NATO šalys skubiai tariasi, kas bus pasiūlyta Ukrainai Vilniuje: „Politico“ atskleidė detales

NATO viršūnių susitikimo, kuris liepos 11-12 d. vyks Vilniuje, išvakarėse Kyjivo sąjungininkės Vakarų šalys skubiai derina deklaracijos projektą dėl saugumo garantijų, kurios bus pasiūlytos Ukrainai, rašo „Politico“, remdamasis šaltiniais.

Pastarosiomis savaitėmis Aljanso narės stengėsi nustatyti, kokius laikinus saugumo įsipareigojimus gali prisiimti Ukrainai prieš jai įstojant į NATO, kuri, kai kurių narių nuomone, gali įstoti tik pasibaigus karui.

Šiuo metu nedidelė Vakarų sąjungininkių grupė dėl to veda „preliminarias“ ir „karštligiškas“ derybas.

Vienas aukšto rango NATO diplomatas per atskirą spaudos konferenciją žurnalistams patvirtino, kad „vyksta įnirtingos paskutinės minutės derybos dėl to, kaip ši saugumo garantija atrodys“.

Šios pastangos yra dalis platesnių derybų NATO viduje ir tarp kelių šalių narių grupių dėl to, kaip Vakarų sąjungininkės turėtų demonstruoti ilgalaikę paramą Ukrainai. 

JAV Pentagono politikos atstovui Colinui Kahlui buvo patikėta užbaigti derybas.

Manoma, kad galiausiai Kyjivas negaus tvirto pažado dėl narystės NATO, kurio tikisi. Mainais už tai bus pažadėta ir toliau teikti didžiąją dalį pagalbos, kurią Ukraina jau gauna iš sąjungininkų (ginkluotė, įranga, mokymai, finansavimas ir žvalgyba).

„Iš tikrųjų tai yra garantija Ukrainai, kad mes labai ilgai aprūpinsime jos ginkluotąsias pajėgas, jas finansuosime, konsultuosime, mokysime, kad jos turėtų jėgų atgrasyti bet kokią agresiją ateityje“, – sako aukštas NATO diplomatas. 

Tuo pat metu, pasak diplomatų, deklaracijoje nebus pateikta išsami informacija apie šią paramą. Manoma, kad kiekviena suinteresuota šalis savarankiškai dvišaliu pagrindu su Ukraina nustatys, kokie bus įsipareigojimai, o tai gali būti bet kas – nuo oro gynybos iki tankų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar nėra galutinai apsisprendęs, ar vyks į liepos 11-12 d. Vilniuje vyksiantį NATO aukščiausiojo lygio susitikimą. Tai inerviu „European Pravda“ pareiškė Ukrainos vicepremjerė euroatlantinei integracijai Olha Stefanišyna.

„Galutinių sprendimų [dėl Volodymyro Zelenskio vizito] dar nepriimta. Ne iki galo suprantame visų susitikimų Vilniuje formatą ir ne iki galo suprantame sprendimus, kurie bus fiziškai padėti ant stalo“, – sakė ji.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Pasak O.Stefanišynos, nuo galutinių dokumentų priklausys, ar Ukrainos prezidentas vyks į aukščiausiojo lygio susitikimą. „Taigi mes modeliuojame situaciją: Vilnius, vyksta Ukrainos ir NATO tarybos posėdis, prezidentas kalba pačiame viršūnių susitikime. Ant stalo priešais vadovus guli galutiniai dokumentai, kuriuos jie siūlo priimti kaip aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatą. Dabar mes nežinome, kas bus šiuose dokumentuose“, – paaiškino vicepremjerė.

Liepos 7 d. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad V.Zelenskis dalyvaus NATO aukščiausiojo lygio susitikime ir pirmajame naujos NATO ir Ukrainos tarybos posėdyje. 

Vokietijos prezidentas sekmadienį pareiškė, kad šalis neturėtų kliudyti Jungtinėms Valstijoms siųsti kasetines bombas į Ukrainą, gindamas savo nepritarimą prieštaringai vertinamo ginklo naudojimui.

„Vokietijos pozicija prieš kasetinių šaudmenų naudojimą yra kaip niekada pagrįsta. Tačiau dabartinėje situacijoje mes negalime kliudyti Jungtinėms Valstijoms“, – sakė prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris, duodamas interviu Vokietijos transliuotojui ZDF.

Jei Ukraina nebeturės priemonių apsiginti arba jei karą palaikantys asmenys atsitrauks, „tai bus Ukrainos pabaiga“, sakė prezidentas, kurio vaidmuo yra faktiškai reprezentacinis.

Penktadienį Jungtinės Valstijos paskelbė apie naują karinę pagalbą, skirtą Ukrainos kariuomenei priešintis Rusijos invazijai, į kurią įeina ir kasetiniai šaudmenys, taip peržengdamos naują Kyjivui tiekiamos ginkluotės ribą.

Daugiau apie tai skaitykite čia.

Priešlėktuvinė gynyba numušė raketas Rusijos pasienio regionuose Rostove ir Brianske, sekmadienį pranešė vietos pareigūnai, rašo CNN.

Rostovo srities gubernatorius Vasilijus Golubevas teigė, kad ukrainiečių raketa buvo numušta teritorijoje tarp Rusijos Kamensko ir Donecko miestų, ir pridūrė, kad nuolaužos iš dalies apgadino kelių pastatų stogus.

Rusijos gynyba taip pat numušė dvi ukrainiečių raketas virš Briansko srities, esančios šiauriniame sienos su Ukraina gale, teigė srities gubernatorius Aleksandras Bogomazas.

Nė vienas iš pareigūnų nenurodė, kad kas nors buvo sužeistas ar žuvo.

Ukraina kol kas viešai nekomentavo šių atakų, o CNN negali nepriklausomai patikrinti mūšio lauko pranešimų iš abiejų konflikto pusių.

Rusija perdavė Baltarusijai didžiąją dalį branduolinių ginklų. Tačiau, nepaisant okupantų grūmojimo branduoliniais ginklais ir grasinimų juos panaudoti, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis netiki tokia galimybe.

Duodamas interviu „ABS News“, valstybės vadovas pabrėžė, kad Ukrainos žvalgyba mano, jog Rusija gali užminuoti didžiausią Europoje Zaporižios atominę elektrinę, ruošdamasi inscenizuotam sprogimui, kuriuo siekiama sustabdyti Ukrainos kontrpuolimą.

Komentuodamas TATENA pareiškimą, kad organizacija nerado papildomų kasinėjimo įrodymų, V.Zelenskis sakė: „Ar yra kitų sprogmenų? Taip. Ar jie dabar gali pamatyti šiuos sprogmenis? Ne. Ar yra pakankamai nešališkų žmonių, kad būtų galima padaryti kokias nors išvadas apie tai, kiek teritorijos užteršta minomis? Ne.“

Birželį JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino taktinių branduolinių ginklų grėsmė yra „reali“, ir pasmerkė tokių ginklų dislokavimą Baltarusijoje.

Ukrainos žvalgyba teigė, kad kol kas negalima kalbėti apie padidėjusią branduolinio ginklo panaudojimo prieš Ukrainą riziką, tačiau pabrėžė, kad tokia grėsmė hipotetiškai visada egzistuoja.

Birželio mėnesį Ukraina pagamino daugiau minosvaidžių ir artilerijos sviedinių nei per visus praėjusius metus. Tai interviu agentūrai „Bloomberg“ pareiškė strateginės pramonės ministras Aleksandras Kamyšinas.

„Nesakyčiau, kad esame tokie puikūs, jog per tris mėnesius sugebėjome padidinti šaudmenų gamybą. 2022 m. pagaminome labai mažai. Turime būti ambicingi, nes neturime kito pasirinkimo“, – sako A.Kamyšinas.

Ministras pabrėžia, kad jie pradėjo nuo artilerijos sviedinių ir minosvaidžių gamybos, nes jie atlieka svarbiausią vaidmenį kare, kurį jis vadina „Antruoju pasauliniu karu su dronais“.

A.Kamyšinas siekia, kad ilgainiui Ukraina taptų pirmaujančia ginklų gamintoja. Šiuo metu šaudmenų ir ginklų gamyba šalies viduje didėja: Ukrainos prieštankinės sistemos „Stugna-P“ jau pradėjo riedėti nuo surinkimo linijų, kitas prioritetas – tankų ir šarvuočių gamybos didinimas (A.Kamyšino teigimu, tai užtruks 3–6 mėnesius).

Rusijos okupantai pagrindines pastangas telkia Limansko, Marijinkos, Bachmuto ir Avdijivkos kryptimis, per dieną ten įvyko 27 kariniai susirėmimai, teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo vakariniame pranešime. 

Limansko kryptyje rusai visą dieną vykdė puolamuosius veiksmus ir bandė išstumti Ukrainos karius iš pozicijų į vakarus nuo ginčytinos Donecko srities, tačiau nesėkmingai. Sudavė oro ir artilerijos smūgius dešimtims gyvenviečių. 

Bachmuto kryptimi Ukrainos gynėjai sėkmingai atrėmė priešo atakas Dubovo-Vasiljevkos gyvenvietės rajone, Donecko srityje, intensyviai apšaudomi rusų lėktuvų ir artilerijos. Čia rusai taip pat smogė daugiau kaip 10 gyvenviečių.

Avdijivkos kryptimi gynybos pajėgos ir toliau stabdo Rusijos karių veržimąsi prie Avdijivkos miesto. Tuo pat metu rusai vykdė daugiau kaip 10 gyvenviečių artilerijos apšaudymų. 

Marijinkos kryptimi, apšaudomi priešo artilerijos, Ukrainos gynėjai atrėmė visas priešo atakas Marijinkos miesto rajone. Donecko srityje rusai apšaudė daugiau kaip 10 gyvenviečių.

Jei Ukraina per NATO viršūnių susitikimą Vilniuje negaus kvietimo prisijungti prie Aljanso, Kyjivui neabejotinai teks persvarstyti savo strategiją.

Tai interviu „European Pravda“ pareiškė Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja Europos ir euroatlantinei integracijai Olha Stefanišyna.

Ji paaiškino, kad konkretus Aljanso sprendimas paskatintų daug svarbių procesų. Jei sprendimo nebūtų, dėmesys būtų perkeltas į partnerių saugumo garantijas.

„Konkretus sprendimas Vilniuje pradeda daugybę procesų. Procesai, susiję su strateginiu planavimu, pagalba gynybai, gynybos planavimu, saugumo ir gynybos sektoriaus pertvarkos klausimu, sąveikos su sąjungininkais prioritetais, pačių saugumo garantijų turiniu. Jeigu bus atidėtas sprendimas arba nepriimtas sprendimas Vilniuje dėl Ukrainos narystės NATO, tai reiškia, kad tada saugumo garantijos yra pagrindinės. Todėl akivaizdu, kad akcentai keičiasi“, – sakė premjero pavaduotoja.

Olha Stefanišyna pabrėžė, kad Ukrainos narystė NATO būtų „pigiausia saugumo garantija“ Ukrainai. Tai sumažintų kiekvieno atskiro lyderio politinės atsakomybės lygį, pabrėžė vicepremjerė.

„Tai tam tikra prasme“ politinės atsakomybės perdavimas „už viską, kas nutiks po karo. Nes yra visa struktūra, atsakinga už sąveiką, mokymą, profesinį tobulėjimą. Ukrainos narystė NATO yra ne tik saugumo garantija, bet ir politinės atsakomybės lygio sumažinimas kiekvienam vadovui, kuris priėmė sprendimą padėti Ukrainai karo metu.

Tai mums tokie akivaizdūs faktai, kad diskusijos, kuriose keliami kažkokie visiškai kvaili argumentai apie Rusiją, ypač erzina“, – sakė O.Stefanišyna

Ukraina dar nepasirengusi narystei NATO ir karas turi baigtis, kad Aljansas galėtų svarstyti galimybę priimti Kyjivą į savo gretas, sekmadienį transliuotame interviu CNN sakė JAV prezidentas Joe Bidenas.

Nors diskusijos apie būsimą Ukrainos narystę NATO yra per ankstyvos, JAV ir jų sąjungininkai NATO ir toliau teiks prezidentui Volodymyrui Zelenskiui ir jo pajėgoms saugumą ir ginkluotę, kurių jiems reikia siekiant užbaigti karą su Rusija, sakė J.Bidenas CNN žurnalistui Fareedui Zakariai.

J.Bidenas kalbėjosi su F.Zakaria prieš savaitę truksiančią kelionę į Europą, kurios metu Lietuvoje vyks NATO aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame Rusijos karas Ukrainoje ir V. Zelenskio siekis tapti NATO nariu bus vieni svarbiausių klausimų.

„Nemanau, kad NATO yra vieninga nuomonė dėl to, ar priimti Ukrainą į NATO šeimą dabar, šiuo metu, kai vyksta karas, ar ne“, – sakė J. Bidenas.

„Pavyzdžiui, jei tai padarytumėme, tuomet, žinote – ir aš rimtai sakau tai, ką sakau, – esame pasiryžę įsipareigoti kiekvienam NATO teritorijos centimetrui. Tai įsipareigojimas, kurį visi prisiėmėme, kad ir kas nutiktų. Jei vyksta karas, tai mes visi esame kare. Jei taip nutiktų, būtume kare su Rusija“, – pareiškė JAV prezidentas.

„Scanpix“/POOL via CNP/startraksphoto.com/JAV prezidentas Joe Bidenas

J.Bidenas tikina, išsamiai kalbėjęsis su V.Zelenskiu šiuo klausimu ir sakė, Ukrainos prezidentą patikinęs, jog JAV ir toliau teiks Ukrainai saugumą ir ginkluotę, kaip tai daro Izraeliui, kol vyks procesas.

„Manau, kad turime nustatyti racionalų kelią, kuriuo eidama Ukraina galėtų pretenduoti į NATO“, – sakė J.Bidenas, pažymėdamas, kad prieš karą jis atmetė Rusijos prezidento Vladimiro Putino reikalavimus įsipareigoti neįsileisti Ukrainos, nes Aljansas laikosi „atvirų durų politikos“.

„Tačiau manau, kad per anksti sakyti, raginti balsuoti, žinote, dabar, nes yra kitų reikalavimų, kuriuos reikia įvykdyti, įskaitant demokratizaciją ir kai kuriuos kitus klausimus“, – sakė J.Bidenas.

NATO susitikimas taip pat vyksta tuo metu, kai Švedija siekia prisijungti prie Vakarų aljanso, o šiam žingsniui priešinasi Turkija ir Vengrija. J.Bidenas sakė tikįs, kad Švedija galiausiai bus priimta į NATO, pažymėdamas, kad pagrindinė priešininkė Turkija siekia modernizuoti savo F-16 laivyną, taip pat Graikija, kuri balsavo už Švedijos priėmimą.

Dėl kasetinių šaudmenų: Baltųjų rūmų atstovai penktadienį paskelbė, kad JAV pirmą kartą siunčia Ukrainai kasetinių šaudmenų. J.Bidenas sakė, kad tai buvo „sunkus sprendimas“ suteikti Ukrainai prieštaringai vertinamų ginklų, tačiau jis įsitikinęs, kad tai buvo būtina.

„Tai karas, susijęs su amunicija. Ir jiems trūksta tos amunicijos“, – sakė J.Bidenas.

Pagal Kasetinės amunicijos konvenciją, šaudmenis uždraudė daugiau kaip 100 šalių, įskaitant Jungtinę Karalystę, Prancūziją ir Vokietiją. Tačiau JAV ir Ukraina nėra pasirašiusios šio draudimo.

Prancūzija ir toliau rems Ukrainą tiek, kiek reikės apsisaugoti nuo Rusijos agresijos, ir didins karinę pagalbą šiai valstybei.

Tai interviu RFI pareiškė Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna. Pasak jos, Paryžius rengia naujas karinės pagalbos siuntas, atsižvelgdamas į neatidėliotinus Ukrainos išreikštus poreikius.

„Mūsų teikiama parama siekiama patenkinti Ukrainos valdžios institucijų išreikštus poreikius bendradarbiaujant su mūsų sąjungininkais ir partneriais. Pirmiausia kalbame apie pagalbą Ukrainai apsiginti nuo agresijos, kurios auka ji tapo per labai trumpą laiką, daugiausia dėmesio skirdami oro gynybai ir artilerijai. Ši parama bus tęsiama ir intensyvinama“, – sakė C.Colonna.

Ji pažymėjo, kad būtina stiprinti Ukrainos gynybinį potencialą ilguoju laikotarpiu, visų pirma suteikiant priemones ir galimybes, kurios priverstų Rusiją atsisakyti „bet kokių naujų bandymų vykdyti agresiją ateityje“.

„Būtent šiuo tikslu Respublikos Prezidentas pasiūlė Ukrainai, kad Prancūzija kartu su keliais Europos partneriais apmokytų naikintuvų pilotus“, – pabrėžė C.Colonna.