Karas Ukrainoje. Karys papasakojo apie įnirtingus mūšius Vovčansko apylinkėse: „Bachmuto ir Avdijivkos scenarijus“

Socialinių tinklų nuotrauka/Vovčanskas

Netoli Vovčansko, Charkivo srityje, rusai bando pralaužti ukrainiečių gynybą visą parą rengdami pėstininkų puolimus, naudodami įvairių tipų artileriją, bombarduodami KAB ir naudodami ne tik oro, bet ir antžeminius bepiločius orlaivius.

Apie padėtį prie Vovčansko ir priešo taktiką šiame mieste pasakojo 57-osios atskirosios motorizuotosios pėstininkų brigados karys Kostia Gordienko, kurio šaukinys – „Istorikas“.

Priešo veiksmai identiški kaip Bachmuto ir Avdijivkos miestuose, tačiau, nepaisant visų okupantų bandymų, situaciją tebekontroliuoja Ukrainos gynybos pajėgos.

„Situaciją toliau kontroliuoja Ukrainos gynybos pajėgos, o mūsų kovotojai daro priešininkui nuostolių ugnimi. Rusijos okupacinės pajėgos daro nuolatinį spaudimą, visų pirma puola pėstininkus, naudodamos patrankų ir raketinę artileriją, bepilotes skraidykles ir KAB. Šiandien Vovčansko mieste vyksta įnirtingi mūšiai, kuriuose Rusijos kariuomenė vadovaujasi Bachmuto ir Avdijivkos scenarijumi, t. y. miestas tiesiog nušluojamas nuo žemės paviršiaus“, – pabrėžė jis.

Telegram/Vovčanskas

Vovčansko apylinkėse priešas bando pralaužti Ukrainos karių gynybos liniją ir išsekinti gynybos pajėgas ištisą parą vykstančiais puolimais su dideliu skaičiumi pėstininkų.

„57-osios brigados kariams dabar labai sunku. Nepaisant to, mums pavyksta išlaikyti gynybines linijas ir užkirsti kelią priešo veržimuisi. Rusų taktika čia nesikeičia – tai bandymas pralaužti mūsų gynybos liniją su didžiuliu skaičiumi pėstininkų tiek dieną, tiek naktį. Tokiu būdu jie nori mus išsekinti. Tačiau nuo šios dienos priešui nesiseka, Vovčansko miestas yra kontroliuojamas mūsų“, – pabrėžė karys.

Šiame fronto sektoriuje rusai kaip pagrindinę smogiamąją jėgą naudoja bepilotes transporto priemones FPV.

„Problema ta, kad priešas jų turi itin daug, ir taip rusams pavyksta kompensuoti savo minosvaidžių ar artilerijos apšaudymą šiomis naujausiomis priemonėmis. Kalbame ne tik apie bepiločius orlaivius, bet ir apie antžeminius dronus. Jie taip pat jau užfiksuoti“, – sakė jis.

Kariškis pridūrė, kad būtent dėl to, jog priešas masiškai naudoja dronus, pirmiausia šioje srityje, Ukrainos kariams reikia elektroninės kovos įrangos.

„Jų įrengti ant mūsų transporto priemonių, kad apsaugotume personalą ir įrangą judėdami prie kontakto linijos“, – paaiškino jis.

Defense Express.nuotr./Šarvuotis BPM-97 „Vystrel“ (KamAZ-43269)

Naujų Rusijos pratybų su taktiniais branduoliniais ginklais filmuotoje medžiagoje matyti, kaip šarvuotis BPM-97 „Vystrel“ (KamAZ-43269) lydi raketų sistemą „Iskander“. Į tai dėmesį atkreipė leidinys „Defence Express“.

Pati transporto priemonė yra gana reta, tačiau ekspertai atkreipė dėmesį į kitą įdomų dalyką.

VIDEO: Rusijos pratybos su taktiniais branduoliniais ginklais

Rusijos pratybos su taktiniais branduoliniais ginklais

Vaizdo įraše užfiksuota transporto priemonės versija, kurioje sumontuotas MB2-03 kovinis modulis. Ji turi solidų arsenalą, kurį sudaro 30 mm automatinė patranka 2A72, kulkosvaidis ir automatinis granatsvaidis.

Tačiau matyti, kad vaizdo įraše užfiksuotame automobilyje nėra jokios patrankos. Kodėl rusai ėmėsi tokio žingsnio per pratybas (ypač tokias svarbias), nepranešama.

Defence Express nuotr./Šarvuotis BPM-97 „Vystrel“ (KamAZ-43269)

KamAZ-43269

BPM-97 „Vystrel“ (KamAZ-43269) - tai lengvai šarvuota transporto priemonė, kuri gali būti naudojama kaip štabo, patrulinė, greitosios pagalbos, pasienio apsaugos ar žvalgybos transporto priemonė. Jos kovinis svoris - apie 11 tonų.

Transporto priemonė pradėta gaminti 1997 m. 2017 m. sausio mėn. duomenimis, Rusijoje buvo eksploatuojama daugiau kaip 100 tokių mašinų. Jos pagrindu buvo sukurta plaukiojanti žvalgybinė transporto priemonė „Vydra“.

Apskritai, kalbant apie „Vystrel“, kalbame apie transporto priemonę, kuris niekada niekam nekėlė susidomėjimo net Rusijoje. Konkrečiai ši šarvuota transporto priemonė dar praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje netgi buvo siūloma privatiems klientams, visų pirma kaip transporto priemonė grynųjų pinigų inkasatoriams.

Be to, 2000-ųjų viduryje ją bandyta eksportuoti į Kazachstaną ir Azerbaidžaną, tačiau tai baigėsi skandalu dėl sistemingai lūžtančio „kardano“, problemų su spyruoklėmis ir įtrūkimų šarvuočiuose. Atsisakius užsakyti antrąją partiją, Rusijos gynybos ministerija nupirko šią transporto priemonę ir 2009 m. priėmė ją naudoti. Pasienio apsaugos tarnyba (FSB dalis) taip pat užsakė šarvuotą automobilį su indeksu BPM-97.

Rusija naudoja retą ginkluotę

Anksčiau karinis ekspertas Oleksandras Kovalenka įvardijo retus karinės technikos pavyzdžius, kuriuos rusai naudoja kare prieš Ukrainą. Tarp žymiausių tipų yra 2S34 Chosta SAU, BMO-T, BMO-90, BTR-90, BREM-L, PRP-4A Argus, 1V119 Rheostat ir 2S31 Vena SAU.

Skirmanto Lisausko / BNS nuotr./Užsienio reikalų ministerija

Į Užsienio reikalų ministeriją (URM) trečiadienį iškviestas Rusijos atstovas, jo pareikalauta pateikti informaciją dėl Kremliaus planuojamų jūros sienos pakeitimų.

„Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje atstovo pareikalauta pateikti išsamų atsakymą dėl žiniasklaidos pranešimų apie planuojamus Rusijos teisės aktų pakeitimus, susijusius su jūros siena“, – rašoma ministerijos pranešime.

Anot URM, remiantis žiniasklaidos pranešimais ir Rusijos valstybiniu teisės aktų portalu, Kremlius planuoja keisti geografinių koordinačių taškus, nustatančius kranto bazinę liniją.

„Susitikimo metu Rusijos atstovo paprašyta pateikti paaiškinimą dėl šios viešosios informacijos. Užsienio reikalų ministerija priminė ir pabrėžė, kad Rusijos Federacija laikytųsi savo tarptautinių įsipareigojimų, kylančių iš tarptautinės teisės, ir savo veiksmus derintų su Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos, kurios šalis yra ir Rusijos Federacija, nuostatomis“, – nurodo ministerija.

„Reuters“/„Scanpix“/ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas generolas Mikaelis Budenas

Švedija sustiprino Gotlando salos Baltijos jūroje gynybą, nes baiminasi, kad Rusija gali bandyti ją užvaldyti, interviu vokiečių naujienų svetainei RND pareiškė šalies ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas generolas Mikaelis Budenas.

Jis pažymėjo, kad Gotlandas yra Švedijos teritorija, todėl Švedija yra atsakinga už jos apsaugą. Generolas priminė, kad buvo laikai, kai švedų karinis buvimas saloje buvo sumažintas iki tokio lygio, kad ten turėjo tik savanorių krašto apsaugos pajėgas: „Šie taikūs laikai baigėsi. Karas Ukrainoje pakeitė politinę situaciją Europoje“.

„Mes giname Gotlandą ir prireikus galime panaudoti salą puolamosioms operacijoms. Kas kontroliuoja Gotlandą, kontroliuoja Baltijos jūrą. <...> Iš Gotlando galime padėti kitoms NATO valstybėms Baltijos jūroje gyventi saugiai. Tačiau jei (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas įsiverš į Gotlandą, jis gali kelti grėsmę NATO šalims iš jūros. Tai reikštų taikos ir stabilumo Šiaurės šalyse ir Baltijos regione pabaigą“, – pabrėžė generolas.

Jo nuomone, V.Putinui reikia Gotlando savo kontrolės sferai išplėsti, ne ką mažiau godžiai jis žiūri ir į Alandų salyną.

„V.Putino tikslas – įgyti Baltijos jūros kontrolę. Rusai atidžiai stebi, kas vyksta prie Baltijos jūros. Jam ji tokia pat svarbi, kaip kad mums svarbu išlaikyti ją atvirą ir saugią. Jei Rusija perims kontrolę ir uždarys Baltijos jūrą, tai turės didžiulį poveikį mūsų gyvenimui – Švedijoje ir visose kitose šalyse, kurios ribojasi su Baltijos jūra. Negalime leisti, kad taip atsitiktų“, – reziumavo ginkluotųjų pajėgų vadas.

Paklaustas, ar pajuto kokią nors eskalaciją iš Rusijos pusės po to, kai prisijungė prie NATO, M.Budenas pažymėjo, kad Švedija, dar prieš pateikdama prašymą įstoti į Aljansą, žinojo, kad laikotarpis nuo jo įteikimo iki įstojimo bus „itin rizikingas šalies saugumui“.

„Laimei, jau turėjome šalių partnerių saugumo garantijas. Tačiau nuo įstojimo į NATO iš esmės nepastebėjome jokio didesnio Rusijos aktyvumo nei prieš tai. Savo scenarijuose darėme prielaidą, kad Rusija demonstratyviai įtemps savo raumenis. Tačiau tikėjomės ne invazijos ir sausumos pajėgų, o kitų operacijų, pavyzdžiui, dezinformacijos, šmeižto kampanijų ir kibernetinių atakų. Kitaip tariant, daugybės nekarinių provokacijų. Tačiau aš labai aiškiai sakau: V.Putinas negali mums grasinti. Nei tada, nei dabar.“

Tačiau jau trečius metus besitęsiantis jo agresijos karas prieš Ukrainą kelia grėsmę ne tik Kyjivui, bet ir visos Europos saugumo architektūrai. Paklaustas, ar, jo nuomone, Vakarai nuvertina Rusiją, generolas pabrėžė taip nemanantis, bet pridūrė, kad būtina stebėti Maskvą ir nepamiršti, kad V.Putinas rengia šalį labai ilgam karui.

„Karo pabaigos nematyti, o nei Rusija, nei Ukraina šiuo metu neturi pakankamai įtakos, kad kariniu būdu laimėtų šį karą. Iš tikrųjų vertinu, kad karas tęsis labai ilgai. Į tai jau atsižvelgėme savo strateginiuose saugumo planuose ir teikdami karinę pagalbą Ukrainai. Tai atspindi ir politinė valia remti Ukrainą ne tik kitu karinės pagalbos paketu, bet ir ateinančiais metais. Žinome, kad greitų sprendimų nėra. Šis karas tęsis“, – kalbėjo Mikaelis Budenas.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos karys

Rusija trečiadienį paskelbė, kad jos kariai vėl užėmė Kliščijivką, vieną iš kelių kaimų Rytų Ukrainoje, kuriuos ukrainiečių pajėgos atkovojo per 2023 metų kontrpuolimą.

„Pietų grupės junginiai išvadavo Kliščijivkos kaimą“ Ukrainos rytinėje Donecko srityje, sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime.

Ukraina šio pareiškimo nekomentavo.

„Scanpix“/AP nuotr./Rusijos Gynybos ministerijos koordinavimo centras

Žiniasklaidai paskelbus apie tariamus Rusijos planus keisti jūrų sieną su Lietuva, pirmuosius paaiškinimus pateikė Maskva. Su žurnalistais susitikęs aukšto rango pareigūnas pareiškė, kad Maskva neketina peržiūrėti teritorinių vandenų ir ekonominės zonos.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija tai pavadino provokacija.

Tokios pat nuomonės laikosi ir seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Rusijos planus keisti jūrines sienas su Lietuva ir Suomija pavadinusi įtampos didinimu. Ji nurodė, kad šiuo metu situacija analizuojama kartu su sąjungininkais.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos priešlėktuvinės gynybos raketų sistemos S-400 per pratybas Kaliningrado srityje

Rusijos geriausia laikomos oro gynybos sistemos likimas karo Ukrainoje metu atskleidė, kad ji yra pažeidžiama net kai kurių senesnių Vakarų ginklų, o pergalės prieš ją Vakarų šalims gali suteikti naujų idėjų, kaip ją įveikti, naujienų svetainei „Business Insider“ tvirtino kalbinti ekspertai.

Rusijos S-400 laikoma viena pažangiausių pasaulyje oro gynybos sistemų, tačiau per Rusijos invaziją į Ukrainą buvo sunaikintas ne vienas jos vienetas.

Ekspertai leidiniui aiškino, kad sistema neabejotinai yra labai pajėgi, tačiau ji turi tam tikrų silpnų vietų, kuriomis Ukrainos pajėgos sugebėjo pasinaudoti.

„Mes aiškiai žinome, kad ukrainiečių raketos prasiskverbia ir tokiu greičiu, kad tikrai kelia problemų rusams“, – sakė Hagos strateginių studijų centro analitikas Fredrikas Mertensas.

Rusijos S-400 „Triumf“, NATO žinoma kaip SA-21 „Growler“, yra tolimojo nuotolio, keliu riedanti "žemė-oras“ tipo raketų sistema, senesnės S-300 sistemos įpėdinė. Šią sistemą Rusija ne kartą pasitelkė smogdama Ukrainos miestams.

Prieš Rusijos invaziją į Ukrainą Tarptautinis strateginių studijų institutas šį ginklą pavadino „viena sudėtingiausių pasaulyje“ oro gynybos sistemų.

Pirmą kartą ji pradėta naudoti 2007 m. ir laikoma Rusijos atitikmeniu amerikiečių gamybos sistemai „Patriot“. JAV analitinio centro „Defense Priorities“ Didžiosios strategijos programos direktorius Ryanas Menonas, palyginęs šias sistemas, įvertino, kad rusiškoji tkrai veikia prasčiau.

„Zuma press“/„Scanpix“/Oro gynybos sistemos „Patriot“ numuštas taikinys virš Kyjivo

Rusijos valstybinės karinės bendrovės „Rosoboronexport“, prižiūrinčios didžiąją dalį Rusijos karinio eksporto, vadovas vasario mėn. pavadino ją „geriausia pasaulyje tolimojo nuotolio oro gynybos sistema“.

Tačiau Ukrainos fronto linijoje šios sistemos reklama ne visada pasiteisina.

Johnas Hoehnas, korporacijos RAND tyrėjas, besispecializuojantis ore vykdomame kare, „Business Insider“ pažymėjo, kad jos tarptautinis populiarumas rodo, jog ji vertinama kaip „viena geriausių oro gynybos priemonių, kurios buvo prieinamos“.

„Apskritai, – sakė jis, – manau, kad Ukrainos karinės oro pajėgos laikė ją didele grėsme“. Tačiau, ekspertas atkreipė dėmesį, kad Ukraina rado būdų, kaip jai pasipriešinti ir net sunaikinti.

Nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios Kyjivas sunaikino kelias „nesunaikinamas" S-400 sistemas.

Rugsėjį Ukraina pranešė, kad sunaikino dvi Rusijos S-400 sistemas laikinai okupuotame Kryme. Pasak leidinio „Forbes“, prieš Rusijos pradėtą karą aneksuotame pusiasalyje buvo tik penkios tokios sistemos.

Socialinių tinklų nuotrauka/S-400 raketų sistemos paleidimas

Po sėkmingo smūgio praeitų metų rudenį Ukrainos pajėgos tvirtino, kad vienoje iš atakų naudojo modifikuotą priešlaivinę raketą "Neptūnas“ – ji pagaminta Ukrainoje, įkvėpta senesnės, sovietinės raketos.

Balandį Ukrainos karinė žvalgyba nurodė, kad šalies gynėjams pavyko sunaikinti arba bent jau kritiškai pažeisti keturias S-400 paleidimo sistemas laikinai okupuotame Kryme.

Kai kurie Ukrainos smūgiai buvo suduoti senesniais ginklais nei S-400, kuriems ji pagal idėja turėtų būti atspari.

Silpnosios vietos

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija lapkričio mėn. skelbtoje žvalgybos ataskaitoje teigė, kad Ukraina per savaitę tikriausiai sunaikino bent keturias sistemas, o Rusijos žiniasklaida nurodė, kad trys iš jų buvo Ukrainos Luhansko srityje.

Susirašinėjmo platformoje „Telegram“ stebėjimo gupė „VChK-OGPU“, teigusi, kad turi šaltinių Rusijos karinėse tarnybose, tvirtino, kad per išpuolį buvo naudojamos ATACMS raketos, šios amerikiečių sukurtos taktinės balistinės raketos naudojamos nuo 1986 m.

Analitikas F.Mertensas įvertino, kad S-400 turi „problemų su balistinių raketų taikinių perėmimu“. Tuo tarpu Ukrainai perduotos amerikietiškos oro gynybos sistemos „Patriot“ geba atremti net tokias pažangias rusų raketas kaip „Kinžal“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Raketos ATACMS paleidimas

Ukrainos pergalės, kaip ir dauguma šio karo įvykių, ateina su išlyga, kad nėra objektyvių įrodymų, kiek sistemų Ukraina pataikė, palyginti su tuo, į kiek sistemų ji taikėsi, ar kiek kartų S-400 buvo sėkmingi.

Korporacijos RAND priešraketinės gynybos ekspertas Mattiasas Ekenas pažymėjo, kad Rusija daug ką apie šią sistemą laiko paslaptyje, ir nė viena šalis nėra visiškai atvira dėl savo nuostolių skaičiaus.

Sugalvojo, kaip pataikyti

Australijos kariuomenės atsargos generolas majoras ir karinis strategas Mickas Ryanas apibūdino S-400 kaip „labai galingą sistemą“, tačiau pabrėžė, kad Ukraina sugalvojo, kaip kartais ją sužlugdyti.

„Šias labai galingas sistemas galima sunaikinti taikant sisteminį požiūrį. Tai nėra „tiesiog šaudyti prieš ją ginklu“, jūs turite išardyti visus elementus, kurie ją gina, ar tai būtų jutikliai, ar kitos ginklų sistemos, kitos oro ir raketų bei dronų gynybos sistemos.“

Jis pabrėžė, kad tai padaryti „yra labai sunku ir brangu“.

M.Ryanas įvertino, kad tai, ką sugebėjo pasiekti Ukrainos pajėgos kovoje prieš nenugalimomis laikytas rusų sistemas yra "įspūdingas žygdarbis“.

Jis sakė, kad ukrainiečiai, padedami NATO šalių pagalbos ir bendros Aljanso taikinių doktrinos, „tapo daug sistemingesni ir įmantresni, kai imasi labai sudėtingo ir sisteminio labai galingų Rusijos sistemų naikinimo“.

Stratego nuomone, Ukrainai geriau nei Rusijai pavyko apsaugoti savo raketų sistemas.

„Jie naudoja apgaulę, dažnai jas perkelia, naudoja manekenus, – aiškino M.Ryanas. – Yra visa eilė veikimo būdų. O rusams tai sekasi ne taip gerai“.

Oro gynybos sistemos paprastai veikia ne izoliuotai, o kaip daugiasluoksnio tinklo dalis, kai skirtingos sistemos veikia siekdamos aptikti gaunamą ataką ir ją neutralizuoti, taip pat apsaugoti vertingiausias tinklo sistemas, pavyzdžiui, S-400.

J.Hoehnas nurodė, kad Ukraina gali būti pajėgi pataikyti į kai kurias S-400 sistemas dėl Rusijos tinklo trūkumų – galbūt jis nėra tinkamai sukurtas, todėl atsiranda spragų, nes kitos sistemos, pavyzdžiui, raketų sistema „Pantsir“, kuri taip pat nepateisino lūkesčių, neatlieka pakankamo vaidmens, kad apsaugotų ir palaikytų S-400.

„Scanpix“/AP nuotr./Raketų sistema S-400

Pasak jo, Ukraina sugebėjo „sugalvoti labai kūrybišką taktiką, kad galėtų panaudoti ir sunaikinti kai kurias iš šių sudėtingų Rusijos sistemų“.

Ekspertas pridūrė, kad visi naikintuvai F-16, kurių Ukraina šią vasarą turėtų sulaukti iš sąjungininkų ir kurie pateks į S-400 veikimo zoną, taps taikiniais.

J.Hoehno nuomone, bandymas sunaikinti Rusijos oro gynybos sistemas gali būti Ukrainos F-16 pilotų prioritetas, tačiau tai padaryti prieš S-400 bus didelis iššūkis, nes šie naikintuvai yra aukščiausio lygio grėsmė.

Tuo tarpu F.Mertensui atrodo kad nereikėtų nuvertinti  S-400 gynybos sistemų, nors jos ir turi „keletą potencialiai ryškių trūkumų, dėl kurių gali būti pažeidžiamos prieš tokį pajėgų ir pažangų priešininką kaip Jungtinės Valstijos ar NATO, o tai rusams sukels labai rimtą susirūpinimą“.

Ekspertų nuomone, Ukrainos pajėgų sėkmė prieš tokias sistemas padeda jos sąjungininkams Vakaruose ir NATO išmokti, kaip įveikti šią sistemą ateityje, ir aiškina, kad „iš tikrųjų tai yra didelė galimybė Vakarų karinėms ir žvalgybos organizacijoms rinkti informaciją apie Rusijos kariuomenės pajėgumus visose srityse“.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Ukrainos kariai

Ukrainos ginkluotosios pajėgos, Charkivo srityje bandančios sustabdyti Rusijos kariuomenės gegužės 10 d. pradėtą naują puolimą, pagaliau sulaukė artilerijos sviedinių, palengvinsiančių šalies gynėjams atremti rusų atakas, skelbia naujienų agentūra „Reuters“.

Ukrainos karių veiksmai ir galimybės gintis jau kelis mėnesius buvo paralyžiuotos dėl artilerijos sviedinių ir kitų ginklų stygiaus, nes Jungtinių Valstijų Kongresas ilga atidėliojo milijardų dolerių karinės pagalbos suteikimą.

Tuo pasinaudojo Rusijos pajėgos savo pranašumui fronto linijoje įgyti.

Praėjusį mėnesį Kongresui pavėluotai patvirtinus 61 mlrd. dolerių pagalbos paketą, Ukrainos artileristai sako, kad katastrofiškas šaudmenų trūkumas pradeda mažėti.

Pasak „Reuters“, kariai pasakoja, jog kovos šiaurinėje Charkivo srityje yra intensyvesnės nei Bachmute, kurį Rusija užėmė praėjusiais metais ir pavertė miestą griuvėsiais.

„Tai vyksta 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, jų pėstininkai vis žengia pirmyn, mes vis atsilaikome. Kai tik įmanoma, mes juos sunaikiname. Anksčiau buvome dislokuoti Bachmuto rajone, bet dabar buvome perkelti čia. Čia daug karščiau. Ten neturėjome sviedinių. Čia bent jau turime amunicijos, ją pradėjo tiekti. Pagaliau, turime kuo atlikti darbą“, – žurnalistams sakė 92-osios Ukrainos atskirosios šturmo brigados šaulys, valdantis haubicą.

Kariai įsitikinę, jog šaudmenų tiekimas bus tęsiamas, nes visi supranta, kaip svarbu išlaikyti fronto liniją.

„Jei dabar galėsime pademonstruoti, kad tokioje ekstremalioje situacijoje sugebame sustabdyti didelio masto priešo puolimą Charkive ir Charkivo srityje, priešas nedrįs net pagalvoti apie Kyjivo, Černihivo, Sumų ar Poltavos sričių puolimą“, – agentūrai „Reuters“ sakė artilerijos dalinio vadas.

Leidinio „The New York Times" duomenimis, Rusijos pajėgos grėsmingai priartėjo prie centrinės Vovčansko dalies, o Ukrainos kariai prarado apie 40 proc. miesto teritorijos kontrolės.

Sustabdė puolimą?

Vokiečių leidinio „Bild“ analitikas Julianas Roepke pareiškė, kad, praėjus vienuolikai dienų nuo puolimo pradžios šiaurinėje Charkivo srityje, Rusijos karių judėjimas buvo sustabdytas. Jo teigimu, tai pasiekti padėjo fronto liniją pasiekę ginklai iš Jungtinių Valstijų.

„Lipcų kaimo kryptimi Rusijos ginkluotosios pajėgos tebėra tuose pačiuose pasienio kaimuose, kuriuos užėmė per pirmąsias tris dienas. Vovčansko srityje kovos dėl miesto tęsiasi, tačiau jo apylinkėse taip pat beveik nėra pažangos“, – pažymėjo J.Roepke.

Negana to, kad Ukrainos gynėjai sulaukė ginklų, šalies ginkluotosioms pajėgoms pavyko stipriai nuskausminti Rusijos pajėgas: vien pirmadienį jos neteko 67 šarvuočių, nurodė "Bild“ analitikas.

„Scanpix“/AP nuotr./ATACMS raketa

Grupė Jungtinių Valstijų kongresmenų antradienį įteiktame pareiškime Pentagono vadovui Lloydui Austinui pareikalavo leisti Ukrainai naudoti JAV suteiktus ginklus smūgiams į taikinius Rusijos teritorijoje.

„Dėl dabartinės (JAV) administracijos politikos ukrainiečiai negali apsiginti. Būtina, kad (prezidento Joe) Bideno administracija suteiktų Ukrainos kariuomenės vadovams galimybę vykdyti visas karines operacijas“, – rašoma kreipimęsi, kurį pasirašė 13 kongresmenų (septyni demokratų ir šeši respublikonų partijų nariai).

JAV įstatymų leidėjų nuomone, blogėjant Ukrainos ginkluotųjų pajėgų padėčiai Charkivo srityje, J.Bideno administracija apriboja Ukrainos pusės galimybes „duoti atkirtį Rusijos pajėgoms“ pasitelkiant JAV ginkluotę.

Kongresmenai taip pat paragino apmokyti daugiau ukrainiečių pilotų dirbti su F-16 naikintuvais. Jų nuomone, 12 pilotų, kuriuos planuojama apmokyti iki metų pabaigos, nepakaks. Kitas kongresmenų reikalavimas – aprūpinti Kyjivą reikiamu skaičiumi priešlėktuvinės gynybos sistemų „Patriot“.

Gegužės mėnesį Ukraina paprašė J.Bideno administracijos panaikinti apribojimus naudoti JAV tiekiamus ginklus smūgiams į karinius objektus Rusijoje, anksčiau rašė „The Wall Street Journal“.

Vėliau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pripažino, kad Vakarai nesutinka leisti naudoti jų tiekiamų ginklų smūgiams Rusijai. Pasak jo, Kyjivas niekada nepažeidė draudimo, kad „nekeltų pavojaus visam ginklų kiekiui“, kuriuo yra aprūpinamas.

Tačiau V.Zelenskis pabrėžė, kad be tokio leidimo Ukrainai sunku apsiginti nuo Rusijos atakų. Anot jo, su Vakarų partneriais toliau aptarinėjama galimybė panaudoti ilgojo nuotolio raketas ATACMS, „Storm Shadow“ ir „Scalp“ prieš objektus Rusijoje, tačiau „kol kas nėra nieko teigiamo“.

Pirmadienį Pentagono vadovas L.Austinas pareiškė, kad JAV suteikia Ukrainai galimybę ginti savo „suverenią teritoriją“ ir tikisi, kad ji panaudos jai suteiktus ginklus prieš taikinius „Ukrainos viduje“.

Rusija V.Zelenskio prašymą leisti smogti Rusijai Vakarų ginklais pavadino „isterija“, kurią sukėlė sunki Ukrainos ginkluotųjų pajėgų padėtis.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas anksčiau pareiškė, kad Kyjivas „vis geriau supranta“, kad neįmanoma pakeisti dinamikos fronte, nepaisant tiekiamos karinės pagalbos.

123RF.com nuotr./Kuršių nerija

Rusijos valdžia nusprendė vienašališkai pakeisti šalies jūrines sienas su Lietuva ir Suomija Baltijos jūroje, pranešė „The Moscow Times“, remdamasis teisės aktų portale paskelbtame vyriausybės nutarimo projektu.

Pagal Gynybos ministerijos parengtą dokumentą Rusija ketina dalį jūros ploto į rytus nuo Suomijos įlankos, taip pat prie Baltijsko ir Zelenogradsko miestų Kaliningrado srityje paskelbti savo vidaus jūros vandenimis.

Tokiu būdu būtų pakeistos taškų, nustatančių bazinių linijų, nuo kurių matuojamas Rusijos Federacijos teritorinės jūros plotis, padėtis, taip pat gretimos zonos prie kranto ir salų geografinės koordinatės.

Pasienyje su Suomija Rusijos vyriausybė ketina pakoreguoti koordinates Yahi, Sommers, Holland, Rodscher, Maly Tyuters, Vigrund salų rajone, taip pat prie Narvos upės šiaurinio įplaukos kyšulio, sakoma Ministrų kabineto nutarimo priede. Pasienyje su Lietuva bus peržiūrėta Kuršių nerijos zona, Tarano kyšulio, kyšulio į pietus nuo Tarano kyšulio, taip pat Baltijos nerijos rajonai.

Visą tekstą skaitykite čia.

„Scanpix“/AP nuotr./Raketų sistema „Iskander“

Kremlius branduolinių ginklų grumtynes suderino su svarbiomis politinėmis diskusijomis Vakaruose, vertina JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.

Pasak jų, tai daroma kaip dalis refleksyvios kontrolės kampanijos, kuria siekiama daryti įtaką Vakarų politikos formuotojams. 

Gegužės 21 d. Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad Pietų karinės apygardos raketinės pajėgos pradėjo pirmąjį nestrateginių (taktinių) pratybų su branduolinio ginklo panaudojimu etapą. 

Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad Rusijos oro ir kosmoso pajėgos taip pat vykdys pratybas su balistinėmis raketomis „Iskander“ ir aerobalistinėmis raketomis „Kinžal“. Apie pasirengimą šioms pratyboms Rusijos gynybos ministerija paskelbė gegužės 6 d.

Kariniai analitikai pažymėjo, kad Kremliaus apdovanotas žinomas Rusijos tinklaraštininkas tiesiogiai susiejo Rusijos branduolines pratybas su Kremliaus bandymais daryti įtaką sprendimų priėmimui Vakaruose. Ypač su neseniai vykusiomis diskusijomis dėl leidimo naudoti Vakarų ginklus smūgiams į karinius objektus Rusijoje. 

Tai patvirtina ISW vertinimą, kad Rusijos taktinių branduolinių ginklų bandymai yra Kremliaus refleksyvios kontrolės kampanijos dalis.

Rusija dažnai naudoja gąsdinimus branduoliniais ginklais, kad paveiktų sprendimus priimančius asmenis Vakaruose.

ISW taip pat vertina, kad JAV ir Vakarų politika, ribojanti Ukrainos galimybes smogti kariniams taikiniams Rusijoje, labai kenkia Ukrainos galimybėms apsiginti nuo dabartinių Rusijos puolamųjų operacijų šiaurinėje Charkivo srityje ar bet kurioje kitoje pasienio teritorijoje, kurioje Rusijos pajėgos gali nuspręsti vykdyti puolamąsias operacijas ateityje.

Kitos svarbios analitikų išvados:

• Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažymėjo, kad ribotas Rusijos puolimas Ukrainos šiaurėje pasiekia savo tikslą – nukreipti dėmesį nuo intensyvių Rusijos puolamųjų operacijų Ukrainos rytuose.
• Rusijos karinė vadovybė iš pradžių planavo, kad Rusijos pajėgos greitai pasieks reikšmingų laimėjimų šiaurinėje Charkivo srityje, tačiau ribotas šioje teritorijoje dislokuotų pajėgų susigrupavimas rodo, kad Rusijos karinė vadovybė greičiausiai pakeitė šiuos planus prieš puolamąsias operacijas Charkivo srityje.
• Neseniai Rusijos valdžios institucijos suėmė buvusį 58-osios jungtinės ginkluotųjų pajėgų armijos vadą generolą majorą Ivaną Popovą, kaltinamą sukčiavimu.
• Tikėtina, kad Kremlius naudojasi pastarojo meto aukštų pareigūnų areštų dėl kaltinimų korupcija Rusijos gynybos ministerijoje schema, kad nuslėptų tikrąsias priežastis, dėl kurių I.Popovas buvo nubaustas praėjus beveik 10 mėnesių po to, kai jis įsivėlė į konfliktą su Rusijos karine vadovybe ir vėliau buvo pašalintas iš vado pareigų.
• Palydovinės nuotraukos rodo, kad Ukrainos pajėgos gegužės 19 d. okupuotame Sevastopolyje (Krymas) tikriausiai apgadino nedidelį Rusijos Juodosios jūros laivyno (Juodosios jūros laivyno) raketinį laivą „CIklon“.
• Pastaruoju metu Rusijos pajėgos padarė patvirtintą pažangą prie Vovčansko, Kreminos, Časiv Jaro ir Donecko.
• Rusijos karinis tinklaraštininkas teigė, kad dėl dažnų ukrainiečių bepiločių lėktuvų smūgių į rusų techniką, neturinčią elektroninės kovos (EW) sistemų palei fronto liniją, atsirado „ūmus“ visureigių trūkumas.
• Rusijos valdžios institucijos toliau neteisėtai ir prievarta deportuoja Ukrainos piliečius, įskaitant vaikus, į Rusiją, taip pat prievarta deportuoja Ukrainos piliečius gilyn į okupuotą Ukrainą.