Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Generolui „Armagedonui“ – naujas Putino įsakymas
13:50
Šią žiemą Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas yra pasiruošęs pakeisti savo karo taktiką. Jis jau pasitelkė „Armagedonu“ pramintą generolą Sergejų Surovikiną, iki pamatų sunaikinusį Sirijos Alepo miestą, kad tą patį padarytų su Ukrainos sostine, skelbia laikraštis „The Telegraph“.
Straipsnio autorius karybos ekspertas Hamishas de Brettonas-Gordonas pažymėjo, kad V.Putinas vėl griebiasi taktikos, kurią taiko tada, kai jo armija susiduria su drakoniškais nuostoliais fronte: gąsdina civilius ir griauna miestus.
Jo vertinimu, Rusijos puolimas Donbase jau keletą mėnesių susiduria su rimtais sunkumais, Ukrainos pajėgos spaudžia aplink Pokrovską ir Lymaną, o rusų nuostoliai šiose vietovėse išlieka milžiniški.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad per vieną savaitę žuvo daugiau nei 10 tūkstančių Rusijos karių.
„Už labai ribotus teritorinius laimėjimus Rusija moka nepaprastai didelę kainą“, – išskyrė H.de Brettonas-Gordonas.
Be kita ko, Rusijai darosi vis sunkiau surinkti pakankamai savanorių-sutartininkų, kad galėtų šiuos nuostolius kompensuoti. Nauja didelio masto mobilizacija, kuri galėtų įtraukti šimtus tūkstančių rusų, yra politiškai pavojinga, ir Kremliuje tai puikiai supranta.
Publikacijoje teigiama, kad Kremliaus šeimininkui reikalingas staigus padėties pasikeitimas, nes jis dar nėra pasirengęs priimti sprendimo, galinčio kelti grėsmę jo valdžiai.
„Atsakymas tampa vis akivaizdesnis: jei Rusija negali nugalėti Ukrainos kariuomenės, šią žiemą ji bandys palaužti ukrainiečius“, – nurodė autorius.
H.de Brettonas-Gordonas priminė, kad tokia taktika toli gražu nėra nauja. Rusija rėmė Sirijos diktatoriaus Basharo al-Assado smurto kampaniją ir savo akimis matė, kas vyksta, kai taikiniais tampa ligoninės, mokyklos ir gyvenamieji rajonai.
Ekspertas pažymėjo, kad matematika čia nesudėtinga: žudyti, žaloti ir gąsdinti civilius, kad jie patys pareikalautų valdžios užbaigti karą.
Sirijoje tai nesuveikė, ir, kaip mano autorius, Ukrainoje, tikėtina, taip pat nesuveiks.
7 Kyjivo tiltai
„The Telegraph“ analizė, pagrįsta ACLED duomenimis, rodo, kad dronų ir raketų smūgių Kyjivui dalis tarp visų smūgių Ukrainoje sparčiai auga. Duomenys pateikiami iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.
Autorius kaip akivaizdžius taikinius įvardijo septynis tiltus per Dnieprą. Kyjivas – didelis automobilių ir geležinkelių mazgas, todėl, jei miestą perkirstų per pusę, tai paralyžiuotų visą Ukrainos šiaurę.
Palyginimui gynybos žinovas siūlo įsivaizduoti, kad Londone būtų sunaikinti visi tiltai, o konkrečiai tie, esantys ant M25 žiedinio kelio. Pasekmes pajustų visa pietryčių Anglija.
„Tai nėra žmogaus, besiruošiančio užbaigti karą, elgesys. Tai diktatoriaus, ruošiančio savo gyventojus ilgesniam karui, veiksmai“, – dėstė H.de Brettonas-Gordonas.
Ukrainos patiriamą priešlėktuvinės gynybos šaudmenų trūkumą jis mato kaip esminę problemą. Pasak jo, Maskva tikrai apie tai žino. Todėl ji vis dažniau taikosi ne tik į karinius objektus, bet ir į infrastruktūrą, nuo kurios priklauso Kyjivo ir kitų miestų funkcionavimas.
Taip Rusija tikisi išsekinti priešininką. Ji gerokai didesnė už Ukrainą pagal gyventojų skaičių ir palaipsniui perorientavo ekonomiką į karinius poreikius.
Kremliaus vadovas pasirengęs aukoti savo karius. Jis mano, kad Rusija ilgiau ištvers nuostolius nei Ukraina – smūgius, o Vakarų vyriausybės – paramą Ukrainai.
„Klausimas ne tik tai, ar Ukraina išlaikys Pokrovską ar Lymaną. Klausimas, ar Didžiajai Britanijai ir Europai pakaks politinės ištvermės, kad Ukraina išsilaikytų ir kitais metais, ir dar po metų?“, – atkreipė dėmesį H.de Brettonas-Gordonas.
Kremlius nusivylė Trumpu: žadėjo, bet su gimtadieniu nepasveikino
14:44
JAV prezidentas Donaldas Trumpas nepasveikino Rusijos vadovo Vladimiro Putino su 74-uoju gimtadieniu, kurį buvo spalio 7 d., per susitikimą su žurnalistais pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
„Trumpo sveikinimo telegramos Putino gimtadienio proga nebuvo“, – sakė D.Peskovas ir pridūrė, kad kol kas nežinoma, kada įvyks prezidentų derybos.
Tačiau pridūrė, kad Kremliaus ir Baltųjų rūmų vadovų pokalbis telefonu vis dar gali įvykti artimiausioje ateityje.
„Nėra jokių vėlavimų suderinant Putino ir Trumpo pokalbį“, – pažymėjo D.Peskovas, tačiau patikslino, kad dėl konkrečios datos ir laiko kol kas nesusitarta.
Tarptautinės bendruomenės izoliuojamas Kremliaus šeimininkas tariamai sulaukė daugybės užsienio politikų sveikinimų. Tačiau konkrečiai įvardijo tik tris: Kinijos lyderį Xi Jinpingą, savavališkai pasiskelbusį Baltarusijos prezidentą Aliaksandrą Lukašenką ir Šiaurės Korėjos diktatorių Kim Jong Uną.
Bandydamas įsiteikti, A.Lukašenka pagyrė V.Putiną už „atsakingą ir atsidavusią tarnybą Tėvynei“, „patriotizmą, strateginę viziją ir ryžtą“. Taip pat palinkėjo jam sveikatos, laimės ir sėkmės.
Kim Jong Unas taip pat nepagailėjo pagyrų, pavadinęs Kremliaus valdovą „brangiausiu draugu ir bičiuliu“ ir pažymėdamas, kad V.Putinas Ukrainoje pradėjo „šventą karą“.
Tuo tarpu, kaip Rusijos vadovą pasveikino Kinijos prezidentas, žiniasklaidoje nėra užsimenama.
Įdomi detalė tokia, kad susidarė įspūdis, jog D.Trumpas nepamiršo V.Putino gimtadienio. Jis trečiadienio vakarą užsiminė apie būsimą pokalbį su V.Putinu, kuriuo metu esą nori aptarti galimą maro protrūkį Sibire.
Bendraudamas su žurnalistais Baltuosiuose rūmuose, D.Trumpas nurodė, kad apie šį atvejį su Rusijos vadovu pasikalbės „labai greitai“.
„Šiandien turiu suplanuotą skambutį. Šiandien yra Putino gimtadienis. Esu įsitikinęs, kad jūs jį švęsite“, – žurnalistams sakė D.Trumpas.
Tačiau D.Peskovas tikina, kad trečiadienį Baltųjų rūmų vadovas tikrai nesikalbėjo su Kremliaus šeimininku.
Aiškėja detalės: Rusija numetė bombas ant 2 autobusų Kramatorske – 30 žuvo
13:21
Rusijai ketvirtadienį smogus dviem autobusams Kramatorske, netoli fronto linijos Rytų Ukrainoje, žuvo mažiausiai 30 žmonių, pranešė pareigūnai.
„Dabartiniais duomenimis, per šį rytą įvykdytą išpuolį prieš autobusus žuvusiųjų skaičius išaugo iki 30. Aštuoniolika žmonių buvo sužeisti“, – pranešė Donecko srities prokuratūra.
Gubernatoriaus administracija nurodė tuos pačius skaičius ir informavo, kad viešojo transporto eismas sustabdytas.
Po to, kai paaiškėjo, kad Rusijos pajėgos atakavo pirmąjį autobusą, Donecko srities administracijos vadovas Vadymas Filaškinas platformoje „Telegram“ negalėjo nuslėpti siaubo.
„12 gyvybių, kurias Rusija atėmė per vieną akimirką. Tai ne karo pasekmės ir ne sausa statistika. Tai žmonės, kuriuos nužudė Rusijos kariuomenė“, – piktinosi jis.
Kramatorsko miesto taryba pareiškė, kad tai – „dar vienas siaubingas Rusijos kariuomenės nusikaltimas prieš civilius gyventojus“.
„Rusai ir vėl smogė vietai, kurioje visiškai nėra jokių karinių taikinių“, – pridūrė ji.
Regioninės administracijos vadovas paragino Donecko srities gyventojus evakuotis į saugesnius Ukrainos regionus.
Kiek anksčiau paskelbtose nuotraukose matyti ant kelio šalia degančio autobuso karkaso išmėtyti kūnai bei nuolaužos.
Smogė aviacine bomba
Ukrainos nacionalinė policija teigė, kad rusai į autobusus smogė valdomąja aviacine bomba.
Kramatorskas yra vienas svarbiausių miestų rytinėje Donecko srityje, kurio Rusija dar nėra užėmusi ir kurį Maskva laiko savu.
Didžiąją karo dalį jis buvo Ukrainos kariuomenės logistikos ir tiekimo centras bei yra dalis vadinamosios „tvirtovių juostos“, kurią pajėgos stengiasi išlaikyti.
Rusijos pajėgoms priartėjus prie rytinio miesto pakraščio, likę civiliai raginami persikelti į saugesnes Ukrainos vietas.
Ketvirtadienio smūgis, suduotas 10 val. vietos (ir Lietuvos) laiku, įvyko kitą dieną po to, kai Rusijos raketai pataikius į daugiabutį šiaurinėje Černihivo srityje žuvo 22 žmonės, įskaitant penkis vaikus.
Per Rusijos smūgius Kyjivui žuvo trys žmonės
13:11
Per Rusijos smūgius dviejuose Ukrainos sostinės rajonuose ketvirtadienį žuvo trys žmonės ir dar 13 buvo sužeisti, pranešė Kyjivo meras.
Per pirmąjį smūgį vienas žmogus žuvo ir 11 buvo sužeisti, o per kitą smūgį kilo gaisras keturių aukštų pastate, kuriame gelbėtojai vėliau rado dviejų žmonių kūnus, platformoje „Telegram“ pranešė Vitalijus Klyčko.
Rusiška nafta Indijai tapo per brangi: kas nutiko
13:08
Iki Rusijos invazijos į Ukrainą Indija beveik nepirko „Urals“ rūšies naftos, tačiau karo metu ėmė sparčiai didinti jos importą. Tai lėmė nuolaidos ir Rusijos siekis rasti naujų pirkėjų savo žaliavai, kurios atsisakė Europos šalys. Galiausiai Indijos naftos perdirbimo gamyklos per parą pradėjo pirkti po 1–2 mln. barelių, o šių metų liepą dėl Artimųjų Rytų krizės pirkimai iš Rusijos šoktelėjo iki 2,44 mln. barelių per parą, sudarydami 56 proc. viso Indijos importo.
Tačiau rugsėjį ši dalis susitraukė iki 35 proc. Per keturias savaites iki spalio 4 d. vidutinis paros tiekimas siekė vos 310 000 barelių – tai mažiausias rodiklis nuo 2022 m. kovo, praneša „Bloomberg“, remdamasi laivų stebėjimo duomenimis.
Priėmė „pragariškų“ sankcijų įstatymą
Indijos naftos perdirbimo gamyklos palaipsniui pradėjo atsisakyti „Urals“ naftos dar rugsėjį, kai JAV priėmė „pragariškų“ sankcijų Rusijai įstatymą, leidžiantį prezidentui nustatyti milžiniškus muitus šalims, perkančioms rusiškus energijos išteklius. Visgi pastaruoju metu prie šių nuogąstavimų prisidėjo ir ekonominis faktorius, „Bloomberg“ teigė su situacija susipažinę šaltiniai.
Jų teigimu, „Urals“ tapo per brangi – ji parduodama su 10 JAV dolerių skirtumu nuo „Dated Brent“ kainos.
Pasak šaltinių, anksčiau su didelėmis nuolaidomis pardavinėti bareliai dabar kainuoja beveik tiek pat, kiek Artimųjų Rytų rūšių nafta, o tai skatina Indijos naftos perdirbimo gamyklas vėl gręžtis į Persijos įlankos tiekėjus.
Indijos vyriausybė neprašė bendrovių mažinti rusiškos naftos pirkimų dėl rizikos sulaukti JAV muitų, teigia „Bloomberg“ šaltiniai. Tačiau „Urals“ šiuo metu parduodama praktiškai tokia pačia kaina kaip Artimųjų Rytų rūšys, todėl naftos perdirbimo gamyklos perėjo prie pastarųjų, juolab kad jų trūkumo dabar nejaučiama.
Artimųjų Rytų naftą pradėjo pirkti ir nepriklausomos Kinijos naftos perdirbimo gamyklos, nes šalies valstybinės įmonės beveik išstūmė jas iš Rusijos žaliavos pirkimo rinkos.
Kinija toliau iš Rusijos perka 1–2 mln. barelių per parą. Per keturias savaites iki spalio 4 d. tiekimas Kinijai siekė 1,4 mln. barelių.
Vienu smūgiu pražudė 12 žmonių: Rusija atakavo autobusą Kramatorske
11:57 Atnaujinta 12:46
Rusijai ketvirtadienį smogus autobusui Kramatorske, netoli fronto linijos Rytų Ukrainoje, žuvo mažiausiai 12 žmonių, dar 14 buvo sužeisti, pranešė pareigūnai.
„12 gyvybių, kurias Rusija atėmė per vieną akimirką. Tai ne karo pasekmės ir ne sausa statistika. Tai žmonės, kuriuos nužudė Rusijos kariuomenė“, – „Telegram“ platformoje rašė Donecko srities administracijos vadovas Vadymas Filaškinas.
Pasak jo, naujausiais duomenimis, taip pat žinoma apie 14 sužeistųjų.
Miesto taryba patikslino, kad rusai sudavė smūgį civiliniam maršrutiniam autobusui, vežusiam keleivius. Šiuo metu visas viešasis transportas Kramatorske yra sustabdytas.
„Rusai dar kartą smogė ten, kur tikrai nėra nė vieno karinio taikinio. Į maršrutinį autobusą. Į civilinę transporto priemonę. Į žmones, kurie tiesiog važiavo savo reikalais“, – nurodoma pranešime.
Regioninės administracijos vadovas paragino Donecko srities gyventojus evakuotis į saugesnius Ukrainos regionus.
Kartu paskelbtose nuotraukose matyti ant kelio šalia degančio autobuso karkaso išmėtyti kūnai bei nuolaužos.
Plačiau skaitykite ČIA.
Pietų Korėjos antausis: atšaukia ambasadorių iš Ukrainos
11:43
Pietų Korėja atšaukia savo ambasadorių iš Ukrainos dėl diplomatinio ginčo, susijusio su informacijos apie dviejų Šiaurės Korėjos karo belaisvių perdavimą atskleidimu, skelbia naujienų portalas „The Chosun Daily“.
Vyriausybė tikėjosi, kad pavyks išspręsti dabartinius nesutarimus tarp abiejų šalių, nurodė Pietų Korėjos užsienio reikalų ministerija, tačiau plačiau savo žodžių nepakomentavo.
„Vyriausybė nusprendė atšaukti savo ambasadorių iš Ukrainos. Vyriausybė tikisi, kad visi neišspręsti abiejų šalių klausimai bus sureguliuoti taikiai, ir šiuo tikslu tęs konsultacijas su Ukrainos puse“, – teigiama Užsienio reikalų ministerijos pranešime.
Antradienį šalies diplomatijos vadovas Cho Hyunas pareiškė, kad, nors sulaukė atsiprašymo iš Ukrainos už susitarimo sulaužymą, vis dėlto, anot jo, tai „nepateisino Seulo lūkesčių“. Be kita ko, ministras pagrasino imtis „ryžtingų priemonių“.
Prieš dvi dienas jis pripažino, kad Pietų Korėjos vyriausybė svarsto įvairius atsako variantus, įskaitant galimybę atšaukti Pietų Korėjos ambasadorių Ukrainoje Park Ki-changą.
Paklaustas apie priežastis, dėl kurių Volodymyras Zelenskis galėjo atskleisti šią informaciją, Cho Huynas atsakė, kad, jo asmenine nuomone, Ukrainos prezidentas norėjo pademonstruoti Jungtinių Tautų nariams, jog Kyjivas ėmėsi šių veiksmų, siekdamas pabrėžti savo, kaip laisvos ir demokratinės šalies, statusą.
Propagandininkas Nikita Michalkovas pareiškė, kad karą Rusijai pasiuntė Dievas: prakalbo apie malonumus
11:33
Režisierius ir propagandininkas Nikita Michalkovas pareiškė, kad karas Ukrainoje Rusijai buvo „pasiųstas“ Dievo, kad rusai persvarstytų savo vertybes. N.Michalkovo nuomone, tai, kas vyksta, turėjo priversti visuomenę „atsikvošėti“ ir suprasti, kas šiame gyvenime yra iš tiesų svarbu.
„Suprantu, kad ši frazė skamba gana keistai, tačiau Viešpats mums pasiuntė SVO („specialiąją karinę operaciją“ – taip Rusija vadina karą), kad mes atsikvošėtume, kad suprastume, ko vertos tikrosios vertybės ir kokios jos yra“, – sakė jis propagandiniam kanalui RT.
Svarstydamas apie „tikrąsias vertybes“, režisierius atskirai įspėjo dėl perdėto polinkio į malonumus. Anot jo, pavojinga, kai gyvenimas pradedamas matuoti „pramogų kiekiu ir kokybe“.
Prakalbo apie baltą pelę
Plačiau skaitykite ČIA.
„Niekšiškiausias smūgis“: Rusijos dronų ir raketų atakos pražudė 28 žmones
11:26
Rusijai trečiadienį surengus prieš Ukrainą didžiulę dronų ir raketų ataką, žuvusiųjų skaičius išaugo iki 28, taip pat apgadinta pramonės bei energetikos infrastruktūros objektų; tai, anot prezidento Volodymyro Zelenskio, buvo vienas „niekšiškiausių smūgių“.
Apie tai rašo „The Kyiv Independent“ ir „TVP World“.
Didžiausių nuostolių patirta Ukrainos šiaurinėje Černihivo srityje esančiuose Prylukuose, kur Rusijos raketa sugriovė penkiaaukštį gyvenamąjį namą.
Ukrainos nepaprastųjų situacijų tarnyba platformoje „Telegram“ nurodė, kad Prylukuose žuvusiųjų skaičius ketvirtadienio rytą išaugo iki 22, o sostinėje Kyjive po Rusijos aviacijos smūgio daugiabučiui buvo rasti dar du kūnai, todėl aukų skaičius ten padidėjo iki keturių.
Trečiadienio vakarą Kyjivo prokurorai nurodė, kad priemiestyje nukritus drono nuolaužoms žuvo du žmonės.
V.Zelenskis teigė, kad visoje šalyje buvo sužeista 100 žmonių.
Prezidentas pažymėjo, kad šie išpuoliai sutapo su Rusijos prezidento Vladimiro Putino gimtadieniu.
„Štai tokią gimtadienio dovaną Putinas pasidovanojo sau: vaikų žudymą, žmonių žudymą“, – sakė V.Zelenskis savo vakariniame vaizdo kreipimesi.
Ankstesniuose komentaruose internete V.Zelenskis nurodė, kad per masinę ataką civiliai taip pat žuvo sostinėje Kyjive bei centriniuose Oleksandrijos ir Kremenčuko miestuose.
Iš viso naktį Rusija į Ukrainą paleido 70 raketų, kurių daugelis buvo balistinės, ir dešimtis „Shahed“ dronų, sakė jis.
„Rusai norėjo smogti skaudžiai ir demonstratyviai. Tai buvo vienas niekšiškiausių smūgių“, – teigė prezidentas.
Rusija ir JAV turi savo planų: „Gresia nešvariu sandoriu“
11:04
Aukšto rango JAV ir Rusijos pareigūnai surengė derybas dėl amerikiečių investuotojo pritraukimo į dujotiekių „Nord Stream“ projektą, kuriais iki Rusijos invazijos į Ukrainą dujos buvo tiekiamos į Vokietiją, skelbia naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi penkiais su situacija susipažinusiais šaltiniais.
Pašnekovų teigimu, šiose derybose dalyvavo Rusijos vadovo Vladimiro Putino patarėjas Kirilas Dmitrijevas ir JAV prezidento Donaldo Trumpo žentas Jaredas Kushneris.
Amerikiečių derybininkų komandai priklausantis J.Kushneris mano, kad verslo plėtra yra pagrindinis taikos atkūrimo elementas. Toks Vašingtono ir Maskvos susitarimas leistų JAV investuotojams gauti pelno iš energijos išteklių tiekimo Europai, pasibaigus karui.
Pažymima, kad K.Dmitrijevas ir J.Kushneris susitiko Niujorke pastarosiomis savaitėmis. Kaip teigė du šaltiniai, nėra aišku, kaip išsamiai jie aptarė klausimą dėl „Nord Stream“, tačiau šis klausimas tebėra darbotvarkėje.
„Bet kokius susitarimus Rusija turi sudaryti su DFC (JAV Tarptautine plėtros finansavimo korporacija) ir Finansų ministerija, ir jie turi būti naudingi JAV mokesčių mokėtojams bei įmonėms“, – teigė Baltųjų rūmų atstovas ir pridūrė, kad pastaruoju metu „jokių diskusijų dėl „Nord Stream“ nebuvo“.
Straipsnyje primenama, kad K.Dmitrijevas praėjusį mėnesį susitiko su JAV Energetikos ir Finansų ministerijų atstovais, kad aptartų galimas JAV ir Rusijos energetikos iniciatyvas.
„Lieka neaišku, kiek Vašingtonas suinteresuotas atnaujinti Rusijos dujų tiekimą į Vokietiją, kuri yra didžiausia energijos vartotoja Europoje“, – išskyrė „Reuters“.
O kaip dėl sankcijų?
Vienas amerikiečių pareigūnas pareiškė, kad, atsižvelgiant į esamas kliūtis, tokio susitarimo sudarymas vidutinės trukmės perspektyvoje yra mažai tikėtinas. Dujotiekiai „Nord Stream“ yra JAV ir ES sankcijų objektas, todėl bet koks jų veiklos atnaujinimas būtų neteisėtas.
Vokietijos ekonomikos ir energetikos ministerijos atstovė taip pat pareiškė, kad „Nord Stream“ ir rusiškos dujos Europoje yra sankcijų taikiklyje. Be to, kaip pridūrė ji, Vokietija jau rado alternatyvius tiekimo šaltinius. Ji pažymėjo, kad dujotiekių veiklos atnaujinimui reikalingas vyriausybės pritarimas, o to jie nenori.
Nors derybos tarp Maskvos ir Vašingtono vyksta, Europa reiškia gilų nepasitikėjimą Rusijos motyvais. Kiek anksčiau penkių Europos žvalgybos tarnybų vadovai informavo, kad Rusija nenori greito karo pabaigos ir naudoja derybas su JAV, siekdama įgyvendinti savo verslo interesus.
Be kita ko, Rusijos santykiai su Vokietija, kuri yra viena iš didžiausių karinės pagalbos tiekėjų Ukrainai, šiuo metu yra žemiausiame lygyje. Vokietijos pareigūnai kaltina Rusiją sistemingai vykdant hibridinių atakų kampaniją.
„Gresia nešvariu sandoriu“
Kai kurie Vokietijos parlamentarai mano, kad verslo susitarimai sustiprins Maskvą, kol ji toliau vykdo karą prieš Ukrainą.
„Tai gresia tapti nešvariu sandoriu, kuris brangiai kainuos Europai. Amerikiečiai ir rusai dalinsis pelną“, – pabrėžė Bundestago narys Michaelas Kellneris, kuris po Rusijos invazijos į Ukrainą buvo atsakingas už Vokietijos energetikos politiką.
Nors Vokietijos koalicinė vyriausybė priešinasi dujotiekio veiklos atnaujinimui, tačiau partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), kurios populiarumas smarkiai išaugo, tokių tikslų turi.
„Reuters“ rašo, kad kitų metų pradžioje K.Dmitrijevas turėtų susitikti su AfD vadovybe, kad aptartų galimą Rusijos dujų pardavimo atnaujinimą.
Domina ir „Lukoil“
Agentūros šaltinių duomenimis, J.Kushneris ir K.Dmitrijevas taip pat aptarė įmonių grupės, konkrečiai naftos perdirbimo gamyklų ir degalinių Europoje bei kituose regionuose, priklausančių Rusijos energetikos bendrovei „Lukoil“, pardavimą.
Pasak pašnekovų, pagal šį planą konsorciumas, sudarytas iš federalinės investicijų agentūros DFC bei investuotojų iš Kataro ir Jungtinių Arabų Emyratų, įsigytų šiuos turtus, o JAV valdžia panaikintų sankcijas.
„Dėl „Lukoil“ Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris kartu su DFC derėjosi dėl didelės avansinės įmokos ir JAV dalies pelne“, – nurodė Baltųjų rūmų atstovas.
Ukrainos kariai veja rusus: aptalžė Rusijos armiją Donbase
10:19
Ukrainos gynybos pajėgos sugebėjo prasiveržti į priekį į rytus nuo Oleksandrivkos, esančios Donecko srityje, naujausioje ataskaitoje pažymėjo Karo tyrimų instituto (ISW) ekspertai.
Nurodoma, kad trečiadienį Rusijos armija tęsė ribotas puolimo operacijas Sumų srities šiaurėje, tačiau nepasiekė patvirtintų laimėjimų, nes Ukrainos ginkluotosios pajėgos vykdė sėkmingus kontrpuolimus.
Charkivo srities šiaurės rytuose Rusijos kariai įsiskverbė į teritoriją į rytus nuo Vovčansko. Atsižvelgdamos į paskutinius įvykius, gynybos pajėgos smogė Rusijos kariuomenei į pietryčius nuo Chrypunų po galimos rusų infiltracijos.
Spalio 6 ir 7 d. rusai rengė atakas netoli Kupjansko, Kivšarivkos ir Kupjansko-Vuzlovos aglomeracijos. Patvirtinto priešininko proveržio užfiksuota nebuvo, nes Ukrainos kariai vykdė sumanias kontratakas šiaurę nuo Kupjansko.
Remiantis šaltiniu, susijusiu su Rusijos Vakarų kariuomenės grupe, Ukrainos pajėgos kontroliuoja Novoplatinivką, Grekivką ir Družliubivką, nepaisant Rusijos pusės pareiškimų apie tariamą kontrolės perėmima šiose vietovėse.
Lymano rajone Ukrainos kariai tęsia kontratakas Žerebeco upės rytinio kranto kryptimi. Tuo tarpu Rusijos armiija bando sustabdyti Ukrainos sėkmę operacijos „Vivaldi“ ribose.
Su Kremliumi siejamas Rusijos karinis tinklaraštininkas pareiškė, kad Ukrainos pajėgos tęsia kontratakas palei Žerebecą. Pasak jo, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pranašumas gyvųjų pajėgų ir dronų atžvilgiu neleidžia rusams įsitvirtinti prie Lymano. Kaip pažymi analitikai, šie teiginiai atitinka ankstesnius Karo tyrimų instituto pranešimus apie sėkmingas Ukrainos kontrpuolimo operacijas šia kryptimi.
Į rytus nuo Kramatorsko Rusijos kariai taip pat bandė įvykdyti infiltraciją. Po to Ukrainos pajėgos sudavė smūgį rusų pozicijoms vakarinėje Malynivkos dalyje.
Dobropilios kryptymi spalio 6 ir 7 d. Rusijos armija tęsė puolimą, bet patvirtintų teritorinių laimėjimų nepasiekė. Tuo tarpu Ukrainos kariuomenė vykdė kontratakas į šiaurės rytus nuo miesto.
