- „Jei mirsim, tai mirsim“: ką apie karą ir Putiną kalba Pamaskvėje apšaudomi rusai
- Ukrainoje įsilaužta į oro pavojaus programėlę: gyventojams išplatinti melagingi pranešimai apie radiacinę grėsmę
- „Bus tik blogiau“: Ukraina per tris dienas išvedė iš rikiuotės 10 proc. Rusijos naftos perdirbimo pajėgumų
- „Svarbus precedentas“: operacijos Oleškuose rezultatai ir kodėl ji taps svariu argumentu derybose
Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
„Sky News“ paviešino kadrus: Rusija paliaubas Oleškuose išnaudojo ginkluotei gabenti
11:57
Per penkias dienas trukusias paliaubas iš okupuoto Oleškų miesto Chersono srityje evakuota beveik 800 žmonių, o į regioną pristatyta būtiniausia humanitarinė pagalba. Apie sėkmingai užbaigtą misiją pranešė JAV pirmoji ponia Melania Trump. Tačiau Rusija paliaubas išnaudojo kariniais tikslais.
Savo paskyroje socialiniame tinkle „X“ M.Trump paskelbė, kad paliaubos Oleškuose baigėsi. Jos teigimu, jos galiojo nuo 2026 m. spalio 27 d. iki lapkričio 1 d.
„Amerikos vardu reiškiu pagarbą Rusijai ir Ukrainai už jų lyderystę bei bendradarbiavimą dėl paliaubų Oleškuose. Tikiuosi, kad Oleškai taps ilgalaikės taikos tarp abiejų valstybių pagrindu“, – rašė M.Trump.
Pasibaigus paliauboms, Ukrainos ombudsmenas Dmytro Lubinecas paskelbė apie galimybę surengti naujas humanitarines misijas.
Nepaisant to, Rusija paliaubas išnaudojo kariniais tikslais.
Kaip pranešė „Sky News“, žurnalistai gavo išskirtinę galimybę iš oro stebėti evakuaciją iš Oleškų ir užfiksavo, kaip Rusijos pajėgos naudojosi vadinamuoju humanitariniu koridoriumi karinei technikai, ginkluotei ir šaudmenims gabenti.
„Sky News“ duomenimis, rusai į Oleškus ir aplinkinius kaimus permetė sunkiąją karinę techniką, vykdė karių rotaciją, atkūrė prarastas pozicijas, stiprino logistiką ir didino oro žvalgybos pajėgumus.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas taip pat patvirtino, kad per tylos režimą Rusijos kariuomenė įtvirtino savo pozicijas, vykdė dalinių rotaciją ir rengėsi tolesniems veiksmams.
Ukrainos kariuomenė taip pat fiksavo Rusijos žvalgybinių dronų skrydžius ir bandymus diskredituoti Ukrainos gynybos pajėgas.
Pasak Ukrainos kariškių, Rusija paliaubų laikotarpį išnaudojo pasirengti naujoms atakoms Chersono srityje.
Rusija pradėjo atakuoti Ukrainą naujaisiais „Gerbera-2“ dronais: Ukrainos žvalgyba atskleidė jų galimybes
14:06
Rusijos kariuomenė pradėjo naudoti modernizuotą bepiločio orlaivio „Gerbera-2“ versiją, galinčią nuskristi iki 1 200 kilometrų. Būtent toks dronas buvo aptiktas Lenkijoje, Baltijos jūros pakrantėje. Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba (GUR) savo portale „War&Sanctions“ paskelbė jo 3D modelį, konstrukcijos ir elektroninių komponentų duomenis.
Kaip pranešė GUR spaudos tarnyba, iš pradžių „Gerbera“ buvo kuriama kaip netikras taikinys, skirtas Ukrainos oro gynybos pajėgoms išsekinti. Pirmosios modifikacijos taip pat buvo naudojamos žvalgybai arba kaip dronai kamikadzės.
„Priešas iš esmės patobulino bepiločius orlaivius „Gerbera“, kurie iš pradžių buvo kuriami kaip netikri taikiniai oro gynybai perkrauti. Pirmosios versijos turėjo žvalgybines ir kamikadzių modifikacijas, tačiau išliko gana paprasti ir nebrangūs orlaiviai“, – nurodė GUR.
Anot žvalgybos, iš pradžių šie dronai pasižymėjo palyginti paprasta konstrukcija ir nedidele kaina. Tačiau vėliau jų įranga pradėjo artėti prie gerokai brangesnių „Geran“ tipo bepiločių orlaivių komplektacijos. Visų pirma, juose pradėtos montuoti navigacijos sistemos „Kometa“, tinklinio ryšio modemai (angl. mesh modem) ir kameros su stabilizuotais gimbaliniais laikikliais.
„Neseniai priešas pradėjo naudoti padidintą „Gerbera“ versiją“, – pabrėžė Ukrainos žvalgyba.
Naujosios, padidintos versijos sparnų mojis siekia tris metrus, o fiuzeliažo ilgis – 2,6 metro. Dėl 63 litrų talpos degalų bako deklaruojamas drono skrydžio nuotolis siekia iki 1 200 kilometrų. Bako vidus padalytas į atskiras sekcijas, kurios turėtų užtikrinti bepiločio orlaivio stabilumą manevruojant.
Dronas aprūpintas dviejų cilindrų dvitakčiu varikliu, kuris iš esmės yra pusė „Geran-2“ naudojamo variklio. Jo gamyba lokalizuota Rusijos Alabugoje.
GUR ištirtame drono pavyzdyje aptikta 10 kg sverianti skeveldrinė-fugasinių ir padegamųjų savybių kovinė galvutė OFZBČ-10, taip pat atskiri maišeliai su padegamuoju mišiniu. Tuo metu, remiantis Rusijos deklaruojamais techniniais duomenimis, „Gerbera-2“ gali gabenti iki 25 kg svorio kovinę galvutę.
Drono elektroninę įrangą sudaro atnaujintas skrydžio valdiklis, 12 kanalų „Kometa“ sistema, Kinijos bendrovės „Shenzhen Sinosun Technology Co., Ltd“ pagamintas tinklinio ryšio modemas ir naujas vaizdo apdorojimo blokas „Sosiska“. Pastarasis sukurtas naudojant Kinijos mikrokompiuterį „Coke Pi“.
„Ištirtame pavyzdyje buvo įrengta dviguba IP kamera, pritvirtinta prie fiuzeliažo virš degalų bako ir skirta perėmėjams aptikti. Taip pat nustatyta, kad egzistuoja versijos su į priekį nukreiptomis IP kameromis ir kameromis su trijų ašių stabilizavimo laikikliais“, – teigiama pranešime.
Tarp „Gerbera-2“ komponentų daugiausia yra Kinijoje pagamintų detalių – aštuonios. Dar keturi komponentai pagaminti JAV bendrovių.
GUR pažymi, kad padidėjęs degalų kiekis ir ilgesnis skrydžio nuotolis gali rodyti, jog šių bepiločių orlaivių naudojimo geografija plečiama už Ukrainos ribų. Būtent „Gerbera-2“ dronas su kovine galvute rugsėjo viduryje buvo aptiktas Lenkijoje, Baltijos jūros pakrantėje.
Rusijos kariuomenė pasistūmėjo Zaporižios srityje: „DeepState“ atskleidė detales
14:01
Rusijos okupantams pavyko pasistūmėti netoli dviejų gyvenviečių Zaporižios srityje. Apie tai pranešė fronto situaciją stebintis projektas „DeepState“ savo „Telegram“ kanale.
„Priešas pasistūmėjo netoli Huliajpolės ir Gorkės“, – teigiama pranešime.
Žinoma, kad Huliajpolės ir Gorkės kaimai yra Zaporižios srities Polohų rajone. Rusijos okupantai prie šių gyvenviečių priartėjo užėmę Huliajpolės miestą.
Situacija Zaporižios kryptimi
Kaip skelbta, Rusijos okupantai nuolat apšaudo Zaporižią. Per vieną iš tokių atakų spalį mieste žuvo mažiausiai 17 žmonių, tarp jų – trys vaikai.
Neseniai prancūzų OSINT analitikas Klemantas Molenas pažymėjo, kad 2026 metais Ukrainos gynybos pajėgoms pavyko stabilizuoti fronto liniją pietuose ir susigrąžinti daugiau teritorijų, nei jų prarasti.
Rusijos kariuomenė tęsia puolimą Huliajpolės apylinkėse, maždaug 30 kilometrų pločio fronto ruože, tačiau jos veržimosi tempas išlieka nedidelis. Šiame ruože Rusija sutelkė tris kariuomenes – 35-ąją, 36-ąją ir 5-ąją, taip pat 68-ąjį armijos korpusą.
Spalio 27 dieną Zaporižioje Rusijos FPV dronas mėgino atakuoti savivaldybės autobusą. Tačiau dėl apsaugos nuo dronų tinklo bepilotis įsipainiojo į jį ir sprogo taip ir nepasiekęs transporto priemonės.
Išpuolis prieš Ukrainos perspėjimo sistemą – skambėjo branduolinio pavojaus perspėjimas
11:03
Vėlų sekmadienio vakarą Ukrainos perspėjimo programėlė „Air Alert“ ėmė skelbti eilę netikrų perspėjimų apie įvairias atakas, įskaitant cheminį ir branduolinį pavojų. Spėjama, kad perspėjimų sistema tapo kibernetinių atakų taikiniu.
Sekmadienį Ukrainoje plačiai naudojama perspėjimo programėlė visoje šalyje išsiuntė raudono lygio perspėjimus apie pavojų, o kai kuriems gyventojams, įskaitant Kyjivo apylinkes, buvo išsiųsti papildomi perspėjimai apie radiacinį, cheminį pavojų bei mūšius sostinės gatvėse.
Kaip rašo BBC, šie pranešimai prasidėjo kiek prieš 23 val. vietos ir Lietuvos laiku. Pirmasis Kyjive paskelbtas įspėjimas perspėjo apie radiacinį pavojų ir ragino gyventojų neiti į lauką.
Daugiau skaitykite ČIA.
„Politico“: pralaimėjimas rinkimuose gali paskatinti Trumpą suduoti skaudų smūgį NATO
09:19
JAV prezidentas Donaldas Trumpas, respublikonams pralaimėjus artėjančius kadencijos vidurio rinkimus, gali imtis veiksmų, kurie smarkiai susilpnintų NATO. Europos sąjungininkai jau ruošiasi blogiausiam scenarijui – JAV gali išvesti iš Europos dar tūkstančius karių arba sumažinti finansavimą Aljansui, rašo „Politico“.
Penkių NATO šalių diplomatų teigimu, Europos sąjungininkai baiminasi, kad Respublikonų partijos pralaimėjimas gali paskatinti D.Trumpą dar griežčiau kritikuoti Aljansą.
Susidūręs su Kongreso pasipriešinimu įgyvendinant vidaus politikos iniciatyvas, D.Trumpas, kaip JAV ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas, gali mėginti įtvirtinti savo užsienio politikos palikimą, kur jo veiksmų laisvė yra gerokai didesnė. Trijų diplomatų teigimu, tai galėtų reikšti dar kelių tūkstančių JAV karių išvedimą iš Europos.
„Paprastai prezidentai, kuriems liko paskutiniai kadencijos mėnesiai, arba išlieja susikaupusį nepasitenkinimą, arba leidžiasi į avantiūras užsienio politikoje“, – sakė vienos Europos šalies aukšto rango gynybos pareigūnas.
Jo teigimu, išpuoliai prieš NATO, regis, yra neatsiejama D.Trumpo pasaulėžiūros dalis.
Tikimasi, kad demokratai gali perimti Atstovų Rūmų, o galbūt ir Senato kontrolę. Tuo metu asmeninis D.Trumpo reitingas yra nukritęs iki žemiausio lygio per visą jo stebėjimo laikotarpį.
„Jis gali būti labai įsiutęs. O jeigu taip nutiks, jo reakcija bus itin griežta“, – sakė vienas NATO diplomatas.
Kariuomenė, finansavimas ir Ukraina
Didžiausią susirūpinimą kelia netrukus numatoma JAV karių Europoje skaičiaus peržiūra. Jos rezultatai turėtų paaiškėti iki gruodžio. Trijų diplomatų teigimu, susidūręs su kliūtimis įgyvendinant vidaus politikos darbotvarkę, D.Trumpas gali nuspręsti gerokai išplėsti karių išvedimo mastą, taip siekdamas sutelkti savo šalininkus.
Diplomatų teigimu, D.Trumpas taip pat gali sumažinti JAV įnašus į bendrą NATO biudžetą, apriboti Aljanso remiamą ginkluotės pirkimo Ukrainai programą PURL ir dar labiau sustiprinti ryšius su Rusija.
Teoriškai demokratų dauguma Atstovų Rūmuose ir Senate galėtų apriboti D.Trumpo veiksmų laisvę, įskaitant užsienio politikos ir gynybos klausimus. Tačiau JAV įstatymai šiuo metu nustato, kad Europoje turi būti dislokuota ne mažiau kaip 76 tūkst. JAV karių.
Vis dėlto analitinio centro „Defense Priorities“ vyresnioji mokslo darbuotoja Jennifer Kavanagh pažymėjo, kad D.Trumpo administracija reguliariai ignoruoja Kongreso nurodymus dėl finansavimo ir skiria lėšas veikloms, kurioms įstatymų leidžiamoji valdžia nėra pritarusi.
J.Kavanagh teigimu, jeigu D.Trumpas nuspręstų dar labiau sumažinti JAV karinį kontingentą Europoje, Europos valstybėms būtų itin sunku kompensuoti prarastus pajėgumus.
Tai ypač aktualu tokiose srityse kaip elektroninė kova, oro gynyba, žvalgyba ir stebėjimas, degalų papildymas orlaiviams ore bei tam tikros logistikos paslaugos.
Kiti sąjungininkai skeptiškiau vertina galimybę, kad D.Trumpas suduos NATO triuškinantį smūgį.
Tačiau, kaip pastebėjo vienas NATO diplomatas, „norint pateikti labai tikėtiną prognozę, reikia racionaliai sprendimus priimančio veikėjo. Nemanau, kad dabartinis JAV prezidentas priklauso šiai kategorijai“.
Ukrainos dronai smogė Rusijos naftos infrastruktūrai – kilo dūmai Samaros srityje
08:07
Ukrainos dronai per naktį iš lapkričio 1-osios į 2-ąją, kaip pranešama, smogė naftos infrastruktūros objektui Rusijos Samaros srityje.
Ukrainos stebėsenos kanalai „Supernova+“ ir „Exilenova+“ pranešė, kad dronai atakavo Prosveto mieste esančią Samaros linijinę gamybos ir dispečerinę stotį, nutolusią apie 835 kilometrus į šiaurės rytus nuo Ukrainos sienos.
Vietos gyventojų užfiksuotuose vaizdo įrašuose matyti ankstyvą rytą virš miesto kylantys dūmai.
„Kyiv Independent“ nurodo, kad negalėjo nepriklausomai patvirtinti, kokie objektai buvo atakuoti ir kokio masto žalą padarė smūgiai.
Prosveto objektas yra svarbus Rusijos naftotiekių tinklo mazgas, kurį sudaro siurblinės, naftos saugyklos ir maišymo stotys. Ukrainos generalinio štabo duomenimis, čia maišoma Vakarų Sibiro ir kitų Rusijos naftos gavybos regionų nafta, iš kurios gaminamas eksportui tinkamas kuras, taip pat naudojamas Rusijos kariuomenės reikmėms.
Pastarosiomis savaitėmis objektas jau ne kartą tapo Ukrainos atakų taikiniu. Spalio 7 dieną po Ukrainos dronų smūgio čia kilo didelis gaisras.
Naujausia ataka surengta Ukrainai tęsiant smūgius Rusijos energetikos infrastruktūrai. Tai vyksta po pranešimų, kad Kyjivas esą sutiko laikytis JAV prezidento Donaldo Trumpo vienašališkai paskelbtų energetinių paliaubų su Rusija.
Tačiau aukšti Ukrainos pareigūnai spalio 31 dieną patvirtino „Kyiv Independent“, kad Ukraina niekada nesutiko sustabdyti smūgių Rusijos naftos objektams.
Lapkričio 1-osios naktį Ukrainos pajėgos taip pat atakavo didelę Rusijos naftos perdirbimo gamyklą Kstovo mieste, Nižnij Novgorodo srityje.
Nuo 2026 metų pradžios Ukraina nuosekliai rengia tolimojo nuotolio dronų atakas prieš Rusijos energetikos infrastruktūrą, daugiausia dėmesio skirdama naftos perdirbimo gamykloms ir degalų saugykloms, kurios yra itin svarbios Rusijos karo veiksmams palaikyti.
