kad Maskva, vykdydama smurtinę kampaniją prieš Vokietiją, „jau dabar prisiima galimų civilių aukų riziką“.
-
Rusijos įspėjimą užsieniečiams palikti Ukrainą Varšuva vadina mėginimu įbauginti
-
„Šalin carą“: per mitingą Maskvoje sulaikyti 60 žmonių
-
Rusijos okupuotuose Ukrainos Oleškuose vis labiau stinga maisto ir vaistų
-
Zelenskis prabilo apie galimą smūgį Kerčės tiltui ir rėžė Putinui: „Tai visiškas negalvojimas“
-
Rusija smogė Charkivui: žuvo vienas žmogus, dar šeši sužeisti
