Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
„Vyksta reikšmingi pokyčiai“: Ukraina ir Europa prarado tikėjimą Trumpu ir ieško naujo būdo karui užbaigti
22:29
Naujausia JAV ir Ukrainos santykių krizė labai primena niūrias 2025 metų dienas, kai pagarsėjęs Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio konfliktas Baltuosiuose rūmuose su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir viceprezidentu J. D. Vance'u sukėlė nuogąstavimų, kad Amerika dabar stojo Rusijos pusėn. Šiuos nuogąstavimus tik sustiprino D. Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimas Aliaskoje.
Kaip savo straipsnyje „Financial Times“ rašo tarptautinės politikos apžvalgininkas Gideonas Rachmanas, šį kartą situacija pasikeitė.
Ukrainos prezidentas atvirai kaltina JAV ribojant palydovinę paramą Ukrainai ir priešinasi Vašingtono spaudimui nutraukti atakas prieš Rusijos energetikos objektus. Tuo metu Europa svarsto galimybę atnaujinti dialogą su V. Putinu.
G. Rachmano nuomone, atvirus V. Zelenskio pareiškimus iš dalies gali lemti pyktis ir nusivylimas, tačiau pasikeitęs jo tonas taip pat gali būti susijęs su tam tikrais politiniais išskaičiavimais.
„Reikšmingi pokyčiai“
Apžvalgininkas pažymėjo, kad pastaruoju metu D. Trumpo pozicijos visuomenės apklausose susilpnėjo, o respublikonams, regis, gresia pralaimėjimas kadencijos vidurio rinkimuose.
G. Rachmanas neatmeta galimybės, kad Ukrainos vyriausybė, užuot dar kartą mėginusi nuraminti dažnai nenuspėjamą JAV prezidentą, nusprendė labiau kreiptis tiesiogiai į amerikiečius, apeidama prezidentą ir jo aplinką.
Apžvalgininkas taip pat atkreipė dėmesį, kad reikšmingi pokyčiai vyksta ir Europos požiūryje į Rusiją.
Europos sostinėse vis labiau įsitvirtina nuomonė, kad žemyno lyderiai nebegali taikstytis su padėtimi, kai su V. Putinu derasi tik amerikiečiai.
Ryšių su Rusijos atstovais kanalai jau yra atverti, o netrukus gali įvykti Europos lyderių pokalbis telefonu su V. Putinu.
Apžvalgininko teigimu, toks požiūrio pasikeitimas atspindi įsitikinimą, kad pastangos paveikti D. Trumpą tampa vis mažiau veiksmingos.
Ukraina ir Europa mano, kad JAV prezidentas šiuo metu yra visiškai susitelkęs į kadencijos vidurio rinkimus ir pyksta, nes, jo manymu, Europa nepadeda jam spręsti Irano klausimo.
G. Rachmanas pažymėjo, kad dabartinė Europos politika remiasi dviem pagrindiniais ramsčiais – parama Ukrainai ir sankcijomis Rusijai.
Abi šios politikos kryptys laikomos itin svarbiomis, ypač silpnėjant JAV paramai Ukrainai.
Tačiau vis dažniau pripažįstama, kad būtinas ir tiesioginis Europos dalyvavimas pastangose pasiekti taiką.
G. Rachmanas pridūrė, kad Europos lyderiai tikriausiai yra įsitikinę, jog V. Putinas būtų pasirengęs deryboms.
Vis dėlto Rusijos atsargumą bendraujant su europiečiais gali sustiprinti konkretūs pasiūlymai, kurie galėtų būti pateikti svarstyti.
Ką Europa gali pasiūlyti V. Putinui?
Apžvalgininko nuomone, Europa gali pasiūlyti V. Putinui du galimus kelius į taiką.
Pirmasis variantas – įšaldyti karą ties dabartine fronto linija. Mainais Rusija gautų garantiją, kad Ukraina niekada netaps NATO nare.
Antrasis variantas – Ukraina perduotų Rusijai likusią savo kontroliuojamą Donbaso dalį, tačiau mainais būtų priimta į NATO.
G. Rachmanas įsitikinęs, kad daugelis ukrainiečių abu šiuos variantus laikytų išdavyste.
Vis dėlto, jo nuomone, įmanoma, kad V. Zelenskis mėgintų įtikinti gyventojus pritarti vienam iš šių variantų, siekdamas kuo greičiau užbaigti karą ir išvengti tolesnių aukų.
Nepaisant to, europiečiai abejoja, ar V. Putinas būtų pasirengęs priimti kurį nors iš šių pasiūlymų, pažymėjo G. Rachmanas.
Tačiau Europos lyderiai vis tiek mano, kad svarbu pradėti tiesiogines derybas su Rusija.
Anksčiau JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad Europos priklausomybė nuo Rusijos energijos išteklių buvo viena iš priežasčių, paskatinusių Kremliaus diktatorių Vladimirą Putiną užpulti Ukrainą.
Jis pridūrė, kad Rusijos vadovas buvo įsitikinęs, jog Europa dėl to nieko nedarys.
M. Rubio taip pat priminė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar per pirmąją savo kadenciją perspėjo, jog vokiečiai dėl priklausomybės nuo Rusijos energijos išteklių tapo pažeidžiami.
Pasak jo, kilus konfliktui V. Putinas galėtų šią priklausomybę panaudoti kaip šantažo priemonę.
„The Washington Post“: Zelenskis taikliai paaiškino Trumpo simpatiją Putinui
00:26
Daugelis apžvalgininkų pastebi, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas demonstruoja palankumą Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui – susitinka su juo ir atšaukia sankcijas Rusijai.
Kaip rašo „The Washington Post“ apžvalgininkas Maxas Bootas, jis netiki sąmokslo teorijomis apie jųdviejų santykius.
„Jeigu būtų kokių nors įrodymų apie grėsmingus jų tarpusavio ryšius, jie jau seniai būtų buvę atskleisti, ypač po ketverių metų, kai vykdomoji valdžia buvo demokratų rankose“, – rašė žurnalistas.
Tačiau jis pažymi, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pateikė kitokį paaiškinimą: D. Trumpas tiesiog jaučia simpatiją autokratams ir itin turtingiems žmonėms. JAV prezidentas ne kartą yra sakęs, kad tokie žmonės jam patinka ir kad jis juos gerbia.
Po šio paaiškinimo straipsnio autorius iš naujo įvertino savo požiūrį į „keistą simpatiją“, kurią D. Trumpas demonstruoja V. Putinui.
Jis sutiko su nuomone, kad JAV prezidentas V. Putiną laiko „kolega milijardieriumi“.
„Ir tai tiesa. V. Putino turtas vertinamas 70–200 mlrd. dolerių. D. Trumpas, kuris praėjusiais metais uždirbo daugiau kaip 2 mlrd. dolerių, akivaizdžiai gerbia kiekvieną, kuriam pavyksta sukaupti tiek pinigų būnant valdžioje ir taip ilgai joje išsilaikyti. Jis retai pasako ką nors blogo apie diktatorius, tačiau nuolat kritikuoja demokratinius sąjungininkus“, – rašo M. Bootas.
Savo straipsnyje apžvalgininkas taip pat apžvelgė V. Zelenskio ir D. Trumpo susitikimus, per kuriuos JAV prezidento nuotaikos svyravo nuo viešos kritikos iki paramos Ukrainai demonstravimo.
Žurnalistas daro išvadą, kad dabar, kai D. Trumpas vėl kritikuoja V. Zelenskį, Ukraina dėl Europos paramos tapo mažiau priklausoma nuo Jungtinių Valstijų.
„D. Trumpas turi mažiau svertų priversti V. Zelenskį sudaryti Ukrainai nenaudingą susitarimą su Rusija“, – rašė žurnalistas.
Trumpas paskelbė naujus pareiškimus apie karą Ukrainoje ir pagyrė Rusiją
23:19
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė esantis pasirengęs trišaliam susitikimui su Kremliaus vadovu Vladimiru Putinu ir Kinijos lyderiu Xi Jinpingu. Apie tai jis kalbėjo žurnalistams.
„Jeigu Putinas ir Xi norėtų surengti trišalį susitikimą Kinijoje, norėčiau, kad jis įvyktų. Xi Jinpingas elgėsi labai sąžiningai Ukrainos atžvilgiu. Jis pernelyg nesikišo į šiuos reikalus. Tas pats pasakytina ir apie Rusiją. Jie nepadarė nė iš tolo tiek, kiek galėjo padaryti. Jie žino, kad tai vertinu“, – sakė JAV prezidentas.
Kartu jis priminė, kad Jungtinės Valstijos derasi su V. Putinu dėl Ukrainos ir neketina nutraukti šių derybų pačiame proceso įkarštyje.
D. Trumpo teigimu, Rusija Ukrainos atžvilgiu elgėsi tinkamai.
„Rusija, atvirai kalbant, elgėsi gana normaliai Ukrainos atžvilgiu. Jie nepadarė nieko ypatingo“, – pareiškė jis.
JAV prezidentas taip pat pažymėjo, kad V. Putinas nesikiša į Irano reikalus.
„Tai gerai, nes mes suduodame Iranui labai stiprius smūgius. Kiek galime spręsti, Rusija Irane nieko nepadarė, ir aš tai vertinu labai teigiamai“, – sakė D. Trumpas.
JAV prezidentas dar kartą apkaltino Ukrainos vadovą esą nenorint užbaigti karo.
„Zelenskis nedaug daro, kad išspręstų šią situaciją. Nemanau, kad jis nori, jog tai baigtųsi. Tačiau aš noriu, kad žmonės nustotų žūti. Atėjo laikas kam nors kitam derėtis Ukrainos vardu. Galbūt Ukrainai atėjo laikas paskirti ką nors kitą, o ne Zelenskį, dalyvauti taikos derybose“, – pareiškė jis.
Žurnalistai taip pat paklausė Baltųjų rūmų vadovo, kas davė įsakymą nutraukti „Starlink“ tinklo veikimą Ukrainos kariuomenei.
„Nežinau, kas tai buvo, bet norėčiau išsiaiškinti“, – atsakė JAV prezidentas.
D. Trumpas taip pat priminė, kad Ukraina iš Jungtinių Valstijų gavo didelę karinę paramą.
„Mes Ukrainai davėme labai daug, o jie mums nieko nedavė. Mes skyrėme šimtus milijardų dolerių. Aš daviau Ukrainai „Javelin““, – pažymėjo D. Trumpas.
Be to, kaip praneša „Telegram“ kanalas „Ukraine Context“, artimiausiomis dienomis Norvegijoje gali įvykti Ukrainos atstovų susitikimas su specialiaisiais D. Trumpo atstovais Steve'u Witkoffu ir Jaredu Kushneriu.
„Darbotvarkėje – JAV bendradarbiavimo su Rusija klausimai, taip pat Amerikos pareigūnų vilkinamas karinės pagalbos tiekimas Ukrainai“, – teigiama pranešime.
Priduriama, kad Ukraina nori išsiaiškinti, su kuo susiję šie veiksmai ir kokiu tikslu jie vykdomi.
Europos Sąjunga atsakė į JAV pasiūlymą atnaujinti rusiškų dujų pirkimą
21:49
Europos Sąjunga neketina atnaujinti didelio masto rusiškų dujų pirkimo, pareiškė Europos Komisijos atstovė spaudai Paula Pinho.
„Kalbant apie mus, laikomės ankstesnės pozicijos. Kaip Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen aiškiai pareiškė praėjusią savaitę prieš Europos Vadovų Tarybos posėdį, mes neatšauksime jokių sankcijų, kol Rusija neužbaigs karo. Tai buvo pasakyta visiškai nedviprasmiškai“, – pirmadienį per spaudos konferenciją Briuselyje sakė P. Pinho.
Ji taip pat priminė spalio 15–16 dienomis vykusio Europos Sąjungos vadovų susitikimo rezultatus.
Jo išvadose, be kita ko, pažymėta, kad Europos Vadovų Taryba apgailestauja dėl ankstesnio Jungtinių Valstijų sprendimo laikinai sušvelninti sankcijas rusiškam dyzelinui.
„Mes ir toliau esame įsitikinę, kaip dar kartą pabrėžė ir pirmininkė U. von der Leyen, kad suderinti abiejų Atlanto pusių veiksmai sankcijų srityje gali atlikti lemiamą vaidmenį užbaigiant šį karą“, – pridūrė Europos Komisijos atstovė.
Rusiškų dujų pirkimo atnaujinimo klausimas
Su derybomis susipažinusių šaltinių teigimu, D. Trumpo administracijos atstovai Jaredas Kushneris ir Steve'as Witkoffas šį pasiūlymą aptarė su Ukrainos ir Europos pareigūnais.
Konkrečiai, praėjusį mėnesį Kyjive įvyko atitinkamas pokalbis, kuriame dalyvavo ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Taip pat primenama, kad penktadienio vakarą D. Trumpas pasirašė vykdomąjį įsaką, kuriuo laikinai sustabdė naujų plataus masto sankcijų Rusijai taikymą.
Šios sankcijos buvo numatytos įstatymo projekte, pavadintame mirusio senatoriaus Lindsey Grahamo vardu.
Vatikanas: popiežius Leonas XIV telefonu kalbėjosi su Volodymyru Zelenskiu
21:23
Popiežius Leonas XIV pirmadienį telefonu kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, pranešė Vatikanas, praėjus kelioms dienoms po panašaus pontifiko pokalbio su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
„Šventasis Tėvas priminė sunkią padėtį Oleškų mieste, Chersono srityje, ir paminėjo prašymą dėl humanitarinių paliaubų, kurį buvo pateikęs Rusijos Federacijos prezidentui“, – teigiama Vatikano pranešime.
„Jo Šventenybė išreiškė viltį, kad abiejų šalių bendradarbiavimas leis pristatyti maisto bei medicinos pagalbą ir užtikrinti savanorišką bei saugią civilių gyventojų evakuaciją“, – priduriama jame.
Pokalbis su V. Zelenskiu įvyko praėjus dviem dienoms po to, kai 71 metų popiežius buvo išrašytas iš Romos Gemelli ligoninės, kurioje jam antradienį buvo atlikta plaučių vėžio operacija.
Iš didžiausio Rusijos banko – pavojingas įspėjimas
21:06
Didžiausias Rusijos bankas „Sberbank“ įspėja, kad vis daugiau įmonių nesugeba grąžinti paskolų. Didelės palūkanų normos ir lėtėjanti ekonomika didina įsiskolinimus už delsimą ir verčia bankus atidėti daugiau lėšų galimiems paskolų nuostoliams padengti.
Didžiausio Rusijos kredito teikėjo „Sberbank“ vertinimu, pastaraisiais mėnesiais įmonių finansinė padėtis pablogėjo, o vis daugiau paskolų negrąžinama laiku.
Banko finansų direktorius Tarasas Skvortsovas naujienų agentūrai „Interfax“ sakė, kad problema nesusijusi su atskirais stambiais klientais, o apima verslą plačiąja prasme.
„Politinis sprendimas?“: Pentagono vadovas vilkina „Patriot“ raketų perdavimą Ukrainai
20:34
JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas iki šiol nepatvirtino didelės partijos oro gynybos sistemoms „Patriot“ skirtų raketų perdavimo Ukrainai, praneša „Kyiv Independent“, remdamasis Ukrainos pareigūnais ir kariškiais.
Vienas aukšto rango Ukrainos pareigūnas žurnalistams papasakojo, kad ant P. Hegsetho darbo stalo guli sutartys dėl „Patriot“ raketų tiekimo Ukrainai, tačiau jis jų nepasirašo. Pareigūnas pabrėžė, kad Ukrainos sąjungininkės už šias raketas jau sumokėjo.
Kalbėdami su žurnalistais, Ukrainos pareigūnai tariamą raketų tiekimo vilkinimą apibūdino kaip dar vieną politinio spaudimo pavyzdį, galintį kelti pavojų civilių gyventojų gyvybėms.
Jie pažymėjo, kad „Patriot“ raketomis Ukraina saugo civilius gyventojus nuo Rusijos balistinių raketų, kurias perimti yra ypač sudėtinga.
Pasak aukšto rango pareigūno, Ukraina „Patriot“ raketas gauna keliais būdais.
Vienas pagrindinių mechanizmų yra NATO programa PURL (angl. Prioritised Ukraine Requirements List), pagal kurią Ukrainos sąjungininkės finansuoja ginkluotės pirkimą iš Jungtinių Valstijų.
Ukraina taip pat tiesiogiai kreipiasi į valstybes, kurios gali turėti tokių raketų. Ukrainos ambasados susisiekia su šių šalių vyriausybėmis, siekdamos išsiaiškinti, kokias raketų atsargas jos turi.
Vienas NATO pareigūnas žurnalistams patvirtino, kad tiekimas pagal PURL programą tęsiamas, įskaitant oro gynybos įrangos pristatymą.
Kitas NATO pareigūnas pripažino, kad kai kurie pristatymai gali vėluoti, tačiau patikino, jog mažai tikėtina, kad tai lemia politinės priežastys.
Vis dėlto Ukrainos pareigūnai mano, kad raketų tiekimo vilkinimas yra politinis sprendimas, o ne paprasčiausias logistinis vėlavimas.
Jie atkreipė dėmesį, kad Jungtinės Valstijos anksčiau buvo laikinai sustabdžiusios duomenų apie Rusijos balistinių raketų paleidimus perdavimą Ukrainai.
Anksčiau ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad Jungtinės Valstijos vilkina raketų, skirtų oro gynybos sistemoms „Patriot“, pristatymą.
Jis pažymėjo, kad už šias raketas sąjungininkės jau sumokėjo pagal PURL programą.
V. Zelenskio teigimu, šiuo metu Jungtinės Valstijos Ukrainai tiekia vos 12 „Patriot“ raketų per mėnesį.
Tai sudaro maždaug ketvirtadalį kiekio, kuris buvo tiekiamas valdant ankstesnio JAV prezidento Joe Bideno administracijai.
Rubio įvardijo vieną pagrindinių priežasčių, kuri paskatino Putiną pradėti karą prieš Ukrainą
19:07
Europos priklausomybė nuo Rusijos energijos išteklių yra viena iš priežasčių, dėl kurių Kremliaus diktatorius Vladimiras Putinas nusprendė įsiveržti į Ukrainą, pareiškė JAV valstybės sekretorius Marco Rubio.
Interviu leidinio „Breitbart News“ Vašingtono biuro vadovui Matthew Boyle'ui jis teigė, kad Rusijos vadovas „manė galintis tai padaryti“, t. y. pradėti plataus masto invaziją.
V. Putinas buvo įsitikinęs, kad Europa „nieko dėl to nedarys“.
„Todėl tikiuosi, kad jie išmoko šią pamoką. Atrodo, kad jie jos mokosi, tačiau norint pakeisti 20 metų trukusią tariamai žaliąją politiką, vidaus energijos išteklių plėtros ignoravimą ir pernelyg didelę priklausomybę nuo vieno energijos šaltinio, reikia laiko“, – pabrėžė M. Rubio.
JAV valstybės sekretorius taip pat priminė, kad prezidentas Donaldas Trumpas dar per pirmąją savo kadenciją perspėjo, jog vokiečiai dėl priklausomybės nuo Rusijos energijos išteklių tapo pažeidžiami.
Pasak jo, kilus konfliktui V. Putinas galėtų šią priklausomybę panaudoti kaip šantažo priemonę.
„Jie iš jo juokėsi. Jie iš jo tyčiojosi. Ir kas nutiko? Įvyko būtent tai, apie ką jis perspėjo“, – apibendrino M. Rubio.
UNIAN anksčiau pranešė, kad, pasak M. Rubio, JAV prezidentui D. Trumpui nepatinka matyti, kaip raketos pataiko į gyvenamuosius namus Kyjive. Būtent todėl bandymai išspręsti šią situaciją kelia tiek daug susierzinimo.
Taip pat buvo pranešta, kad M. Rubio nepritarė D. Trumpo pozicijai dėl rinkimų Ukrainoje.
Jis tiesiogiai neapkaltino Ukrainos intensyvinant atakas prieš Rusiją, tačiau apie tai užsiminė, remdamasis amerikiečių verslininkų skundais.
Smūgis parke: žuvo šeši žmonės, tarp jų trys vaikai, dar keliolika sužeista
18:30
Spalio 19 d. Rusijos okupantai dronu smogė centriniam parkui Novaja Vodolaha gyvenvietėje Charkivo srityje. Per ataką žuvo dvi moterys ir kūdikis, buvęs vaikiškame vežimėlyje.
Vėliau patikdslinta, kad žuvo šeši žmonės, iš jų trys vaikai.
Apie tai pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministras Ivanas Vyhovskis.
Pasak jo, okupantai dronu smogė į parką Naujojoje Vodolahoje būtent tuo metu, kai ten buvo daug žmonių, ypač šeimų su vaikais.
Remiantis I.Vyhovskio duomenimis, dėl priešo smūgio sužeista mažiausiai 14 žmonių, tarp jų – septyni vaikai.
Maskva pripažino skaudžią tiesą: negalime jų apsaugoti nuo Ukrainos dronų
17:32
Rusija negali užtikrinti visapusiškos oro gynybos apsaugos savo milžiniškai pramoninės infrastruktūrai, nes daugelis didžiausių šalies gamyklų ir gamybos kompleksų yra pernelyg masyvūs, kad būtų galima juos pilnai apsaugoti nuo Ukrainos dronų smūgių, rašo naujienų portalas „The Moscow Times“.
Kaip šeštadienį skelbė Rusijos propagandinė naujienų agentūra TASS, savo ribotas galimybes tai padaryti pripažino net Rusijos pramonininkų ir verslininkų sąjungos vadovas Aleksandras Šochinas.
Jis paaiškino, kad sovietmečio pramoninių objektų dydis ir išdėstymas iš tieų kelia didelių iššūkių Rusijos oro gynybos sistemoms.
Daugelis Rusijos pramonės milžinių iš pradžių buvo suprojektuotos sovietmečiu, turint omenyje galimo branduolinio karo riziką. Dėl to gamybos objektai buvo sąmoningai išskirstyti dideliame plote, taip bandant sumažinti grėsmę, kad vienu smūgiu būtų sunaikintas visas pramoninis kompleksas.
Tačiau tie patys projektavimo principai šiuolaikiniame kare tapo trūkumu. Ukraina ypač aktyviai naudoja tolimojo nuotolio dronus, kad suduotų smūgį Rusijos pramonei ir su karine veikla susijusiai infrastruktūrai giliai Rusijos nugaryje.
Metalurgijos gamyklos, chemijos fabrikai ir kiti dideli pramoniniai objektai gali driekiasi net per kelis kilometrus, todėl ypač sudėtinga užtikrinti visapusišką apsaugą visame plote.
A.Šochinas atkreipė dėmesį, kad sovietų planuotojai atskirus gamybos padalinius išdėstė toli vieną nuo kito, taip siekdami padidinti galimybes išlaikyti gamybą net ir po branduolinio smūgio. Nors tuomet toks požiūris suteikė tam tikrų privalumų, jis taip pat pareikalavo išplėtotos infrastruktūros, jungiančios skirtingas pramoninių kompleksų dalis.
Šie išsibarstę objektai dabar tapo galvos skausmu Rusijai: atskirų gamybos pastatų apsauga nebūtinai garantuoja platesnio pramoninio komplekso saugumą.
Toks pripažinimas nuskambėjo tuo metu, kai Ukraina tęsia tolimojo nuotolio smūgių kampaniją prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, karinės pramonės objektus, aerodromus, chemijos gamyklas ir kitą strategiškai svarbią infrastruktūrą.
Rugsėjo mėnesį penkios Rusijos naftos perdirbimo gamyklos, įskaitant Maskvos naftos perdirbimo gamyklą, buvo priverstos sustabdyti savo perdirbimo operacijas dėl patirtų pažeidimų ir gaisrų.
Spalio 18 d. Ukrainos dronai smogė Sankt Peterburgo naftos terminalui, sukeldami gaisrą, o atskiri smūgiai buvo nukreipti į „VKontakte“ duomenų centrą ir elektros infrastruktūrą aplinkiniame Leningrado regione.
Kremlius prakalbo, kur galėtų susitikti Trumpas, Putinas ir Xi Jinpingas
17:12
Rusijos, Kinijos ir JAV prezidentai Vladimiras Putinas, Xi Jinpingas bei Donaldas Trumpas potencialiai galėtų susitikti artėjančiame Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių viršūnių susitikime Kinijoje, pirmadienį pranešė Kremlius.
Anot Kremliaus, jokių konkrečių pasiūlymų dėl susitikimo ar jo darbotvarkės nebuvo aptarta. Kartu pabrėžta, kad joks galutinis susitarimas dėl karo Ukrainoje nutraukimo negali būti pasiektas be Kyjivo dalyvavimo.
Leidinys „The Wall Street Journal“ sekmadienį pranešė, kad V. Putinas siekia viršūnių susitikimo su Xi Jinpingu ir D.Trumpu aptarti karą Ukrainoje bei tikisi pasiekti taikos susitarimą, palankų Maskvai.
Pranešime remtasi neįvardytais asmenimis, susipažinusiais su diskusijomis.
Paklaustas apie šį pranešimą, Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė: „Atsižvelgiant į tai, kad visi trys valstybių vadovai potencialiai galėtų dalyvauti viršūnių susitikime Kinijoje, tokio hipotetinio susitikimo tema iš tiesų buvo paminėta.“
Vis dėlto jis pridūrė, kad „jokių esminių pasiūlymų ar susitarimų nei dėl paties susitikimo, nei dėl galimos jo darbotvarkės ir turinio niekas neaptarinėjo ir nepateikė“.
Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo (APEC) grupė viršūnių susitikimą planuoja surengti Kinijos Šendženo mieste lapkričio 18–19 dienomis. Visos trys šalys yra organizacijos narės.
Paklaustas, ar V.Putinas mano galintis pasiekti susitarimą be Ukrainos dalyvavimo, D.Peskovas sakė: „Savaime suprantama, kad galutinis sureguliavimas yra neįmanomas be atstovo iš Kyjivo, pasirengusio prisiimti atsakomybę, dalyvavimo.“
