Svarbiausios naujienos
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
ES prašo Vašingtono sušvelninti sankcijas Rusijos bankui „Gazprombank“
23:50
Gruodžio 6 d. „Bloomberg“ pranešė, kad Europos Sąjunga spaudžia Jungtines Valstijas ieškoti būdų, kaip sušvelninti sankcijas bankui „Gazprombank“, kuris yra labai svarbi institucija, tiekianti Rusijos gamtines dujas į ES.
Derybos vyksta net po to, kai Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas panaikino reikalavimą, kad užsienio pirkėjai, pirkdami rusiškas dujas, naudotųsi tik „Gazprombank“ paslaugomis – taip buvo siekiama sumažinti JAV sankcijų poveikį.
ES ir Jungtinės Valstijos aptaria galimas priemones po to, kai kelios Europos vyriausybės ir bendrovės įspėjo, kad sankcijos gali kelti grėsmę dujų tiekimo saugumui regione. Viena iš svarstomų galimybių – leisti atlikti mokėjimus per „Gazprombank“ patronuojamąją įmonę Liuksemburge arba naudotis kitais mokėjimo kanalais.
Ataskaitoje pažymima, kad spaudžiama Europos, kuri po Rusijos invazijos į Ukrainą susidūrė su dideliu dujų trūkumu, JAV anksčiau susilaikė nuo sankcijų „Gazprombank“ įvedimo. Tuo tarpu ES aktyviai siekė padidinti alternatyvų tiekimą, įskaitant suskystintas gamtines dujas iš Jungtinių Valstijų.
Rusijos vamzdynais tiekiamų dujų dalis ES importe sumažėjo nuo daugiau kaip 40 proc. 2021 m. iki maždaug 8 proc. 2023 m. Apskritai Rusija tiekė mažiau nei 15 proc. dujų, atsilikdama nuo Norvegijos (30 proc.) ir Jungtinių Valstijų (19 proc.).
Lapkričio 21 d. JAV Iždo departamentas įvedė sankcijas vienam didžiausių Rusijos bankų „Gazprombank“. „Gazprombank“ tvarkė Europos šalių mokėjimus už rusiškas dujas ir išlaikė prieigą prie SWIFT tarpbankinių mokėjimų sistemos, nuo kurios daugelis kitų Rusijos bankų buvo atkirsti po 2022 m. invazijos į Ukrainą.
Žuvusiųjų Zaporižioje padaugėjo iki dešimties, 22 sužeisti
23:44
Žuvusiųjų dėl Rusijos aviacijos smūgio Zaporižioje padaugėjo iki dešimties, o 22 žmonės buvo sužeisti.
Apie tai „Telegram“ paskelbė Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.
„10 žuvusiųjų ir 20 sužeistųjų“, – sakoma pranešime.
„Tokios atakos gali netekti prasmės“: paaiškino, kodėl Rusijos dronai skrieja ne į Ukrainą, o į Baltarusiją
23:00
Baltarusija jau nustojo skelbti viešas ataskaitas po incidentų, kai Kremliaus dronai įskrieja į jos teritoriją. Saugumo ekspertas Raineris Saksas sako, kad netrukus tokios Rusijos kariuomenės rengiamos dronų atakos paprasčiausiai gali netekti prasmės.
Apie tai, kokia šiuo metu situacija Ukrainos fronte, kodėl skuba kadenciją baigianti Jungtinių Valstijų prezidento administraciją ir karščiausius taškus Ukrainoje – leidinio „Postimees“ kalbinto saugumo eksperto vertinime.
– Ukrainos prezidentas pripažino, kad kariuomenė nėra pajėgi išlaisvinti visas okupuotas teritorijas ir kad sprendimų bus ieškoma diplomatiniais kanalais. Ar Ukrainai apskritai įmanoma diplomatinėmis priemonėmis pasiekti ją tenkinančią karo baigtį?
– Ji turėtų tų siekti ne viena. Reikėtų labai stiprus tarptautinio spaudimo Rusijai. Šiuo metu toks spaudimas egzistuoja sankcijų forma. Sankcijos yra labai galingas ginklas, jomis galima rimtai spausti Rusiją.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
V.Zelenskis apie Rusijos smūgius: jų žodžiai nieko nereiškia
22:48
Prezidentas Volodymyras Zelenskis reagavo į Rusijos išpuolius Zaporižioje ir Kryvyj Rige, per kuriuos žuvo ir buvo sužeisti žmonės.
Apie tai pranešta oficialiame Ukrainos prezidento „Telegram“ kanale, praneša „Ukrinform“.
„Rusijos žodžiai nieko nereiškia, bet jos bombos ir raketos kalba daug. Mikalojaus dienos vakarą Zaporižioje aviacinės bombos pataikė tiesiai į degalinę, automobilius su viduje esančiais žmonėmis. Kol kas žinoma, kad keturi žmonės yra sužeisti ir jiems teikiama medicinos pagalba. Tragiška, kad žuvusiųjų sąraše yra devynios pavardės.
Kryvyj Rige raketos smūgis buvo nukreiptas į paprastą miesto pastatą, sužeista 17 žmonių, du žuvo. Ir tai tik dvi Rusijos atakos prieš du Ukrainos miestus per vieną dieną“, – pažymėjo valstybės vadovas.
Prezidentas pabrėžė, kad tūkstančiai tokių smūgių, kuriuos Rusija įvykdė nuo pat savo plataus masto invazijos pradžios, aiškiai rodo, kad V.Putinas siekia smurto, o ne taikos.
„Putinas nesiekia tikros taikos – jis siekia galimybės taip elgtis su bet kuria šalimi, naudojant bombas, raketas ir visas kitas smurto formas. Tik jėga galime tam pasipriešinti. Ir tik jėga galima įtvirtinti tikrą taiką“, – pabrėžė V.Zelenskis.
„Reuters“: ES nepatvirtino 15-ojo sankcijų Rusijai paketo
22:26
Europos Sąjunga nepatvirtino 15-ojo sankcijų Rusijai paketo, į kurį buvo įtrauktas Čekijai pratęstas Rusijos naftos produktų importas per Slovakiją, gruodžio 6 d. pranešė „Reuters“, remdamasi neįvardytais diplomatiniais šaltiniais.
ES uždraudė didžiąją dalį naftos importo iš Rusijos po 2022 m. įvykdytos visiškos invazijos į Ukrainą. Tačiau Čekijai, Slovakijai ir Vengrijai buvo taikomos išimtys dėl ribotų galimybių naudotis alternatyviu tiekimu.
Dvi ES valstybės narės užblokavo sankcijų paketą dėl nesutarimų, susijusių su terminų, per kuriuos Europos bendrovės turi atšaukti investicijas iš Rusijos, pratęsimu, pranešė „Reuters“. Naujienų agentūros teigimu, valstybės narės vėl svarstys sankcijas „vėliau“.
Siūlomas paketas nukreiptas prieš Rusijos „šešėlinį bėgimą“ – senesnių, dažnai neapdraustų tanklaivių grupę, naudojamą Rusijos naftai gabenti ir tarptautinėms sankcijoms apeiti. Šios sankcijos apimtų laivyno veiklos apribojimus.
Diskusijose taip pat kalbėta apie ES išimties, leidžiančios Čekijai importuoti dyzeliną ir kitus produktus, perdirbtus iš rusiškos naftos Slovakijoje, pratęsimą. Ši išimtis baigėsi gruodžio 5 d.
Slovakijos naftos perdirbimo gamykla „Slovnaft“, priklausanti Vengrijos MOL grupei, yra pagrindinė iš rusiškos naftos perdirbto dyzelino eksportuotoja į Čekiją. Nors Slovakija siekė pratęsti susitarimą, Čekija pareiškė neketinanti toliau importuoti Rusijos naftos produktų, nors pareigūnai teigė, kad šešių mėnesių pratęsimas galėtų būti priimtinas.
Šešėlinis laivynas leido Rusijai išvengti Vakarų pastangų apriboti jos pajamas iš naftos, įskaitant 2022 m. pabaigoje Didžiojo septyneto nustatytą 60 JAV dolerių už barelį kainos ribą. Šia viršutine riba buvo siekiama apriboti Rusijos karo Ukrainoje finansavimą, tačiau susidurta su sunkumais ją įgyvendinant.
Remiantis Kyjivo ekonomikos mokyklos instituto spalio mėn. ataskaita, nuo tada, kai buvo įvesta kainų riba, Rusija investavo 10 mlrd. dolerių į savo šešėlinio laivyno plėtrą.
Jei ES iki metų pabaigos patvirtins sankcijų paketą, ji galėtų suderinti jo įgyvendinimą su simboline data – 2025 m. vasario 24 d., kai sukanka treji metai nuo tada, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
V.Zelenskis rytoj lankysis Paryžiuje, ten bus ir D.Trumpas
21:28
Šeštadienį, gruodžio 7 d., Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas Eliziejaus rūmuose priims savo kolegą iš Ukrainos Volodymyrą Zelenskį.
Gruodžio 6 d., penktadienio vakarą, šią informaciją išplatino Prancūzijos vadovo spaudos tarnyba.
Eliziejaus rūmai pranešė, kad E.Macronas priims išrinktąjį JAV Prezidentą Donaldą Trumpą, o po to V.Zelenskį, po to vyks į Notre Dame katedros atidarymą.
Prancūzijos prezidento susitikimas su D.Trumpu įvyks 17.00 Kyjivo laiku, o su V.Zelenskiu – 18.00 val.
Jie nepatikslino, ar planuojamas D.Trumpo ir V.Zelenskio susitikimas , kaip anksčiau skelbė žiniasklaida, – dvišalis arba trišalis, dalyvaujant Prancūzijos vadovui.
Anksčiau D.Trumpas viešai patvirtino dalyvausiąs Notre Dame katedros atidarymo ceremonijoje, į kurią taip pat buvo pakviesta apie penkiasdešimt aukščiausių pareigūnų iš įvairių šalių.
Rusija sodins į kalėjimą užsieniečius už ryšius su Ukraina
21:03
Penktadienį Rusijos Valstybės Dūma pateikė keletą įstatymo projekto dėl karių maišto, kuris buvo priimtas per pirmąjį svarstymą, pataisų. Įstatymo projektas papildytas kitais straipsniais, nustatant atsakomybę užsieniečiams už slaptą bendradarbiavimą su Ukrainos valdžios institucijomis ir organizacijomis, sakė nepriklausomo portalo „Agentstvo“ apklausti teisininkai.
Iš pradžių liepos mėn. vyriausybės pateiktame įstatymo projekte buvo numatyta tik diferencijuota atsakomybė už ginkluotą sukilimą, taip pat galimybė išvengti atsakomybės pagal šį straipsnį, jei kaltinamasis iš anksto pranešė apie maištą arba užkirto kelią maišto žalai. Dabar už dalyvavimą maište baudžiama nuo 12 iki 20 metų pataisos kolonijoje. Rugsėjo mėn. įstatymo projektas buvo priimtas per pirmąjį svarstymą. Antrajam deputatai Vasilijus Piskariovas ir Otari Aršba jį pakeitė.
Keletas įstatymo projekto pakeitimų susiję su užsieniečiais ir asmenimis be pilietybės – dabar jiems, kaip ir rusams, gresia atsakomybė už slaptą bendradarbiavimą su kitomis valstybėmis, užsienio ir tarptautinėmis organizacijomis, nukreiptą prieš Rusijos saugumą (nuo 3 iki 8 metų pataisos kolonijoje). Jei užsieniečiai teikia finansinę, logistinę ar konsultacinę pagalbą užsienio struktūroms, jie gali būti nubausti nuo 10 iki 15 metų laisvės atėmimo bausme pataisos darbų kolonijoje.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Pietų Ukrainoje per rusų smūgį žuvo mažiausiai 9 žmonės
20:19
Per Rusijos smūgį Ukrainos pietinėje Zaporižios srityje žuvo mažiausiai devyni žmonės, penktadienį pranešė srities gubernatorius.
Zaporižios gubernatorius Ivanas Fedorovas sakė, kad dėl Rusijos atakos užsidegė automobilių garažas ir autoservisas, ir paskelbė nuotraukas, kuriose matyti liepsnojanti ugnis ir gatvėje išmėtytos nuolaužos.
„Devyni žuvusieji ir šeši sužeistieji“, – parašė jis platformoje „Telegram“, patikslinęs anksčiau skelbtą septynių žuvusiųjų skaičių.
„Tarp sužeistųjų yra du vaikai – keturių ir 11 metų“, – pridūrė I.Fedorovas.
Ankstesnėje žinutėje jis pavadino Rusiją teroristine valstybe.
Po smūgio kai kuriose netoliese esančiose bendruomenėse kilo problemų dėl elektros energijos tiekimo, nurodė gubernatorius.
Šis smūgis surengtas po jau kelias savaites besitęsiančios beveik trejus metus trunkančio karo eskalacijos, Maskvai nuo šaltų žiemos mėnesių pradžios suintensyvinus atakas.
Per ankstesnį smūgį Kryvyj Riho mieste Ukrainos centrinėje dalyje žuvo du žmonės ir dar 16 buvo sužeisti, tarp jų – vaikas, pranešė valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.
Per tą išpuolį „buvo sugriautas trijų aukštų pastatas, apgadinti gyvenamieji namai ir automobiliai", sakoma tarnybos pranešime platformoje „Telegram“.
V.Putinas paskyrė naują gubernatorių Kursko srities krizei valdyti
19:46
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pakeitė Kursko srities, kurią iš dalies kontroliuoja Ukraina, gubernatorių, pareiškęs, kad jai reikia „krizės“ vadovo po to, kai vietos gyventojai išreiškė pyktį dėl veiksmų, kurių imamasi dėl ukrainiečių įsiveržimo.
Ukrainos pajėgos rugpjūtį pradėjo staigų įsiveržimą į Kursko sritį ir privertė tūkstančius žmonių bėgti iš pasienio rajonų. Lapkritį Ukrainos kariuomenė pareiškė, kad srityje kontroliuoja 800 kvadratinių kilometrų teritoriją.
Vėlų ketvirtadienį V.Putinas laikinuoju Kursko srities gubernatoriumi paskyrė Aleksandrą Chinšteiną – žinomą prokremlišką įstatymų leidėją.
„Ten reikia valdyti krizę“, – sakė V.Putinas per susitikimą su A.Chinšteinu.
„Svarbiausia – organizuoti pagalbos žmonėms darbą“, – pridūrė jis.
„Turime padaryti viską, ką galime, kad visi Kursko srities gyventojai visiškai jaustųsi esantys mūsų vienos didelės šalies dalimi“, – V.Putinui pareiškė A.Chinšteinas, pripažinęs komunikacijos nesėkmes.
Ankstesnis srities vadovas Aleksejus Smirnovas gegužę buvo paskirtas laikinai eiti gubernatoriaus pareigas, o rugsėjį buvo inauguruotas. Pasak Kremliaus, jis iš gubernatoriaus posto pasitraukė savo noru ir platformoje „Telegram“ parašė, kad turi naujas pareigas.
A.Smirnovas sulaukė kritikos dėl savo pasirodymų po įsiveržimo per televiziją transliuotuose susitikimuose, kurie atrodė šabloniški ir stokojo asmeniškumo.
V.Putinas mano, kad A.Chinšteinas „gali geriau susidoroti su šiuo vaidmeniu“, sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, paneigęs, kad yra kokių nors „pretenzijų“ A.Smirnovui.
Kursko srities gyventojai socialiniuose tinkluose nuo rugpjūčio reiškia pyktį dėl to, kad nebuvo įspėti apie įsiveržimą, ir dėl to, kaip yra valdoma ši krizė.
Kai kurie sukūrė vaizdo pranešimus V.Putinui, kuriuose prašo jo pagalbos, nors oficialioje žiniasklaidoje nepasitenkinimas rodomas retai.
Kai kurie Olgovkos, esančios už maždaug 17 km nuo sienos, gyventojai sakė, kad jų kaimas atrodo „kaip scena iš siaubo filmo“ ir kad „mes tapome benamiais“.
„Kai kurie mūsų kaimo gyventojai žuvo, kai kurie dingo be žinios, nes evakuacija nebuvo paskelbta, o kai kurie nespėjo išvykti“, – sakė kaimo atstovas.
Praėjusį mėnesį buvęs Kursko srities gubernatorius ir dabartinis susisiekimo ministras Romanas Starovoitas viename viešame susitikime pripažino, kad Rusijos kariai plėšikavo jų kontroliuojamame rajone, nors oficialioji žiniasklaida dėl to apkaltino ukrainiečius.
Penktadienį R. Starovoitas „Life News“ žurnalistui pareiškė, jog tikisi, kad „(Chinšteinas) turės pakankamai patirties, kad pirmiausia galėtų organizuoti komunikaciją“, ir pavadino tai nušalintojo A. Smirnovo „trūkumu“.
Kyjivas: įvykiai Sirijoje rodo, kad Maskva nesugeba kariauti dviem frontais
19:44
Sirijoje vykstantys įvykiai rodo, kad Rusija nesugeba kariauti dviem frontais, nes Maskva jau išvedė iš šalies didelę dalį savo apmokyto personalo ir įrangos, penktadienį pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Heorhijus Tichas.
„Jei pažvelgtume į tai, kas vyksta Sirijoje, iš karinės perspektyvos, darytume įdomias išvadas dėl Rusijos Federacijos“, – sakė jis per brifingą Kyjive.
„Matome, kad Rusijos Federacija nepajėgi kovoti dviem frontais. Tai dabar akivaizdžiai matyti iš įvykių Sirijoje. Kodėl? Todėl, kad dideli Rusijos nuostoliai Ukrainoje lėmė tai, kad Maskva jau išvedė iš Sirijos didžiąją dalį savo apmokyto personalo ir įrangos ir paliko savo sąjungininką, prezidento Basharo al-Assado režimą, be reikiamos paramos“, – sakė H.Tichas.
Dėl to matysime ne tik Sirijos kariuomenės, bet ir Rusijos okupacinės grupės Sirijoje atsitraukimą, pridūrė jis.
Be to, Rusija sąmoningai nutyli apie savo nuostolius Sirijoje – tiek personalo, tiek įrangos požiūriu, sakė H.Tichas.
„Dar kartą kartoju, kad, priešingai nei Rusijos Federacija, Ukraina laikosi tarptautinės teisės normų, kitų valstybių suverenumo ir teritorinio vientisumo principų. Mes nesikišame į jų reikalus. Dar kartą pabrėžiu, kad būtent Maskvai ir Teheranui tenka pagrindinė atsakomybė už nuolatinį, daugelį metų trunkantį saugumo padėties Sirijoje blogėjimą.“
