Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
„Mums jau užteks“: Zelenskis keičia kursą, kariams – naujas įsakymas dėl Rusijos
08:53
Ukraina atnaujins smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, taip atsakydama į Maskvos atakas, pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis. rašo laikraštis „Financial Times“
„Draudimas panaikintas. Mums jau užteks“, – pareiškė prezidentas.
Toks sprendimas buvo priimtas po to, kai Ukrainos lyderis pažėrė kaltinimų JAV prezidentui Donaldui Trumpui ir milijardieriui Elonui Muskui, apribojus Kyjivo karinių pajėgų prieigą prie „SpaceX“ „Starlink“ palydovinių technologijų.
Panašu, kad tai tik dar labiau pagilino nesutarimus tarp Vašingtono ir Kyjivo.
Interviu „Financial Times“ V.Zelenskis pareiškė, kad tris dienas buvo nurodęs nutraukti smūgius energetikos objektams Rusijoje, taip siekdamas laikytis D.Trumpo vienašališkai paskelbtų energetinių paliaubų.
Pasak Ukrainos lyderio, JAV kolegos tiesiogiai įspėjo Ukrainos generolus: jei smūgiai energetikos objektams nesiliaus, žvalgybos duomenų mainai bus nutraukti. Vėliau Kyjivui tai buvo pateikta kaip techninis gedimas.
„Tai nebuvo techninė problema, tai buvo sąmoningas sprendimas“, – rėžė V.Zelenskis.
Prezidentas pažymėjo, kad Ukraina galėtų ir toliau nesitaikyti į energetikos objektus Rusijoje, net jei Rusija tęs atakas. Tačiau tik mainais į papildomas raketas „Patriot“ sistemai, ir tai, jo žodžiais, yra minimumas.
Tuo tarpu Maskva tęsė ir net sustiprino smūgius elektrinėms ir elektros pastotėms Ukrainoje bei per savaitę pražudė daugiau kaip 100 civilių gyventojų.
Savo ruožtu Rusijos propagandinė žiniasklaida pranešė apie tariamas Ukrainos atakas prieš kelias naftos perdirbimo gamyklas Saratovo ir Riazanės srityse. Tačiau Ukrainos prezidento administracijos atstovas Dmytro Lytvynas pareiškė, kad Rusijos pusės teiginiai yra melas.
„Verslas tarp JAV ir Rusijos – įdomus dalykas. Klausimas tik toks: kada bus sudarytas kitas susitarimas? Galbūt dėl dujų. Be abejo, tai bus dujos“, – interviu „Financial Times“ svarstė V.Zelenskis.
Tuo tarpu Rusija bando apžaisti energetinių paliaubų idėją. Trečiadienį Kremliaus atstovas spaudai žurnalistams aiškino, kodėl Maskva nesilaiko paliaubų.
Pasak Dmitrijaus Peskovo, D.Trumpo pasiūlymas dėl paliaubų nebuvo konkretizuotas, todėl esą negalima sakyti, kad Rusija jį pažeidžia.
Zelenskis persigalvojo – Rusija skelbia, kad rezultatas jau matyti
13:00
Rusija pranešė, kad ketvirtadienio paryčiais Ukraina taikėsi į naftos perdirbimo gamyklą Riazanėje, esančioje maždaug už 180 km į pietus nuo Maskvos, ir sukėlė gaisrą.
„Kyjivo režimas bandė surengti didelio masto ataką prieš naftos perdirbimo gamyklą Riazanėje“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime.
Ministerija pridūrė, kad „drono nuolaužoms nukritus naftos perdirbimo gamyklos teritorijoje, kilo gaisras“.
Smūgis suduotas po to, kai Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis Jungtinės Karalystės (JK) laikraščiui „Financial Times“ pareiškė, kad Kyjivas vėl atakuos Rusijos naftos perdirbimo gamyklas.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas praėjusią savaitę netikėtai paskelbė apie „energetines paliaubas“ kare. Joms Kyjivas pritarė, tačiau Maskva tylėjo.
Rusija šią savaitę taikėsi į Ukrainos elektrines ir sukėlė elektros energijos tiekimo sutrikimus visoje šalyje.
Ketvirtadienį paskelbtame interviu „Financial Times“ V. Zelenskis teigė, kad po Rusijos smūgių bangos Ukrainai Kyjivo kantrybė išseko ir kad smūgiai bus atnaujinti.
Vėliau Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad Ukraina bandė surengti ataką prieš naftos perdirbimo gamyklą Riazanėje, ir pridūrė, jog „drono nuolaužoms nukritus gamyklos teritorijoje, kilo gaisras“.
Riazanės gubernatorius Pavelas Malkovas pranešė, kad per smūgį žmonės nenukentėjo, taip pat patvirtino kilus gaisrą ir pareiškė, jog gamykla patyrė „didžiulę ataką“.
D. Trumpas ne kartą kritikavo Ukrainos smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms ir naftos bazėms.
Praėjusią savaitę jis pranešė apie susitarimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, leidžiantį Rusijos dyzelinui patekti į pasaulines rinkas, nepaisant Maskvai taikomų didžiulių sankcijų.
Žiniasklaida: Ukrainos kariuomenei atnaujintas „Starshield“ veikimas
12:28 Atnaujinta 12:41
Padėtis dėl palydovinio ryšio veikimo apribojimų Ukrainoje pagerėjo – „SpaceX“ karinio paketo „Starshield“ veikimas buvo atnaujintas, skelbia Laisvės radijas, remdamasis šaltiniais Gynybos ministerijoje.
Pranešama, kad ryšio sistemos veikimo atnaujinimą savo ataskaitose patvirtino ir kariniai daliniai. Šiuo metu Ukrainos gynybos ministerija tiria vakarykščių apribojimų priežastis ir aplinkybes.
Reikalavo sąžiningumo
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paragino Jungtines Valstijas nepalaikyti agresoriaus ir pareikalavo sąžiningumo, Kyjivui pareiškus, kad jį netikėtai užklupo Vašingtono žvalgybos informacijos dalijimosi spragos ir „Starshield“ apribojimai.
„Mums reikia SĄŽININGUMO iš mūsų partnerių dėl šio karo: svarbu, kad kiekvienas Amerikoje palaikytų ne agresorių, o mūsų pastangas apsaugoti gyvybes, užbaigti šį karą ir užtikrinti saugumą“, – socialiniuose tinkluose pareiškė V.Zelenskis.
Pasak Ukrainos prezidento, nuo trečiadienio ryto Rusijos pajėgos į Ukrainą paleido daugiau kaip 850 „Shahed“ dronų ir šalies dangu „nė valandos nebuvo švarus“.
„Buvo nuolatinės atakų bangos, ir nė valandos mūsų dangus nebuvo nuo jų švarus“, – pabrėžė jis.
V.Zelenskio teigimu, smūgiai buvo rengiami „tuo metu, kai dirbtinai buvo ribojamas mūsų gynybinių pajėgumų greitis“. Nors dalį dronų vis tik pavyko numušti.
„Tačiau, deja, buvo ir dešimtys pataikymų“, – pridūrė prezidentas.
„Akivaizdu, kad Rusija specialiai ėmėsi tokios smūgių eskalacijos, gavusi sankcijų sušvelninimą ir matydama bandymus daryti spaudimą Ukrainai“, – išreiškė nuomonę Ukrainos vadovas.
„Rusija pasinaudoja kiekviena tokia proga ir turi atsakyti už tai, ką daro“, – nurodė jis.
Trečiadienį Ukrainos prezidento patarėjas technologinių inovacijų klausimais Serhijus Beskrestnovas Flešas pranešė, kad bendrovė „SpaceX“ įvedė „Starlink“ terminalų veikimo greičio apribojimus, judant 160 km per valandą Ukrainoje.
Ekspertas nurodė, kad Ukrainos pajėgos nebuvo apie tai įspėtos iš anksto. Jis šį sprendimą susiejo su politiniais klausimais.
Vėliau Ukrainos prezidento patarėjas paaiškino, kad Ukraina naudojo „Starlink“ ryšį, visų pirma, valdydama dronus-perėmėjus, skirtus reaktyviniams „Shahed“ bepiločiams orlaiviams numušti. Jo teigimu, JAV bando atimti iš Ukrainos vieną iš nedaugelio galimybių apginti šalį.
Įspėjo Liublino gyventojus: Lenkija skubiai pakėlė naikintuvus
11:44
Ketvirtadienį ryte Lenkijos vyriausybės saugumo centras išsiuntė Liublino vaivadijos gyventojams įspėjimą, kad dėl Rusijos oro atakų Ukrainos teritorijoje buvo pakelti naikintuvai.
„DĖMESIO! Rusijos oro antpuolis Ukrainos teritorijoje. Situacija stebima. Lenkijos Respublikos oro erdvėje veikia Lenkijos karinės oro pajėgos. Prašome laukti tolesnių pranešimų“, – nurodoma pranešime.
Rusijos dronai pasirodė virš Voluinės srities, vakarų Ukrainoje. Vienas iš dronų buvo aptiktas Lucke, maždaug 80 km nuo Lenkijos ir Ukrainos sienos.
Kitas bepilotis orlaivis pasirodė Rivnės srityje, virš Stepanio gyvenvietės. Tai maždaug už 190 km nuo Lenkijos ir Ukrainos sienos.
Po 20 min. buvo paskelbtas naujas pranešimas. Pranešta, kad Rusijos ataka baigėsi ir Lenkijos teritorijoje pavojaus nėra.
Ukraina paleido „Neptun“ raketas: sunaikinti 6 Rusijos bombonešiai „Su-34M“
11:25
Ketvirtadienį Ukrainos karinės jūrų pajėgos paskelbė, kad atakos metu Rusijos Voronežo srityje sunaikino 6 rusų bombonešius „Su-34M“.
Pasak pranešimo, Ukrainos karinės jūrų pajėgos praėjusią naktį surengė smūgį prieš Rusijos Borisoglebsko karinį aerodromą Voronežo srityje.
Ukrainiečiai atakavo raketomis „Neptun“ ir sunaikino 6 bombonešius „Su-34M“, nurodė Karinės jūrų pajėgos.
Be šešių „Su-34M“ bombonešių, taip pat buvo sunaikinta techninė įranga, skirta aviacijos skrydžiams užtikrinti. Po smūgių aerodromo teritorijoje griaudėjo sprogimai ir kilo gaisrai.
Kaip pažymėjo karinių jūrų pajėgų atstovai, bombonešiai „Su-34M“ gali vienu metu gabenti įvairių tipų raketas ir yra viena iš pagrindinių Rusijos aviacijos priemonių, skirtų valdomomis aviacinėmis bombomis atakuoti gynybos pajėgų pozicijas ir prie fronto esančias gyvenvietes.
„Priešo naikintuvų Su-34M sunaikinimas žymiai susilpnina priešo aviacijos pajėgumus ir sumažina taktinės aviacijos panaudojimo intensyvumą atitinkamose fronto linijose“, – pabrėžiama pranešime.
Elonas Muskas ragina Zelenskį trauktis
11:08 Atnaujinta 11:13
Technologijų milijardierius Elonas Muskas trečiadienį paragino Volodymyrą Zelenskį pasitraukti iš Ukrainos prezidento pareigų.
Tai įvyko Ukrainai suabejojus JAV parama karo nualintai šaliai.
Ukraina šią savaitę apkaltino JAV padedant Rusijai, nes šalis neįspėjo Kyjivo apie artėjančius Maskvos raketų smūgius ir apsunkino Kyjivo karinį atsaką, pakeitusi E.Musko palydovinę sistemą, kurią šalis naudoja ryšiams palaikyti.
„Ir taip skerdynės tęsiasi, – socialiniame tinkle „X“ parašė E.Muskas. – Laikas Zelenskiui trauktis.“
V.Zelenskis ragino E.Muską atkurti jo įmonės „SpaceX“ sukurtos ryšio sistemos „Starlink“ pajėgumus, nes, Kyjivo teigimu, ji buvo sulėtinta.
E.Muskas teigė, kad už bet kokius trikdžius yra atsakinga JAV vyriausybė.
„Nei Trumpas, nei Muskas negali rinkti Ukrainos prezidento“
Trečiadienį Ukrainos prezidentas, reaguodamas į savaitgalį Amerikos lyderio Donaldo Trumpo išsakytus raginimus atsistatydinti, pareiškė, kad to nedarys, nes jaučia atsakomybę už šalį karo metu.
Interviu britų žurnalistui Piersui Morganui jis pabrėžė, kad Ukrainos prezidentą gali rinkti tik jos piliečiai.
„Nei Trumpas, nei Muskas, nei kas nors kitas pasaulyje negali rinkti Ukrainos prezidento. Tai gali padaryti tik Ukrainos piliečiai“, – pabrėžė Ukrainos vadovas.
Jis taip pat atmetė galimybę surengti rinkimus iki karo veiksmų pabaigos. Paklaustas, ar galėtų savo noru atsistatydinti, jis atsakė: „Žinoma, ne. Tai mano atsakomybė.“
V.Zelenskio teigimu, kai kurie įtakingi žmonės nori jį pakeisti, nes jis niekada nepripažins Ukrainos žemės Rusijos teritorija.
Nausėda: nesuprantu, kaip galima kalbėti apie paliaubas, bet kelti reikalavimus tik vienai pusei
10:58
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad jei kalbama apie ugnies nutraukimą tarp Ukrainos ir Rusijos, tai turi būti abipusis procesas, o sąlygos keliamos ne tik Ukrainai.
„Jei kalbame apie ugnies nutraukimą, tai turi būti abipusis procesas. Vienpusio eismo čia būti negali“, – prieš Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdį ketvirtadienį sakė G.Nausėda.
Prezidento teigimu, jei Ukraina nustos pulti Rusijos energetikos infrastruktūrą, o Kremlius toliau atakuos, pasekmės gali būti milžiniškos.
„Man nesuprantama, kaip galima kalbėti apie ugnies nutraukimą, keliant reikalavimus ir nustatant sąlygas tik vienai pusei. Rusija taip pat privalo laikytis tarptautinių taisyklių ir jas gerbti, tačiau, žinoma, naivu tikėtis, kad jų laikysis šalis, kuri 2022 metais pradėjo karą“, – teigė jis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Įšaldytų Rusijos milijardų likimas: JAV pateikė Europai radikalų pasiūlymą
10:50
Jungtinės Valstijos pasiūlė Europos šalims atšildyti dalį Rusijos valstybinio turto, įšaldyto po Maskvos invazijos į Ukrainą, ir pervesti šias lėšas į Vašingtono prižiūrimą fondą, taip siekiant atgaivinti įstrigusias taikos derybas, skelbia laikraštis „Financial Times“, remdamasi keturiais informuotais šaltiniais.
Pasak jų, apie tokią iniciatyvą spalio 9 d. Majamyje vykusių derybų metu, kuriose dalyvavo Ukrainos, Prancūzijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Europos Sąjungos ir NATO atstovai, pasisakė JAV prezidento Donaldo Trumpo specialieji pasiuntiniai Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris.
Klausimas dėl įšaldytų Rusijos aktyvų panaudojimo buvo aptariamas visapusiško taikos susitarimo kontekste.
Vienas laikraščio pašnekovas pažymėjo, kad buvo išsakyta daugybė idėjų, kaip juos būtų galima panaudoti pasibaigus karui. Tačiau Europos pareigūnai atmetė šią idėją, pareikšdami, kad tai prieštarauja turto kontrolės perdavimui bet kam ir bet kokios jo dalies grąžinimui Maskvai.
„Jiems (amerikiečių derybininkams – red.past.) buvo pasakyta, kad to tiesiog nebus“, — pasakojo šaltinis.
Tuo pat metu, kaip rašo „Financial Times“, Vašingtono pasiūlytas planas sukėlė susirūpinimą europiečiams ir Kyjivui, nes Donaldo Trumpo administracija pastaruoju metu demonstruoja visiškai kitokį požiūrį į spaudimą Maskvai.
Anksčiau laikraštis „The New York Times“ paskelbė, kad JAV pasiūlė Rusijai tris ekonomines paskatas, siekdamos ją įtikinti sudaryti dalines paliaubas kare prieš Ukrainą.
Tarp jų – dalies Vakarų šalyse įšaldyto Rusijos turto atblokavimas. Pažymima, kad šios lėšos buvo vertinamos kaip išankstinė paskata dalinėms paliauboms sudaryti, o ne kaip atlygis už jų įsigaliojimą.
Vakarų šalys įšaldė Rusijos centrinio banko turtą, kurio vertė siekia 260 mlrd. eurų, po to, kai Maskvos kariuomenė įsiveržė į Ukrainą. Didžioji lėšų dalis – apie 193 mlrd. – saugoma Belgijos depozitoriume „Euroclear“.
Pajamos iš šio turto naudojamos finansuoti iki 50 mlrd. eurų paskolą Ukrainai. 2025 m. pabaigoje Europos Sąjunga patvirtino neribotos trukmės Rusijos turto įšaldymą, kuris galios tol, kol Maskva nenutrauks karo ir nekompensuos Kyjivui padarytos žalos.
Viskas prasidėjo Niujorke: WSJ atskleidė detales apie Trumpo ir Zelenskio kaktomušą
10:24
Ukraina netikėtai susidūrė su apribojimais, taikomais jos „Starlink“ kariniams terminalams. Pareigūnai įtaria, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas nurodė Elonui Muskui apriboti ukrainiečių prieigą prie palydovinių sistemų. Įtarimai nėra patvirtinti, bet tai pabrėžia JAV ir Ukrainos santykių nuosmukį pastarosiomis savaitėmis, rašo laikraštis „The Wall Street Journal“.
Praėjusį penktadienį Amerikos lyderis paskelbė apie susitarimą pirkti dyzeliną iš Rusijos palankiomis sąlygomis, ragino ukrainiečius surengti prezidento rinkimus ir atvirai pasisakė už V.Zelenskio atsistatydinimą, tuomet paskelbė tariamas energetines paliaubas tarp Rusijos ir Ukrainos, kuri kelioms dienoms apribojo savo smūgius energetikos infrastruktūrai Rusijoje, kai tuo tarpu Maskva, V.Zelenskio žodžiais tariant, demonstravo nepagarbą D.Trumpui.
Ukraina įsiutusi. JAV sąjungininkai nerimauja. Respublikonų partijoje prieš pat vidurio kadencijos rinkimus vis gilėja nesutarimai dėl D.Trumpo vykdomos užsienio politikos.
„Tai rimta problema – ir mes padarysime viską, kas įmanoma, kad ją išspręstume“, – pareiškė Pensilvanijos valstijos respublikonų kongresmenas Brianas Fitzpatrickas.
Viskas prasidėjo Niujorke
Rugsėjo viduryje Ukrainos lyderis V.Zelenskis atskrido į Jungtines Valstijas, kad dalyvautų Niujorke vykusiame Jungtinių Tautų viršūnių susitikime. Pasak „The Wall Street Journal“, jis buvo įsitikinęs, kad aplinkybės yra palankios Ukrainai.
Žiniasklaidos pranešimuose teigiama, kad susitikimo Niujorke metu Amerikos lyderis ėmė griežtai tardyti V.Zelenskį, kodėl Ukraina smūgiuoja į Rusijos naftos perdirbimo gamyklas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Trumpas netikėtai sugalvojo naują priežastį, kodėl Rusija užpuolė Ukrainą
10:00
Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trampas netikėtai sugalvojo naują priežastį, kodėl Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas įsiveržė į Ukrainą.
Kaip įprasta, jo teigimu, prie to esą prisidėjo buvusio JAV prezidento Joe Bideno veiksmai.
„Viena iš karo Ukrainoje priežasčių – tai, kad Bidenas visur išjuokdavo Rusiją“, – rėžė Amerikos lyderis.
Trumpas: nevadinu diktatoriumi, nepravardžiuoju
Jis taip pat paaiškino, kodėl nevadina V.Putino diktatoriumi. Jo teigimu, jis yra „sandorių meistras“, todėl neklijuoja žmonėms pravardžių.
„Aš nevadinu Putino diktatoriumi, nes man tenka sudaryti sandorius su žmonėmis, todėl aš neinu ir jų nepravardžiuoju. Aš esu sandorių meistras. Visada buvau labai sumanus sandorių sudarytojas. Būtent sandorių dėka tapau labai turtingas“, – kalbėjo D.Trumpas.
Per rusų atakas Ukrainoje žuvo mažiausiai penki žmonės
08:13
Per rusų praėjusios nakties atakas Ukrainoje žuvo mažiausiai penki žmonės, skelbia portalas „The Kyiv Independent“.
Dnipropetrovsko srities Dnipro rajone esančioje Novooleksandrivkoje žuvo du žmonės, kai per rusų ataką buvo sugriautas privatus namas.
Keli privatūs namai užsidegė ir šios pietrytinės srities Pavlohrado mieste, kur pareigūnai dar aiškinasi, ar nukentėjo žmonės.
Tuo metu centrinės Kirovohrado srities gubernatorius Andrijus Raikovyčius pranešė, kad praėjusią naktį rusai intensyviai atakavo šio regiono centrą Kropyvnyckį, taikydamiesi į logistikos, transporto infrastruktūrą, pramonės įmones.
Pasak gubernatoriaus, žuvo mažiausiai trys žmonės, o dar šeši buvo sužeisti.
