„Politico“: Vakarai nenori, jog Vladimiras Putinas staiga prarastų valdžią

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino Vokietijos vyriausybę nekartoti buvusios kanclerės Angelos Merkel klaidų.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba

„Nekartokite klaidos, kurią kanclerė A.Merkel padarė 2008 m. Bukarešte, kai įnirtingai priešinosi bet kokiai pažangai siekiant Ukrainos narystės NATO“, – sakė jis Vokietijos laikraščiui „Bild“.

D.Kulebos teigimu, tuometinis Aljanso sprendimas „atvėrė duris V.Putino invazijai į Sakartvelą ir galiausiai neteisėtai Krymo aneksijai“.

Rusijos ryšių ir žiniasklaidos priežiūros agentūra į juodąjį sąrašą įtraukė mažiausiai penkias žiniasklaidos priemones, susijusias su „Wagner“ samdinių vadu Jevgenijumi Prigožinu, ir užblokavo jų interneto svetaines Rusijoje. 

Tokių veiksmų buvo imtasi po to, kai „Wagner“ kovotojai užėmė vieną Rusijos kariuomenės štabą ir patraukė link Maskvos, regis, bandydami surengti sukilimą.

Nuo šeštadienio naujienų agentūros RIA FAN ir J.Prigožino žiniasklaidos kontroliuojančiosios bendrovės „Patriot“ kontroliuojamų keturių internetinių naujienų portalų – „Liaudies naujienos“, „Nevos naujienos“, „Politika šiandien“ ir „Ekonomika šiandien“ – svetainės buvo įtrauktos į ryšių ir žiniasklaidos priežiūros agentūros „Roskomnadzor“ tvarkomą svetainių juodąjį sąrašą.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Trumpalaikis Jevgenijaus Prigožino sukilimas parodė, kad Vakarai nenori, jog Vladimiras Putinas staiga prarastų valdžią. Vakarų lyderiai pernelyg baiminasi galimo nestabilumo Rusijoje, kuris atsirastų nuvertus V.Putiną, rašo „Politico“.

„Galimas chaosas Rusijoje po V.Putino nuvertimo yra pagrindinis veiksnys, į kurį atsižvelgė daugelis šalių – nuo priešininkių, tokių kaip JAV, iki Rusijos partnerių, tokių kaip Kinija, – kalibruodamos savo atsaką į ginkluotą sukilimą“, – rašo „Politico“.

Primenama, kad JAV prezidento Joe Bideno administracija įvedė daugybę sankcijų Rusijai, tačiau kartu ne kartą pareiškė, kad nesiekia režimo pakeitimo Rusijoje.

Pasak informuotų šaltinių Vašingtone, Baltieji rūmai pernelyg baiminasi, kad V.Putino vietą Kremliuje gali užimti tokia figūra kaip J.Prigožinas.

Naujienų agentūros „The Associated Press“ (AP) šeštadienį išnagrinėtose palydovinėse nuotraukose matyti, regis, Baltarusijoje naujai pastatyta karinio tipo stovykla, o iš vienos baltarusių partizanų grupės ir pareigūnų pareiškimų galima spėti, kad joje gali būti apgyvendinti samdinių grupės „Wagner“ kovotojai.

„Scanpix“/AP nuotr./Baltarusija stato stovyklą „Wagner“ kovotojams

Iš „Planet Labs PLC“ pateiktų nuotraukų matyti, kad buvusioje karinėje bazėje už Asipovičų – už 230 kilometrų į šiaurę nuo Ukrainos sienos esančiame mieste – per pastarąsias dvi savaites pastatyta dešimtys palapinių. 

Birželio 15 dieną darytoje palydovinėje nuotraukoje nematyti jokių baltos ir žalios spalvų statinių eilių, kurios aiškiai matomos vėlesnėje, birželio 30 dieną darytoje nuotraukoje.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Po Kremliaus invazijos į Ukrainą pašlijus Rumunijos ir Rusijos santykiams, šeštadienį Rumunijos vyriausybės prašymu iš šalies išvyks keturiasdešimt Rusijos diplomatų ir ambasados Bukarešte darbuotojų.

Rumunijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad vienuolika diplomatų ir 29 techniniai bei administraciniai darbuotojai, lydimi savo šeimų, „išvyks iš Rumunijos civiliniu lėktuvu, priklausančiu vienai Rusijos oro bendrovei“. 

Rumunijos transliuotojai parodė lėktuvą „Iljušin Il-96“, nusileidusį Bukarešto oro uoste. Pasak oro uosto šaltinių, kuriuos citavo vietos spauda, jis turi išskristi vėliau šeštadienį.

Šis sprendimas „atspindi dabartinį dvišalių santykių lygį... po to, kai Maskva pradėjo savo agresijos karą prieš Ukrainą“, pažymėjo Rumunijos užsienio reikalų ministerija.

Valdžios institucijos prašymą dėl diplomatų ir ambasados darbuotojų išvykimo pateikė birželio 8 dieną, suteikusios Maskvai 30 dienų jį įvykdyti.

NATO narė Rumunija, kaip ir kitos Europos šalys, po Rusijos invazijos į Ukrainą išsiuntė šnipinėjimu įtariamus Rusijos diplomatus.

Bukarešto teigimu, Rusijos ambasados darbuotojų skaičius buvo sumažintas daugiau nei perpus.

Pasak tarptautinės teisės ekspertų, Vladimiro Putino pastangos nutraukti „Wagner“ grupuotės perversmą gali palengvinti tarptautinio teismo galimybę patraukti jį ir Rusijos valstybę baudžiamojon atsakomybėn už karo nusikaltimus, kuriuos įvykdė samdomi kovotojai.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Vladimiras Putinas

Po Jevgenijaus Prigožino vadovaujamo maišto V.Putinas pareiškė, kad samdinius „visiškai finansavo“ Rusijos valdžios institucijos. Vien per metus iki 2023 m. gegužės mėn. jie iš valstybės biudžeto gavo daugiau kaip 86 mlrd. rublių, arba daugiau kaip milijardą dolerių, pridūrė jis.

„Šie žodžiai potencialiai gali turėti labai reikšmingų pasekmių, nes Rusijos valstybei gresia atsakomybė už „Wagner“ veiksmus, o Putinui – asmeniškai ir individualiai, kaip Rusijos valstybės vadovui“, – sakė UCL teisės profesorius Philippe'as Sandsas, rašo „The Guardian“.

Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas šeštadienį pareiškė, kad jo vizitas į Kyjivą pirmąją Ispanijos pirmininkavimo ES Tarybai dieną rodo „neabejotiną“ bloko paramą Ukrainos siekiui prisijungti prie 27 valstybių bloko.

„Kalbant apie Europos Sąjungos požiūrį į Ukrainos stojimą į ES, mano buvimas čia pirmąją šešių mėnesių pirmininkavimo dieną... rodo aiškų ir neabejotiną Bendrijos institucijų politinį įsipareigojimą šiuo klausimu“, – sakė jis per bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Ukraina pateikė paraišką dėl narystės ES praėjus vos penkioms dienoms po Rusijos invazijos pradžios 2022 metų vasario 24-ąją, o po kelių mėnesių, birželio 23-ąją, jai buvo suteiktas kandidatės statusas ir tai buvo stiprus Briuselio paramos ženklas. 

Kyjivas tikisi šiais metais pradėti oficialias derybas dėl to, ką Ukraina turi padaryti, kad paremtų savo narystės prašymą. 

P.Sanchezas sakė, kad Europos Komisija neseniai paskelbė tarpinę atnaujintą informaciją apie Ukrainos kandidatės statusą, iš kurios matyti, kad prieš derybas dėl narystės padaryta „didelė pažanga“ įgyvendinant rekomendacijas. 

„Norėčiau pasveikinti Ukrainą su teigiamomis tendencijomis ir paraginti ją tęsti reformas“, – pareiškė jis ir pridūrė, kad rudenį bus paskelbta rašytinė ataskaita, kurioje bus išdėstytas „tolesnių veiksmų ir sprendimų pagrindas“.

Anksčiau kreipdamasis į Ukrainos parlamentą Ispanijos vyriausybės vadovas padėkojo įstatymų leidėjams už jų teisėkūros darbą ir priminė, kad Ukrainos noras prisijungti prie 27 valstybių bloko buvo viena iš Rusijos invazijos priežasčių. 

„Mes nepamirštame, kad Ukrainos žmonių europiniai siekiai buvo vienas iš pretekstų, sukėlusių Rusijos reakciją, o po to ir invaziją. Buvo sąžininga pagerbti šį siekį suteikiant jums kandidatės į Europos Sąjungą statusą“, – sakė jis. 

„Tačiau žinau, kad tai nėra lengvas procesas, ypač vykstant karui.“

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžia, kad Ukraina bus pasirengusi diplomatiniam karo sureguliavimui tik tada, kai bus atstatytos 1991 m. nubrėžtos valstybės sienos.

„Ukraina bus pasirengusi vienokiam ar kitokiam diplomatijos formatui, kai iš tikrųjų būsime prie savo sienų. Prie savo tikrųjų sienų, pagal tarptautinę teisę“, – ukrainiečių žiniasklaida cituoja V.Zelenskį.

Ukrainos kandidatūra į Europos Sąjungą (ES) bus vienas iš Ispanijos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetų, rašoma Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Ispanijos ministro pirmininko Pedro Sanchezošeštadienį priimtoje bendroje deklaracijoje.

„Ispanija kartoja remianti Ukrainos kandidatūrą į ES, kuri bus vienas iš jos pirmininkavimo prioritetų“, – sakoma V.Zelenskio biuro paskelbtoje deklaracijoje. 

„Ispanija remia NATO partnerystės su Ukraina stiprinimą, be kita ko, įsteigiant NATO ir Ukrainos tarybą“, – priduriama deklaracijoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį apkaltino „kai kuriuos“ Vakarų partnerius vilkinimu dėl planų apmokyti Kyjivo pilotus pilotuoti naikintuvus.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Ar jie turi supratimą, kada Ukraina galės gauti F-16?“ – sakė žurnalistams V.Zelenskis, turėjęs omenyje Vakarus.

„Nėra jokio mokymo misijų tvarkaraščio. Manau, kad kai kurie partneriai vilkina laiką. Kodėl jie tai daro? Nežinau“, – pareiškė ukrainiečių lyderis, šalia stovint Ispanijos ministrui pirmininkui Pedro Sanchezui.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį padėkojo Ispanijos ministrui pirmininkui Pedro Sanchezui už apsilankymą Kyjive, Ispanijai pradėjus pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai.

„Dėkoju už jūsų svarbų vizitą ir paramą mūsų žmonėms!“ – parašė V.Zelenskis socialiniuose tinkluose. 

„Nepaprastai simboliška, kad šis vizitas įvyko pačią pirmąją Ispanijos pirmininkavimo ES [Tarybai] dieną“, – pridūrė jis.

Rusijos propagandinis Pirmasis kanalas pranešė apie „Wagner“ neefektyvumą, palyginti su Rusijos kariuomene, rašo nepriklausomas Rusijos leidinys „Meduza“.

Reportaže rusai lygino mūšius dėl Mariupolio ir Bachmuto.

Pirmąjį miestą okupantai vadina „vienu svarbiausių Ukrainos metalurgijos centrų“.

Pažymima, kad mieste esą gyveno 425 000 gyventojų.
Propagandistai teigia, kad Mariupolį Rusijos gynybos ministerija ir Rusijos gvardija užėmė per 71 dieną.

Po to reportaže pradedama kalbėti apie Bachmutą, neva „ne patį svarbiausią miestą fronto linijoje“, kuriame gyvena 72 000 žmonių.

Propagandiniame siužete pabrėžiama, kad „Wagner“ miestą atakavo daugiau nei 7,5 mėnesio.

Taip patpriduriama, kad „nenorima sumenkinti“ okupantų veiksmų, o tik siūloma „apmąstyti mitą apie „Wagner“ galią“.

Šeštadienio popietę okupantai atakavo Chersono gyvenamuosius kvartalus, vienas iš sviedinių pataikė į namą ir sužeidė du vaikus.

Valdžios institucijų duomenimis, buvo sužeista 9 metų mergaitė ir 15 metų berniukas.

Rusija atnaujino komercinius skrydžius į Kubą pirmą kartą nuo tada, kai jie buvo sustabdyti po invazijos į Ukrainą, praneša „Reuters“.

Šeštadienį oro bendrovė „Rossiya Airlines“, priklausanti Rusijos „Aeroflot“ grupei, atnaujino reguliarius skrydžius į Kubą, kurie buvo sustabdyti, nes Vakarų šalys, reaguodamos į Rusijos įsiveržimą į Ukrainą, uždraudė jai patekti į savo oro erdvę.

Šeštadienį iš Maskvos Šeremetjevo oro uosto į Kubos kurortą Varaderą pakilo pirmasis skrydis, kuris bus vykdomas du kartus per savaitę, pranešė „Aeroflot“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo dekretu įvedė sankcijas dar 291 juridiniam ir 191 fiziniam asmeniui už Rusijos Federacijos agresijos rėmimą.

Atitinkamą dokumentą paskelbė valstybės vadovo kanceliarija. Dekretas įsigalioja nuo jo paskelbimo dienos.

Remiantis dokumento priedais, sankcijos 5-10 metų laikotarpiui pritaikytos 291 įmonei, organizacijai, įstaigai iš Rusijos, Sakartvelo, Kazachstano, Kipro, Baltarusijos.

Į asmenų sąrašą daugiausia įtraukti Rusijos Federacijos piliečiai, tačiau yra ir Baltarusijos bei Sakartvelo piliečių. Sankcijos galios 5-10 metų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įsitikinęs, kad Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui kyla didesnė grėsmė nei jam.

Ispanijos žiniasklaidos V.Zelenskis buvo paklaustas, kaip gyvena žmogus, kuriam gresia „didžiausias pavojus pasaulyje“. V. Zelenskis atsakė, kad dabar didžiausias pavojus gresia ukrainiečiams, kurie yra apkasuose. Nes kiekvieną sekundę kyla pavojus gyvybei.

„Putinui vis dar pavojingiau nei man.

Nuoširdžiai. Nes mane nori nužudyti tik Rusija, o jį nori nužudyti visas pasaulis“, – ukrainiečių žiniasklaida cituoja V.Zelenskio žodžius.

Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas pranešė, kad ankstų šeštadienio rytą atvyko į Kyjivą ir susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Ispanija šeštadienį turėtų pradėti pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai. 

„Jau Kyjive. Norėjau, kad pirmasis Ispanijos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai etapas būtų Ukrainoje su (Zelenskiu)", – socialiniame tinkle „Twitter“ nurodė P.Sanchezas. 

Jis sakė, kad susitikimo metu planuoja išreikšti Ukrainai visos Europos solidarumą tęsiantis plataus masto Rusijos invazijai į šalį.

„Tol palaikysime Ukrainos žmones, kol į Europą sugrįš taika“, – pridūrė P.Sanchezas. 

Apie jo vizitą į Ukrainą pranešta ketvirtadienį per ES aukščiausiojo lygio susitikimą, o Ispanija pareiškė, kad šio vizito tikslas – pademonstruoti visapusišką Bendrijos paramą Kyjivui. 

Prieš metus Ukraina gavo ES kandidatės statusą ir tikisi šiais metais pradėti oficialias derybas dėl to, kokių veiksmų reikia imtis, kad jos narystė būtų patvirtinta.

Baltarusija savo teritorijoje gali priimti iki 8 000 rusų „Wagner“ samdinių, sako Ukrainos Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas spaudai pulkininkas Andrijus Demčenka Ukrainos žiniasklaidai.

Taip pat nurodoma, kad šiuo metu Baltarusijos teritorijoje nėra Rusijos puolamųjų grupių.

Jungtinės Karalystės Gynybos ministerija naujausioje apžvalgoje kalba apie situaciją Chersone.

„Maždaug nuo 2023 m. birželio 23 d. Ukrainos pajėgos beveik neabejotinai vėl pradėjo dislokuoti personalą rytiniame Dniepro upės krante Chersono srityje, netoli sugriauto tilto.

Nuo 2023 m. birželio 27 d. rytiniame krante suintensyvėjo kovos. 

Pastarosiomis savaitėmis Rusija, labai tikėtina, perskirstė Dniepro krantą ginančius būrius, kad sustiprintų Zaporižios sektorių.

Kovas beveik neabejotinai apsunkina Kachovkos užtvankos griūties sukeltas potvynis ir purvo likučiai“, – skelbiama pranešime.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį įsakė sustiprinti saugumą pasienyje su Baltarusija.

Šių veiksmų buvo imtasi po to, kai privati karinė bendrovė „Wagner“ prakalbo apie savo planus persikelti į Baltarusiją. 

Po samdinių grupės maišto Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė „Wagner“ atsisakyti sunkiosios ginkluotės, o jos kovotojams prisijungti prie reguliariųjų ginkluotųjų pajėgų arba išvykti į tremtį Baltarusijoje.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

V.Zelenskis teigė, kad apie padėtį Baltarusijoje jį informuoja Ukrainos ir užsienio žvalgybos tarnybos bei pasieniečiai.

Platformoje „Telegram“ prezidentas pareiškė, kad Ukrainos jungtinių pajėgų vadas generolas leitenantas Serhijus Najevas ir šalies vyriausiasis kariuomenės vadas Valerijus Zalužnas gavo nurodymus sustiprinti šiaurinę Ukrainos sienos dalį. 

Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka suteikė prieglobstį „Wagner“ bosui Jevgenijui Prigožinui po jo savaitgalio maišto Rusijoje, kuris buvo greitai nutrauktas.

Pasak  A.Lukašenkos, „Wagner“ pajėgos turi didelę ir visapusišką patirtį, sukauptą Rusijos invazijos į Ukrainą metu.

Anot jo, ši „Wagner“ patirtis gali svariai prisidėti prie Baltarusijos pajėgų tobulino ir stiprinimo. 

„Jie mums pasakys, kas dabar yra svarbu...Jie mums papasakos apie ginklus: kurie veikia gerai, kurie ne. Ir apie taktiką, ir apie ginklus, ir apie tai, kaip pulti, kaip gintis. Tai neįkainojama. Štai ką mes turime perimti iš „Wagner“, –  antradienį pareiškė jis. 

Kyjivas ne kartą išreiškė nuogąstavimus, kad iš Baltarusijos teritorijos gali būti surengtas išpuolis.

CŽV direktorius Williamas Burnsas neseniai atvyko į Ukrainą ir susitiko su žvalgybos atstovais bei prezidentu Volodymyru Zelenskiu, penktadienį agentūrai „Agence France-Presse“ patvirtino JAV pareigūnas.

„Scanpix“/„Picture-Alliance“ nuotr./Williamas Burnsas

Apie šią kelionę tuo metu nebuvo pranešta, ji įvyko Ukrainos kontrpuolimo metu.

Naujienų agentūra praneša, kad kelionės metu B.Burnsas dar kartą patvirtino „JAV įsipareigojimą dalytis žvalgybos informacija, kad padėtų Ukrainai apsisaugoti nuo Rusijos agresijos“, sakė JAV pareigūnas.

Ukrainos kontrpuolimas bus labai sunkus, o pasiekti laimėjimų prireiks daug laiko ir jie bus „labai, labai kruvini“, perspėjo aukščiausias JAV kariuomenės karininkas.

Kariuomenės generolas Markas Milley Nacionaliniame Vašingtone sakė, kad kontrpuolimas „nuolat žengia pirmyn, skinasi kelią per labai sudėtingus minų laukus.“

Rusijos pajėgos per dieną neteko 530 karių, Ukrainos kariai numušė 26 jų bepiločius orlaivius ir 35 artilerijos sistemų.

Apie tai pranešime skelbia Ukrainos Ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Per praėjusią parą Ukrainos gynybos pajėgų raketinių pajėgų ir artilerijos daliniai smogė 1 vadavietei, 6 okupantų žmonių, ginklų ir karinės technikos koncentracijos vietoms, 3 šaudmenų sandėliams, 24 artilerijos pabūklams šaudymo pozicijose ir Rusijos okupantų EW stočiai, praneša Ukrainos Ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Išsami informacija: Be to, gynybos pajėgų aviacija sudavė 12 smūgių į priešo personalo koncentracijos rajonus ir 1 smūgį į priešo priešlėktuvinių raketų kompleksą.

Mažai tikėtina, kad Rusijos kariuomenė sukels tyčinę avariją Zaporižios atominėje elektrinėje, todėl Rusija greičiausiai pasinaudos šia grėsme siekdama atgrasyti Ukrainą nuo kontrpuolimo ir Vakarų paramos Ukrainai prieš artėjantį NATO aukščiausiojo lygio susitikimą.

Karo studijų instituto (ISW) ataskaitoje teigiama, kad, analitikų vertinimais, Rusijos pajėgos nesugebėtų kontroliuoti tyčinio radiologinio incidento Zaporižios AE padarinių, o tai, be to, galėtų dar labiau pabloginti Rusijos gebėjimą įsitvirtinti pietų Ukrainoje.

ISW pažymi, kad, Rusijos kariuomenė galėtų išpilti apšvitintą vandenį iš Zaporižios AE į Kachovkos rezervuarą, kad užkirstų kelią galimam Ukrainos kariuomenės perėjimui.

„Rusijos kariai taip pat galėtų bandyti sukurti radiologinį pliūpsnį, kuris apimtų didelę pietų Ukrainos teritoriją, nors reaktoriai suprojektuoti taip, kad tai padaryti būtų sudėtinga“, – teigia analitikai.

ISW pažymi, kad Rusijos pajėgos galėtų surengti dirbtinę „avariją“, kuri sukurtų mažesnį radiacijos spindulį, kad užkirstų kelią ukrainiečių judėjimui prie pačios AE.

Kartu pažymima, kad nė vienas iš šių variantų nebūtų naudingesnis Rusijos pajėgoms kariniu požiūriu nei tikėtinos jų sukeltos pasekmės.

Kiti ISW ataskaitos akcentai:

• Birželio 30 dieną Ukrainos pajėgos atliko kontrpuolimo operacijas mažiausiai trijuose fronto sektoriuose
• Ukrainos vyriausiasis vadas pareiškė, kad Ukrainos pajėgos ir toliau veržiasi į Rytų ir Pietų Ukrainą, nepaisant būtiniausių išteklių trūkumo
• Rusijos informacinė erdvė neproporcingai reaguoja į Rusijos kariuomenės nesugebėjimą išvyti nedidelių Ukrainos pajėgų iš rytinio (kairio) kranto Chersono srities
• Ukrainos žvalgyba pranešė, kad Rusijos pajėgos ir pareigūnai palaipsniui palieka Zaporižės atominę elektrinę, galbūt ruošdamiesi tyčinei „avarijai“ objekte
• Tikėtina, kad Rusijos pajėgos nesukels tyčinės „avarijos“, o Rusija greičiausiai ir toliau naudosis tyčinio radiologinio incidento grasinimu, siekdama suvaržyti Ukrainos kontrpuolimo veiksmus ir Vakarų paramą Ukrainai prieš artėjantį NATO viršūnių susitikimą
• Pranešama, kad „Wagner Group“ vis dar aktyviai verbuoja darbuotojus Rusijoje, nors neaišku
• Pranešama, kad „Wagner Group“ valdys tris dideles lauko stovyklas Baltarusijoje
• Su Kremliumi susijusi naujienų agentūra pranešė, kad „Wagner Group“ tęs veiklą Afrikoje, nors jos veiklos detalės lieka neaiškios